- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-976/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- UAB ,,Druskininkų savaitė“, R. B.
- Atsakovas
- UAB ,,Druskininkų mėnuo“, D. B.-J.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB ,,Druskininkų mėnuo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4610-661/2010 pagal ieškovų UAB ,,Druskininkų savaitė“ ir R. B. ieškinį atsakovams UAB ,,Druskininkų mėnuo“ ir D. B.-J. dėl autorių neturtinių ir turtinių teisių pažeidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Druskininkų savaitė“ ir R. B. 2010 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2010 m. birželio 19 d. patikslino, prašydami: 1) priteisti ieškovo UAB „Druskininkų savaitė“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Druskininkų mėnuo“ ir D. B.-J. 20 020 Lt kompensaciją, taip pat metines 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) priteisti ieškovės R. B. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą taip pat metines 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą kompensaciją ir neturtinės žalos atlyginimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) uždrausti atsakovams naudoti ieškovui UAB „Druskininkų savaitė“ priklausantį laikraščio „Druskonis“ dizainą ar dizaino elementus atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ leidžiamame informaciniame reklaminiame leidinyje „Druskininkų mėnuo“ ar kitose atsakovo leidžiamose ar viešai skelbiamose informacinės visuomenės priemonėse; 4) paskelbti teismo sprendimą atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ lėšomis visuomenės informavimo priemonėse teismo nustatyta tvarka; 5) atlyginti ieškovui UAB „Druskininkų savaitė“ patirtas teismo ir bylinėjimosi teisme išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovams neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Druskininkų mėnuo“ pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas šį sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodė, kad sprendimas turi būti panaikintas esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui, nes apie teismo posėdį, vykusį 2010 m. spalio 20 d. atsakovai nebuvo informuoti, tai patvirtina byloje esantys teismo pranešimai ir teismo šaukimo įteikimo pažymos, iš kurių matyti, kad kaip fiziniam asmeniui D. B.-J. šaukimas iš viso nebuvo įteiktas, o atsakovui „Druskininkų mėnuo“ šaukimas tai pat nebuvo įteiktas, nes teismo šaukimo įteikimo pažymoje ties skiltimi, kad teismo šaukimas įteiktas būtent ne pačiam adresatui kažkieno parašyta: „D. J. Direktorė“ ir nėra šios direktorės parašo. Taip pat pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu D. B.-J. negalėjo gauti jokių teismo šaukimų, nes nuo 2010 m. birželio 16 d. UAB „Druskininkų mėnuo“ direktoriumi yra ne D. B.-J., o R. M.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog atsakovai į 2009 m. spalio 20 d. teismo posėdį neatvyko todėl, kad jie buvo netinkamai informuoti, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas, nes teismas pasirengimo bylai stadijoje metu, o taip pat ir siųsdamas šaukimus proceso dalyvius apie posėdžio laiką ir vietą informavo ieškinyje bei paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytais adresais, be to, atsakovai teismo neinformavo apie jų buveinė bei teisinio statuso pasikeitimus (CPK 121 str. 1 ir 2 d.). Teismo teigimu, tai, jog atsakovams tinkamai pranešta patvirtina teismo šaukimo įteikimo pažyma (b. l. 156). Taip pat teismas nurodė, kad atsakovo argumentus, jog atsakovė D. B.-J. nuo 2010 m. birželio 16 d. nevykdė UAB „Druskininkų mėnuo“ direktorės pareigų, prieštarauja šioje byloje pateiktiems atsakovų procesiniams dokumentams, nes atsakovų pateiktas patikslintas atsiliepimas į ieškovų patikslintą ieškinį yra 2010 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytas D. B.-J. ir kaip fizinio asmens, ir kaip juridinio asmens. Teismo manymu, tai rodo, kad D. B.-J. kaip atsakovo UAB „Druskininkų mėnuo“ atstovė vykdė direktorės pareigas ir ji galėjo priimti teismo šaukimą (CPK 123 str.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai į teismo posėdį atvyko be pateisinamų priežasčių. Taip pat teismas nurodė, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs CPK 287 straipsnio antrosios dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes, todėl nagrinėdamas prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, net ir pripažinęs, kad bylos šalis (atsakovas) neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti ir šalies argumentus bei įrodymus, susijusius su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikia jokių argumentų, susijusių su teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, taip pat visiškai nepagrįstai nevertino bei nieko nepasisakė dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi apie 2010 m. spalio 20 d. įvykusį teismo posėdį atsakovai nieko nežinojo. Byloje buvo pateikti atsakovės D. B.-J. rašto ir parašo lyginamieji pavyzdžiai, iš kurių matyti, kad atsakovės raštas ir teismo šaukimo įteikimo pažymoje nežinomo asmens, pasirašiusio atsakovės vardu, raštas akivaizdžiai skiriasi, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Taip pat atsakovė D. B.-J. teismo šaukimo įteikimo metu nedirbo UAB ,,Druskininkų mėnuo“ direktore, kadangi tuo metu buvo išėjusi motinystės atostogų.
2. Teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai peržiūrint sprendimus už akių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, ši priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Šiuo atveju byloje priėmus sprendimą už akių pažeidžiamas pagrindinis civilinio proceso tikslas – teisingai išnagrinėti bylą, o teismas taikė atsakovams teisinę sankciją dėl neatvykimo į teismo parengiamąjį posėdį, nenustatęs atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
3. Net ir bylos šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau jai pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ar asmens teisių pažeidimą, teismas privalo panaikinti sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nenurodė kokios materialinės teisės normos pagrindu atsakovei D. B.-J. kyla solidari atsakomybė. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tokiu būdu ieškovai byloje turėjo įrodyti atsakovės D. B.-J. veiksmų nesąžiningumą ir tik tai įrodžius byloje atsakovei D. B.-J. kiltų ne solidari, o subsidiari atsakomybė. Taip pat šioje byloje reikalaujamos civilinės žalos atlyginimo (kompensacijų) sumos yra niekuo nepagrįstos, ženkliai viršija šių subjektų dėl pažeidimo faktiškai patirtus nuostolius nei negautas pajamas, kadangi bet koks žalos atlyginimas neturi suteikti galimybės autorių teisių ar gretutinių teisių subjektui praturtėti pažeidėjo, t y. atsakovų sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias galimybę vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių subjektui reikalauti kompensacijos, numatyta, jog teismas kompensacijos dydį nustato nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių.
4. Teismas visiškai nepasisakė dėl sprendimo už akių pagrįstumo. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtos žalos dydį, o teismas formaliai vadovavosi vien tik CK 1.5 straipsnyje numatytais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Taip pat teismas, nustatydamas ieškovų patirtą, turėjo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Be to, iš sprendimo rezoliucinės dalies visiškai neaišku iš kurio atsakovo priteista ieškovei R. B. neturtinė žala, bei kokiomis dalimis iš atsakovų ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą.
2. Teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai bylose peržiūrint sprendimus už akių, nes šiuo atveju skundžiamas ne sprendimas už akių, o teismo nutartis.
3. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas taikė atsakovams teisinę sankciją dėl neatvykimo į teismo parengiamąjį posėdį, nenustatęs atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavo, jog atsakovai teismo neinformavo apie jų buveinę bei teisinio statuso pasikeitimus, todėl tokiu atveju nesilaikant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo, draudimo piktnaudžiauti procesu principo ir buvo nustatytas piktnaudžiavimo procesu faktas.
4. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas visiškai nepasisakė dėl sprendimo už akių pagrįstumo. Atsakovai pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių dėl teismo sprendimo už akių neteisėtumo, todėl teismas nutartyje šiuo klausimu ir nepasisakė.
5. Teismas priteisė ieškovų prašomas kompensacijos sumas ir moralinės žalos atlyginimo sumas, atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus kompensacijos apskaičiavimo kriterijus ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir, atmesdamas šį pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Vien tik procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybių ir priežasčių įvertinimas nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nustatytos dvi minėtos aplinkybių grupės. Tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, atmesdamas atsakovo UAB ,,Druskininkų mėnuo“ prašymą, teisingai konstatavo, jog jis nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, ir laikė, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje, todėl atsakovo prašymas galėjo būti atmestas jau vien tuo pagrindu.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu už akių, tiek savo prašymą jį peržiūrėti, tiek atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad atsakovai nebuvo informuoti apie teismo posėdį. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios teismo šaukimo įteikimo pažymos, šaukimą į 2010 m. spalio 20 d. teismo posėdį, siųstą atsakovui UAB ,,Druskininkų mėnuo“ jo buveinės adresu, priėmė D. J. (direktorė) (t. 1, b. l. 156). CPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. CPK 123 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniam asmeniui adresuotas procesinis dokumentas įteikiamas šio juridinio asmens pareigūnams ar organams: 1) vadovui; 2) valdymo organams; 3) raštinės darbuotojui. Iš normos prasmės seka, kad įteikimas šiems pareigūnams ir asmenims reiškia įteikimą pačiam adresatui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovams buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.
Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovė D. B.-J. teismo šaukimo įteikimo metu nedirbo UAB ,,Druskininkų mėnuo“ direktore, kadangi tuo metu buvo išėjusi motinystės atostogų, todėl negalėjo priimti teismo šaukimo. Atsakovai su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2010 m. birželio 16 d. UAB ,,Druskininkų mėnuo“ direktorės įsakymą, kuriame nurodyta, jog nuo 2010 m. birželio 16 d. laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas skiriamas R. M. Įstatymas numato, kad be paties adresato už juridinį asmenį procesinis dokumentas gali būti įteikiamas: 1) bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; 2) administracijos vadovui kaip fiziniam asmeniui; 3) valdymo organo nariui kaip fiziniam asmeniui; 4) administracijos vadovo kaip fizinio asmens pilnamečiui šeimos nariui; 5) valdymo organo nario kaip fizinio asmens pilnamečiui šeimos nariui (CPK 123 str. 4 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis asmenų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgiant į įstatymo nuostatą „bet kuris kitas įteikimo vietoje esantis juridinio asmens darbuotojas“. Įstatymo nuostatos gali būti aiškinamos plačiau ir apimti tuos atvejus, kai korespondenciją gali gauti ne tik to juridinio asmens darbuotojas, bet ir kitas asmuo. Esminė aplinkybė būtų ta, kad fizinis asmuo, kuris priėmė siuntą perdavimui, būtų susijęs su siuntos gavėju, antra, svarbu šio ryšio pobūdis, nes fizinis asmuo dėl savo atliekamų funkcijų turi turėti realią galimybę įteikti korespondenciją. Aplinkybę, jog adresatas nesusijęs su procesinį dokumentą gavusiu asmeniu darbo sutartimi ar kitomis sutartimis ar aplinkybėmis, turi įrodyti tas asmuo, kuris remiasi aplinkybe dėl netinkamo korespondencijos įteikimo.
Nagrinėjamu atveju, apeliantas netvirtina, kad adresas, kuriuo buvo siųstas teismo šaukimas, yra nesusijęs su atsakovu, priešingai procesiniuose dokumentuose pažymėta, kad tai – atsakovo buveinės adresas. Apeliantas taip pat netvirtina, kad asmuo, kuris šiuo adresu įteiktame teismo šaukime, nurodytas grafoje kaip ,,ne pats adresatas“ rankraščiu įrašant ,,D. J. – Direktorė“ yra nesusijęs su šia bendrove (t. 1, b. l. 156). Iš tiesų bylos medžiaga patvirtina apelianto teiginį, jog jo procesiniuose dokumentuose buvo nuoroda, kad teismo korespondencija atsakovui būtų siunčiama kitu adresu (t. 1, b. l. 129, 136). Tačiau anksčiau paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ir šiuo adresu teismo šaukimą priėmė su atsakovu susijęs bei dėl atliekamų funkcijų turintis realią galimybę įteikti korespondenciją šiai bendrovei, asmuo (CPK 185 str.).
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada skundžiamoje nutartyje, nurodo, kad teismo šaukime įvardintas kaip šią siuntą priėmęs asmuo D. B.-J. nuo 2010 m. birželio 16 d. nedirbo UAB ,,Druskininkų mėnuo“ direktore. Tačiau iš byloje esančio atsakovų 2010 m. rugpjūčio 3 d. patikslinto atsiliepimo matyti, kad šį procesinį dokumentą pasirašė būtent D. B.-J., kaip UAB ,,Druskininkų mėnuo“ direktorė ir kaip fizinis asmuo, nors, apelianto teigimu, tokių įgaliojimų veikti bendrovės vardu jau nebeturėjo (t. 1, b. l. 136-145). Taigi patvirtinta aplinkybė, kad D. B.-J. ir jos motinystės atostogų metu buvo susijusi su atsakovu UAB ,,Druskininkų mėnuo“. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teismo šaukimo įteikimą laikyti tinkamu procesinio dokumento įteikimu atsakovui UAB „Druskinimų mėnuo“.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį klausimą, sprendžia, jog yra būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šalys šioje byloje yra du juridiniai asmenys, kurių veiklos pobūdis yra tiesiogiai susijęs su intelektine veikla (laikraščių leidimas), laikytini informuotais asmenimis, todėl tas faktas, kad procesas minimoje byloje vyko ilgiau nei pusę metų, atsakovas teikė atsiliepimą, patikslintą atsiliepimą, tripliką, vyko procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leidžia spręsti, kad atsakovui buvo žinomos CPK jam suteikiamos teisės, buvo žinoma, kaip jomis naudotis. Tuo tarpu tiek CPK 7, 8 straipsnių, 42 straipsnio 5 dalies nuostatos, tiek susiklosčiusi gausi teismų praktika įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis domėtis bylos eiga, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu.
Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog atsakovai į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, nors jiems apie tai buvo tinkamai pranešta, iš jų nebuvo gautas pareiškimas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl sprendimo už akių priėmimas neprieštarauja CPK 285 straipsnio nuostatoms (CPK 185 str.). Tokios bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą (neatvykimas į teismo posėdį) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, atsakovai savo pareiškime dėl šio teismo sprendimo peržiūrėjimo nepateikė nei naujų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, nei paneigė byloje esančiais įrodymais teismo sprendime už akių pagrįstas išvadas (CPK 178 str.).
Kaip žinoma, CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo keliamos bei nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 str.). Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad jame nurodomi argumentai ir aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, kurie nebuvo nurodyti apelianto prašyme, taigi nebuvo nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti atsakovų prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apelianto atskirtąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.