Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-312-544/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
2A-312-544/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė (pran.)
Trečiasis asmuo
L. S.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-312-544/2014

teisėjas Liudvikas Myško Procesinio sprendimo kategorija:38; 44.5.2.3; 73.2.6.1; 95.6.2; 96.4; 106.6; 112; 118.4; 121.18;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-732/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, L. S., A. R., V. R., dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos 18 909,15 Lt žalos atlyginimo, 1 474,06 Lt delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Utenos skyrius, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 18 909,15 Lt žalai atlyginti, 1474,06 Lt delspinigių ir 6 % metines palūkanas už priteistą sumą. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad trečiasis asmuo L. S. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl 2005-06-14 d. 16.15 val. Molėtų rajono kelio Vilnius – Utena 54 km įvykusio autoįvykio kilimo, kurio metu nukentėjo abiejų automobilių vairuotojai, o automobiliu Mercedes Benz 190 važiavęs V. R. mirė, jo sūnus V. R. neteko dalies darbingumo. Minėtas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl ieškovas išmokėjo žuvusiojo sutuoktinei A. R. 99 000 Lt draudimo išmoką, o sužalotajam V. R. 6174,98 Lt ligos pašalpą ir netekto darbingumo kompensaciją. Kadangi automobilis, kurį vairavo autoavarijos kilimo kaltininkė, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pagal tuo metu galiojusią draudimo sutartį buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, tai ši draudimo bendrovė, ieškovo nuomone, turi atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėtas ir į atlygintinos žalos dydį įskaitytinas sumas (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., CK 6.290 str. 1 d.). Kadangi atsakovas po pretenzijų pareiškimo išmokas kompensavo tik iš dalies, tai likusią nepagrįstai nesumokėtą ieškinio sumą prašo priteisti (1 t., b. l. 3-6, 3 t., b. l. 32-34).

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovo 18909,15 Lt žalos atlyginimo, 0,04% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (1474,06 Lt), 6% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008-08-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Byloje esančių įrodymų pagrindu ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimo išaiškinimu, CK 6.290 str. 1 d. teismas padarė išvadą, jog ieškovo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus kompensuoja mirusiojo V. R. šeimos dėl mirties negautas pajamas, o atsakovo išmokėta A. R. 18909,15 Lt suma yra jos tiesioginiai nuostoliai (laidojimo, kapavietės sutvarkymo bei paminklo pastatymo išlaidos). Todėl teismas sprendė, jog pagal CK 6.249 str., 6.290 str. 1, 3 d. AB “Lietuvos draudimas” pagal draudimo sutartį tretiesiems nukentėjusiems asmenims turi atlyginti ir tiesioginius nuostolius, ir negautas pajamas, kurios negali būti mažinamos tiesioginių nuostolių suma, nes tai ne vienarūšiai nuostoliai. Be to, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) pagrindu išmokėtos ir ieškovo reikalaujamos priteisti sumos neviršija minėto Įstatymo 11 str. 1 d. nustatytų maksimalių žalos dydžių asmeniui ir turtui. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė minėto Įstatymo nuostatas ir laiku neatlygino žalos, tai už laiku nesumokėtas sumas turi mokėti 0,04% delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (Įstatymo 19 str.), kas senaties termino ribose nesumokėtų delspinigių dalį sudaro 1474,06 Lt (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Teismas iš atsakovo CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. pagrindais ieškovo naudai priteisė 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei nustatė, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 97-101).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. S. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą ir ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas ne pagal įstatyme numatytas įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Byloje yra CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nors nebuvo trečiojo asmens L. S., kuriai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir ji šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nei vienas trečiasis asmuo parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo ir nieko nežino apie teismo privalomą priimti CPK 232 str. numatytą nutartį. L. S. asmeniškai dalyvavo teismo posėdžiuose, pranešė laikotarpį, kada dėl sveikatos problemų negalės juose dalyvauti, neprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas pažeidė CPK 247 str. 1 d. reikalavimus, nes trečiajam asmeniui L. S. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir ji neturėjo atstovo (jam neleista jos atstovauti teismo posėdyje). Nebuvo pagrindo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nes jai nebuvo pasirengta. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus, nenurodė argumentų, kodėl atmetė įrodymus bei nenurodė, kad atsakovas savo argumentams pagrįsti vadovavosi teismų praktika. Sprendime teismas neužsiminė, kad pareiga atsakovui sumokėti A. R. 18 909,15 Lt yra kilusi iš įsiteisėjusio Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, nors šis teismas nežinojo, kad A. R. gavo pinigines išmokas iš įvairių šaltinių ir galėjo nepagrįstai praturtėti. Nepagrįstai praturtėti galėjo ir V. R., kuris į baudžiamąją bylą ir ieškovui teikė skirtingas, galimai ir suklastotas 2005-11-08 išduotas pažymas dėl savo sveikatos būklės, taip pat kitas skirtingas pažymas dėl to paties dalyko, nes pagal vienas jų jis sveiko sparčiau ir daugiau, pagal kitas – lėčiau ir mažiau. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusių 2007-03-20 Molėtų rajono apylinkės nuosprendžio, 2006-09-29 Panevėžio apygardos administracinio teismo išvadomis dėl civilinių ieškinių išsprendimo, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas šių bylų į posėdį neatsinešė, ir tai sutrukdė šalims suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko ir pagrindo. Teismas be pagrindo savo iniciatyva surado, prie bylos prijungė ir posėdyje perskaitė dalį neturinčios ryšio su byla ir šalims nežinomos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-24 nutarties, ir tuo pažeidė CPK 179 str. 2 d. reikalavimus. Tikrasis teisėjo motyvas neleidžiant L. S. atstovui dalyvauti posėdyje buvo nuslėpti nuo dalyvaujančių byloje asmenų bylos medžiagą. Tokia forma, kokia buvo panaudota teismo posėdyje, teisėjas neturėjo pagrindo jame neleisti atstovui atstovauti trečiojo asmens. Mano, kad teisėjas padarė pažeidimus, sudarančius pagrindą jo drausminei atsakomybei. Teismas neišnagrinėjo ir nepriėmė jokio sprendimo dėl atsiliepime išdėstyto prašymo CPK 300 str. tvarka pranešti prokurorui apie galimus nusikalstamos veikos požymius, o kitus atsiliepime nurodytus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir trečiųjų asmenų dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu nepagrįstai ir neteisėtai atmetė. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad V. R. autoįvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų, jis nebuvo profesionalus vairuotojas, pasielgė neracionaliai, neišvengė ir nesumažino tragiškų pasekmių. Todėl mano, kad atsakovas turi teisę arba atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. (4 t., b. l. 52-63).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą VSDFV Utenos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bylos dalyką, ieškinio pagrindą ir esmę, pagrįstai patenkino ieškinį, kurio atsakovas neskundė ir 2013-01-30 pilnai patenkino atlygindamas žalą. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Nurodė, kad apeliantės pozicija dėl šios bylos dalyko ir bylos esmės jam nesuprantama, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu apeliantė skundžia teismo sprendimą, jos skundo argumentai yra nepagrįsti, daugumą jų nesusiję su šia bylą ir yra pertekliniai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo po formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikini ar keisti skundžiamą teismo sprendimą (4 t., b. l. 82-87).

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka nutraukti. Nurodė, kad 2012-12-17 teismo sprendimas yra įvykdytas, nes ieškovui atlygino 18 909,15 Lt žalos, tarp jų ginčas yra galutinai išspręstas, išnyko reikalavimo ir ginčo dalykas. Mano, kad šioje situacijoje ieškovas turėtų atsisakyti ieškinio, nes tolesnis bylinėjimasis prieštarauja CPK 5 str., 7 str. nuostatoms (4 t., b. l. 104-105).

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes, Konstitucinio teismo 2012-04-18 nutarimo nuostatas, vadovaujantis CK 6.249, 6.290 str. 1, 3 d. atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį nukentėjusiems tretiesiems asmenims turi atlyginti ir tiesioginius nuostolius, ir negautas pajamas, o negautos pajamos negali būti mažinamos tiesioginių nuostolių suma. Patikslinto ieškovo ieškinio dalyku nebuvo reikalavimas atsakovui atlyginti žalą dėl netekto darbingumo periodinių kompensacijų išmokėjimo (4 t., b. l. 93-95).

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir iš atsakovo ieškovui priteistas žalos atlyginimas, delspinigiai, palūkanos naikintina, šioje dalyje byla nutrauktina, nes yra nustatyta CPK 293 str. 4 p. numatyta aplinkybė - ieškovas atsisakė ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė (CPK 293 str. 4 p., 302 str., 326 str. 5 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Utenos skyrius 2014-04-04 teismui pateikė pareiškimą, kuriame vadovaudamasis CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d. prašo priimti ieškovo teikiamą atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, nes atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ visiškai patenkino ieškovo reikalavimus, iškeltus šioje byloje ir pripažintus teismo sprendimu, dėl žalos atlyginimo, delspinigių, palūkanų sumokėjimo (4 t., b. l. 121-122).

CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio <...> Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 42 str. 2 d, numatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo <...> jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Atsisakyti ieškinio yra ieškovo VSDFV teritorinio skyriaus teisė, numatyta įstatyme ir jos direktoriui suteikta pagal užimamas pareigas (CPK 42 str., 4 t., b. l. 88, 118-119). Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų pagrįstas pagrindas manyti, kad atsisakymas nuo ieškinio daromas dėl prievartos ar kitų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui prieštaraujančių veiksmų. Šalys savo procesiniuose dokumentuose raštu patvirtino, tai sutampa ir su pateiktais rašytiniai įrodymais, kad 2013-01-31 pavedimu atsakovas atlygino ieškovui 18 909,15 Lt žalą, delspinigius, palūkanas, kurias buvo priteisęs teismas skundžiamuoju trečiojo asmens teismo sprendimu (3 t., b. l. 171-172, 173, 4 t., b. l. 106, 121-122). Net jeigu su ieškovu būtų atsiskaityta tik iš dalies, jis vis tiek turėtų teisę atsisakyti ieškinio dalies, nes reikšti ieškinį dėl tam tikrų reikalavimų yra tik paties ieškovo teisė. Todėl priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą nutraukti nėra kliūčių (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p.). Ieškovas pareiškime nurodė, kad jam žinomos CPK 294 str. numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (4 t., b. l. 121-122).

Nors trečiasis asmuo L. S. nesutinka, kad atsisakymas nuo ieškinio būtų priimtas ir byla nutraukta (4 t., b. l. 125-126), o apeliaciniame skunde įrodinėja, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir dėl esminių CPK normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str.), tačiau su tuo sutikti teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo ir apeliantės argumentus šiuo aspektu vertina kaip nesudarančius pagrindo tenkinti apeliacinį skundą dėl šių motyvų.

Atsakovo prašymu L. S. ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes minėta Valdyba sprendė ginčą dėl pašalpos skyrimo ikiteismine tvarka ir teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Iš atsakovo ir trečiojo asmens procesinių dokumentų turinio matyti, kad trečiasis asmuo L. S. dalyvavo byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (1 t., b. l. 22-30, 34, 139, 3 t., b. l. 72, 3 t., b. l. 134). CPK 47 str. 4 d. numatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus. Atsakovas atsiskaitė su ieškovu ir siekia bylos nutraukimo, nes tolesnis bylinėjimasis neturi prasmės (4 t., b. l. 104-105). Todėl trečiojo asmens prieštaravimas bylos nutraukimui neatitinka CPK 47 str. 4 d. reikalavimų.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str.10 d., asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso arba subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiajam draudikui (kaip kad buvo šiuo atveju) arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Todėl pagal byloje šiuo metu esančius faktinius duomenis į trečiąjį asmenį L. S. iš regreso (subrogacijos) kylančių reikalavimų ieškovas reikšti neturi pagrindo. Todėl trečiojo asmens pozicija suinteresuotumo bylos baigtimi požiūriu ir būsimo teismo sprendimo reikšmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms požiūriu nėra aiški ir faktiniu bei teisiniu požiūriu nepagrįsta.

Ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teisėjų kolegijai nutarus, kad nėra kliūčių jį priimti ir bylą nutraukti, bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kaip kad prašo apeliantė, net jeigu būtų nustatyti formalūs CPK normų pažeidimai, neatitiktų CPK 5 str. reikalavimo ginti teisme tik pažeistas ir ginčijamas teises ir interesus, taip pat CPK 7 str. įtvirtintų koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei protingumo principo.

Dėl apeliantės skunde nurodytų CPK 329 str. numatytų pagrindų teismo sprendimui panaikinti teisėjų kolegija sprendžia, jog jie byloje nenustatyti, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Trečiajam asmeniui L. S. ir jos atstovui R. A., kaip ir kitiems jame dalyvavusiems asmenims, apie 2012-11-27 dieną vyksiantį parengiamąjį posėdį pranešta 2012-10-22 teismo posėdyje žodžiu bei pasirašytinai, o dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie nedalyvavo 2012-10-22 parengiamajame teismo posėdyje, buvo pranešta teismo šaukimais (3 t., b. l. 72-74, 87-89). Nei vienas šių asmenų netvirtina, kad jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta netinkamai. Į 2012-11-27 d. 9.00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo L. S., kuri iki posėdžio pradžios teismui nepateikė jokių prašymų dėl savo dalyvavimo (nedalyvavimo) parengiamajame ir tolesniuose teismo posėdžiuose. Į minėtą teismo posėdį atvykus tik L. S. atstovui pagal pavedimą R. A., teismas protokoline nutartimi neleido jam jos atstovauti, nes R. A. nėra asmuo, galintis pagal CPK 56 str. reikalavimus atstovauti fizinį asmenį teisme pagal pavedimą (nėra advokatas ar jo padėjėjas, nors turėjo aukštąjį teisinį išsilavinimą, bet neatstovavo artimajam giminaičiui) (3 t., b. l. 90-96). Šiame parengiamajame teismo posėdyje abiejų šalių atstovai sutiko, kad būtų pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, nebuvo išdėstyti jokie papildomi pasirengimo nagrinėti bylą teisme veiksmai, kuriuos reiktų atlikti siekiant pasirengti bylą nagrinėti teisme, kiti tretieji asmenys dėl tokios bylos nuomonės nebuvo išreiškę, todėl teismas nutarė pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. Todėl pirmosios instancijos teismas CPK 231 str. 4, 5 d. ar kitų procesinės teisės normų reikalavimų iš esmės nepažeidė. Atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, toks procesinis sprendimas vertinamas kaip atitinkantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principus (CPK 7 str.). Nei vienas iš dalyvavusių bylos nagrinėjime asmenų nenurodo, kad yra nesusipažinę su rašytine bylos medžiaga, kad ją visą reikėjo perkaityti posėdyje, kad buvo apribota jų teisė susipažinti su šios civilinės bylos ar kitų apeliaciniame skunde minimų bylų dokumentais ir kad taip buvo pažeistos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir teisėti interesai. Nei trečiasis asmuo L. S., nei jos atstovai neturi įgaliojimų šiame procese atstovauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Apeliantė skunde neginčija fakto, kad rašytiniai įrodymai buvo tiriami, nes nurodo, kad teisėjas bylos medžiagą garsino (4 t., b. l. 58).

Atsiliepimas

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuota prašymą nagrinėti byla žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, šalių paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl trečiojo asmens prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas (3 t., b. l. 130, 4 t., b. l. 72).

Taip išsprendus klausimą, apeliantės reikalavimai prijungti prie bylos apeliaciniame skunde nuodytas įvairias bylas iš teismų, iš VSDFV Utenos skyriaus, iš Valstybinės darbo inspekcijos, iš AB „Lietuvos draudimas“, taip pat iš kitų institucijų pareikalauti, kad jos pagrįstų savo pažymų išdavimo ar piniginių lėšų išmokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalauti pažymų apie pajamas iš A. ir V. R. ir jų dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu (4 t., b. l. 62-63) vertinami pertekliniais ir nebeturinčiais esminės reikšmės bylos išsprendimui. Be to, patikslinto ieškovo ieškinio dalyku nebebuvo reikalavimas atsakovui atlyginti žalą dėl netekto darbingumo periodinių kompensacijų išmokėjimo. Trečiojo asmens prašomi išreikalauti įrodymai susiję su byloje minimose administracinėje ir baudžiamojoje bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis bylos aplinkybėmis, kurios šioje byloje nenagrinėjamos, nes šios bylos ieškovo ieškinio dalykas ir pagrindas yra žalos atlyginimo iš atsakovo reikalavimas atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise, o trečiasis asmuo L. S. šioje byloje nei ieškovui, nei atsakovui nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų.

Trečiajam asmeniui L. S. 2013-06-18 Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Todėl pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo į valstybės pajamas (4 t., b. l. 8-10). Kadangi valstybei priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistos pirmosios instancijos teismo sprendimu, yra susidarę kasacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 43), kur procesinis sprendimas buvo priimtas apeliantės naudai, tai jos valstybei iš apeliantės nepriteisiamos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybei priteista 761,40 Lt bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista, nes išlaidos priteistos 2012-12-17 teismo sprendimu (4 t., b. l. 97-101), o atsakovė atsiskaitė 2013-01-30 (4 t., b. l. 106) ir nėra duomenų, kad šios išlaidos sumokėtos. Duomenų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas dalyvaujantiems byloje asmenims ir valstybei nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 290-291 str., 302, 326 str. 1 d. 5 p.,

NUTARIA:

Priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atsisakymą nuo ieškinio dalies atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui VSDFV Utenos skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 18 909,15 Lt žalai atlyginti, 1474,06 Lt delspinigių, 6% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Likusioje dalyje (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė