Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1164-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
1S-1164-238/2016
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01360-2006-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1164-238/2016
Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01360-2006-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 357-335 taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-12-21 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 4 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2006 m. lapkričio 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 6 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 3 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 357-335 nutarta nuteistajam M. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis M. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms Komisija darė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Skunde nuteistasis M. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, vertino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tačiau tai neturi nieko bendro su lygtiniu paleidimu, kadangi spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis lygtinio paleidimo tikslais. Aplinkybės, susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, praeityje padarytais nusikaltimais, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi šios aplinkybės nekinta visu bausmės atlikimo metu. Nuteistasis mano, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nepagrįstai sureikšmino ankstesnius teistumus ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesio pokyčiams bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balų. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis M. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir po truputį mažėja (ankstesnis vertinimas pagal OASys metodiką – 59 balai, šiek tiek anksčiau – 65 balai), tačiau išlieka vidutinė ir netgi nėra artima žemai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas šešis kartus, tačiau anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas, o šiuo metu jis yra nuteistas už sunkius nusikaltimus. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu M. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Be to, nuteistajam ankščiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikaltimus, o sistemingas analogiškų nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (vieną kartą už šiurkštų drausmės pažeidimą, dėl to buvo uždarytas į baudos izoliatorių), ir nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, jis turi penkis paskatinimus, vis tik nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip pavyzdingo. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – nuteistasis anksčiau nebuvo motyvuotas susirasti oficialių darbą, gyvenimo stilius ir draugai, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis M. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo M. B. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė