- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 1-231-784/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00103-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas G. V., išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 236 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir dėl to šiam asmeniui pradėtas ikiteisminis tyrimas, o būtent:
jis 2004-07-28 iš K. Z. gavo 61 200 Lt už užsienio kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ parduotas jam priklausiusias 40% paprastąsias vardines UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pinigų gavimo faktą patvirtino savo paties surašytu bei pasirašytu 2004-07-28 dienos dokumentu, tačiau 2008-10-30 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau- FNTT) prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau- VRM) Vilniaus apskrities skyriui savo paties pasirašytu 2008-10-28 dienos pareiškimu pranešė melagingus duomenis apie tai, kad su juo už parduotas akcijas niekas neatsiskaitė, dėl ko 2008-11-04 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyriuje buvo pradėtas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas.
A. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Apklaustas įtariamuoju A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad K. Z. dėl neatsiskaitymo su juo už jo K. Z. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įskundė nepagrįstai. Jis žino, kad pagal šį jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00103-08 dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Minėtame pareiškime jis išdėstė visiškai nepagrįstas pretenzijas dėl neatsiskaitymo su juo už parduotas akcijas. Pareiškimą jis pateikė prasidėjus sunkiai ligai ir įtarus jos diagnozę. Tuo metu dėl vartojamų įvairių vaistų jis buvo didžiulės įtampos ir streso būsenoje, šlubuodavo jo atmintis, jis neadekvačiai reagavo į įvairias aplinkybes, dažnai pasikarščiuodavo. Šiek tiek pagerėjus sveikatos būklei, jis įvertino jam pateiktus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu, ir prisiminė, jog 61 200 Lt iš „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas 612 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas gavo pagal pateiktą į bylą 2004-07-28 pakvitavimą (t. 2, b.l. 98).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Z. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40% akcijų jis įsigijo iš A. B.. Šias akcijas jam įsigyti pasiūlė P. J., kadangi jis su P. J. kartu dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, buvo šios įmonės direktoriumi. Šios akcijos formaliai priklausė A. B., tačiau sprendimus realiai priiminėjo P. J.. Šias akcijas jis įsigijo per ofšorinę kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Įsigyjant šias akcijas jis turėjo „(duomenys neskelbtini)“ generalinį įgaliojimą. Šias akcijas jis įsigijo ofšorinės kompanijos vardu, kadangi norėjo, jog šiame įsigijime nedalyvautų jo žmona, nereikėtų jos sutikimų ir pan. Kaip per šią ofšorinę kompaniją jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jis tiksliai neatsimena, tačiau per pažįstamą ar per advokatą, kurie ir patarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40% akcijų įsigyti šios ofšorinės kompanijos vardu. Šių akcijų pardavimo sutartį A. B. kartu su savo žmona O. B. pasirašė jo, tuometinio AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus, kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo metu už akcijas A. B. jis grynaisiais perdavė 61 200 Lt. Kadangi už akcijas jis sumokėjo grynaisiais pinigais, apsidrausdamas jis paprašė iš A. B. ir O. B. pasirašyti pakvitavimą apie pinigų jiems sumokėjimą, kas ir buvo padaryta. Maždaug 2007 m. vasarą Konkurencijos tarnyba paprašė pažymos apie ofšorinę kompaniją, kuriai priklausė 40% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Kadangi jis neturėjo ofšorinės kompanijos duomenų, kurie buvo reikalingi Konkurencijos tarnybai dėl rengiamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijungimo ir šių duomenų jam niekas nebūtų pateikęs, P. J. jam pasiūlė, kad jis pateiktų turimus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis, P. J., kuris viską sutvarkys. Jam jokio sutvarkymo asmeniškai nereikėjo, tačiau jis sutiko, kad P. J. dokumentus sutvarkytų, nes jis P. J. buvo lojalus ir neprieštaravo. Be to, P. J. buvo pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Perdavęs P. J. visus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis, jis realiai nebegalėjo priiminėti jokių sprendimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jam pasidarė neramu ir jis norėjo susitvarkyti, kad vėl realiai turėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40% akcijų. Apie tai jis nuolatos primindavo P. J.. Pastarasis pažadėjo, kad netrukus viską sutvarkys. Po kurio laiko P. J. jam pasakė, kad yra „tuščia, švari“ įmonė (kaip vėliau jis sužinojo, tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios akcijas jam įsigijus pastaroji įmonė taptų 40% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir tokiu būdu jis, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, būtų ir 40% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėtoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis įgijo mamos E. Z. bei sūnaus T. Z. vardu. Pastarieji buvo tik formalūs šių sandorių dalyviai, realiai sandoriais rūpinosi jis pats. Šių akcijų jis neįsigijo savo paties vardu dėl šeimyninių aplinkybių, susijusių su žmona. Kaip įvyko atsiskaitymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jis neatsimena. Įsigyti šią įmonę inicijavo P. J., kuris taip pat minėjo, kad tokios „švarios“ įmonės yra dvi, iš kurių vieną - UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. J. įsigis pats. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo jis teiravosi ir Č. M.. Pastarasis jam paaiškino, kad ši įmonė yra „švari“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo S. P.. Jis jokiuose sandoriuose, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įgijusi 40% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nedalyvavo. S. P. jam kėlė įtarimą bei nerimą, kad jis realiai nebevaldys UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dėl ko jis nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40% akcijų reikia įsigyti E. Z. vardu. Dėl šių akcijų jis visus reikalus derino su S. P.. Už šias akcijas jis į S. P. nurodytą sąskaitą pervedė 40 000 Lt, todėl už jam realiai priklausančias turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis sumokėjo du kartus, t.y. pirmą kartą sumokėdamas 61 200 Lt A. B. bei vėliau 40 000 Lt sumokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 37-42);
Iš 2004-07-18 pakvitavimo matyti, jog A. B. už 612 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų gavo 61 200 Lt (t. 1, b.l. 63).
Iš 2008-10-28 pareiškimo matyti, jog A. B. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyriui pranešė apie tai, kad K. Z. su juo už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas neatsiskaitė (t. 1, b.l. 1-7).
Iš FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apskrities skyriaus 2008-11-04 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pagal iš A. B. 2008-10-30 gautą pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00103-08 dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. (t. 1, b.l. 10).
Iš 2010-01-15 A. B. pareiškimo matyti, jog jis atsisako nuo nepagrįstų pretenzijų K. Z., išdėstytų pareiškime, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00103-08 dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir panaudojimo (t. 2, b.l. 99).
Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad A. B. melagingai įskundė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriui K. Z., nurodydamas, jog K. Z. su juo neatsiskaitė už parduotas akcijas, nors iš tikro buvo pinigus gavęs, ir dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas K. Z. atžvilgiu. Kaltinamojo A. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal 236 straipsnio 1 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (t. 2, b.l. 101).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, psichiatrijos ligoninėje negydytas) į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudą, artimą įstatymo numatytam minimaliam baudos dydžiui. A. B. nustatytinas 2 mėnesių laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 20 MGL, t.y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.
Įpareigoti A. B. 2600 Lt baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.