Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-07-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1111-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
A15.-1111-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00917-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Nukentėjusysis
S. A.
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-1111-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00917-2020-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.2; 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant nukentėjusiajai S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K. 2020 m. sausio 30 d. apie 19 val. Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 31, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

A. K. šiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, paskirtas teismo posėdis 2020 m. kovo 19 d. 8.30 val., apie kurio laiką ir vietą A. K. buvo pasirašytinai informuotas (b. l. 1), neįvyko dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino. Teismo šaukimas, siųstas A. K. į 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdį, grįžo teismui neįteiktas su pašto darbuotojo žyma, kad atsisakė pasirašytinai (b. l. 27). Teismas taip pat ėmėsi priemonių atvesdinti A. K. į 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. liepos 1 d. teismo posėdžius, tačiau pareigūnams nepavyko surasti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Taigi darytina išvada, kad A. K. žino apie jo nagrinėjamą administracinio bylą. Jis atsisakė priimti teismo šaukimą į 2020 m. birželio 22 d. teismo posėdį, o tai pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį prilyginama procesinio dokumento įteikimui. Net ir papildomai ėmusis priemonių (atvesdinimų), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepavyko surasti. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. K. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 2 dalis).

A. K. 2020 m. vasario 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d. vakare iš draugo pasiskolino automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į susitikimą su draugu. Išvažinėdamas iš kiemo jis prisilietė prie kito automobilio, išlipo pasižiūrėt, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo, todėl išvažiavo. Dėl eismo įvykio gailisi (b. l. 21).

Nukentėjusioji S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji bylai reikšmingu laiku norėjo perstatyti automobilį Volvo, tačiau pamatė, kad ant transporto priemonės buvo padėtas užlenktas lapelis. Ten buvo jos automobilio nuotrauka ir telefono numeris. Nukentėjusioji iš karto paskambino, atsiliepė vyras vardu R., kuris sakė, kad matė, kaip kitas asmuo atsitrenkė į jos automobilį. Jis išgirdo smūgio garsą. Įvykio vietoje buvę žmonės nuo girdėto smūgio atsisuko. Asmuo, kuris vairavo automobilį, išlipo iš transporto priemonės ir kalbėjo telefonu. R. atsiuntė elektroniniu paštu kito automobilio duomenis. Automobiliui Volvo apgadinimai buvo padaryti gale (bamperis iš keleivio pusės). Nukentėjusioji nepažįsta asmens vardu A. K..

S. A. 2020 m. vasario 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną po savo automobilio Volvo S80 valytuvu rado laiškelį, kuriame buvo nurodytas telefono numeris ir pridėta pastaba dėl apgadinto automobilio dešinio galinio sparno. Paskambinus atsiliepė vyras, kuris teigė matęs, kaip automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jos automobilį Volvo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Automobilis Volvo stovėjo Kovo 11-osios g., prie namo Nr. 31. Šiuo metu patirtos žalos įvertinti negali (b. l. 10).

V. K. 2020 m. vasario 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos automobilis, registruotas jo vardu, tačiau jis juo nesinaudoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Minėtą automobilį vairuoja jo mergina arba draugas. 2020 m. sausio 30 d. V. K. automobiliu nesinaudojo, jį buvo paskolinęs A. K. (b. l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio A. D. 2020 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 9.35 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu D. A., buvo gautas pranešimas, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 18.58 val. Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 31, į pranešėjos automobilį Volvo atsitrenkė automobilis BMW ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja S. A. paaiškino, kad liudytojas ją informavo apie eismo įvykį. Jis nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 19 val. Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 31 į S. A. automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šalia gyvenantis liudytojas apie įvykį S. A. pranešė tik 2020 m. vasario 11 d. nes anksčiau jos nesutikdavo (b. l. 7).

2020 m. vasario 11 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis. Apgadinimų aukštis 0,49–0,59 m (b. l. 8–10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios popierinio raštelio kopijos matyti, kad jame buvo parašyta: „dėl dešinio galinio sparno (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11).

AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. kovo 5 d. žalos sąmatoje nurodyta, kad automobiliui Volvo S80 padaryta 199,51 Eur žala (b. l. 12, 14).

Byloje esančiose automobilio Volvo S80 nuotraukose užfiksuotas galinio dešinės pusės bamperio apgadinimas (ilgas nubraukimas) (b. l. 12–13).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra V. K. (V. K.) (b. l. 15).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. padarė administracinius nusižengimus, nustatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Žemesnės instancijos teismas

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

KET 222 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, t. y. jis buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadino, vėliau pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Pats A. K. pripažino šias aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime, kur nurodė, kad vairavo automobilį BMW, važiuodamas atbulomis prilietė kitą automobilį, tačiau išlipęs nepastebėjo apgadinimų, todėl išvažiavo. A. K. kaltę patvirtina taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad Vilniuje, Kovo 11-osios g. netoli namo Nr. 31, šalikelėje stovėjo automobilis Volvo, į kurį atsitrenkė ir apgadino automobilis BMW. Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad apgadintas automobilio Volvo galinis bamperis dešinėje pusėje (b. l. 8–10). Byloje esančiose nuotraukose ant automobilio Volvo S80 aiškiai matyti apgadinimas. Vyriausiojo patrulio A. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotas apgadinto automobilio savininkės S. A. paaiškinimas, kad liudytojas ją informavo apie eismo įvykį. Jis nurodė, kad 2020 m. sausio 30 d., apie 19 val. Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 31 į S. A. automobilį Volvo atsitrenkė automobilis BMW ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 7). Tokias aplinkybes patvirtino pati nukentėjusioji, apklausta teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad bylai reikšmingu laiku eismo įvykį sukėlė ir iš įvykio vietos pasitraukė būtent A. K., patvirtina V. K. rašytiniame paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, kad 2020 m. sausio 30 d. jam priklausantį automobilį BMW buvo pasiskolinęs A. K. (b. l. 18). Taigi byloje įrodyta, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė KET 14 ir 126 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad jis po eismo įvykio buvo išlipęs ir apžiūrėjo automobilį, į kurį atsitrenkė, tačiau nepastebėjo apgadinimų, todėl nuvažiavo iš eismo įvykio vietos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliui Volvo padarytas apgadinimas yra aiškiai matomas, taigi nėra abejonių, kad kontaktas tarp šio automobilio ir A. K. vairuojamo automobilio buvo gana stiprus. Be to, nukentėjusioji S. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji bendravo su asmeniu, kuris tiesiogiai matė eismo įvykio aplinkybes. Šis paaiškino, kad girdėjo transporto priemonių susidūrimą, todėl atkreipė dėmesį į visą įvykį ir įsidėmėjo eismo įvykį sukėlusio automobilio valstybinius numerius. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. K., todėl jos parodymai laikytini patikimais. Akivaizdu, jei pašalinis asmuo negirdėtų transporto priemonių susidūrimo, jis nepastebėtų eismo įvykio, nesiimtų priemonių informuoti nukentėjusio automobilio savininko apie jam padarytą žalą. Taigi neįtikėtina, kad nuo gana stipraus transporto priemonių susidūrimo negalėjo likti ant nukentėjusio automobilio jokių apgadinimo pėdsakų. Byloje nenustatyta, kad A. K. ėmėsi priemonių, kad bandytų išsiaiškinti, ar stovinčiam automobiliui nebuvo padaryta apgadinimų. Jo teiginys, kad jis po eismo įvykio buvo išlipęs ir apžiūrėjo automobilį, į kurį atsitrenkė, tačiau nepastebėjo apgadinimų, todėl nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, šiuo atveju nelaikytinas pakankamu pagrindu nekviesti policijos pareigūnų, kai nukentėjusio automobilio savininko nebuvo eismo įvykio vietoje, juolab teigti, kad nebuvo įmanoma pastebėti automobiliui Volvo padaryto apgadinimo, nėra pagrindo.

Todėl teismas daro išvadą, kad A. K. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Todėl neabejotina, kad A. K. turėjo motyvą pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kad netektų už tokius savo veiksmus atsakyti administracine tvarka.

Dėl A. K. veiksmų buvo apgadintas automobilis Volvo, dėl to S. A. patyrė 199,51 Eur turtinę žalą (b. l. 12, 14). AB „Lietuvos draudimo“ žalų sureguliavimo centras pateikė žalos sąmata, todėl teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pateiktos informacijos objektyvumu. Pažymėtina, kad S. A. padaryta turtinė žala (199,51 Eur) neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Taigi A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto pažeidimas iš esmės dubliuoja A. K. padarytų specialių KET punktų reikalavimų pažeidimus, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, A. K. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas iš jam pareikšto kaltinimo.

Administracinio nusižengimo protokole A. K. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nustatančią atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Teismo vertinimu, ši veikos kvalifikacija yra perteklinė, nes A. K. padaryti KET 14, 126 ir 222 punktų pažeidimai patenka į inkriminuotų administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl papildomai jo veiksmus kvalifikuoti dar ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nereikia. Todėl ši administracinio nusižengimo bylos teisenos dalis nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tuose pačiuose šio kodekso straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, skirdamas A. K. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę,

taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis. A. K. užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. l. 19) anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto, smulkią vagystę bei 2016 m. už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą, paskirtos baudos nemokamos (b. l. 2–6), Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, anksčiau teistas.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. K. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai lygūs sankcijų vidurkiams (atitinkamai 430 ir 1425 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

A. K., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė Vilniaus mieste vakaro metu, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai didina A. K. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Reikšminga ir tai, kad A. K. anksčiau (2016 m. liepos 12 d. nutarimu) baustas administracine tvarka už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, jam buvo paskirta bauda, tačiau nėra duomenų, kad jis sumokėjo paskirtą baudą. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, jo KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria A. K. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra ne administracinius nusižengimus padaręs A. K., o V. K. (b. l. 15). Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnyje apibrėžė, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas, kaip asmens tam tikrų duomenų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. K. bylai reikšmingu laiku paskolino jam priklausantį automobilį BMW A. K.. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skolintu automobiliu sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais,

nutaria:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 430 Eur dydžio baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1425 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1425 Eur (tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, A. K. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Administracinio nusižengimo teiseną dėl A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111198105.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis