- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- eA-1619-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00151-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietė A. F. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 23S233020, kuriuo nuspręsta nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlės statuso ir papildomos apsaugos) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja pateikė atsakovui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydama, jog ji ir jos partnerė priklauso LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų) bendruomenei, kuri kilmės valstybėje yra engiama visuomenės bei valdžios, todėl grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja bijo kentėti neapykantą dėl savo seksualinės orientacijos. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, nustatė, kad jos pasakojimas yra patikimas, o, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, pripažino, kad kilmės valstybėje vyksta LGBT asmenų persekiojimas, tačiau, atsižvelgęs į pareiškėjos individualų profilį, nusprendė, kad nenustatyta jokia pareiškėjos išorinė veikla (aktyvizmas, dalyvavimas politinėje ar teisinėje veikloje), suponuojanti grėsmę pareiškėjai patirti persekiojimą kilmės valstybėje.
2.2. Nepagrįstas atsakovo vertinimas, kadangi Sprendime išdėstyta pozicija yra nesuderinama su teismų praktika, išvada dėl pareiškėjos prašymo padaryta neįvertinus jos (pareiškėjos) persekiojimo rizikos galimybės bei netinkamai kvalifikavus reikšmingas aplinkybes prieglobsčio suteikimo kontekste. Kilmės valstybės teisinis reglamentavimas dėl homoseksualumo yra griežtas, LGBT veikla pripažįstama ekstremizmu ir yra uždrausta, 2020 metais priimtas įstatymas, pagal kurį kaupiama informacija apie šalies gyventojų asmeninius duomenis – vardą, pavardę, gimimo datas, šeiminę padėtį, o žvalgyba bei saugumo tarnybos galės šiuos duomenis naudoti vykdydamos tyrimus bei baudžiamąjį persekiojimą.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai. Nesutiktina su šia išvada, nes pareiškėjos nurodytos prieglobsčio prašymo aplinkybės (jeigu nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statuso) sudaro pagrindą suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nurodytais pagrindais. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo jos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai ištyrus ir tinkamai įvertinus aplinkybių visumą. Vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) 22 punktu, prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Šiuo atveju neginčytina aplinkybė, jog pareiškėja priklauso LGBT bendruomenei, tačiau kiekvieno asmens situacija turi būti aiškinama individualiai. Sprendime buvo įvertinta individuali pareiškėjos situacija ir atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas (atsižvelgus į jos ir jos partnerės paaiškinimus, kilmės valstybės informaciją). Vertinant riziką pareiškėjai nukentėti kilmės valstybėje, konstatuota, kad kilmės valstybėje vyksta su LGBT susijusių asmenų persekiojimas, tačiau ne visi LGBT asmenys susiduria su persekiojimu ir grėsmė ne visiems yra vienoda.
4.2. Kilmės valstybėje vien dėl priklausymo LGBT bendruomenei atsakomybė nėra numatyta ir nėra taikoma. Papildoma visuomeninės diskriminacijos rizika arba rizika patirti smurtą, vadovaujantis surinkta kilmės valstybės informacija, gresia provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenantiems LGBT asmenims, ypač iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai individuali grėsmė nėra kilusi, ji nevykdo jokios su LGBT susijusios veiklos, kurią galima būtų traktuoti kaip propagandą ar ekstremistinę veiklą, iškeltų baudžiamųjų bylų skaičius pagal gyventojų skaičių yra labai mažas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjai iškiltų pavojus, jei ji gyventų atvirai, yra hipotetinė. Pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai grėstų atsakomybė, nes šiame mieste diskriminacija nėra aukšto lygio ir ji nepatirtų persekiojimo.
II.
5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. F. skundą.
6. Teismas akcentavo, jog atsakovas neginčijo pareiškėjos priklausymo LGBT bendruomenei, o jos pasakojimą dėl homoseksualumo laikė patikimu. Tačiau teismas sutiko su atsakovo išvadomis dėl kilmės valstybės informacijos, t. y. jog grėsmė patirti persekiojimą LGBT asmenims iš esmės priklauso nuo jų aktyvios veiklos, nuo gyvenimo būdo ir vietos, kilmės ir kitų aplinkybių, nes vien už priklausymo LGBT bendruomenei faktą atsakomybė kilmės valstybėje nėra numatyta ir nėra taikoma, o papildoma visuomenės diskriminacijos rizika arba rizika patirti smurtą gresia provincijoje ir mažesniuose miestuose, ypač (duomenys neskelbtini).
7. Teismas, vertindamas pareiškėjos individualią situaciją, nurodė, kad pareiškėja iki išvykimo iš kilmės šalies gyveno kilmės valstybės didmiestyje ((duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini) kilmės, nedalyvavo formaliuose ir neformaliuose LGBT organizacijose arba politinėje ar teisinėje veikloje, neužsiėmė aktyvizmu, pripažino, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės jokios grėsmės ir persekiojimo dėl seksualinės orientacijos nepatyrė, pareiškėjos šeimai žinoma jos seksualinė orientacija ir šeima tai priima, o pareiškėjos tėvo išsakyta pozicija išreiškia jo neigiamą požiūrį, tačiau grėsmės ir persekiojimo nepatvirtina. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėją supanti aplinka (kaimynai, bendradarbiai ir kiti asmenys) dėl minėtų aplinkybių būtų nusiteikę priešiškai, tyčiotųsi ar grasintų.
8. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjai rizika nukentėti ateityje yra daugiau hipotetinio pobūdžio, paremta vien jos priklausymo LGBT bendruomenei faktu, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjos siekis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje grindžiamas ne baime būti persekiojamai kilmės šalyje, o dėl to, jog ji kartu su partnere (duomenys neskelbtini) nori išvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra legalios tos pačios lyties asmenų santuokos. Teismo vertinimu, šiuo atveju Sprendime buvo išsamiai įvertinta pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.
9. Teismas, apibendrinęs ginčo faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja atitinka pabėgėlio statuso (Įstatymo 86 str. 1 d.) ar papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.) kriterijus, todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio.
III.
10. Pareiškėja A. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi neaktualia kilmės valstybės informacija, taip pažeidus Aprašo 7 punkto bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijos reikalavimus. Spręsdamas dėl situacijos kilmės valstybėje, teismas pakartojo atsakovo argumentus, pripažinęs, jog grįžusi į kilmės valstybę, pareiškėja turėtų toliau slėpti savo priklausymą LGBT bendruomenei, siekdama išvengti persekiojimo. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovu, jog šiuo atveju persekiojimą eliminuojančia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėja neužsiėmė aktyvistine veikla ar gyveno didmiestyje, nes tai prieštarauja aktualiai kilmės valstybės informacijai – šiuo metu kilmės valstybėje LGBT asmenys yra kaltinami skatinantys socialinę ir religinę nesantaiką, priskiriami prie ekstremistinių organizacijų, todėl šių asmenų padėtis vis prastėja ir yra pasiekusi vieną aukščiausių ribojimų ir stigmatizacijos lygių.
11.2. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai baimės būti persekiojamai, nevertino kilmės valstybėje esančių įvairių priemonių sankaupos, prilygstančios persekiojimui, jeigu šios priemonės yra pakankamai rimtos, kad paveiktų individą panašiai kaip pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas. Šiuo aspektu reikšmingi ESTT išaiškinimai dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES). Nagrinėjamu atveju aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad LGBT asmenys susiduria su įvairiomis priemonėmis, tiek lemiančiomis jų diskriminaciją, tiek tam tikrų teisių pažeidimus. Kilmės valstybėje gresianti įvairių priemonių sankaupa yra tiesiogiai susijusi su asmens socialine lytimi (anglų kalba – gender). Šių priemonių sankaupa lemia persekiojimą, o pareiškėjos baimė jį patirtį yra visiškai pagrįsta.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nagrinėjamu atveju atlikus tyrimą nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad pareiškėja kilmės valstybėje susidurs su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui vien dėl savo priklausymo LGBT bendruomenei fakto. Atsakovas vadovavosi aktualia kilmės valstybės informacija, tačiau nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėja pati nedalyvavo formaliose arba neformaliose LGBT organizacijose arba politinėje ar teisinėje veikloje, neužsiiminėjo aktyvizmu, t. y. neatitinka apeliaciniame skunde nurodomų šaltinių asmenų profilio.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atliko įvairių priemonių sankaupos vertinimą. Pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu buvo vertinamas jos profilis (kad ji yra (duomenys neskelbtini) kilmės, iki išvykimo iš šalies gyveno kilmės valstybės didmiestyje ((duomenys neskelbtini)), nedalyvavo formaliose arba neformaliose LGBT organizacijose arba politinėje ar teisinėje veikloje, neužsiiminėjo aktyvizmu, kt.). Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog skirtingų tautybių, iš skirtingų socialinių sluoksnių kilusių LGBT asmenų padėtis skirtinguose kilmės valstybės regionuose yra nevienoda, o didesnę riziką patirti administracinį arba baudžiamąjį persekiojimą patiria viešieji asmenys, aktyvistai, didesnę visuomeninę diskriminaciją – asmenys iš provincijos arba kilmės valstybės musulmoniškų regionų. Šiame kontekste buvo vertinama pareiškėjo individuali situacija ir baimė būti persekiojamai, o jos teiginiai, kad atsakovas nevertino su jos socialine lytimi (anglų kalba – gender) susijusio persekiojimo yra nepagrįsti. Atsakovas fokusavosi į pačios pareiškėjos nurodytą seksualinės orientacijos aplinkybę, kuri patenka po socialinės lyties sąvoka, o šiuo atveju vien bendra žmogaus teisių padėtis, net jei ji yra itin prasta, savaime neužkerta kelio asmens išsiuntimui ir savaime nereiškia, kad asmuo susidurtų su jo teisių pažeidimu.
14. Netenkintinas pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 23S233020, kuriuo nesuteiktas pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei A. F. prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlės statusas ir papildoma apsauga), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, jog įvertinus pareiškėjos, kuri priklauso LGBT bendruomenei, prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su jai kylančia grėsme kilmės valstybėje, pareiškėjos individualią situaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja atitinka pabėgėlio statuso (Įstatymo 86 str. 1 d.) ar papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d.) kriterijus.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kilmės valstybės informaciją bei kilmės valstybėje egzistuojančią įvairių priemonių sankaupą, kuri patvirtina realią grėsmę pareiškėjai grįžti į kilmės šalį. Pareiškėja teigia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi pasenusia kilmės valstybės informacija, o pirmosios instancijos teismas atkartojo atsakovo poziciją, anot kurios, pareiškėja, grįžusi į kilmės valstybę, turėtų toliau slėpti savo priklausymą LGBT bendruomenei, taip išvengdama persekiojimo. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovas surinktą kilmės valstybės informaciją vertino izoliuotai, neatsižvelgdamas į bendrą kontekstą (duomenys neskelbtini), į vis augančią neapykantą LGBT asmenims, kuri pasireiškia visapusiška šių asmenų stigmatizacija, o tai lėmė netinkamą pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės vertinimą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas iš naujo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir laikosi pozicijos, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
19. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
20. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).
21. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
22. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo baimę būti persekiojamai kilmės šalyje, grindžia tuo, jog ji yra homoseksuali, o LGBT asmenys kilmės valstybėje yra engiami visuomenės bei valdžios, pažymėtina, jog Direktyvos 2011/95/ES preambulės konstatuojamojoje 30 dalyje nurodyta, kad apibrėžiant tam tikrą socialinę grupę turėtų būti deramai atsižvelgiama į klausimus, susijusius su prašytojo lytimi, įskaitant lyties tapatybę ir seksualinę orientaciją, kurie gali būti susiję su tam tikromis teisinėmis tradicijomis ir papročiais, kurių laikantis, pavyzdžiui, žalojami lyties organai, vykdoma prievartinė sterilizacija ar daromi prievartiniai abortai, tiek, kiek jie yra susiję su prašytojo visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam. Atitinkamai Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies d punkte išskirtoje pastraipoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į aplinkybes kilmės valstybėje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos. Seksualinė orientacija negali būti suprantama kaip veiksmai, kurie pagal valstybių narių nacionalinę teisę laikomi nusikalstamais. Siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę.
23. ESTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime sujungtose bylose C-199/12 ir C-201/12 pripažino, kad: dėl to, jog egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti homoseksualiems asmenims, galima konstatuoti, kad šie asmenys turi būti laikomi sudarančiais tam tikrą socialinę grupę (49 p.); laisvės atėmimo bausmė, nustatyta teisės nuostatose, kuriose nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, savaime gali būti persekiojimo veiksmas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ji veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas (56 p.); tokia bausmė [baudžiamoji atsakomybė] pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, kurį atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, ir yra neproporcingas arba diskriminuojantis baudimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalies c punktą (57 p.); jeigu prieglobsčio prašantis asmuo remiasi tuo, kad jo kilmės valstybėje yra teisės aktas, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už homoseksualinius veiksmus, nacionalinės institucijos, atlikdamos faktų ir aplinkybių vertinimą pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnį turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės valstybe, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir taisykles ir jų taikymo būdą, kaip numatyta Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a punkte. Šios institucijos, atlikdamos šį nagrinėjimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prašytojo kilmės valstybės teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmė taikoma praktikoje (59 p.); atsižvelgdamos į šiuos kriterijus, nacionalinės institucijos turi nuspręsti, ar galima konstatuoti, kad iš tiesų prašytojas pagrįstai bijo, kad grįžęs į savo kilmės šalį bus persekiojamas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio c punktą, skaitomą kartu su jos 9 straipsnio 3 dalimi (60 p.); vien tai, jog homoseksualiniai veiksmai yra baudžiami, savaime nėra persekiojimo veiksmas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė už homoseksualinius veiksmus, veiksmingai taikoma kilmės valstybėje, kurioje priimtas toks teisės aktas, turi būti laikoma neproporcingu arba diskriminuojančiu baudimu ir todėl yra persekiojimo veiksmas (61 p.); tai, jog reikalaujama, kad socialinės grupės nariai, kurių seksualinė orientacija yra ta pati, slėptų šią orientaciją, prieštarauja pačiam šios savybės, kuri yra tokia svarbi tapatumui, pripažinimui, kad susijęs asmuo negali būti verčiamas jos atsisakyti (70 p.); todėl negalima tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas slėps savo homoseksualumą kilmės valstybėje, kad išvengtų persekiojimo (71 p.); kompetentingos institucijos, <...> vertindamos, ar prašytojo persekiojimo baimė yra pagrįsta, turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės yra tokia grėsmė, kad atitinkamas asmuo, atsižvelgdamas į savo asmenines aplinkybes, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų (72 p.). Šis rizikos dydžio vertinimas, kuris bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai (žr. ESTT 2010 m. kovo 2 d. sprendimo S. A. ir kt., C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08, 90 p.), grindžiamas tik konkrečiais faktais ir aplinkybėmis <...> (73 p.).
24. ESTT 2018 m. sausio 25 d. sprendime byloje F. prieš Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal, C-473/16, išaiškino, kad kai valstybės narės vertina, ar prašytojas pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi savybę, dėl kurios priskiriamas prie tam tikros persekiojamos socialinės grupės, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Todėl priimant sprendimą dėl baime būti persekiojamam dėl seksualinės orientacijos pagrįsto tarptautinės apsaugos prašymo, kai atliekamas faktų ir aplinkybių vertinimas, ne visada reikia vertinti, ar prašytojas tikrai yra tam tikros seksualinės orientacijos. <...> tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus tokį prašymą individualiai, atsižvelgiant, be kita ko, į visus svarbius faktus, susijusius su prašytojo kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, jo pateiktą svarbią informaciją ir svarbius dokumentus, individualią padėtį ir asmenines aplinkybes.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovas, surinkęs su pareiškėjos prašymu suteikti jai prieglobstį susijusius duomenis, atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste (Aprašo 97 p.) ir padarė išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad atsakovas, atlikęs tyrimą dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį kilmės valstybės (LGBT asmenų padėties kilmės valstybėje) aspektu, padarė išvadą, su kuria sutiko pirmosios instancijos teismas, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, nes (duomenys neskelbtini) kilmės, didmiesčiuose gyvenantys LGBT asmenys kilmės valstybėje nėra persekiojami vien dėl savo orientacijos.
26. Pareiškėja, nesutikdama su šiomis išvadomis, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, cituodama informaciją apie kilmės valstybę, siekia pagrįsti, jog dėl visuomenėje ir valdžios lygmeniu egzistuojančios diskriminacijos, stigmatizacijos, pagrindinių žmogaus teisių suvaržymų ir kitų įvairių priemonių sankaupos pareiškėjai vien dėl jos homoseksualumo ipso facto (savaime) kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamai ar patirti kitus netinkamus veiksmus. Pareiškėja remiasi (duomenys neskelbtini) paskelbta Human Rights Watch ataskaita bei kitais viešosios informacijos priemonėse paskelbtais šaltiniais.
27. Vertindama šiuos pareiškėjos argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės institucijos – Departamento pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Įstatymo, Aprašo, kurių normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) tikslus, jų aiškinimą teismų praktikoje. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; kt.).
28. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad Departamentas turi surinkti ir įvertinti informaciją tiek apie bendrą vyraujančią padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tiek pareiškėjo gyvenamosios vietos informaciją, surinktą informaciją analizuoti, ar atsižvelgus į pareiškėjo gyvenamosios vietos regioną ir bendrą kilmės valstybės situaciją, yra saugu pareiškėją gražinti į kilmės valstybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2213-881/2022; kt.).
29. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, t. y. Departamentui surinkta informacija apie kilmės valstybę turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti aptartų teisės aktų nuostatose: turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš Europos pabėgėlių fondo, Europos prieglobsčio paramos biuro (dabar – Europos Sąjungos paramos agentūra), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės valstybėje ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės valstybę neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022; kt.).
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi (duomenys neskelbtini) paskelbtą Human Rights Watch ataskaitą, pažymi, jog šioje ataskaitoje yra apžvelgiama bendra žmogaus teisių padėtis kilmės valstybėje bei nurodoma, kad kilmės valstybės valdžios institucijos laikosi kritiško požiūrio dėl LGBT asmenų, (duomenys neskelbtini), akcentuota lyties keitimo operacijų problematika, medijos ir komunikacijos priemonių cenzūravimas bei kitos aplinkybės. Tačiau ši ataskaita nepatvirtina, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamai ir sulaukti valdžios institucijų reakcijos ipso facto dėl buvimo LGBT asmeniu aplinkybės, nesant kitų veiksmų požymių. Pareiškėjos teiginių taip pat nepavirtina jos cituojami viešosios informacijos priemonės skelbiami šaltiniai, nes iš jų matyti, jog kilmės valstybėje persekiojami asmenys buvo LGBT klubo meno vadovas ir administratorė, žurnalistė, su (duomenys neskelbtini) aplinka susiję asmenys. Dėl to, kaip pripažino atsakovas, kilmės valstybėje persekiojami aktyvistine veikla užsiimantys LGBT asmenys, tačiau pareiškėja į šį asmenų ratą nepatenka. Be to, tai, jog LGBT asmenys kilmės valstybėje sulaukia smurto iš kitų visuomenės narių, taip pat savaime nereiškia, jog kilmės valstybės institucijos visais atvejais nepersekioja už smurtinius nusikaltimus, nepaisant jų motyvų.
31. Pareiškėjos argumentai, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi neaktualia ir pasenusia kilmės valstybės informacija, pripažintini nepagrįstais, nes, kaip matyti iš Sprendimo turinio, jame inter alia (be kita ko) remiamasi (duomenys neskelbtini) metų Human Rights Watch ataskaita (Sprendimo priėmimo, skirtingai nei apeliacinio skundo padavimo, metu (duomenys neskelbtini) metų ataskaita dar nebuvo paskelbta, nes ji paskelbta (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) paskelbta Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento (duomenys neskelbtini) metų žmogaus teisių praktikų ataskaita, (duomenys neskelbtini) metų Amnesty International ataskaita, viešosios informacijos priemonėse paskelbta informacija ir kitais senesniais šaltiniais.
32. Patikrinusi šiuos šaltinius jų patikimumo bei išsamumo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog šių šaltinių pagrindu buvo galima padaryti išvadą dėl pareiškėjos individualios situacijos kilmės valstybės informacijos kontekste. Nors pareiškėja teigia, jog atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad persekiojami tik LGBT aktyvistai, neatitinka aktualios kilmės valstybės informacijos, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, pripažintina, jog pareiškėja nepateikė šią išvadą paneigiančios, priešingos kilmės valstybės informacijos, o teisėjų kolegija, patikrinusi aktualią kilmės valstybės informaciją, nustatė analogiškas aplinkybes, t. y. jog su padidėjusia grėsme susiduria aktyvistai ir organizacijos (žr. 2024 m. vasario 29 d. paskelbtą ILGA-Europe ataskaitą: https://www.ilga-europe.org/files/uploads/2024/02/2024_full_annual_review.pdf).
33. Taigi nors kilmės valstybėje LGBT asmenys susiduria su tam tikrais jų orumą žeminančiais veiksmais, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus kilmės valstybės informaciją in corpore (visa apimtimi) nėra pagrindo pripažinti, jog vien dėl buvimo homoseksualia pareiškėjai (gyvenusiai kilmės valstybės didmiestyje, (duomenys neskelbtini), nebuvusiai aktyviste ir nesančiai (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu) kilmės valstybėje ateityje kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamai.
34. Apibendrinant pažymėtina, jog šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta bei įrodyta faktinė aplinkybė, kad kilmės valstybėje LGBT asmenys vien dėl savo orientacijos ipso facto susidurtų su tokio lygio šių asmenų teisių pažeidimais (t. y. jie būtų baudžiami, jiems būtų veiksmingai taikoma baudžiamoji atsakomybė ar kt.), kurie prilygtų šių asmenų persekiojimui. Šios aplinkybės pareiškėja taip pat nepaneigė apeliaciniame skunde bei pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, nes iš nurodytos medžiagos matyti, jog atitinkamų veiksmų tikimybė yra susijusi su LGBT asmenų visuomenine veikla (dalyvavimu organizacijose ar aktyvizmu) arba specifiniais kilmės valstybės regionais ((duomenys neskelbtini)).
35. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kilmės valstybėje neužsiėmė visuomenine veikla bei nebuvo susidūrusi su persekiojimu ar kitokiais netinkamais veiksmais dėl jos seksualinės orientacijos, darytina išvada, kad pareiškėjos individualus profilis kilmės valstybės informacijos kontekste nepatvirtina, jog ji vien dėl šios aplinkybės (buvimo LGBT asmeniu) gali pagrįstai tikėtis nukentėti ateityje.
36. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad kai valstybės informacija patvirtina, jog valdžios institucijų veiksmai nėra nukreipti prieš asmenis, privačiame gyvenime esančius homoseksualiais, o prieglobsčio prašytojas nebuvo LGBT organizacijų dalyvis, aktyvistas ar darbuotojas, tai atitinkamas prašymas suteikti prieglobstį pripažintinas neindividualizuotu ir hipotetinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1464-415/2024).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai kilmės valstybėje vien dėl priklausymo LGBT bendruomenei, todėl šiuo aspektu pareiškėjos teiginiai yra atmestini ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu.
38. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 2011/95/ES nuostatų aiškinimo.
39. Grįsdama šį prašymą, pareiškėja teigia, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja praeityje nėra patyrusi persekiojimo, nes slėpė savo priklausymą LGBT bendruomenei, t. y. preziumuojama, kad pareiškėja, grįžusi į kilmės valstybę, toliau slėps savo priklausymą LGBT bendruomenei, taip išvengdama aktyvių persekiojimo veiksmų. Tačiau tai, ką patyrė pareiškėja, slėpdama savo priklausymą LGBT bendruomenei, nulemta jos siekio išvengti aktyvių persekiojimo veiksmų, o toks privertimas slėpti savo identitetą taip pat prilygsta persekiojimui. Tai, kad pareiškėja praeityje negalėjo atvirai kalbėti apie savo tapatybę, negalėjo gyventi normalaus gyvenimo ir, nors realiai gyveno su tos pačios lyties savo partnere, bet buvo priversta tai slėpti, jau yra jos praeityje patirti persekiojimo veiksmai (pasireiškiantis itin šiurkščiu jos teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimu).
40. Įvertinusi tai, pareiškėja prašo pateikti ESTT šiuos prejudicinius klausimus:
40.1. Ar, vertinant visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės valstybe, sprendimo priėmimo dėl tarptautinės apsaugos prašymo metu bei atitinkamo prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, kaip yra numatyta Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalyje, būtina atsižvelgti į tai, kad prieglobsčio prašytoja, siekdama išvengti sisteminių diskriminacinių veiksmų, įskaitant administracinės, policijos ir teisminės priemones, ir stigmatizacijos kilmės valstybėje, slėpė savo priklausymą LGBT bendruomenei?
40.2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar toks slėpimas, atsižvelgiant į kilmės valstybėje taikomus įstatymus, kuriais sistemiškai diskriminuojama LGBT bendruomenė, stigmatizaciją ir bendra nesaugumo atmosferą bei negalėjimą pasinaudoti pagrindinėmis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei saviraiškos ir informacijos laisvę, kaip jos yra suprantamos pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 11 straipsnius, bei pasekmes prieglobsčio prašytojai, įskaitant neigiamą poveikį jos psichinei sveikatai, prilygsta sunkiam poveikiui asmeniui, kuris laikomas persekiojimu pagal Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalies b punktą?
40.3. Jeigu į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar toks slėpimas laikytinas praeityje patirtu persekiojimu ar tiesioginiu grasinimu persekioti, kaip tai yra numatyta Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 4 dalyje?
40.4. Jeigu į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar, vertinant ar yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos, kaip tai yra numatyta Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 4 dalyje, būtina atsižvelgti į naujausią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, pagal kurią LGBT bendruomenė pripažinta ekstremistine organizacija ir jai priklausantiems asmenims gali grėsti teisinės sankcijos, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą ir baudimą?
41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šį pareiškėjos prašymą, pažymi, kad taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).
42. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnyje įtvirtinta, jog ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl inter alia Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo, o tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į ESTT.
43. Vis dėlto, ESTT savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo. Taisyklė dėl privalomojo kreipimosi į ESTT prejudicinio sprendimo netaikoma, kai: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit ir kt., 283/81, 10 p.); 2) dėl nagrinėjamos Europos Sąjungos teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (acte éclairé doktrina) (nurodyto sprendimo byloje Cilfit ir kt. 13, 14 p.); 3) tinkamas Europos Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (acte clair doktrina) (nurodyto sprendimo byloje Cilfit ir kt. 16 p.).
44. Taip pat nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021; kt.). Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017; kt.).
45. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti teikiamas dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų išaiškinimo ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylą (Rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 8 p.).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą argumentus, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas yra susijęs su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu bei teisiniu kvalifikavimu pagal teisės aktų (inter alia Direktyvos 2011/95/ES) reikalavimus, pareiškėjai šį prašymą grindžiant individualių faktinių aplinkybių vertinimu. Tačiau pažymėtina, kad teisės taikymas konkrečioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra nacionalinio teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, jog byloje nenustatytos individualios, pareiškėjos visiškai pagrįstą baimę patvirtinančios aplinkybės, jos prašymas dėl kreipimosi į ESTT yra hipotetinis bei nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu ginču dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
47. Dėl to pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą netenkinamas.
48. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nepadarė fakto ar teisės klaidų, tinkamai taikė materialiąją bei proceso teisę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti. Įvertinus tai, pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės A. F. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.