Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2023 m. spalio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 91-V1803 ,,Dėl išmokos mokėjimo sustabdymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmokomis mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A1-162 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. mokėti pareiškėjai išmoką už vaiką – I. V., gim. (duomenys neskelbtini).

2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 91-VI803 (minėta, toliau – ir skundžiamas sprendimas), vadovaudamasis Išmokų vaikams įstatymu ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 (toliau – ir Nuostatai) Tauragės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius sustabdė išmokos vaikui mokėjimą, sustabdymo priežastis – išmokas galimai turi teisę gauti kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

2023 m. birželio 29 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijoje iš Norvegijos kompetentingos institucijos gautas užklausimas dėl išmokų vaikui mokėjimo (forma SED F001), kurioje nurodoma, kad S. V. vaiko tėvas kreipėsi ir šiai valstybei pateikė prašymą mokėti išmoką vaikui nuo 2020 mm. balandžio 1 d. (už praėjusius 3 metus). Norvegijos institucija paprašė pateikti informaciją nuo 2020 m. balandžio 1 d. apie S. V. darbo laikotarpius, išmokų vaikui mokėjimą Lietuvoje, nes siekia nustatyti, kuri šalis yra pagrindinė už išmokų vaikui mokėjimą atsakinga šalis, kai bent vienas iš vaiko tėvų gyvena, dirba ar vykdo savarankišką veiklą kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje.

Atsakovė, bendradarbiaudama su Norvegijos kompetentingomis institucijomis, 2023 m. birželio 30 d. Norvegijos institucijai pateikė atsakymą (forma SED F002), kuriame nurodė, kad S. V. Lietuvoje nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. gavo nedarbo draudimo išmoką ir nuo 2020 m. gegužės 19 d. nedirbo, duomenys pateikti pagal SODROS informacinės sistemos duomenis. Taip pat pateikė informaciją apie išmokos vaikui mokėjimą Lietuvoje laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d.

Aprašo 7 ir 7.1 punktuose numatyta, kad kai tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį įgyjama teisė į išmokas šeimai skirtingose valstybėse narėse, pirmenybė mokėti išmoką šeimai nustatoma vadovaujantis toliau nurodytomis taisyklėmis: jei vienas iš vaiko tėvų vienoje valstybėje narėje užsiima darbine veikla, o kitas iš vaiko tėvų gyvena kitoje valstybėje narėje, neužsiima darbine veikla ir negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi valstybė narė, kurioje užsiimama darbine veikla (toliau vadinama - darbo vietos valstybė), neatsižvelgiant į tai, kad kiti šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje. Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje narėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, ši valstybė narė moka diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos šeimai dydžio.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Išmokų vaikams įstatymas. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs ir kiti teisės aktai – Tvarkos aprašas, kuris nustato asmenis, turinčius teisę gauti išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju vadovaujantis minėtais reglamentais, išmokų šeimai bei išmokų mirties atveju skyrimo migruojančių asmenų šeimoms tvarką, pagrindinių įstaigų, atsakingų už 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarkos nuostatų įgyvendinimą (toliau – ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai arba Reglamentai), funkcijas, jų tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimą. Taip pat būtina paminėti ir Nuostatus, kurie nustato kreipimosi dėl Išmokų vaikams įstatyme nustatytų išmokų, jų skyrimo ir mokėjimo tvarką, dokumentus, būtinus išmokoms gauti, užsienio valstybės mokymo įstaigų mokymo programų atitikties Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms programoms nustatymo tvarką, faktinės gyvenamosios vietos nustatymo tvarką, bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo ir su juo bendrai gyvenančių asmenų duomenų apie gautas pajamas patikrinimo ir informavimo apie sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą tvarką.

Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims: „1) Lietuvos Respublikos piliečiams; <...> 6) asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas; <...>“. Remiantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, išmoka vaikui, kai vaikas auginamas ir (ar) globojamas šeimoje, skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7, 8 ar 9 punkto nuostatas arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) ir vaikas (asmuo) gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 67 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės: jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti skirtingu pagrindu, išmokos skiriamos tokia prioritetine tvarka: pirma – teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, antra – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir trečia – teisės, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu.

Atitinkamai Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, kompetentinga įstaiga skiria išmokas šeimai ir už vaikus, gyvenančius kitoje valstybėje narėje. Tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad skiriant išmokas šeimai, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, teisė į išmoką šeimai nustatoma pagal Išmokų vaikams įstatymą. Šiame įstatyme nustatytas reikalavimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra taikomas. Tvarkos aprašo 7 punkte numatytos taisyklės, kuriomis vadovaujamasi, kai tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį įgyjama teisė į išmokas šeimai skirtingose valstybėse narėse.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Lietuvoje išmoka vaikui pagal bendrąją taisyklę skiriama tik Lietuvoje gyvenantiems asmenims, išskyrus situaciją, kai išmoka vaikui gali būti skiriama, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, t. y. tuo atveju, jei nors vienas iš tėvų ir vaikas gyvena Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijos konfederacijoje. Iš Tvarkos aprašo 7 punkto 7.1–7.8 taisyklių nuostatų, numatančių valstybės pirmenybę skiriant išmokas vaikams, matyti, jog prioritetas dėl išmokų vaikams skyrimo taikomas toje šalyje, kurioje vienas iš tėvų užsiima darbine veikla, o jeigu skirtingose valstybėse darbine veikla užsiima abu tėvai arba skirtingose valstybėse abu tėvai neužsiima darbine veikla, pirmenybę mokėti išmoką vaikams turi ta šalis, kurioje gyvena vaikas.

Kadangi Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius iš Norvegijos kompetentingos įstaigos gavo informaciją, turinčią esminę įtaką išmokos vaikui mokėjimui Lietuvoje, įvertinęs faktines aplinkybes, jog vaiko tėvas dirba Norvegijoje, o vaiko mama gyvena Lietuvoje ir nedirba, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsniu, skundžiamu sprendimu išmokos vaikui mokėjimą Lietuvoje laikinai sustabdė, kol bus gautas atsakymas iš Norvegijos kompetentingos institucijos, kuri šalis - Lietuva ar Norvegija - yra pagrindinė už išmokų mokėjimą atsakinga šalis. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, argumentuodamas skundžiamą sprendimą sustabdyti išmoką vaikui, pranešime dėl išmokos mokėjimo sustabdymo paaiškino pareiškėjai, kad išmokos mokėjimo stabdymo teisinis pagrindas (priežastis) – išmokas galimai turi teisę gauti kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Išmokų vaikams įstatymą taikė vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, kadangi šeimos nariai gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, su Norvegijos institucija vyksta susirašinėjimas dėl pirminės kompetencijos mokėti išmoką vaikui nustatymo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad išmokos vaikui mokėjimo sustabdymas yra neteisėtas, nes tokių sustabdymo pagrindų nėra Išmokų vaikams įstatyme.

Išmokų vaikams įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja išmokų mokėjimo nutraukimą ir stabdymą. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu atsiranda nors viena iš nurodytų aplinkybių: 1) vaikas ir (ar) asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ar 7 straipsnio 3 dalyje, ar 8 straipsnio 2 dalyje, ar 9 straipsnio 2 dalyje, ar 11 straipsnio 4 dalyje, ar 12 straipsnio 4 dalyje, ar 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje yra numatytos priežastys, kai stabdoma vaiko išmoka: 1) išmokos gavėjas nevykdo šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų pareigų – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos iki pareigos bus įvykdytos; 2) vaikas laikinai apgyvendinamas pas fizinius ar juridinius asmenis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka – nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus sprendime dėl vaiko laikino apgyvendinimo nurodytos dienos iki vaikas grąžinamas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą arba iki teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą įsiteisėjimo dienos, arba iki teismo nutarties atleisti globėją (rūpintoją) iš globėjo (rūpintojo) pareigų ar nušalinti nuo jų įsiteisėjimo dienos, arba iki teismo nutartyje ar savivaldybės mero sprendime atleisti globėją (rūpintoją) iš globėjo (rūpintojo) pareigų arba nušalinti nuo jų nurodytos datos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjimu atveju atsirado aplinkybės, dėl kurių išmokos mokėjimas yra nutraukiamas (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors skundžiamu sprendimu išmokos mokėjimas vaikui buvo ne nutrauktas, o sustabdytas, tačiau šis faktas niekaip nepablogino pareiškėjos padėties. Šiuo atveju pareiškėjos argumentai dėl netinkamai taikyto įstatymo nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą administracinį aktą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė teismui pateikė duomenis, jog Tauragės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 91-V-2015 „Dėl išmokos vaikui skyrimo“ , nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atnaujintas išmokos vaikui mokėjimas S. V., jai įsidarbinus. Išmokos laikotarpis – nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2035 m. gegužės 25 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Byloje nenustatyta, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys bei įrodymai, ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, teismas nenustatė kitų skundžiamo spendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 91-V1803 ,,Dėl išmokos mokėjimo sustabdymo“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias teismo išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2023-11-06 pažymą, jog išlaidos už pareiškėjai suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje yra 140 Eur.

Kadangi pareiškėjos skundas netenkintas, valstybei turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.