- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-185-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01968-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“
- Atsakovas
- D. M., D. K.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4893-223-/2019 pagal ieškovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ ieškinį atsakovams D. M., D. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjų teisių perkėlimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“ (toliau – ŽŪB „Šilagalis“) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės D. M. ir atsakovo D. K. nuo sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją - ieškovei Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Šilagalis“ perkelti 3,8668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas; priteisti 8000 Eur už 3,8668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriuos ieškovė Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“ sumoka atsakovei D. M. per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ŽŪB „Šilagalis“ nuo 2016 metų naudoja ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM kaip dirbamą lauką 3,8668 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dėl minėto žemės sklypo naudojimo ŽŪB „Šilagalis“ yra žodine forma susitarusi su trečiuoju asmeniu G. P., kuri nuo (duomenys neskelbtini) su tuometine žemės sklypo savininke atsakove D. M. buvo sudariusi rašytinę žemės sklypo panaudos sutartį. Minėtą žemės sklypą D. M. (duomenys neskelbtini) padovanojo D. K.. Dovanojimo sutartyje žemės sklypas yra įvertintas 8000 Eur suma, nors masinio vertinimo duomenimis žemės sklypo vertė yra 16 900 Eur. Tarp atsakovės D. M. ir atsakovo D. K. nėra giminystės ryšių, todėl tokio vertingo turto dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo iš tiesų siekiama pridengti tikrąjį pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiu būdu išvengta suinteresuotų asmenų turimos pirmumo teisės įsigyti šį sklypą. Dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu, taikytina restitucija remiantis CK 6.146 straipsniu: žemės sklypas iš D. K. grąžintinas D. M., o ieškovei perkeltinos pirkėjo teisės į žemės sklypą, priteisiant D. M. 8000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovai D. M. ir D. K. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovei D. M. apie ŽŪB „Šilagalis“ naudojimąsi jai priklausiusiu žemės sklypu nėra žinoma. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims dovanojamo daikto vertę nustatyti pačioms šalims; mokesčiai į valstybės biudžetą yra skaičiuojami nuo nekilnojamojo daikto mokestinės vertės, o ne nuo šalių sutartyje nurodytos daikto vertės. Atsakovės D. M. šeima artimai bendravo su atsakovo D. K. seneliais ir tėvais, atsakovei D. M. atsakovas D. K. ir jo tėvai yra suteikę pagalbą. Pinigai už ginčo žemės sklypą mokami nebuvo, nes šalys tarėsi būtent dėl dovanojimo, o ne dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė ŽŪB „Šilagalis“ ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo pirmenybės teisės įsigyti ginčo žemės sklypą. Ieškinio reikalavimas perkelti ŽŪB „Šilagalis“ pirkėjo teises yra bandymas priversti D. M. sudaryti žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį ir įsigyti žemės sklypą už 8000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ atsakovams D. M. ir D. K. po 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteisė 22,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė D. M., įgyvendindama sutarčių laisvės principą, sudarė dovanojimo sutartį, kuria ji neatlygintinai perleido jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovų nesieja jokie giminystės santykiai, pati savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai D. M. ir D. K. veikė nesąžiningai ir/ ar turėjo tikslą ginčijamu sandoriu nuslėpti kito sandorio ( pirkimo-pardavimo) sudarymą ir juo sukeliamas teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio šalys D. M. ir D. K. vieningai ir nuosekliai tvirtino, kad dovanotoja padovanojo ginčo žemės sklypo dalį apdovanotojam D. K. dėl šiltų ilgalaikių santykių su D. K. seneliais ir tėvais, o taip pat savo laiku suteiktą pagalbą ir paramą sunkiu atsakovei D. M. laikotarpiu. Teismas sprendė, kad tokie D. M. motyvai negali būti laikoma priešingais gerai moralei ar pažeidžiančiais teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, jog toks sandoris jiems buvo priimtiniausias, kad jokio atlygio už perleistą žemės sklypo dalį atsakovė D. M. neprašė ir negavo, o atsakovas D. K. paaiškino, kad jokio atlygio D. M. nemokėjo. Teismas atsižvelgė į atsakovų patvirtinimą, kad prieš sudarant dovanojimo sandorį notarė jiems išaiškino, jog tai yra neatlygintinas sandoris, t. y. kad už perleidžiamą žemės sklypą D. K. pinigų D. M. nemoka, jog notarė išaiškino atsakovams D. M. ir D. K. apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmes (dovanojimo sutarties 6.2 punktas).
6. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dovanojimo sutartis nebuvo pasirašyta skubotai – iš pradžių tarp D. M. ir D. K. vyko privatūs pokalbiai, po to jie pirmą kartą lankėsi pas notarę, kur išaiškino savo ketinimus sudaryti dovanojimo sutartį ir sutarė dėl sandorio sudarymo laiko ir antrą kartą atvyko pas notarę jau sudaryti dovanojimo sandorio.
7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad atsakovai visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos dėl sandorio neatlygintinumo, vadovaudamasis sutarties laisvės principu, užtikrinančiu asmenims teisę ne tik pasirinkti, kokį sandorį sudaryti, bet ir pasirinkti kitą sutarties (sandorio) šalį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis), teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai dovanojimo sandorį sudarė siekdami pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ar neturėjo pagrindo ar motyvų sandorį sudaryti.
8. Teismas nustatė, kad duomenų, jog atsakovė D. M. už dovanotą žemės sklypą gavo atlygį, ieškojo pirkėjų ginčo žemės sklypui ar po sandorio pagerėjo jos finansinė padėtis, byloje nėra; tokių duomenų byloje nepateikė ir ieškovė. Teismo vertinimu, atsakovės D. M. nurodyti apsisprendimo dovanoti ginčo žemės sklypą motyvai neprieštarauja logikos dėsniams, yra suprantami ir abejonių nekelia; pažymėjo, kad atsakovė D. M. nurodė, jog ji yra finansiškai apsirūpinusi, turi ir kitų žemės sklypų, todėl neatmeta tos galimybės, kad ateityje dar kažkokio asmens naudai sudarytų dovanojimo sandorį.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios, jos nuomone leidžia daryti išvadą, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nėra pagrįstos leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), yra deklaratyvaus pobūdžio ir trakuotinos kaip prielaidos; ieškovės teiginiai vertinami kaip subjektyvi ieškovės nuomonė, jos asmeninis situacijos vertinimas savo nuožiūra nagrinėjamos bylos kontekste.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad išnagrinėjus bylą iš esmės prieš baigiamąsias kalbas ieškovės atstovo prašymas iškviesti liudytojus ( atsakovo D. K. tėvus) ir išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus, vertintinas kaip CPK 7 straipsnio nuostatų pažeidimas, netinkamas naudojimąsis procesinėmis teisėmis.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovės D. M. veiksmai (dovanojimo sutarties sudarymas) nėra prieštaraujantys įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms; byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, jog atsakovė D. M. dovanojimo sandorį sudarė siekdama pridengti kitą sandorį, arba kad negalėjo sudaryti dovanojimo sandorio, o ieškovės ŽŪB „Šilagalis“ prašymas suteikti jai pirmumą įgyti ginčo žemės sklypą LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka negali būti absoliutinamas ir paneigti įstatymo leidėjo įtvirtintą šalies sutarties laisvės sudarymo principą. Nenustačius aplinkybių, jog 2019 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartis, yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti kito sandorio – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, byloje nesant duomenų, jog ginčijamu sandoriu yra pažeidžiamos ieškovės teisės ar teisėti interesai, apribota jos teisė pirmenybės teise įsigyti ginčo žemės sklypą, nesant duomenų, kad D. M. gavo atlygį ar jai buvo perduota kita materialinė vertybė už perleistą ginčo žemės sklypą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją bei priteisti iš ieškovės 8000 Eur atsakovei D. M. ( CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose, padarė esmines įrodymų vertinimo klaidas. Ieškovė ŽŪB „Šilagalis“ dovanojimo sutarties apsimestinumą įrodinėjo tinkamai, apelianto pateikti įrodymai ir argumentai sudarė pagrindą dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu. Teismo argumentas, kad didelės vertės žemės sklypas buvo padovanotas iš meilės nėra suderinamas su tinkamu įrodymų bei šalių paaiškinimų vertinimu, nes meilė, kaip motyvas padovanoti 30 000 Eur vertės žemės sklypą, yra itin menkai tikėtinas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl vieną žemės sklypą atsakovui padovanojo, o kitą, kuriuo taip pat, tikėtina, naudosis atsakovas, pardavė. Toks atsakovės veiksmų nelogiškumas leidžia manyti, jog atsakovė ir atsakovo tėvai nuo pat pradžių buvo susitarę dėl dviejų žemės sklypų perleidimo, tačiau pirmojo žemės sklypo perleidimo dovanojimo sutartimi motyvas buvo ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, meilė, o siekis apeiti pirmumo teisę.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovų paaiškinimai, nors ir yra nuoseklūs (tiek atsakovas, tiek atsakovė aiškina, jog pinigų pagal dovanojimo sutartį negavo ir neperdavė, o žemės sklypas buvo padovanotas kaip padėka už pagalbą), tačiau niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai dovanojimo sutartimi yra perleidžiamas didelės vertės objektas asmeniui, su kuriuo dovanotojo nesieja giminystės ryšiai, ypač didelis dėmesys turėtų būti kreipiamas į apdovanotojo ir dovanotojo paaiškinimus, jų išsamumą ir pagrįstumą. Atsakovų paaiškinimai nesudaro pagrindo manyti, jog dovanojimo sutartis atitiko tikrąją šalių valią. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai nenurodė kaip, kokia forma pasireiškė atsakovo ir jo tėvų pagalba atsakovei po vyro mirties ir gaisro, kiek toji pagalba tęsėsi, kokia buvo jos ekonominė vertė. Pažymėtina, jog jeigu ši pagalba buvo finansinė, žemės sklypo perleidimas privalėtų būti traktuojamas ne kaip dovanojimo sutartis, o skolos grąžinimas. Taigi, atsakovų paaiškinimai laikytini deklaratyvia gynybine pozicija, kuri apelianto sukeltų pagrįstų abejonių sandorio teisėtumu negali paneigti.
12.3. Teismas netenkindamas ieškovės prašymų išreikalauti įrodymus (CPK 199 str.), iš esmės apribojo ieškovės galimybę įrodinėti dovanojimo sutarties apsimestinumą. Teismas netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovus bei atsakovo tėvus pateikti banko sąskaitų išrašus, taip pat informaciją apie visus sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, nors juose galėtų atsispindėti dovanojimo sutarties atlygintinumas ir būtų neginčijamai patvirtinta apelianto pozicija, jog už padovanotą žemės sklypą atsakovo tėvai atsakovei atsilygino perleisdami tam tikrą daiktą ar tam tikrą pinigų sumą, t.y. informacija galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto argumentus dėl nuslėpto atsiskaitymo už dovanojimo sutartimi perleistą žemės sklypą faktą.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. M. ir D. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pakankamai išsamiai savo sprendime išdėstė argumentus, kodėl ginčo dovanojimo sutarties nelaiko apsimestiniu sandoriu, nors teismui būtų užtekę padaryti išvadą, kad ieškovė neturi pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti; ieškovė neturi reikalavimo teisės ir dovanojimo sutarties vertinimas šioje byloje neturi teisinės reikšmės; aplinkybės dėl kito žemės sklypo pirkimo nėra susijusios su ginčo objektu ir byloje dalyvaujančiais asmenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei D. M., kuri (duomenys neskelbtini). panaudos sutarties pagrindu jį iki (duomenys neskelbtini) perdavė neatlygintinai naudotis G. P.. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi (duomenys neskelbtini) dovanotoja D. M. minėtą žemės sklypą padovanojo apdovanotojam D. K.. Ieškovei ŽŪB „Šilagalis“ nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso gretimas ginčo žemės sklypui 0,22909 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu, pirkėjo pareigų perkėlimo ieškovei UAB „Šilagalis“.
17. Ieškovė prašymą pripažinti negaliojančia 2019 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartį ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas grindė tuo, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė, pažeidžianti ieškovės teises (CK 1.87 straipsnio 2 dalis), nes ieškovė pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą laikoma turinti pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad į ginčo žemės sklypą ieškovė yra išbėrusi pasėliams reikalingas trąšas ir pradėjusi parengiamuosius sėjos darbus, todėl ginčo dovanojimo sandoris pažeidžia jos teisę naudoti žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sudarant ginčo dovanojimo sandorį buvo pažeista ieškovės, gretimo sklypo naudotojos, pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą (LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu, sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.
19. Apeliantė teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovės pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypą, neskundžia. Nesutikimą su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo tokio pobūdžio bylose, padarė esmines įrodymų vertinimo klaidas; netenkindamas ieškovės prašymų išreikalauti įrodymus (CPK 199 str.), iš esmės apribojo ieškovės galimybę įrodinėti dovanojimo sutarties apsimestinumą.
20. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
22. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
23. Ieškovės argumentai dėl atsakovų sudaryto neva apsimestinio sandorio iš esmės buvo grindžiami tuo, kad dovanojimo sutartyje žemės sklypas įvertintas 8000 Eur, nors sklypo rinkos vertė yra 16 900 Eur; atsakovų nesieja giminystės ryšiai, todėl tokio vertingo turto dovanojimo sandoriu galėjo būti pridengtas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris.
24. Dovanojamo sandorio šalys atsakovai D. M. ir D. K. nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vieningai tvirtino, kad dovanotoja padovanojo ginčo žemės sklypą dėl artimų draugiškų santykių, kurie sieja D. M. ir atsakovo D. K. šeimą. Atsakovė pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog toks sandoris jai buvo priimtinas, nes su G. P. sudaryta panaudos sutartis buvo pasibaigusi, jokios kitos žemės sklypo panaudos ar nuomos sutarties ji nebuvo sudariusi. Iš nurodytų aplinkybių teismui akivaizdu, kad, atsakovei suteikiant dovaną, jos valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Vertinant jau aptartas aplinkybes ir bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigtas atsakovų tarpusavio bendravimo ryšys ir aiškinimas, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant atsakovui atsidėkoti už suteiktą pagalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšmingi atsakovų paaiškinimai, kad dovanojimas buvo būtent tikroji šalių valia, tai jie patvirtino ir notarei, tvirtinant dovanojimo sutartį, šalims buvo išaiškintos apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmės. Byloje nepaneigta, kad sandoris buvo neatlygintinis, nes neįrodyta, kad už padovanotą žemę buvo atsiskaityta.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl kito žemės sklypo pardavimo atsakovo tėvams, nepatvirtina apeliantės argumento, kad šalys nuo pat pradžių buvo susitarę dėl dviejų žemės sklypų pardavimo. Todėl pripažintina jog ieškovė neįrodė savo teiginių dėl dovanojimo sutarties, kaip apsimestinio sandorio ir jų nepagrindė.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai suteikė pirmumą atsakovų paaiškinimams, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, ir juos įvertinęs ieškovės ieškinį pripažino nepagrįstu, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog už dovanotą sklypą dovanotojai D. M. buvo sumokėta tam tikra pinigų suma ar perduota kita materialinė vertybė, turtinė teisė ar priešpriešinė prievolė kaip atlyginimas už dovaną (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnis), atsakovai, sudarydami ginčijamą dovanojimo sutartį, elgėsi viešai, sąžiningai ir teisėtai, nepažeisdami ieškovės interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią, o pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine bei pripažinti ją pirkimo-pardavimo sutartimi, nėra (CPK 178 straipsnis, CK 6.466 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų išreikalavimo
28. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą įpareigoti atsakovus bei atsakovo tėvus pateikti banko sąskaitų išrašus, taip pat informaciją apie visus sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, t. y. tuos įrodymus, kurių surinkti ieškovė neturėjo galimybės, todėl pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, ar išnaudojo visas galimybes tokius įrodymus gauti pati.
29. CPK 199 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Pagal CPK180 straipsnio reikalavimus teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės byloje aplinkybes.
30. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti ieškovės prašymą, priešingai nei teigia apeliantė, nepažeidė pastarosios teisės į teisminę gynybą.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikimą, išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovams iš apeliantės (ieškovės) priteistina po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Panevėžio rajono Žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“, j. a. k. 268565360, D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.