Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-07 · Administracinė byla Nr. A-525-2115-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-07
Bylos Nr.
A-525-2115-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Panevėžio teritorinei muitinei
Administracinė byla Nr. A525-3757/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei (procesinių teisių perėmėjas – Kauno teritorinė muitinė) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40K (toliau – ir Įsakymas) dalį, pagal kurią jis buvo atleistas iš tarnybos muitinėje už pareigūno vardo diskreditavimą, ir grąžinti jį į vyresniojo inspektoriaus pareigas, priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo po 66,40 Lt už kiekvieną darbo dieną (iki 2007 m. lapkričio 12 d. priteistina pinigų sumą sudaro 85 549,69 Lt) bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu atnaujino procesą administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2002 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 40K dalį, kuria A. L. atleistas iš tarnybos muitinėje nuo 2002 m. birželio 3 d.; pripažino, kad A. L. atleistas iš Panevėžio teritorinės muitinės pagal teismo sprendimą nuo 2010 m. vasario 22 d.; priteisė A. L. iš Panevėžio teritorinės muitinės 7 006,25 Lt dydžio išeitinę išmoką; priteisė A. L. iš Panevėžio teritorinės muitinės 128 895,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2010 m. vasario 22 d.; priteisė A. L. iš Panevėžio teritorinės muitinės bylinėjimosi išlaidas, iš viso 3 900 Lt.

Šalies argumentai

Panevėžio teritorinė muitinė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo; sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi patenkino Panevėžio teritorinės muitinės prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taip pat sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 dalies, kuria pareiškėjui A. L. priteistas 128 895,16 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2002 m. birželio 3 d. iki 2010 m. vasario 22 d., vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

II.

Kauno teritorinė muitinė pateikė prašymą, kuriuo prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti A. L. atlikti bet kokius veiksmus su jam priklausančiu jo vardu registruotu turtu ar piniginėmis lėšomis, siekiant užsitikrinti 78 999,72 Lt grąžinimą į valstybės (šiuo atveju – muitinės) biudžetą.

Nurodo, jog 2010 m. kovo 2 d. Panevėžio teritorinėje muitinėje buvo gautas A. L. prašymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu priteistas sumas pervesti į jo nurodytą sąskaitą. Todėl Panevėžio teritorinė muitinė 2010 m. balandžio 20 d. įvykdė apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir išmokėjo pareiškėjui priteistas sumas. Tuo tarpu Panevėžio teritorinė muitinė 2010 m. vasario 25 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį prašymą patenkino. Pabrėžia, jog muitinės pareigūnui priklausančio darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl, iš naujo išnagrinėjus bylą, pareiškėjui gali būti priteista piniginė kompensacija tik už trejus metus – 49 895,44 Lt, o skirtumas tarp išmokėtos ir priklausančios sumokėti sumos šiuo atveju sudaro 78 999,72 Lt. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patenkindamas prašymą atnaujinti procesą, sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo dalies vykdymą, tačiau toks sprendimas jau yra įvykdytas, todėl neįmanoma įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties byloje Nr. P438-121/2010 dalies dėl sprendimo dalies sustabdymo. Teigia, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nes kiltų grėsmė neatgauti iš A. L. jam išmokėtų pinigų, nes jis juo gali išleisti, o turtą perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu apsunkindamas galimybę susigrąžinti jam išmokėtus pinigus. Pabrėžia, jog turi būti atsižvelgta į teisėtumo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, būtų atsižvelgta į atsakovo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis nustato, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, byla Nr. AS556-595/2010, AS63-671/2008), jog ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti A. L., t. y. pareiškėjui, atlikti tam tikrus veiksmus. Kaip jau minėta, ABTĮ įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą, numatydamas galimybę uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik atsakovui. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS502-159/2008), pastebėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir nagrinėjamu atveju atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir pritaikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės nenumato įstatymas. Atsakovo prašymas netenkintinas, atsisakytina taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsniu, 71 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

Kauno teritorinės muitinės (Panevėžio teritorinės muitinės procesinių teisių perėmėjas) prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas