Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. CH., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, neteistas;

T. CH., gim. (duomenys neskelbtini) , Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, konsultantu neteistas;

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. Ch. ir T. C., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiajam ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra savavaldžiavo.

2009 m. vasario 19 d., apie 13.30 val., Klaipėdos m., Minijos g. 146, UAB ,,Transtaga“ priklausančiose patalpose, R. C. ir T. C., veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą teisę, tai yra, R. C. pareikalavus nukentėjusiojo A. S. atiduoti įmonei - UAB ,,Transtaga“ priklausančius dokumentus: krovininio automobilio bei krovinio draudimą ,,TIR Carnet“, CMR, vairuotojo ataskaitas, tačiau nukentėjusiajam A. S. įmonei - UAB ,,Transtaga“ priklausančius dokumentus atiduoti atsisakius, kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą, tai yra sudavė A. S. į galvos sritį nemažiau kaip penkis smūgius kumščiais bei spyrė kojomis, tuo nesunkiai sutrikdydami A. S. sveikatą bei tokiu būdu nukentėjusiojo A. S. teisėms padarydami didelės žalos. Tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamajam R. C. laikant nukentėjusįjį A. S. ir neleidžiant jam atsikelti nuo žemės, kaltinamasis T. C. jėga numovė nuo A. S. 150 Lt vertės striukę ir ją suplėšė, iš striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3310“, įmonės vilkiko raktus bei nukentėjusiajam A. S. priklausančio automobilio ,,Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus. Po ko, T. C. nuėjo prie A. S. priklausančio automobilio ,,Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atrakinęs automobilio dureles iš automobilio paėmė dėklą su įmonės dokumentais, kuriame buvo ir A. S. priklausantys 75 JAV doleriai 180 Lt vertės, po ko, grįžęs į UAB ,,Transtaga“ priklausančias patalpas, metė į sieną A. S. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ ir tokiu būdu jį sudaužė, nuo raktų ryšulio nuplėšęs A. S. priklausančio automobilio ,,Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacijos pultą ir garažo pultą, metė juos į žemę, ir tokiu būdu sudaužė 100 Lt vertės garažo pultą bei 20 Lt vertės automobilio signalizacijos pultą, ištraukęs iš striukės A. S. priklausančią 50 Lt vertės piniginę, ją suplėšė, ir iš piniginės pasisavino 50 Lt, be to, iš striukės kišenės paėmęs A. S. priklausančio automobilio ,,Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Lt vertės raktelius, jų negrąžino. Tokiu būdu, kaltinamieji R. C. ir T. C. sugadino bei pasisavino nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 700 Lt.

K. R. C. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2009 m. vasario 19 d., apie 11 val., su įmonėje vairuotoju dirbusiu nukentėjusiuoju A. S., kuris jau buvo grįžęs iš komandiruotės, jis susiekė telefonu, kadangi jam reikėjo iš A. S. paimti krovinio, automobilio ir kitus dokumentus – TIR, CMR, Baltarusijos leidimą. Tačiau apie 11.30 val., į UAB „Transtaga“ atvykęs ir į jo darbo kabinetą užėjęs A. S. su savimi jokių dokumentų neturėjo. Paklausus, kur dokumentai, pastarasis atsakė, kad nei automobilio, nei krovinio, nei kitų dokumentų neatiduos, kol nebus sumokėti pinigai, atlyginimas. Tuomet jis A. S. pasakė, kad jis privalo atiduoti įmonei priklausančius dokumentus ir atsiskaityti už reisą, o tada bus kalbama ir apie atsiskaitymą, be to, pasakė, kad jis gali dokumentų ir neatiduoti, nes yra pasirašęs pilnos materialinės atsakomybės sutartį, todėl dokumentus vėliau pats atneš. A. S. būtent dėl šio jo pasakymo supyko, pasakė „ar senai tave kas nors auklėjo“ ir, užėjęs už jo darbo stalo, iš už nugaros pradėjo jį smaugti. Norėdamas iš nukentėjusiojo rankų išsilaisvinti, jis koja atsispyrė nuo stalo, ir griūdamas stengėsi nukentėjusįjį apversti. Nugriuvus, jis bandė stotis, tačiau nukentėjusysis jį vis labiau smaugė. Pavykus išsilaisvinti, jie abu atsistojo. Norėdamas jį vėl pargriauti, A. S. siekė jį sugriebti už kojos, tačiau jam nepavyko. Tuomet jis keliu nukentėjusįjį prispaudė prie grindų ir, kadangi pastarasis vis bandė jam suduoti rankomis, jis nukentėjusiajam ant galvos užtraukė striukę. Tuomet į kabinetą įėjo T. C., kuriam jis liepė kuo greičiau kviesti policiją bei papasakojo, kas nutiko. T. paklausė A. S., kur yra automobilio ir krovinio dokumentai. Nukentėjusysis atsakė, kad dokumentai yra jo automobilyje, kuris nėra užrakintas, ir jei norime, galime tuos dokumentus pasiimti. T. C. nuėjo į A. S. automobilį ir dokumentus – automobilio, TIR, CMR, leidimus – paėmė ir su jais grįžo į kabinetą. Kaltinamasis nurodė, kad jokių nukentėjusiajam priklausančių daiktų nei jis, nei jo tėvas T. nukentėjusiojo striukėje neieškojo, jokių daiktų iš nukentėjusiojo nepaėmė ir jų nesugadino. Paaiškino, kad nukentėjusiojo daiktai - mobilaus ryšio telefonas, raktai, piniginė - iškrito jiems tarpusavyje besistumdant, ir tie daiktai po grumtynių mėtėsi jo darbo kabinete. R. C. patvirtino, kad grumtynės su nukentėjusiuoju buvo intensyvios, tačiau jis tik gynėsi, bandė išsilaisvinti iš nukentėjusiojo, kuris pirmas jo atžvilgiu panaudojo fizinio pobūdžio veiksmus ir buvo itin agresyviai nusiteikęs, šaukė, kad „užmuš“ ir pan. Konflikte jo tėvas T. C. nedalyvavo ir jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. R. C. nurodė nematęs, kad konflikto su A. S. metu be T. į kabinetą būtų užėjusi ir įmonės buhalterė A. G.. Po įvykio, atvykus policijai, jis – R. C. pasakęs, kad dėl įvykio rašys pareiškimą, todėl savo automobiliu pirmiausia nuvyko į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą, o vėliau kreipėsi į medikus, kad būtų konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. R. C. patvirtino, kad įvykio dieną su nukentėjusiuoju nebuvo pilnai atsiskaityta.

K. T. Ch. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. vasario 19 d., apie 12.30 val., būnant UAB „Transtaga“, kurios direktoriumi jis yra, patalpose, savo darbo kabinete, jis išgirdo jį kviečiant įmonės buhalterę. Buhalterei A. G. paaiškinus, kas vyksta, jis nuėjo į R. C. darbo kabinetą ir pamatė, kad ant grindų guli nukentėjusysis A. S., o R. C. jį laiko. Tik užėjus į kabinetą, R. C. iš karto liepė iškviesti policiją. Paklausus, kas nutiko, R. paaiškino, kad A. S. atsisako atiduoti įmonės dokumentus ir neatsiskaitė už reisą, be to, užėjęs už jo darbo stalo ir, paėmęs už kaklo, pradėjo jį smaugti, ko pasekoje jie nukrito ir pradėjo tarpusavyje grumtis. Tuomet jis A. S. paklausė, kodėl jis neatiduoda dokumentų. Pastarasis - A. S. atsakė, kad neatiduos. Tada jis nukentėjusiojo dar kartą paklausė, kur dokumentai. Į tai A. S. atsakė, kad automobilyje. Liepus dokumentus atnešti, nukentėjusysis A. S. pasakė, kad jei mums reikia, tai jūs ir atsineškite. Tuomet jis nuėjo į nukentėjusiojo automobilį, kuris buvo atrakintas, ir iš jo apėmė dėklą su dokumentais. Grįžęs į ofisą, patikrino ir įsitikino, kad dėkle visi įmonei priklausantys dokumentai yra. T. C. kategoriškai, nurodė, kad tarp R. C. ir nukentėjusiojo kilusiame konflikte jis nedalyvavo, nei jis smūgių nukentėjusiajam sudavė, nei jie jam buvo suduoti. Jokių nukentėjusiajam priklausančių daiktų nukentėjusiojo striukėje jis neieškojo, jų neėmė ir jų nesugadino. T. C. parodė, kad nukentėjusiajam priklausanti piniginė gulėjo po stalu, akivaizdžiai jos nesimatė, jis ją pastebėjo tik šiek tiek paėjęs. Kaltinamasis parodė ir tai, kad iš automobilio paimtame dokumentų dėkle jokių pinigų nebuvo. T. C., be to, paaiškino, kad apie atsiskaitymą su A. S. jis nekalbėjo, apie tai, ar įmonė A. S. buvo skolinga negali pasakyti, bet mano, kad įmonės buhalterė buvo viską apskaičiavusi.

Nukentėjusysis A. S. parodė, jog 2009 m. vasario 19 d., grįžus iš reiso, jis užėjo į UAB „Transtaga“ – adresu Minijos g. 146, Klaipėdos m., ofisą, į vieno iš įmonės vadovų - R. C. darbo kabinetą, atiduoti krovinio ir automobilio dokumentų bei pasiimti dar prieš reisą pažadėtų pinigų – 4400 Lt, kuriuos bendrovė buvo jam skolinga. R. C. pasiteiravus apie atlyginimą, jis pasakė, kad pinigų nėra. Tuomet jis pastarajam pasakė, kad, kol nebus sumokėtas darbo užmokestis, jis neatiduos bendrovei priklausančių automobilio, draudimo ir kitų dokumentų. R. C. dėl tokio jo pasakymo supyko ir iš pradžių tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau netrukus R. C. prie jo priėjo ir norėjo jėga išstumti iš kabineto. Kadangi jis nesileido išstumiamas, jie susikibo, tarpusavyje susistumdė, ko pasekoje paslydo ir abu ant kelių nukrito ant grindų. Tuomet į kabinetą įėjo bendrovės buhalterė, kuri pamačiusi jų konfliktą, iš kabineto išbėgo. Netrukus į kabinetą atėjo įmonės direktorius T. C.. Atsisukus į jį, jis pastarojo taip pat paklausė, kada bus sumokėtas atlyginimas, ir tuomet R. C. kumščiu jam sudavė į kairės pusės žandikaulį. Nuo smūgio jis nukrito, jam šiek tiek aptemo sąmonė. Ją atgavus, ir norint stotis, R. C. koja spyrė jam į dešinįjį šoną. Nuo smūgio jis susilenkė, tuomet R. C., sugriebęs už striukės, užtraukė ją jam ant galvos. Praradus lygsvarą, jis nukrito. Tuomet jam buvo suduoti smūgiai, nuo kurių jis vėl gi trumpam prarado sąmonę. Ją atgavus, pajuto kaip T. C., keikdamasis, spyrė jam koja iš viršaus. Nukentėjusysis nurodė, jog smūgius jam sudavė ne tik R. C., bet ir T. C. ir tai jis suprato iš T. C. balso. Be to, girdėjo, kaip R. C. pasakė, kad gal jau užteks, nes gali būti per daug. Tuomet T. C. jo striukėje pradėjo ieškoti dokumentų, automobilio raktų ir beieškant suplėšė, sudraskė striukės rankovę. Striukėje suradus, pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, piniginę, iš kurios išėmė pinigus, kuro korteles, automobilio raktus ir nuėjęs iš jo automobilio paėmė dėklą su dokumentais, kuriame buvo ne tik bendrovės, bet ir jam priklausantys pinigai. Grįžęs į kabinetą T. C. nuo automobilio raktų nutraukė automobilio signalizacijos ir garažo pultelius, kuriuos trenkė į žemę, o po to į jį paleido mobilaus ryšio telefoną, kuris atsitrenkęs taip pat sudužo. Nukentėjusysis paaiškino, kad visą tą laiką, kol buvo ieškomi dokumentai, jis buvo laikomas R. C. darbo kabinete, R. C. buvo prispaudęs jį prie žemės ir neleido jam atsistoti. Atvykus policijai, jis susirinko automobilio, garažo pultus bei mobilaus ryšio telefoną. Apsidairius, piniginės kabinete jis nematė. Kartu su policijos pareigūnais, nuėjus prie jo automobilio, jis kaltinamųjų paklausė, kur yra jo pasas, pinigai ir piniginė. T. C. tada pasakė, kad piniginė yra R. C. darbo kabinete. Nuėjus į kabinetą, piniginė iš tiesų gulėjo prie stalo suplėšyta, nors prieš tai jos kabinete nebuvo. Pasą kaltinamieji jam atidavė iš karto, o vizą, kuri buvo įgyta už jo asmeninius pinigus, atidavė tos dienos vakare. Jam priklausančio automobilio raktelių kaltinamieji negražino, juos jis turėjo darytis naujus. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų jam buvo padaryta 700 Lt materialinė žala – buvo sugadinti automobilio raktų pultai, mobilaus ryšio telefonas, suplėšyta striukė, piniginė, dingo joje buvę 50 Lt bei dėkle buvę 75 JAV doleriai, negrąžinti automobilio raktai. Nukentėjusysis nurodė, jog nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais jam padaryta ir neturtinė žala, kadangi po įvykio jis du mėnesius buvo nedarbingas, turėjo gydytis, kurį laiką buvo prižiūrimas, dėl įvykio patyrė didelį stresą, šoką, nepatogumus bei pažeminimą. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertina 4000 Lt.

Liudytoja A. G. paliudijo, kad būnant savo darbo kabinete UAB „Transtaga“, R. C. darbo kabinete ji išgirdusi triukšmą, baldų stumdymą, lyg smūgių garsą. Nuėjus į R. C. kabinetą, ji pamatė tarpusavyje susikibusius, besistumdančius ir besikumščiuojančius R. C. ir A. S.. Išsigandusi, ji iš kabineto išbėgusi ir pakvietusi bendrovės direktorių T. C.. Tolimesnio konflikto ji nematė, tik, praėjus kuriam laikui, kadangi R. C. durys buvo praviros, mačiusi, kad A. S. guli ant grindų, o jam ant galvos užtraukta striukė, kurią laikė T. C.. Liudytoja patikslino, kad, nors viskas vyko greitai, tačiau ji gali tvirtinti, kad, pirmą kartą užėjus į R. C. darbo kabinetą, fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo akivaizdus ir greičiausiai tai buvo smūgiai.

Liudytojas R. Š., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad atvykus į įvykio vietą – Minijos g. 146, Klaipėda, UAB „Transtaga“, tarp asmenų kilęs konfliktas jau buvo pasibaigęs. Kabinete, kuriame vyko konfliktas, buvo numestas mobilaus ryšio telefonas. Nukentėjusysis nurodė, kad dingo jam priklausantys daiktai – raktai, piniginė. Todėl buvo iškviesta kriminalinė policija.

Ekspertas R. P. paaiškino, kad medicininę nukentėjusiojo apžiūrą jis atliko ir specialisto išvadą dėl konstatuotų kūno sužalojimų, sveikatos sutrikdymo mąsto pateikė pagal jam pateiktus klausimus. Paliudijo, jog buvo nustatyti sužalojimai asmens veido ir galvos srityje. Kadangi asmuo buvo praradęs sąmonę, konstatuotas smegenų sutrenkimas. Taip pat konstatuota, jog sužalojimai padaryti ne mažiau penkių smūgių, nes maksimalaus smūgių skaičiaus įvardinti neįmanoma. Ekspertas paaiškino, kad sąmonę asmuo gali prarasti ir kelioms sekundėms ir keliolikai. Be to, paaiškino, jog traumuojantys smūginiai bei dinaminiai poveikiai kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais, kuriais padaryti sužalojimai, gali būti kumštis, alkūnė, kelias, pėda.

Liudytoja J. B. parodė, kad baudžiamojoje byloje ji atliko tam tikrus procesinius veiksmus - atliko įtariamųjų apklausas. Pažymėjo, jog apklausų protokoluose užfiksuoti tik tie parodymai, kuriuos davė apklausiami asmenys. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jai kaip tyrėjai problemų nekilę.

Specialisto išvada Nr. G 279/09 (03) nustatyta, jog A. S. konstatuoti kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos galvoje, kairėje plaštakoje bei žaste, galvos ir veido sumušimas, smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos sumušimas – padaryti nemažiau penkių traumuojančių smūginių bei dinaminių poveikių kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais. Nustatyta, jog sužalojimai yra apie 1-3 parų senumo iki pirminės apžiūros, galimai nuketėjusiojo deklaruojamu laiku. Nustatyta, jog A. S. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 23).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. pateikė sugadintus bei sulaužytus daiktus – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ ir du signalizacijos pultus. Nustatyta, kad nukentėjusysis daiktus pateikė 2010 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 36, 37).

Apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad mobilaus ryšio telefone „Nokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), nėra akumuliatoriaus; pultas nuo signalizacijos buvo pateiktas išardytas; sudėjus visas detales, pultas veikė, korpusas nesulaužytas, tačiau nėra vieno varžto; pultas nuo garažo taip pat pateiktas išardytas, sudėjus visas detales, pultas veikė, tačiau nulaužta pulto auselė. Daiktų apžiūra atlikta 2010 m. sausio 19 d. ( t. 1, b. l. 38, 39, 42, 43).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad vietą, kur kaltinamieji, atsisakius jiems atiduoti dokumentus, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusysis nurodė - Minijos g. 146, Klaipėda, UAB „Transtaga“, R. C. darbo kabinetą (t. 1, b. l. 48-50).

Kaltinamieji neigia nukentėjusiojo atžvilgiu savavaldžiavę bei nukentėjusiojo atžvilgiu naudoję fizinę prievartą. Neneigdami konflikto fakto, kaltinamieji neigia, jog konfliktas kilęs dėl neva nesumokėtų nukentėjusiajam pinigų ir to pasekoje kilusio nukentėjusiojo atsisakymo grąžinti bendrovei priklausančius automobilio, krovinio ir kitus dokumentus, ir nurodo, jog konfliktas kilęs dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Kaltinamieji neigia nukentėjusiojo atžvilgiu naudoję ir fizinį smurtą ir teigia, jog tai buvę tik gynybinio pobūdžio veiksmai. Tokie kaltinamųjų paaiškinimai teismo vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog nukentėjusysis nurodė, kad 2009 m. vasario 19 d., UAB „Transtaga“, adresu Minijos g. 146, Klaipėdos m., vieno iš įmonės vadovų R. C. darbo kabinete, jam pareikalavus pažadėto atlyginimo už darbą ir, kol jis nebus sumokėtas, atsisakius atiduoti krovinio, automobilio ir kitus dokumentus, kaltinamieji R. C. ir T. C. jo atžvilgiu panaudoję fizinį smurtą, tai yra, jiems su R. C. susistumdžius, pastarasis pirmiausia sudavęs jam smūgį į veidą, tai yra kairiąją žandikaulio pusę, nuo ko jis nukritęs ant grindų, po ko, jam stojantis, spyręs į dešinįjį šoną, ant galvos užtraukęs striukę ir jį laikęs, tuomet R. C. ir T. C. sudavę jam smūgius į galvos sritį, tiek kojomis, tiek rankomis.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą ir ją vertinant, akivaizdu, jog, nukentėjusiojo A. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra itin nuoseklūs ir detalūs, tiek įvardijant kilusio konflikto priežastį – atsisakymas atiduoti bendrovės dokumentus, tiek nurodant esmines įvykio aplinkybes – vietą, datą ir laiką, tiek dėstant įvykių eigą, tiek, atkreiptina, apibrėžiant jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ribas, smūgių eigą ir jų lokalizaciją – jog pirmas smūgis suduotas kumščiu būtent į kairiąją žandikaulio pusę, antras – koja į dešinįjį šoną, paskesni smūgiai suduoti į galvos sritį kojomis ir rankomis, kad pirmuosius smūgius sudavęs R. C., paskesnius – jau abu kaltinamieji. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis įvykio aplinkybes dėstė, buvo apklaustas ir parodymus davė net septynis kartus. Visiškai analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, kuomet nuo nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo buvo praėję daugiau nei dveji metai (t. 2, b. l. 73-80). Tokiu būdu, nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas ir tapatumas viso baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu objektyviai leidžia teigti nukentėjusįjį vienareikšmiai nurodant tikrąsias įvykio aplinkybes. Taigi, abejoti nukentėjusiojo parodymais šia prasme teismas pagrindo neturi. Nesiremti nukentėjusiojo parodymais nėra priežasčių ir vertinant procesinių veiksmų, kurių metu užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, atitikimą įstatymų reikalavimams. Atmesti ar abejoti nukentėjusiojo parodymų objektyvumu ir pagrįstumu nėra pagrindo ir kitu aspektu - nukentėjusiojo paaiškinimai, konstatuojant kaltinamųjų veiksmus, jų kaltę yra esminiai, tačiau ne vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys nusikalstamus kaltinamųjų veiksmus.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog specialisto išvada nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai - poodinės kraujosruvos galvoje kairėje plaštakoje bei žaste, galvos ir veido sumušimas, smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos sumušimas – yra apie 1-3 parų senumo iki pirminės apžiūros, galimai nuketėjusiojo deklaruojamu laiku (t. 1, b. l. 21-23). Matyti, jog specialisto išvada, konstatuojant sužalojimų padarymo laiką, pateikta tik prielaida, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti galimai 2009 m. vasario 19 d. Vienok, nustatyta, jog konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko 2009 m. vasario 19 d. Tuo tarpu, pirminė nukentėjusiojo apžiūra atlikta 2009 m. vasario 21 d. Akivaizdu, jog pirminė apžiūra atlikta ir kūno sužalojimai nukentėjusiajam nustatyti praėjus dviem paroms po konflikto, kaip galimai specialisto išvadoje ir nurodyta.

Specialisto išvada konstatuota, kad nukentėjusiajam konstatuoti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau penkių traumuojančių smūginių bei dinaminių poveikių kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais. Specialisto išvadą pateikęs ekspertas R. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog traumuojantys, smūginiai ir dinaminiai poveikiai kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais gali būti smūgiai kumščiais, alkūne, keliu, pėda, o pagal nustatytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją konstatuoti ne mažiau kaip penki fizinio pobūdžio poveikius, kadangi maksimalaus skaičiaus nustatyti tiksliai neįmanoma. Specialisto išvadas, konstatuojant kūno sužalojimus, galimas sužalojimų kilimo priežastis, bei galimą jų kilimo laiką, išvadą pateikusio eksperto paaiškinimus bei nukentėjusiojo parodymus, kada, kokie sužalojimai ir kokiu būdu jam buvo padaryti, vertinant kaip vieningą visumą, galima daryti vienareikšmę ir neginčytiną išvadą – specialisto išvada, speciaslito bei nukentėjusiojo parodymai savo esme yra tapatūs ir byloja tapačias aplinkybes. Išdėstyti įrodymai bei baudžiamosios bylos medžiaga, nustatanti įvykio laiką, kaip vieninga visuma suponuoja ir kitą objektyvią bei visiškai pagrįstą išvadą - fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvęs panaudotas būtent 2009 m. vasario 19 d., kūno sužalojimus padarant traumuojančiais, smūginiais bei dinaminiais poveikiais kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tai yra suduodant smūgius kumščiais ir spiriant kojomis.

Nustatyta, kad 2009 m. vasario 19 d. konfliktas prasidėjęs tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo R. C.. Tačiau nukentėjusysis nuo pat pirminio pareiškimo, kuris pateiktas tą pačią įvykio dieną 2009 m. vasario 19 d., ir viso tiek ikiteisminio, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad jo atžvilgiu fizinio smurto veiksmus atliko ir T. C., kuris, R. C. užtraukus jam ant galvos striukę ir jį laikant, sudavęs jam smūgius. Kad smūgius sudavė būtent T. C. nukentėjusysis logiškai paaiškino supratęs iš paties kaltinamojo T. C. balso, bei R. C. pasakymo, kad gal jau užteks, gal bus per daug. Imant domėn nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Juolab, kad vėlgi objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad T. C. į kabinetą buvo įėjęs būtent vykusio konflikto metu, po ko, dargi iš nukentėjusiojo automobilio atnešė dokumentus.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu 2009 m. vasario 19 d. panaudojo abu kaltinamieji – tiek R. C., tiek ir T. C..

K. R. Ch. neigia iniciavęs konfliktą ir ypač fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teigia, jog pirmasis jį smaugiant fizinį smurtą panaudojęs nukentėjusysis A. S..

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad R. C. iš tiesų konstatuoti 2009 m. vasario 19 d. padaryti kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kaklo dešinėje, galimai padaryti ir rankų pirštų nagais, sukėlė kaltinamajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Vienok, šiuos kaltinamajam konstatuotus kūno sužalojimus lyginant su nukentėjusiajam nustatytais sužalojimais, akivaizdu, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra žymiai ženklesni tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu. Taigi, ši aplinkybė, logiškai paneigia R. C. argumentus, jog jis tik gynėsi nuo atkreiptina vyresnio amžiaus nukentėjusiojo jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad konflikto kilimo priežastį kaltinamasis R. C. ir nukentėjusysis aiškina skirtingai. Įrodymų, objektyviai pagrindžiančių vieno ar kito asmens parodymus, baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau turint omeny ir vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus vienas kito atžvilgiu, jų pasekoje kilusias pasekmes sveikatos atžvilgiu, laikytina, jog būtent kaltinamasis R. C. turėjęs motyvą savo interesų gynimu – atgauti įmonei priklausančius dokumentus, kuriuos, negavus atlyginimo, nukentėjusysis atsisakė geruoju atiduoti. Tai, kad būtent kaltinamasis, panaudojant fizinį smurtą, siekė įgyvendinti savo teises, logiškai pagrindžia ir aplinkybė, kad įvykių pasekoje bendrovei priklausantys dokumentai iš nukentėjusiojo buvo paimti. Taigi interesas įgyvendintas, įgyvendintas savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, vykdymas. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje savavaldžiavimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais. Šiuo aspektu vertinant kaltinamųjų veiksmus, akivaizdu, jog kaltinamieji savo pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą teisę vykdė objektyviai išreikštais, aktyviais veiksmais, vykdė savavališkai ir nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos. Akivaizdu, kad vienas esminių objektyviosios nusikalstamos veikos požymių – pavojinga veika, objektyviai nustatytas. Akivaizdu, jog objektyviai nustatyti ir Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatyti privalomi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtį kvalifikuojantys požymiai – fizinės prievartos panaudojimas nukentėjusiajam.

Baudžiamosios teise prasme savavaldžiavimu pripažįstamas ir toks neteisėtas asmens elgesys, kuomet nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos asmuo savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tariamą ar tikrą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Analizuojant šią Baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje numatytą savavaldžiavimo sudėtį, matyti, jog įstatymų leidėjas nenurodė, kokia žala šiuo atveju laikytina didele. Taigi, straipsnio dispozicijoje įvardintas didelis žalos požymis yra vertinamojo pobūdžio kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Vertinant objektyviai nustatytus kaltinamųjų veiksmus, panaudojant fizinį smurtą, jį panaudojant vyresnio asmens atžvilgiu, esant akivaizdžiam kiekybiniam pranašumui, fizinį smurtą panaudojant asmens, siekiančio tik teisėtų savo interesų įgyvendinimo, turint omeny fizinio smurto pasekmes – nustatytas nesunkus kūno sužalojimo laipsnis, laikytina, kad nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams neabejotinai padaryta didelė žala.

Nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, konstatuotina, jog kaltinamieji pavojingą savo veikos pobūdį ir jos neteisėtumą suprato bei suvokė ir norėjo būtent taip veikti – siekdami atgauti įmonei priklausančius dokumentus, kaltinamieji sąmoningai ir tyčia nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo neteisėtus įstatymui prieštaraujančius veiksmus.

Kaltinamieji neigia sugadinę ir pasisavinę nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Šie kaltinamųjų paaiškinimai taipogi atmestini kaip neatitinkantys objektyviai nustatytų baudžiamsoios bylos aplinkybių.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis nurodė, kad konflikto metu dalis jam priklausančių daiktų buvo sugadinti, dalis buvo paimta. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis T. C. iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį konflikto metu metė ir tokiu būdu jį sudaužė, paėmė automobilio raktelius su prie jo buvusiais automobilio signalizacijos ir garažo pultais, kuriuos taip metė ant grindų ir sudaužė, o automobilio raktų iš vis negražino. Nukentėjusysis nurodė, jog striukėje ieškant automobilio raktų, T. C. iš jos paėmė ir piniginę, kurioje buvo ir 50 Lt. Piniginė po įvykio jam grąžinta suplėšyta, o pinigų joje nebuvo. Pasigedo jis ir 75 JAV dolerių buvusių dėkle, kurį iš automobilio paėmė T. C.. Įvykio metu buvo suplėšyta ir striukė. Imant domėn nukentėjusiojo nuoseklumą tiksliai įvardijant, kuris turtas buvęs pagrobtas, kuris sugadintas, tiksliai įvardijant turto sugadinimo būdą, aplinkybes, kurioms esant turtas sugadintas ar paimtas, jų eigą, abejoti nukentėjusiuoju nėra pagrindo.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog visi procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai fiksuojant bylos duomenis, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų normų reikalavimų. Todėl tai, kad kai kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nesavalaikiai, praėjus pakankamam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo (mobilaus ryšio telefonas, pulteliai nuo automobilio signalizacijos bei garažo apžiūrėti ir apžiūros protokolai surašyti 2010 m. sausio 19 d.), jais užfiksuotų duomenų, jų įrodomosios vertės savaime neeliminuoja. Juolab, kad šie duomenys savo esme atitinka kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo parodymus, kurie, atkreiptina, užfiksuoti iki minėtų procesinių – daiktų apžiūros – atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą įrodymų visumą, esant konstatuotai objektyvių ir subjektyvių savavaldžiavimo kaip nusikaltimo sudėties požymių visumai, esant nustatytam priežastiniam ryšiui tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, laikytina, jog kaltinamųjų R. C. ir T. C. kaltė padarius jiems inkriminuojamą veiką įrodyta visiškai ir neginčytinai. Kaltinamųjų nusikalstama veika, esant normų konkurencijai, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusysis nurodė patyręs 700 Lt materialinę žalą, kadangi 2009 m. vasario 19 d. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu metu buvo sugadintas ir pasisavintas jam priklausantis turtas - suplėšyta 150 Lt vertės striukė, sudaužytas 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia 3310“, sudaužyti 20 Lt vertės garažo ir 100 Lt vertės automobilio signalizacijos pultai, suplėšyta 50 Lt vertės piniginė ir iš jos pasisavinti 50 Lt, pasisavinti 50 Lt vertės automobilio ,,Mazda 323F“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktai bei dėkle buvę 75 JAV doleriai - 180 Lt vertės. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys įvardijant patirtą materialinę žalą yra logiškas, pagrįstas. Todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl nusikalstamo kaltinamųjų elgesio jis patyręs ir 4000 Lt moralinę žalą, kadangi dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, to pasekoje kilusių pasekmių, smegenų sutrenkimo, gydymosi, nedarbingumo, jis patyręs dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nepatogumus, nes buvo priklausomas nuo kitų asmenų priežiūros. Pagal LR CK 6.250 straipsnį, neturtinės žalos kilimą gali įtakoti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Nustatyta, jog nusikalstami kaltinamųjų veiksmai panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiajam iš tiesų padarė moralinės žalos, pasireiškusios dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, pažeminimu, nepatogumais ir pan. Vienok, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos moralinės žalos tenkintinas dalinai – manytina, jog nukentėjusiojo įvardinta materialinė moralinės žalos išraiška nėra logiškai pagrįsta, teisinga ir protinga. Tokią išvadą logiškai suponuoja ir paties nukentėjusiojo elgesys. Nukentėjusiajam priteistina 1000 Lt moralinės žalos.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra apysunkis tyčinio pobūdžio nusikaltimas.

Kaltais dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamieji neprisipažino ir savo veiksmų kritiškai nevertino. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje. Tuo tarpu kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamiesiems skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmė.

Kaltinamieji nėra teisti. Dirba. Yra vedę. Imant domėn išdėstytą, manytina, jog bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. CH. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per du mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. CH. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per du mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš R. C. ir T. C. A. S. naudai solidariai priteisti - 700 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.