Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Senamiesčio g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-12-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Senamiesčio g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui J. V. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2017-11-02 (po atsakovo pateiktų prieštaravimų dėl teismo išduoto teismo įsakymo) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (Palangos miesto apylinkės teismui) pateikė ieškinį, juo prašė iš atsakovo priteisti: 8 400 Eur padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovas būdamas ieškovės vadovu neteisėtai ir veikdamas kaltai atskleidė prieigos prie ieškovės banko sąskaitų duomenis, dėl to iš ieškovės sąskaitų banke buvo pagrobtos 8 400 Eur piniginės lėšos. Atsakovo padaryta turtinė žala ieškovei – 8 400 Eur, ji nustatyta žalos nustatymo akte, papildomai konstatuota ir aptarta 2017-09-24 ieškovės narių susirinkimo protokole Nr. 19. Atsakovas neneigia protokole Nr. 19 nurodytų žalos padarymo aplinkybių. Nutarimu Nr. 19 atsakovas dėl padarytų pažeidimų yra atšauktas iš bendrijos vadovo pareigų.Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neteisėtų veiksmų neatliko, nes buvo suklaidintas ir apgautas telefoninių sukčių, kurie ir pasisavino apgaulės būdu lėšas iš ieškovės (bendrijos) banko sąskaitų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos I-ame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35278-2017 pagal LR BK 182 str. 1 d., kuriame nustatinėjamos nusikalstamos veikos – lėšų iš Senamiesčio g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos sąskaitų pasisavinimo apgaulės būdu – aplinkybės. Šiame ikiteisminiame tyrime atsakovas yra pripažintas nukentėjusiuoju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai (Palangos rajono apylinkės teismas) 2017-12-29 nutartimi sustabdė bylą, iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35278-2017 ir baudžiamajame procese bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys – Senamiesčio g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos lėšas iš bendrijos sąskaitų pasisavinę asmenys.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galbūt žalą ieškovei padarė ne atsakovas, tačiau nusikalstamą veiką padarę asmenys. Todėl esant viešajam interesui ir teismui siekiant tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, bylą sustabdyti būtina. Tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo negali būti teisingai išspręstas, kol nebus nustatyti nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala bendrijai, padarę asmenys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-12-29 nutartį.Apeliantė nurodė, kad byla sustabdyta CPK 164 str. 4 p. nustatytu pagrindu, dėl kurio taikymo ir aiškinimo byloje yra kilęs ginčas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 164 str. 4 p. nuostatas bei nukrypo nuo suformuotos praktikos.Apeliantė nurodė, kad bylos aplinkybių kontekste vertinant vien tik aplinkybę, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovas yra pripažintas nukentėjusiu asmeniu, nėra pagrindo bylą sustabdyti, nes atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju kitomis faktinėmis aplinkybėmis, palyginti su tomis, kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Lėšų pervedimas iš atsakovo asmeninės sąskaitos neįeina į įrodinėjimo dalyką šioje byloje, todėl ir ikiteisminio tyrimo duomenys neturi įtakos pareikšto ieškinio išnagrinėjimui. Klausimas dėl taikytinų teisės normų ar atsakovo pripažinimas nukentėjusiu asmeniu dėl iš jo asmeninės sąskaitų pervestų piniginių lėšų yra abstraktus pagrindas. Tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotai pagrįsta, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, todėl skundžiamoje nutartyje yra nukrypta nuo praktikos, suformuotos dėl CPK 164 str. 4 p. aiškinimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, jog yra pagrindas sustabdyti bylą, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo negali būti teisingai išspręstas, kol nebus nustatyti nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala, padarę asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turės tiesioginę įtaką bylos išnagrinėjimui. Atsakovas nurodė ir tai, kad byloje pareikštas turtinis reikalavimas yra susijęs nusikalstamos veikos padarymu, pasisavinant lėšas iš ieškovo sąskaitos. Dėl šios veikos vyksta ikiteisminis tyrimas ir dalis nusikalstamą veiką padariusių asmenų yra nustatyta. Bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta ikiteisminiame tyrime, kuriame yra nustatyti įtariamieji asmenys ir apklausti specialieji liudytojai, padėję įvykdyti šį nusikaltimą. Šie ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai yra svarbūs, nes civilinio proceso tvarka nustatyti nusikalstamu būdu ieškovo lėšas pasisavinusius asmenis nėra galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjami žalą ieškovei padarę asmenys.Atsakovas nurodė ir tai, kad yra ne tik buvęs ieškovės pirmininkas, bet ir darbuotojas, todėl byloje taikytinos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Byloje vyrauja viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjama byla sustabdyta CPK 164 str. 4 p. nustatytu pagrindu, t. y. iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35278-2017 ir baudžiamajame procese bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys – Senamiesčio g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos lėšas iš bendrijos sąskaitų pasisavinę asmenys, dėl kurio taikymo ir aiškinimo byloje yra kilęs ginčas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos; civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios; byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 str. 4 p.). Bylos sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Teismas civilinėje byloje turi spręsti, ar išreikalauti rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintus nuorašus, kad civilinės bylos aplinkybės civiliniame procese būtų tiriamos operatyviai ir intensyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Teismas turi įvertinti ir tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokiems duomenims rinkti ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas būdamas ieškovės vadovu neteisėtai ir veikdamas kaltai atskleidė prieigos prie ieškovės banko sąskaitų duomenis, dėl to iš ieškovės sąskaitų banke buvo pagrobtos piniginės lėšos. Atsakovas atsiliepimu su šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Nurodė, kad buvo apgautas ir suklaidintas telefoninių sukčių ir prisijungimo kodai buvo išgauti trečiųjų asmenų nusikalstamais veiksmais apgaulės būdu. Supratęs, kad buvo apgautas ir nurašytos lėšos iš ieškovės ir iš atsakovo asmeninės sąskaitos, nedelsdamas kreipėsi į policijos pareigūnus, patekdamas pareiškimą. Atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyti su nusikaltimą padariusiais asmenimis bendrininkavę asmenys.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylą būtina sustabdyti, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35278-2017 ir baudžiamajame procese bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys – Senamiesčio g. 4 daugiabučio namo savininkų bendrijos lėšas iš bendrijos sąskaitų pasisavinę asmenys. Nurodė ir tai, kad galbūt žalą ieškovei padarė ne atsakovas, o nusikalstamą veiką padarę asmenys. Tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo negali būti teisingai išspręstas, kol nebus nustatyti nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala, padarę asmenys.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytinas. Ikiteisminio tyrimo (o ne civilinio proceso) tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Todėl pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nusikalstamą veiką padariusių asmenų nėra galimybės nustatyti civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turės tiesioginę įtaką bylos išnagrinėjimui.Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 164 str. 4 p. aiškinimo ir taikymo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 puntu, 336–339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-12-29 nutartį palikti nepakeistą.