Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-05-02 · Administracinė byla Nr. A-552-262-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
A-552-262-13
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Socialinės apsaugos
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A552 -262/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 6.8; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 4-9; II t., b. l. 76-83; III t., b. l. 79-80) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) Generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1P-436 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo R. S.“ ir gražinti jį į anksčiau eitas pareigas bei sudaryti galimybę palikti tarnybą muitinėje savo noru, laikant jo atstatymą į pareigas paskutine darbo diena Muitinės departamente; 2) priteisti iš darbdavio vidutinį mėnesinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iki atstatymo į pareigas datos, įpareigojant darbdavį atlikti tikslius paskaičiavimus; 3) priteisti dėl darbdavio kaltės patirtą materialinę žalą ir delspinigius dėl neišmokėtos pašalpos, t. y. 23 365,10 Lt pašalpą ir delspinigius (0,04 proc.) pradedant skaičiuoti nuo pirmosios išmokos negavimo dienos, t.y. nuo 2008-02-10 iki žalos atlyginimo dienos; 4) priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 12 mėnesių vidutiniu darbo užmokesčiu (įskaitant Statute numatytus priedus), įpareigojant darbdavį atlikti tikslius paskaičiavimus; 5) priteisti su teismu susijusių išlaidų atlyginimą; 6) išskirti bylos medžiagą dėl dokumentų klastojimo fakto (Baudžiamojo kodekso 300 str.) ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba (Baudžiamojo kodekso 228 str.), padarant žalą valstybei, neteisėtai išmokant pinigus, ir perduoti ją tolimesniam tyrimo organizavimui Lietuvos Respublikos prokuratūrai.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2004 m. spalio 1 d. dirbo Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Dvišalės pagalbos poskyrio viršininko pareigose ir nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. Mykolo Romerio universitete lektoriaus pareigose. Nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2P-32, gimus dukteriai (2006 m. lapkričio 6 d.), vadovaujantis Darbo kodekso 180 straipsniu, buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų kol vaikui sukaks vieneri metai, o darbą universitete tęsė toliau, nes tokią galimybę numato teisės aktai. Esant vaiko priežiūros atostogose, 2007 m. gegužės mėnesio pradžioje gavo pasiūlymą įsidarbinti Europos Komisijoje Briuselyje, Kovos su sukčiavimais tarnybos (OLAF) Muitinės sukčiavimų tyrimo padalinyje. Pasiūlytas darbas atitiko jo užimamų pareigų turinį Lietuvos muitinėje, o Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia dirbti keliuose darbuose (net ir esant vaiko priežiūros atostogose viename darbe, dirbti kitą darbą galima), todėl nusprendė patobulinti savo žinias ir įgyti papildomos patirties. Jam buvo pasiūlytas laikinas 18 mėnesių kontraktas. OLAF pradėjo dirbti nuo 2007 m. gegužės 16 d., o prieš tai paprašė atleisti jį iš Mykolo Romerio universitete užimamų pareigų nuo 2007 m. gegužės 14 d. Prieš išvykstant dirbti į Europos Komisiją, kaip ir numato teisės aktai, pateikė prašymą vadovybei dirbti kitą darbą, bet, kadangi turėjo mažai laiko, nepavyko surinkti reikalaujamų vizų (skyriaus viršininko, kuruojančio generalinio direktoriaus pavaduotojo ir generalinio direktoriaus, kadangi statutinėje organizacijoje privalu laikytis subordinacijos), nes tik tuomet galima nešti prašymą registracijai ir svarstymui. Prašymą paliko tiesioginiam vadovui vizuoti padėtų dokumentų vietoje, pagal nusistovėjusią tvarką, Pažeidimų prevencijos skyriuje. Tolimesnio prašymo likimo nežino iki šiol, visi neigia jį matę. Kadangi prašymas niekur neregistruotas, jokių įrodymų apie jo pateikimą pateikti taip pat negali. Apie išvykimą dirbti į OLAF žodžiu buvo informuoti skyriaus vadovas, Personalo ir mokymo skyriaus darbuotojai, tuometinis generalinis direktorius R. K. 2007 m. rugsėjo 11 d., remiantis tuo pačiu Darbo kodekso 180 straipsniu, paprašė darbdavį pratęsti vaiko priežiūros atostogas iki jam sukaks treji metai, tai yra iki 2009 m. lapkričio 6 d. Prašymą pateikė registruotu paštu. Po prašymo pateikimo sulaukė keleto įvairių pareigūnų skambučių ir psichologinio spaudimo palikti muitinės tarnybą savo noru arba atsisakyti darbo Briuselyje ir grįžti į Lietuvos muitinę, pasak jų, vyrui auginti vaikus nepridera, be to, dirba kitur, taigi vaiko priežiūros atostogos nepriklauso. Šiems reikalavimams nepakluso, vertindamas kaip psichologinį spaudimą bei bandymą susidoroti. Nesulaukęs atsakymo, pakartotinai su skundu kreipėsi į darbdavį, kuris 2007 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 3B-5.34-9799 atsakė, jog prašymas yra gautas, bet atostogų šiuo metu nesuteiks, nes atlieka tarnybinį tyrimą jo atžvilgiu. Darbo kodeksas bei kiti tarnybą muitinėje reglamentuojantys aktai nenumato atvejų, kai vaiko priežiūros atostogos gali būti nesuteikiamos, todėl, turėdamas teisėtus lūkesčius, jog atostogos turi būti pratęstos iki 2009 m. lapkričio 6 d. kol dukrai sukaks 3 metai (informavo darbdavį apie pageidavimą beveik prieš du mėnesius), išvyko su šeima ir gyvena Belgijoje. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam įstatymui dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo, jis kaip atleistas asmuo ir šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirbantis, nebegali gauti minėtame įstatyme numatytų išmokų, kurios jam būtų mokamos, esant vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks dveji metai. Tokiu būdu patiria tiesioginę materialinę bei moralinę žalą. Moralinė žala atsirado dėl darbdavio - valstybinės institucijos nekompetencijos ir teisės aktų pažeidinėjimo jo atžvilgiu, dėl ko patyrė stresą, nervinę įtampą, nepasitikėjimą valstybe, buvo sužlugdyta jo karjera, nesuteikta konstitucinė teisė tinkamai rūpintis vaiku. Be to, papildomi rūpesčiai dėl savo teisių gynimo teisme, nes į teismo posėdžius, turi vykti naudodamas savo kasmetines atostogas, kurias galėtų skirti savo ir šeimos poilsiui bei rūpinimuisi vaikais. Atsakovas jo neinformavo apie tarnybinį patikrinimą, todėl negalėjo pateikti pasiaiškinimų dėl pareikštų kaltinimų. Tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytas tvarkas, atimant iš jo teisę į gynybą. Jam tik 2007 m. lapkričio 23 d. buvo įteiktas faksu atsiųstas pranešimas apie galimai pažeistas teisės aktų nuostatas, o 2007 m. gruodžio 5 d. įteiktas atsakovo raštas apie tarnybinį tyrimą ir skirtą nuobaudą, bei atleidimą iš pareigų. Fakso numeriai, kuriais buvo siunčiami raštai, priklauso Europos Komisijai, o ne jam ir randasi net ne jo skyriuje, todėl išsiųstų dokumentų likimas jam nežinomas, jų niekas jam nepristatė iki šiol. Darbdavys pateikia fakso rinktų telefono numerių išklotinę, bet nepateikia patvirtinimo apie tai, kas buvo siunčiama tais numeriais. Negavo ir elektroninio laiško, kurį sunku pavadinti oficialiu pranešimu. Darbdavys nors ir teigia, kad elektroninis laiškas buvo siunčiamas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad jis buvo gautas Europos Komisijoje, nors elektroninio pašto sistema leidžia gauti informaciją apie laiško gavimo patvirtinimą, nustačius papildomą funkciją išsiuntimo metu. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalį bei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, su kuo kategoriškai nesutinka. Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalis, remiantis Statuto 1 straipsnio 2 dalimi, negali būti taikomas muitinės pareigūnams, kadangi Statuto trečiasis skirsnis taip pat nuodugniai reglamentuoja muitinės pareigūnų teises ir pareigas. Statutas leidimų dirbti kitą darbą nereglamentuoja. Muitinės departamentas yra išleidęs generalinio direktoriaus įsakymą apie tai, kaip gaunami leidimai dirbti kitą darbą, tačiau su šia tvarka jis nėra supažindintas ir negali pasakyti tikslaus teisės akto pavadinimo ir priėmimo datos, nes jis niekur viešai neskelbtas. Darbas Europos Komisijoje (toliau – EK) negali būti traktuojamas kaip valstybės tarnyba, nes nėra pagrindinio požymio - valstybės (Europos Sąjunga (toliau – ES) ne valstybė). Mano, kad remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pats įstatymų leidėjas EK įvardina kaip tarptautinę instituciją (valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnis, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 48 punktas), Tikslinių atostogų metu jis negavo ir valstybės tarnybos numatyto darbo užmokesčio, o darbdavys, atleisdamas iš užimamų pareigų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis gauna kitą atlygį nei valstybės tarnybos įstatyme numatytą, o toks įrodymas yra būtinas, nes yra atvejų, kai asmenys dirba EK, bet darbo užmokestis nemokamas. Vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, esančiam vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai, negali būti taikoma nuobauda atleidimas iš pareigų; jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2007 m. lapkričio 9 d., o atleistas 2007 m. lapkričio 7 d. Tai patvirtina jo parašytas prašymas suteikti atostogas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ Vilniaus skyriui pateikta darbdavio patvirtinta atostogų suteikimo įsakymo Nr. 2P-32 kopija. Turi duomenų, kad Muitinės departamente prie Finansų ministerijos, galimai yra sukeistas ar suklastotas, minėtas įsakymas, jame nurodant tą patį registracijos numerį, bet įrašant atostogų pabaigos datą 2007 m. lapkričio 6 d. Asmenį galima atleisti iš užimamų pareigų, kai šis yra darbo vietoje ir yra supažindinamas su darbdavio įsakymu, o jis 2007 m. lapkričio 7 d. ir vėliau darbe nepasirodė dėl darbo ir gyvenimo Briuselyje, Belgijoje. Darbdavys pažeisdamas darbo teisės aktus, jam išmokėjo darbo užmokestį už 2007 m. lapkričio 7 d. darbo dieną ir nepažymėjo pravaikštos kaip tai turėjo padaryti, todėl padarė žalą valstybei ir galimai atlikto veiką numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. (dokumento suklastojimas ir panaudojimas, sukėlęs žalą valstybės biudžetui, išmokant jam atlyginimą (167,37 Lt)).

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 95-99; III t., b. l. 87-92) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tikslinių vaiko priežiūros atostogų metu gavo informaciją, kad R. S. nuo 2007 m. gegužės 16 d. įsidarbino ir užima pareigas EK Kovos su sukčiavimu tarnyboje (OLAF) be Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus leidimo. Pareiškėjas, būdamas muitinės pareigūnu ir statutiniu valstybės tarnautoju, įsidarbindamas EK Kovos su sukčiavimu tarnyboje nesilaikė Statuto (redakcija galiojusi iki 2008 m. lapkričio 22 d.) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto draudimo - dirbti kitą darbą. Atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo 2007 m. lapkričio 6 d. išvadą Nr. 7B-150, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1P-436 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų - už Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų (redakcija galiojusi iki 2008 m. lapkričio 22 d.) ir atleido jį 2007 m. lapkričio 7 d. iš užimamų pareigų. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas vadovaujantis Finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintomis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Muitinės departamentas informavo pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo eigą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą jo darbovietės - EK Kovos su sukčiavimu tarnybos fakso numeriais, pareiškėjui 2007 m. lapkričio 7 d. faksu Nr. 003222996486 ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). R. S. teiginiai, kad jis negavo dokumentų, susijusių su tarnybinio patikrinimo atlikimu, neatitinka tikrovės. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame R. S. 2007 m. lapkričio 7 d. skunde dėl vaiko priežiūros atostogų nesuteikimo teigiama, kad Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2007 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 3B-5.34-9799 atsisakė suteikti jam tikslinių vaiko priežiūros atostogų. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas ir apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą ir apie tai, kad jam išsiųstas pranešimas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas minėtą Muitinės departamento raštą gavo tą pačią dieną, o kitą dieną kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą apskųsdamas minėtame rašte priimtą sprendimą nesuteikti vaiko priežiūros atostogų. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui jau 2007 m. lapkričio 6 d. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jis turėjo galimybę pasidomėti EK Kovos su sukčiavimu tarnyboje apie jam atsiųstus dokumentus. Remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pareiškėjui 2007 m. lapkričio 7 d. buvo žinoma apie skundžiamo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1P-436 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo R. S.“ priėmimą ir jo turinį, nes jis buvo siunčiamas pareiškėjui tais pačiais fakso numeriai kaip ir Muitinės departamento 2007 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. 3B-5.34-9799. Šį įsakymą pareiškėjas apskundė tik 2007 m. gruodžio 21 d., praleisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Pareiškėjui buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė už Statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija galiojusi iki 2008 m. lapkričio 22 d.) nustatyto draudimo muitinės pareigūnams dirbti kitą darbą nesilaikymą. Minėta Statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį, skundžiamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1P-436, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos už nustatytų draudimų nesilaikymą, atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir yra teisėtas. Pareiškėjo prašymas leisti dirbti kitą darbą Muitinės departamente negautas ir nenagrinėtas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis iš tarnybos atleistas neteisėtai, nes atleidimo metu 2007 m. lapkričio 7 d. jis buvo vaiko priežiūros atostogose, yra neteisingi. Pareiškėjui tikslinės vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sukaks vieneri metai buvo suteiktos nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d. Tai, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jam suteiktas vaiko priežiūros atostogos iki 2007 m. lapkričio 6 d., patvirtina jo 2007 m. lapkričio 7 d. skunde, pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teiginiai bei 2007 m. rugsėjo 11 d. prašymas „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo“, kuriame prašo pratęsti vaiko priežiūros atostogas nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų 2007 m. lapkričio 7 d., kai tikslinės vaiko priežiūros atostogos buvo jau pasibaigusios, todėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 4 dalies nuostata, kad muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai metu negali būti atleistas iš pareigų Statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytu pagrindu (paskiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų) nebuvo pažeista. Muitinės departamentui sužinojus apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus, įsidarbinant be nustatyta tvarka išduoto generalinio direktoriaus leidimo, buvo sprendžiamas jo tarnybinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjas pradžioje (laiko prasme) padarė tarnybinį nusižengimą, o tik po to kreipėsi su prašymu suteikti vaiko priežiūros atostogas, todėl jam pagrįstai nebuvo pratęstos vaiko priežiūros atostogos, nes prieš tai jo padarytas tarnybinis nusižengimas nulėmė tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų paskyrimą. Pareiškėjas jam suteiktas tikslines atostogas panaudojo ne tam tikslui, kuriam jos buvo suteiktos, o pažeidžiant Statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus draudimus bei suteiktų tikslinių atostogų paskirtį, darbui EK Kovos su sukčiavimu tarnyboje. Pareiškėjas savo teisę į tikslines atostogas įgyvendino nesąžiningai, nesilaikydamas įstatymų ir ne pagal paskirtį, piktnaudžiaudamas savo teise. Kadangi pareiškėjas 2007 m. lapkričio 7 d. nespėjo grįžti į tarnybą ne dėl savo kaltės, o pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį su atleidžiamu muitinės pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš pareigų dieną, todėl atleidžiant iš pareigų R. S., darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėtos darbo valandos tam, kad visiškai su juo atsiskaityti. R. S. nepagrįstai prašo priteisti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (t. y. nuo 2007 m. lapkričio 7 d.). Pagal Statuto 54 straipsnio 5 dalį, muitinės pareigūnui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos gali būti priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjo atleidimo teisėtumas pagrįstas nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl, nesant valstybės institucijos tarnautojų neteisėtų veiksmų, nei turtinė, nei neturtinė žala negali būti atlyginama. Pareiškėjo tariamai patirtos turtinės žalos (negautos socialinio draudimo pašalpos) atsiradimą lėmė paties pareiškėjo neteisėti veiksmai (nesilaikant įstatyme nustatyto draudimo dirbti kitą darbą, taip pat gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo dirbti kitą darbą). Jei nebūtų buvę pareiškėjo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nebūtų atleistas iš tarnybos ir būtų gavęs socialinio draudimo pašalpą. Pareiškėjo reikalavimas priteisti patirtą žalą prieštarauja teisės principui - iš neteisės teisė neatsiranda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 120-121) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jeigu bus priimtas teismo sprendimas, kuriuo darbdavys bus įpareigotas suteikti vaiko priežiūros atostogas, tai pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų būtų paskirta, jeigu dėl jos būtų kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaiko priežiūros atostogų pabaigos, ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos. Jeigu nuo pareiškėjo darbo užmokesčio, gauto dirbant Europos Komisijoje, buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, jam nuo 2008 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų turėtų būti mokamas pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 114-116) nurodė, kad teismui pripažinus pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu, dėl ko pareiškėjas negalėjo realizuoti teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą ir gauti teisės aktuose nustatymo dydžio išmokų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, iš darbdavio pareiškėjo naudai už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d. turėtų būti priteisiama tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų neišmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa, o už likusį laikotarpį -vidutinis mėnesinis atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 31 d. sprendimu (IV t., b. l. 16-28) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. vasario 21 d. kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių, prašydamas suteikti vaiko, iki jam sukaks vieneri metai, priežiūros atostogas nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 9 d. imtinai. Atsižvelgiant į tai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2P-32 „Dėl R. S. atostogų vaikui prižiūrėti“, vaiko priežiūros atostogos suteiktos nuo 2007 m. kovo 1 d. iki jam sukaks vieneri metai (2007 m. lapkričio 6 d.). Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi su prašymu į Muitinės departamento generalinį direktorių pratęsti vaiko priežiūros atostogas nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d., kol vaikui sukaks treji metai.

Muitinės departamente 2007 m. rugpjūčio 14 d. gautas 2007 m. rugpjūčio 6 d. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos raštas Nr. D/06573, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2007 m. gegužės 16 d. dirba EK Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje (OLAF) administratoriumi/ laikinuoju agentu (AD kategorijos). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B-728 sudaryta komisija Muitinės departamento generaliniam direktoriui R. K. pateikė 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-150, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2P-32 išleistas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis vieneri metai, 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. lapkričio 6 d., tačiau be Muitinės departamento leidimo nuo 2007 m. gegužės 16 d. dirba Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje (OLAF) ir šiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalį, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, t. y. draudimą dirbti samdomu darbuotoju kitoje institucijoje ir gauti kitą negu Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą darbo užmokestį bei siūloma tarnybinį patikrinimą užbaigti ir R. S. skirti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-150 R. S. buvo išsiųsta faksu Nr. 0003222996486, tai patvirtina byloje esanti Muitinės departamento fakso ataskaita (II t., b. l. 26) ir 2007 m. lapkričio 6 d. aktas (II t., b. l. 27). 2007 m. lapkričio 5 d. Muitinės departamentas raštu Nr. 3B-20.19-9740 kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), Tyrimų skyrių B2 ir Direktoratą B dėl rašytinio pranešimo įteikimo R. S., kuriame prašė įteikti rašytinį pranešimą ir kaip galima greičiau pasirašytą R. S. rašytinio pranešimo kopiją atsiųsti Muitinės departamentui. Nurodyta, kad pridedamas 1 lapas (rašytinis pranešimas). Šis kreipimasis išsiųstas fakso numeriu 32-2 2961898 (I t., b. l. 48, II t., b. l. 28 - 29). 2007 m. lapkričio 5 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodomas tarnybinio patikrinimo atlikimo teisinis pagrindas, galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės bei prašoma pareiškėjo iki 2007 m. lapkričio 6 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 154-157 taip pat II t., b. l. 30-31 ).

Šalies argumentai

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. lapkričio 5 d. pateikė Muitinės departamentui skundą dėl negauto atsakymo į 2007 m. rugsėjo 11 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti vaiko priežiūros atostogas nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. lapkričio 6 d., kol vaikui sueis treji metai. Pareiškėjas prašė raštu iki 2007 m. lapkričio 6 d. informuoti apie priimtą sprendimą ar jo nepriėmimą , kad galėtų priimti tinkamą sprendimą ar kreiptis į teismą nustatyta tvarka (II t., b. l. 5, 42). Muitinės departamentas 2007 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 3B-5.34-9799 atsakė, kad 2007 m. rugsėjo 11 d. prašymas nėra išspręstas, kadangi pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir prašymas dėl vaiko priežiūros atostogų pratęsimo bus išspręstas artimiausiu metu, kai paaiškės tarnybinės atsakomybės klausimas už Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų nesilaikymą. Rašte taip pat nurodė, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybai faksu buvo išsiųsti pranešimai adresuoti pareiškėjui, kuriuose informuojama apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir prašymas pateikti pasiaiškinimą. Buvo paaiškinta, kad tikslinių atostogų metu pareiškėjui buvo suteiktos Vaiko priežiūros atostogos iki 2007 m. lapkričio 6 d., Muitinės departamento duomenimis šių atostogų metu pareiškėjas dirbo Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje (II t., b. l. 6, 43). Muitinės departamento 2007 m. lapkričio 7 d. akte Nr. 7B-151 nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 6 d. 16 val. 35 min. Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Dvišalės pagalbos poskyrio viršininkui R. S. faksu Nr. 0003222996486 buvo išsiųsta Muitinės departamento 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-150 „Dėl Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Dvišalės pagalbos poskyrio viršininko R. S. veiksmų“, tačiau iki 2007 m. lapkričio 7 d. 16 val. 35 min. Muitinės departamente negauta pareiškėjo pasirašyta 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada, taip pat negautas ir pareiškėjo papildomas paaiškinimas (II t., b. l. 22). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1P-436 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų skyrimo R. S.“ paskirta Muitinė departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Dvišalės pagalbos poskyrio viršininkui R. S. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2007 m. lapkričio 7 d. už Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimus. Įsakymas buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu ir faksu (II t., b. l. 20, 21).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime pripažino, jog statutiniai valstybės pareigūnai gali dirbti kitą darbą tik prieš tai įvertinus, ar kitas darbas netrukdys tiesioginių valstybinės institucijos ir pareigūno funkcijų vykdymui. Remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statuto 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad muitinės pareigūnui taikomos ne tik Statuto nuostatos, bet ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, kiek jų nereglamentuoja Statutas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 buvo patvirtintos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklės, kurios nustato valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą (toliau vadinama – leidimas dirbti) priėmimo, informacijos, kad turinčiam leidimą dirbti valstybės tarnautojui dirbant atsiranda Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas, nagrinėjimo ir priimtų sprendimų dėl leidimo dirbti atšaukimo tvarką (Žin., 2006, Nr. 82-3273). Taisyklių II dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas prašymą jį į pareigas priimančiam asmeniui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai pateikia, kai jis ketina įsidarbinti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, nesvarbu, kokia jos nuosavybės ir teisinė forma, rūšis ir veiklos pobūdis, ir gauti už šį darbą atlyginimą. Prašymas pateikiamas ne vėliau kaip 20 darbo dienų, o tais atvejais, kai sprendimą dėl leidimo dirbti priima arba priimtą sprendimą dėl leidimo dirbti atšaukia kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – ne vėliau kaip 40 darbo dienų iki gauto leidimo dirbti galiojimo termino pabaigos, kai baigiasi gauto leidimo dirbti terminas, o valstybės tarnautojas ketina tęsti darbą.

Teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į šiuo atveju aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjas siekdamas įsidarbinti EK Kovos su sukčiavimu tarnyboje (OLAF), turėjo pateikti Muitinės departamento prie FM direktoriui prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą. Atkreipė dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad dirbo kitą darbą – dėstė universitete, gavęs tam darbui administracijos leidimą, todėl tokiu būdu patvirtino, kad Muitinės departamente buvo nustatyta tvarka, kai pareigūnas, norėdamas dirbti ir kitą darbą, privalėjo gauti administracijos leidimą; pareiškėjas laikėsi šios tvarkos ir bandė ją realizuoti, tačiau nebaigė dėl subjektyvių aplinkybių – nerado tiesioginio vadovo ir departamento direktoriaus pavaduotojo darbe, negavo jų vizų, o po to prašymą leisti dirbti ir kitą darbą kažkur pradangino.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo pateikti įsakymai dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, kuriuose nurodyta skirtinga atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai trukmė (vienu atveju tai buvo 2007 m. lapkričio 9 d., o kitu atveju 2007 m. lapkričio 6 d.), tačiau atsižvelgiant tai, kad pareiškėjui vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos iki vaikui sueis vieneri metai, o vaikas gimė 2006 m. lapkričio 6 d. (II t., b. l. 3), todėl ši data laikytina teisinga. Tuo tarpu teismui pateikta įsakymo dėl šių atostogų suteikimo viena to paties įsakymo kopija, kurioje atostogų data nurodyta iki 2007 m. lapkričio 9 d., teismo vertinama kaip galima techninė klaida, nesukėlusi kokių nors pasekmių.

Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas patvirtino, kad su šeima išvyko gyventi į Belgiją, neinformavęs darbdavio apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus. Muitinės departamentas, gavęs pranešimus – patvirtinimus apie pareiškėjo darbą Europos institucijose faksu, atgaliniu adresu atitinkamoms Europos institucijoms siuntė informaciją apie atliekamą tarnybinį patikrinimą ir reiškiamas pretenzijas pareiškėjui, bei prašė apie tai informuoti pareiškėją. Pareiškėjas neneigė to fakto, kad jo darbas susijęs su tomis institucijomis, kurioms Muitinės departamentas siuntė minėtus pranešimus, tačiau tvirtino, kad tie pranešimai jam nebuvo įteikti, ar buvo įteikti pavėluotai.

Teismas pabrėžė, kad priimtas į tarnybą muitinės pareigūnas įsipareigoja laikytis Tarnybos LR muitinėje statuto reikalavimų, eiti tam tikras pareigas paklusdamas nustatytai tarnybos tvarkai. Pasibaigus pareiškėjui skirtų atostogų laikui, pastarasis privalėjo atvykti į tarnybą. Objektyvių duomenų, dėl kurių jis negalėjo to padaryti, pareiškėjas nenurodė. Teismas padarė išvadą, jog jo nurodytos priežastys – gyvenamosios vietos pakeitimas – yra subjektyvaus pobūdžio ir nevertinamos kaip aplinkybės, dėl kurių pareigūnas gali neatvykti į tarnybą. Nurodė, jog pareiškėjas turi teisę į tikslines vaiko priežiūros atostogas, tačiau ši teisė nėra absoliuti, t.y. galimi atvejai, kai atostogos gali būti nesuteiktos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad faksu 2007 m. lapkričio 6 d. Europos komisijos institucijai persiųstas Muitinės departamento neigiamas atsakymas dėl tikslinių atostogų suteikimo iki vaikui sukaks treji metai, adresuotas pareiškėjui. Šiame pranešime buvo nurodyta visa esminė informacija apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Dėl šio atsakymo teisme gautas pareiškėjo skundas (2007 m. lapkričio 7 d.). Šios aplinkybės liudija, jog pareiškėjas žinojo, kad darbdavys nesiruošia jam suteikti – pratęsti vaiko priežiūros atostogų, suprato, kad privalo atvykti į tarnybą, ir sąmoningai to nedarė. Vėlesnio teisminio nagrinėjimo metu (III t., b. l. 106) pareiškėjas ėmė neigti šią aplinkybę, kad pranešimas buvo išsiųstas 2007 m. lapkričio 6 d. ir neigė gavęs tą pranešimą 2007 m. lapkričio 6 d. Pabrėžė, kad tokia pareiškėjo pozicija teismo vertinama kaip gynybinė ir prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl pareiškėjo teiginius, kad jo nepasiekė nė vienas Muitinės departamento Europos komisijos Kovos su sukčiavimu tarnybai siųstas pranešimas, kad jis nežinojo apie atliekamą tarnybinį patikrinimą, teismas vertino kritiškai kaip gynybinę poziciją, prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms. Atkreipė dėmesį, jog byloje pateiktos pranešimų siuntimo patvirtinimų išklotinės patvirtina, kad atsakovas siuntė visą informaciją į pareiškėjo kitą darbo vietą visais įmanomais būdais: apie tarnybinio patikrinimo eigą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą jo darbovietės - Europos Komisijos Kovos su sukčiavimu tarnybos fakso numeriais (II t., b. l. 137, 138, 139, 140). Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo OLAF buvo išsiųsti 2007 m. lapkričio 5 d. faksu Nr. 003222996486, išsiuntimo laikas 13.06 val. ir faksu Nr. 003222961898, nurodyta, kad dokumentai gauti 00.31 val. Tarnybinio patikrinimo išvada išsiųsta 2007 m. lapkričio 6 d. faksu Nr. 003222996486 (tas pats fakso numeris, kuriuo buvo išsiųstas 2007 m. lapkričio 6 d. neigiamas atsakymas (II t., b. l. 6), išsiuntimo laikas 16.25 val., gautas OLAF 01.01 val. Įsakymas dėl atleidimo iš pareigų išsiųstas 2007 m. lapkričio 7 d. 14.36. gautas – 00.20 val. Analogiški duomenys užfiksuoti ir Muitinės departamento išeinančių skambučių išklotinėje, kur nurodyta, kad faksai buvo išsiųsti iš Muitinės departamento aparato Nr. 2666005 (t. 2, b. l. 141-144). Taip pat pareiškėjas apie jo atžvilgiu pradėtą patikrinimą buvo informuotas jo elektroniniu pašto adresu, prašant susipažinti su siunčiamu dokumentu (II t., b. l. 20). Pareiškėjas įrodymų, kad negavo jam siunčiamų dokumentų nepateikė.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis buvo atleistas iš pareigų dar būdamas vaiko priežiūros atostogose, kas prieštarauja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 4 dalies nuostatai, pabrėžė, kad pareiškėjui buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti iki vaikui sukaks vieneri metai, t. y. iki 2007 m. lapkričio 6 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2007 m. lapkričio 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005, 2006 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-974-2006) laikėsi nuomonės, kad nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiškia nuoseklų veiksmų kvalifikavimą pagal jų padarymo laiką. Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti, vėlesnių įvykių teisinis vertinimas atleidimo iš tarnybos pagrindų taikymo požiūriu tampa nereikšmingas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, sužinojęs apie pareiškėjo galimai neteisėtus veiksmus vaiko priežiūros iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu įsidarbinant be nustatyta tvarka išduoto generalinio direktoriaus leidimo, pagrįstai pirmiausia sprendė jo tarnybinės atsakomybės, o ne vaiko priežiūros atostogų suteikimo iki vaikui sukaks treji metai klausimą.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjo kiti keliami reikalavimai yra išvestiniai, todėl pripažinus ginčijamą įsakymą teisėtu kitų reikalavimų netenkino.

III.

Pareiškėjas R. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 38-42), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti, bylą išnagrinėti iš naujo ir jo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių ir pateiktų dokumentų, o būtent, kad Vilniaus skyriaus pateiktoje Muitinės departamento įsakymo kopijoje dėl apeliantui suteikiamų vaiko priežiūros atostogų pabaigos terminas nurodomas ne 2007 m. lapkričio 6 d., o 2007 m. lapkričio 9 d., kaip ir apelianto prašyme, tuo tarpu Muitinės departamentas pateikė dokumentą be jo susipažinimo parašo ir su dokumento klastojimo požymiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarnybinis patikrinimas apelianto atžvilgiu buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos ir reikalavimų, bei tai, kad apeliantas buvo atleistas vaiko priežiūros atostogų metu. Teismas nevertino šiuo atžvilgiu svarbių dviejų aplinkybių, t. y. to, kad: 1) Muitinės departamentas neįrodė kokie dokumentai buvo išsiųsti nurodytais fakso numeriais ir 2) pagal tarnybinio patikrinimo tvarką darbdavys turėjo apeliantą informuoti apie atliekamą patikrinimą ir suteikti jam teisę į gynybą. Tokio pranešimo vykstant tarnybiniam tyrimui jam įteikta nebuvo, o darbdavio pateikti įrodymai patvirtina, kad pranešimas siųstas ne apeliantui, o jo darbdaviui Belgijoje ir jis šį pranešimą apeliantui įteikė tik 2007 m. lapkričio 23 d. 11 val., kai jau jis buvo oficialiai atleistas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokio įrodymo, jog apeliantas kokį nors atlyginimą gavo ar kad jo užimamos pareigos sukėlė privačių ir viešųjų interesų konfliktą.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas leidimo dirbti Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje neturėjo ir neatsižvelgė į tą faktą, kad prašymas gauti tokį leidimą pateiktas buvo, tačiau dėl netobulos tokių prašymų registravimo tvarkos darbdavys atsitiktinai, o galbūt ir piktybiškai tokį prašymą pametė, jo neįregistravęs. Pažymi, jog apeliantas turėjo dar galiojantį leidimą dirbti kitą darbą, nes jis dirba universitete antraeilėse pareigose, o tokie leidimai suteikiami vieneriems metams (jo galiojimas buvo iki 2007 metų rugsėjo mėn.).

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 47-52) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nesutinka su apelianto teiginiais, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, neinformuojant apie patikrinimo pradžią, nesuteikiant teisės į gynybą. Tarnybinis patikrinimas apelianto atžvilgiu atliktas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis. Muitinės departamentas informavo apeliantą apie tarnybinio patikrinimo eigą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą jo darbovietės - Europos Komisijos Kovos su sukčiavimu tarnybos fakso numeriais.Nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių su prašymu leisti dirbti kitą darbą. Apeliantas nepagrįstai prašo teismo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią tariamai patyrė dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 53-54).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindinis byloje kilęs ginčas dėl atsakovo įsakymo, kuriuo pareiškėjui, statutiniam muitinės pareigūnui, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – teisėtumo ir pagrįstumo. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai ir galimybė juos tenkinti priklauso nuo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo.

Byloje ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (b.t.1, l. 33-35), kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Iš Išvados matyti, kad konkrečiu atveju tarnybinė atsakomybė taikyta už tai, kad R. S., būdamas Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus Dvišalės pagalbos poskyrio viršininku ir Departamento direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.2P-32 išleistas tėvystės atostogų, nuo 2007 m. gegužės 16 d. be Muitinės departamento leidimo įsidarbino Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje. Tokiais savo veiksmais, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnį bei Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą teisėta ir pagrįsta bei netenkino kitų susijusių reikalavimų.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatkreipė reikiamo dėmesio, kad kai kurie atsakovo pateikti dokumentai turi klastojimo požymių, o jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nesilaikyta norminiais aktais nustatytos tvarkos, neužtikrinta jo teisė į gynybą.

Valstybės tarnybos įstatymo prasme muitinės pareigūnai priskirtini statutiniams valstybės tarnautojams (VTĮ 6 str.). Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis iš šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir išvardyta, kurios šio Įstatymo normos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos be išlygų. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai.

Pareiškėjas R. S. dirbo muitinės pareigūnu, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (nauja 2003 m. birželio 19 d. redakcija Nr. IX-1635). Muitinės statute įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Muitinės statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, ir juos įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas iš esmės laikėsi Taisyklėse ir Statute nustatytos tvarkos tarnybiniam patikrinimui atlikti ir nuobaudai skirti. Paaiškėjus, kad pareiškėjas atostogų vaiko priežiūrai metu dirba kitoje darbovietėje (t.y. galimai padarė tarnybinį nusižengimą), atsakovo generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B-728 buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti. Ši 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-150, o atsakovas 2007 m. lapkričio 7 d. skundžiamu įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Apie tarnybinio patikrinimo atlikimą pareiškėjas buvo informuotas faksimiliniu pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, faktinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta buvo ne Lietuvos Respublikoje, toks pranešimas apie patikrinimo atlikimą pripažintinas tinkamu. Nors apeliantas teigia, kad nėra gavęs pranešimo, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis pranešimas buvo siųstas tuo pačiu faksimilinio ryšio numeriu Nr. 003222996486, kuriuo buvo siųstas ir 2007 m. lapkričio 7 d. atsakymas R. S. dėl vaiko priežiūros atostogų nesuteikimo, o pastarąjį dokumentą pareiškėjas pripažįsta gavęs. Be to, įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo kopija buvo išsiųsta pareiškėjui jo elektroninio pašto adresu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apelianto teiginius kaip jo pasirinktą gynybos poziciją dėl procedūrinių netikslumų ginčyti atsakovo veiksmus.

Nors apeliantas teigia, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie jo gautą atlyginimą OLAF, tačiau jis pats neneigia gavęs atlyginimą kitoje darbovietėje. Byloje esančios Europos Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro pažymos (b.t.4, l.2-11) patvirtina, kad pareiškėjas OLAF 2007 metais uždirbo 39 483,29 EUR. Be to, Statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas (redakcija galiojusi iki 2008 m. lapkričio 22 d.) numatė, kad muitinės pareigūnams draudžiama dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu arba konsultantu visų rūšių įmonėse, įstaigose arba organizacijose ir šio draudimo nesiejo su privalomu atlyginimo gavimu ar interesų konfliktu, todėl atlyginimo gavimas ar interesų konflikto buvimas nebuvo būtina aplinkybė tarnybinio nusižengimo konstatavimui.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad Įsakymas priimtas pareiškėjui dar esant atostogose, pažymėtina, kad pats pareiškėjas prašė jam pratęsti atostogas vaiko priežiūrai nuo 2007 m. lapkričio 6 d. Atsakovo 2007 m. vasario 28 d. įsakyme Nr.2P-32 padaryta nuoroda į lapkričio 9 d. vertintina kaip rašymo apsirikimas ( sąlygotas paties pareiškėjo 2007 m. vasario 21 d. prašyme nurodytos klaidingos datos), kurį ištaiso tame pačiame akte esantys žodžiai „iki jam sukaks vieneri metai“. Pastebėtina, kad R. S. jau nuo 2007 m. lapkričio 5 d. ėmė skųstis, kad jam nesuteikiamos vaiko priežiūros atostogos ir reikalavo, kad sprendimas būtų priimtas iki 2007 m. lapkričio 6 d. Visa tai įrodo, kad tiek atsakovas, tiek pareiškėjas vienodai suprato, kokiam terminui R. S. buvo suteiktos pirmosios atostogos vaiko priežiūrai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui atostogos vaiko priežiūrai buvo suteiktos iki 2007 m. lapkričio 6 d. įskaitytinai, t.y. skundžiamas Įsakymas priimtas jau pasibaigus pareiškėjui suteiktoms atostogoms.

Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kad jam nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas dirbti OLAF, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad prieš tai jam buvo išduotas leidimas dirbti kitą darbą – dėstyti Mykolo Riomerio Universitete, todėl šis leidimas galiojo ir darbui OLAF. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes kiekvienu atveju leidimas dirbti kitą darbą išduodamas, išnagrinėjus konkretų prašymą, prie kurio turi būti pridėta institucijos, kurioje valstybės tarnautojas ketina įsidarbinti, pažyma apie funkcijas, kurias asmuo turėtų atlikti, darbo laiką. Leidimą išduodantis asmuo kiekvienu atveju privalo įvertinti, ar papildomas darbas netrukdys vykdyti tiesioginių valstybės tarnautojo funkcijų, ar nekils interesų konflikto ir pan. Dėl šių priežasčių pareiškėjui išduotas leidimas dėstyti universitete negali būti laikomas leidimu dirbti ir bet kokį kitą darbą. Objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą dirbti OLAF, atliko visus nuo jo priklausiusius teisės aktuose numatytus veiksmus (pateikė atsakovui rašytinį prašymą su visais reikalingais dokumentais ir suderinimais), o toks leidimas nebuvo išduotas tik dėl atsakovo kaltės, byloje nėra pateikta. Kartu nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vadovavosi Konstitucijai prieštaraujančiu teisiniu reglamentavimu, nes Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai tik tiek, kiek jame nustatytas draudimas muitinės pareigūnui dirbti kitą darbą, neįvertinus, ar tas darbas sudarys prielaidas kilti interesų konfliktui, ar trukdys muitinės pareigūnui atlikti savo pareigas arba bus nesuderinamas su muitinės veikla ir pan. Kitaip tariant, prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta situacija, kai muitinės pareigūnui nemotyvuotai neišduodamas leidimas dirbti kitą darbą, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo faktinio pagrindo vertinti paminėtas aplinkybes, nes leidimo dirbti kitą darbą išdavimo klausimas visiškai nebuvo svarstomas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog inkriminuoto teisės pažeidimo aplinkybės ginčijamo įsakymo apimtyje yra įrodytos. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Apelianto pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia teismo padarytų išvadų, dėl įsakyme nurodytų nusižengimo aplinkybių.

Statuto 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad už Statuto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų nesilaikymą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsakovas, skirdamas tokią tarnybinę nuobaudą, savo kompetencijos ribų neperžengė. Parinktoji nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga, kas suponuotų būtinybę spręsti jos švelninimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius