Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2018-01-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys V. L., antstolė Brigita Tamkevičienė (toliau – antstolė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-11-17 antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė grąžinti nurašytas 96,42 Eur pinigines lėšas. Nurodė, kad 2017-11-14 antstolė neteisėtai nurašė iš jo sąskaitos, esančios AB DNB banke (dabartinis banko pavadinimas Luminor), 33,55 Eur pagal tris mokestinius reikalavimus. 2017-11-17 antstolė neteisėtai nurašė ir 60,87 Eur, t. y. visą sąskaitos likutį, nors antstolės padėjėja J. V. pareiškėjo buvo informuota, kad pareiškėjas 2017 m. lapkritį gavo banko paskolos likutį. Pareiškėjas nurodė ir tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nagrinėjamam atvejui netaikomos, nors antstolė šiomis normomis grindžia savo veiksmus.Antstolė 2017-11-24 patvarkymu Nr. S-17026243 pareiškėjo skundo netenkino, t. y. negrąžino pareiškėjui iš sąskaitos nurašytų 92,63 Eur piniginių lėšų. Persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu.Antstolė nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/13/00843, pradėta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-4869-811/2010 dėl 9 683,65 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Ž. išieškotojo V. L. naudai. Antstolė nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog CPK 689 str. 1 ir 2 d. nėra taikytinos iš pareiškėjo išieškant skolą. Šios normos įtvirtina antstolio ir kitų institucijų teisę taikyti apribojimus asmenų sąskaitoms, esančioms kredito įstaigose, nustato šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką bei būdą.Antstolė nurodė, jog pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad trys nurašymai iš jo sąskaitos yra susiję su antstolės kontoroje vykdomu išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00843. 33,66 Eur suma pervesta antstolės kontorai skolai ir vykdymo išlaidoms dengti, 1,02 Eur nurašyta suma yra mokestis, mokamas VĮ Registrų centrui, 0,87 Eur suma yra mokestis bankui Luminor Bank.Antstolė nurodė, kad 33,66 Eur nurašyta suma skolininkui negrąžintina, nes iš pateiktos pareiškėjo sąskaitos nustatyta, jog 2017-11-13 dviem pavedimais (16 Eur ir 20 Eur) 36 Eur sumą pareiškėjui pervedė Albina Petrauskienė, mokėjimo paskirtyje nurodydama – skolos grąžinimas. Iš pareiškėjo gautos 36 Eur sumos antstolė nėra įpareigota atlikti išskaitų pagal CPK 736 str. Šios lėšos nėra lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas. Todėl 33,66 Eur suma iš pareiškėjo sąskaitos nurašyta pagrįstai. Antstolė nurodė ir tai, kad 33,66 Eur nurašytos sumos nepakanka pareiškėjo įsiskolinimui padengti, todėl pareiškėjo prašymas grąžinti nurašytas pinigines lėšas vadovaujantis CPK 689 str. 7 d. netenkintinas.Antstolė nurodė, kad į jos depozitinę sąskaitą 2017-11-21 iš pareiškėjo areštuotos sąskaitos, kuriai suteikta laisvai disponuojamų lėšų suma, buvo pervesta 58,97 Eur suma, t. y. suma, kuri viršijo suteiktą laisvai disponuojamų lėšų sumą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių minėtų piniginių lėšų kilmę. Pareiškėjo deklaratyvūs paaiškinimai, kad tai banko paskolos dalis, nesant paaiškinimo, kokiomis aplinkybėmis ši suma jam pervesta, nėra pakankami daryti šią išvadą. Todėl ši suma pareiškėjui negrąžintina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018-01-03 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo gautos piniginės lėšos (skolos grąžinimas) iš fizinio asmens A. P. nepriskiriamos prie lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Konstatavo ir tai, kad šių piniginių lėšų nepakanka įsiskolinimui padengti, reikalavimas viršytas nėra, todėl pagrindo pareiškėjui grąžinti nurašytas pinigines lėšas nėra.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-11-21 iš pareiškėjo areštuotos sąskaitos, kuriai suteikta laisvai disponuojamų lėšų suma, pervestą 58,97 Eur sumą, t. y. sumą, kuri viršijo suteiktą laisvai disponuojamų lėšų sumą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių minėtų piniginių lėšų kilmę. Todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti nurašytas lėšas į jo sąskaitą yra nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog antstolė netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų motyvų pagrindu nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė: įpareigoti antstolę panaikinti piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) apribojimus sąskaitai banke Luminor Bank ir uždrausti jai tai daryti ateityje; įpareigoti antstolę grąžinti į jo sąskaitą 124,55 Eur, nes tiek buvo nurašyta iš apelianto sąskaitos; patraukti antstolę administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str. dėl antstolės 2018-01-11 neteisėtai nurašytų iš apelianto sąskaitos 26,25 Eur; priteisti iš antstolės 700 Eur neturtinės / fizinės žalos atlyginimo.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateisina neteisėtus antstolės veiksmus ir piktnaudžiavimą turimais įgaliojimais.Apeliantas nurodė, jog antstolės veiksmai taikyti PLAIS apribojimus jo sąskaitoms, paliekant laisvai disponuoti nustatytą sumą, yra nepagrįsti, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius antstolės veiksmus laikė pagrįstais. Nurodė, jog antstolė nuo 2013 m. birželio nurašo CPK 736 str. nustatyto dydžio sumas iš jo neįgalumo pensijos, todėl antstolė neturi ir negali turėti jokio pagrindo PLAIS. Vadinasi, antstolė piktnaudžiauja turimais įgaliojimais.Apeliantas nurodė, jog antstolė 2018-01-11 nepagrįstai nurašė iš jo sąskaitos 26,25 Eur. Apeliantas nurodė, jog antstolė padarė turtinę žalą neteisėtai nurašydama iš jo sąskaitos banke Luminor Bank: 2017-11-14 – 33,66 Eur; 2017-11-21 – 58,97 Eur; 2018-01-11 – 26,25 Eur. Be to, papildomai sumokėjo 3,06 Eur PLAIS mokesčių VĮ Registrų centrui ir 2,61 Eur mokesčių bankui Luminor Bank, kuriuos vadovaujantis CPK 689 str. 8 d. antstolė turi kompensuoti apeliantui. Iš viso atsakovui dėl neteisėtų antstolės veiksmų padaryta 124,55 Eur turtinė žala.Apeliantas nurodė, jog antstolė savo veiksmais pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8, 17 ir 18 straipsnius, Konstitucijos 22 straipsnį, CPK 689 straipsnio 2dalį, ATPK 9, 10, 14 straipsnius, Valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 15 straipsnius, Antstolių įstatymo 23 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl draudimo atskirajame skunde kelti naujus reikalavimus

CPK 338 str. nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrame skirsnyje „Atskirieji skundai“ numatytas išimtis.CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir įvertinęs tai, kad apeliantas 2017-11-17 antstolei pateikė skundą, kuriuo prašė grąžinti nurašytas 96,42 Eur pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti reikalavimai: įpareigoti antstolę panaikinti PLAIS apribojimus sąskaitai banke Luminor Bank ir uždrausti jai taikyti apribojimus ateityje; įpareigoti antstolę grąžinti į jo sąskaitą daugiau nei 96,42 Eur; patraukti antstolę administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 50 str. dėl antstolės 2018-01-11 neteisėtai nurašytų iš apelianto sąskaitos 26,25 Eur; priteisti iš antstolės 700 Eur neturtinės / fizinės žalos atlyginimo, yra nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teismas neturi įstatymo nustatyto pagrindo juos nagrinėti.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes dėl galimų / neprognozuojamų atsakovės veiksmų per laikotarpį nuo atskirojo skundo pateikimo iki teismo posėdžio gali pasikeisti pateikto skundo (nurodyta – ieškinio) prasmė ir turinys.CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grindžia galimais antstolės veiksmais, kurie atlikti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ar bus atlikti ateityje, konstatuoja, jog šis apelianto prašymas yra nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, nes atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – duomenis apie antstolės atliktus lėšų nurašymus iš apelianto sąskaitos. Nurodė, jog po skundo padavimo antstolė nurašė dar daugiau apeliantui priklausančių lėšų. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šalių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, į skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, nepriimami ir nevertinami, nes dalis apelianto pateikiamos informacijos galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (CPK 314 straipsnis), o kita apelianto pateikiama informacija yra susijusi su antstolės atliktais veiksmais po skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 312 str.).

Dėl nagrinėjamų atskirojo skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apelianto gautos piniginės lėšos (skolos grąžinimas) iš fizinio asmens A. P. nepriskiriamos prie lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Šių piniginių lėšų nepakanka įsiskolinimui padengti, reikalavimas viršytas nėra, todėl pagrindo pareiškėjui grąžinti nurašytas pinigines lėšas nėra. Pirmosios instancijos teismo motyvų apeliacinis teismas neatkartoja (CPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-11-21 iš pareiškėjo areštuotos sąskaitos, kuriai suteikta laisvai disponuojamų lėšų suma, pervestą 58,97 Eur sumą, t. y. sumą, kuri viršijo suteiktą laisvai disponuojamų lėšų sumą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių minėtų piniginių lėšų kilmę. Todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti nurašytas lėšas į jo sąskaitą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo motyvų apeliacinis teismas neatkartoja (CPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog CPK 689 str. 1 ir 2 d. nėra taikytinos iš jo išieškant skolą, nes antstolė nuo 2013 m. birželio nurašo CPK 736 str. nustatyto dydžio sumas iš jo neįgalumo pensijos. Šios normos įtvirtina antstolio ir kitų institucijų teisę taikyti apribojimus asmenų sąskaitoms, esančioms kredito įstaigose, nustato šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką bei būdą. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo išieškojimą iš apelianto sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios viršijo suteiktą laisvai disponuojamų lėšų sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolė tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar nepažeidė apelianto teisių ir interesų, todėl teisinio pagrindo tenkinti apelianto skundą jame nurodytų motyvų pagrindų nėra (CPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apelianto reikalavimai dėl PLAIS apribojimų palaikymo ir banko mokesčių nurašymo yra išvestiniai iš jo reikalavimo grąžinti antstolės nurašytas pinigines lėšas. Atmetus apelianto reikalavimą dėl antstolės nurašytų lėšų grąžinimo, atmestini ir jo reikalavimai dėl šių mokesčių grąžinimo.Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui šalys nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2018-01-03 nutartį palikti nepakeistą.