- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- T-2272-753/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 1 d. priimtu nutarimu Nr. 95-347 nutarta taikyti nuteistajam R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 5 mėn. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, penkis kartus skatintas, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko, šaltkalvio, mūrininko, siuvėjo ir baldžiaus specialybes, šiuo metu mokosi virėjo specialybės, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio l dalį, 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 5 dalimis, paskirta 4 m. 6 mėn. 1aisvės atėmimo bausmė.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 16 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartis – paskirta galutinė 14 m. laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis – paskirta galutinė 13 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistasis perkeltas iš Alytaus pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo.
Bausmės pradžia – 2007 m. birželio 5 d., pabaiga – 2021 m. kovo 5 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, penkis kartus skatintas, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrenginių remontininko, šaltkalvio, mūrininko, siuvėjo ir baldžiaus specialybes, šiuo metu mokosi virėjo specialybės, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau kartu pažymi, jog R. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat vertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą padaryti du sunkius nusikaltimus, keturių apysunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir yra penkis kartus skatintas, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – jis net 25 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką šešiolika kartų baustas drausmine tvarka, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis, siekdamas kito asmens paklusimo, yra naudojęs smurtą, nors pats nuteistasis nurodo, jog savitvardą praranda retai, tačiau pataisos namuose jis ne kartą baustas už konfliktines situacijas, fizinio smurto naudojimą prieš kitus nuteistuosius. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų. Jis ne visuomet pasirenka tinkamas problemų sprendimo strategijas, nes apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai (ankstesni teistumai). Nors nuteistasis ir dengia priteistą ieškinį, tačiau padengta tik nedidelė ieškinio dalis (priteista – 19892,12 Eur, padengta – 85,01 Eur).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu R. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-347.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 95-347 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.