Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei J. B. (buvusi G.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovė yra šilumos tiekėja – pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 41 punktą, asmuo, turintis šilumos tiekimo licenciją ir tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje šalys nepateikė individualios šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalyje suformuluota taisykle, pagal kurią tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Atsakovė neginčija fakto dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą, buitinis šilumos vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsikaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais.

Ieškovė tiekė šilumą butui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir teikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau buto apyvartos žiniaraščių duomenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 27 d. mokesčiai nebuvo apmokami ir susidarė 69,81 Eur įsiskolinimas. Ginčo laikotarpiu atsakovė buvo šio buto nuomininkė. Atsakovė su skolos dydžiu sutinka, norėtų, jog jis būtų priskaičiuotas prie jos dabartiniu adresu mokamų mokesčių ieškovei.

Įstatymas nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Kadangi aukščiau aptartais motyvais atsakovė laikoma šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimi, dalyviu bei atsakingu asmeniu už susidariusį įsiskolinimą, todėl ji laikytina pažeidusia prievolę. Ieškovė pozicijos dėl atsakovės prašymo bylą baigti taikos sutartimi pagal jos pasiūlytas sąlygas nepareiškė, todėl laikytina, kad ieškovė su atsakovės siūlymu nesutinka, palaiko savo ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistina 69,81 Eur įsiskolinimas už patiektą šilumą 2015 m. vasario 1 d. – 2015 m. kovo 27 d. laikotarpį (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.388 straipsnis).

Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti delspinigius bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktas paslaugas, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant įstatyme nustatyto termino (180 dienų), ieškovei iš atsakovės priteistina 2,55 Eur delspinigių už 2018 m. kovo 1 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį (CK 6.71 straipsnis).

CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Kadangi prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur už teisines paslaugas, iš viso 53,01 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamos 4,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl sprendimo išdėstymo.

Atsakovė atsiliepime prašė išieškomą sumą leisti mokėti dalimis (b. l. 48). Ieškovė prieštaravimų dėl atsakovės prašymo nepareiškė.

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais.

Iš bylos duomenų matyti, kad skolos suma iš esmės nėra didelė, tačiau taip pat matyti, kad atsakovė tik iš dalies darbinga (darbingumas 40 proc.), augina nepilnametį vaiką, gimusį 2007 m. gegužės 12 d., gyvena socialiniame bute. Nors atsakovė nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas ir išlaidas, tačiau teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, taip pat tai, kad šiuo metu yra žiemos sezonas, mano, kad atsakovei J. B. tai pakankamai didelė suma ir byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą teismo sprendimo išdėstymui. Todėl teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis tenkina – išdėsto teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, teismo sprendimo vykdymą išdėstant pusės metų laikotarpiui, nebus sumenkintas pats procesinis sprendimas bei nebus pažeisti ir išieškotojo interesai. Be to, teismui išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ir atsakovei jį tinkamai vykdant, nebus pradėtas priverstinis vykdymo procesas ir atsakovei (skolininkei) neteks turėti papildomų išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, atsakovės prašymas tenkinamas visiškai, tačiau kartu numatant ne tik pagrindinės skolos, bet ir 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, kurios atsakovė prašyme neaptarė.

Atsakovei išaiškintina, kad nevykdant teismo sprendimo, t. y. nemokant teismo nurodytų įmokų nustatytais terminais, ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį raštą ir pateikti teismo vykdomąjį dokumentą antstoliui bei išieškoti įsiskolinimą pilnai nesulaukus išdėstymo termino pabaigos.

Atsakovei taip pat išaiškintina, kad sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteistos 4,04 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, nėra išdėstoma, todėl šios išlaidos turi būti sumokėtos iki sprendimo įsiteisėjimo. Nesumokėjus bylinėjimosi išlaidų valstybei, sprendimui įsiteisėjus dėl šių išlaidų išieškojimo yra išduodamas vykdomasis raštas, kuris išsiunčiamas vykdyti priverstinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,81 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 81 ct) skolą už 2015 m. vasario 1 d. – 2015 m. kovo 27 d. laikotarpį, 2,55 Eur (dviejų eurų 55 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (72,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 53,01 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti teismo sprendimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui šia tvarka: pradedant mokėti nuo 2019 m. vasario 28 d. (pirma įmokos mokėjimo diena) 5 (penkis) mėnesius mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 21 Eur (dvidešimt vieną eurą), o šeštą mėnesį, t. y. iki 2019 m. liepos 31 d. sumokant kreditoriui likusią skolos dalį – 20,37 Eur (dvidešimt eurų 37 ct) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovei, kad nevykdant teismo sprendimo, t. y. nemokant teismo nurodytų įmokų nustatytais terminais, ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį raštą ir pateikti teismo vykdomąjį dokumentą antstoliui bei išieškoti įsiskolinimą pilnai nesulaukus išdėstymo termino pabaigos.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,04 Eur (keturių eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Atsakovei išaiškintina, kad ši sprendimo dalis nėra išdėstyta, todėl 4,04 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos iki sprendimo įsiteisėjimo. Nesumokėjus bylinėjimosi išlaidų valstybei, sprendimui įsiteisėjus dėl šių išlaidų išieškojimo yra išduodamas vykdomasis raštas, kuris išsiunčiamas vykdyti priverstinai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.