Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad į internetą buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško verslo partnerio ir pagal nurodytą telefoną 2010-12-05 vakare apie 21.00 val. jam paskambino nepažįstamas asmuo, vardu M., kuris pasiteiravo jo apie galimybę kartu kurti verslą. Kadangi tokio pobūdžio pokalbiai yra ne telefoniniai, tai susitarė kitą dieną susitikti. Kitą dieną apie 9.00 val. susitiko Savanorių pr. Kaune esančioje parduotuvėje „Hyper Maxima“ kavinėje „Delano“, M. šiek tiek vėlavo, o, kai jis atvyko jie susipažino, jis prisistatė jam, kad yra T., pasakė, kad verslą jau yra sukūręs, tačiau jis gali tapti jo partneriu. Pokalbio, kuris truko apie pusę valandos, metu jis M. paaiškino, jog plėtoti verslą reikia didelių apyvartinių lėšų, tai tikrai nėra 14000 Lt suma, taip pat paaiškino, jog yra galimybė pinigų gauti iš banko lengvatinėmis sąlygomis, ir kad tam reikalingas pradinis įnašas. Jo pasiūlymas M. iš esmės patiko, tik jam norėjosi turėti garantijas, kad jis pasinaudojęs jo pinigais nepradingtų ir jis iš to uždirbs pinigų. Jis jam pasiūlė surašyti paprastąjį vekselį, jis sutiko, tik su sąlyga, kad vekselis bus vienai dienai ir grąžinama pinigų suma bus didesnė. Nors sąlyga buvo keista, tačiau jis sutiko, viską aptarę jie susitarė susitikti su M. 11.00 val. prie PLC „Mega“, kur nutarė baigti daryti jų susitarimą. Maždaug apie 10.30 val. jam paskambino M. ir paprašė jo duomenų, nes nori savo tėvo pagalba pasitikrinti informaciją. Jis pasakė, kad jo vardas yra skolininkų sąraše, todėl, jeigu jam tinka, galima sudaryti sutartį jo kolegos R. Ž. vardu. Tuo metu jie su R. Ž. jau buvo atvykę prie PLC „Mega“, M. pasakė, kad sutinka ir paprašė duomenų. Jie su R. Ž. nusiuntė duomenis SMS žinute, po kelių minučių gavo atsakymą, kad viskas tvarkoje, ir kad M. už kelių minučių atvažiuos. Palaukus 15 minučių vėl paskambino M. ir pranešė, kad jis jau yra PLC „Mega“ viduje ir jo laukia. R. Ž. su juo kartu eiti nenorėjo, paprašė jo viską sutvarkyti vienam, jis sutiko. Jam R. Ž. padavė savo vairuotojo pažymėjimą, nes buvo reikalinga padaryti jo kopiją, bei užrašė savo namų adresą. Susitikus su M. B., jie nuėjo į PLC „Mega“ esančią interneto kavinę, kad galėtų atspausdinti ir pasirašyti vekselį. Kadangi viskas jau buvo aptarta iš anksto, tai jis pasirašė už R. Ž. ir tuo pačiu padavė R. Ž. vairuotojo pažymėjimo kopiją. M. dar pasakė, kad jis dabar tikrai yra ramus. Jie išsiskyrė susitarę, kad bendraus telefonu kiekvieną dieną. Sugrįžęs į automobilį jis paskambino R. V., pasakė, kad turi pinigus, apie kuriuos kalbėjo, kurių reikia kaip užstato verslui. R. V. pasakė, kad gerai, ir paprašė, kad jis su juo susitiktų. Paprastąjį vekselį R. Ž. vardu pasirašė 14000 Lt, o realiai gavo 10000 Lt, kadangi buvo sutarę, jog tie 4000 Lt bus jo dalinis uždarbis ir kaip garantas, kad jis tikrai uždirbs pinigų. R. V. skambino dėl to, jog jie buvo iš anksto kalbėję apie visą verslo plėtrą ir dalyvavimą jame ir jis buvo paruošęs planą, kaip iš banko lengvatinėmis sąlygomis paimti nemažą pinigų sumą verslo plėtojimui, ir būtent tas 10000 Lt buvo kaip užstatas. Paskambinęs pasakė jam, kad su savimi turi 10000 Lt, o jis paprašė, kad su juo susitiktų ir jie su R. Ž. važiavo į susitikimą su R. V.. Kol važiavo, R. Ž. perskaičiavo tuos 10000 Lt, kuriuos jie padavė R. V.. R. V. pinigus padavė jis, o R. Ž. tuo metu stovėjo šalia. Kadangi R. V. buvo užimtas, tai sutarė, kad ryšį palaikys telefonu ir išsiskirstė. Jau važiuojant link namų R. Ž. pasakė, kad šiuo metu neturi ką valgyti ir paprašė jo, kad iš likusių 4000 Lt duotų jam 2000 Lt, nes jie surašėme vekselį 14000 Lt, kuriuos davė M. B., o gražinti sekančią dieną įsipareigojo 16150 Lt. Jam liko 12000 Lt, 10000 Lt davė R. V. ir 2000 Lt pasiliko sau. 2000 Lt išleido kiaušinių pirkimo apyvartai. Kiek žino, R. V. tuos 10000 Lt įnešė į banką. Tie 10000 Lt buvo nešami ne konkrečiai jo įmonei, R. V. kūrė kitą įmonę. Jie pora savaičių nesimatė, kai po poros savaičių jis pats su savo sugyventine ir su M. B. atėjo pas jį ir, kaip suprato iš pokalbio, R. Ž. sugyventinė sužinojusi, kad jie su R. Ž. yra sudarę sutartį, tuo pačiu įtikino M. B., kad jis jį apgavo ir, kad tą pačią dieną gražintų jam pinigus. Pasakė, kad per dieną gauti 14000 Lt negali, tada jis nurodė, kad kreipsis į draugus ir policiją ir vis tiek atgaus tuos pinigus. Jis jam paaiškino, kad realiai surinkti tokią sumą galės geriausiu atveju per porą savaičių. Po dviejų savaičių paskambino M. B. ir pasakė, kad pinigus paduotų policijos pareigūnams, nes jis jau parašė pareiškimą. Iš balso galėjo aiškiai suprasti, kad jis buvo neblaivus. Daugiau su M. B. telefonu nebendravo, iki kol buvo iškviestas į apklausą policijoje. Ten nuvykus tyrėjas paaiškino, kad jeigu atsiskaitys su M. B. per jam duotas kelias dienas, tai byla bus nutraukta. Jis sutiko, todėl davė tokius parodymus, kokius surašė tyrėjas, jis juos pasirašė net neskaitęs, jam buvo pasakyta, kad sukčiavo ne savo vardu, todėl yra kaltas. Po apklausos jis paskambino R. Ž. ir pasakė, kad rinktų 2000 Lt, kuriuos buvo paėmęs savo reikmėms tenkinti, o jis galvos apie likusius. Susitikus jį R. Ž. bandė įkalbėti, kad jis dalyvautų jo ir V. Š. sugalvotame apiplėšime ir taip gautų pinigų. Toks pasiūlymas jam buvo pateikiamas kone kasdien. Nuo to laiko tiesiogiai su M. B. bendrauti jam neteko, su juo iki šiol neatsiskaitęs, kadangi vasario 1 d. buvo sulaikytas darant nusikaltimą ir neturėjo galimybės M. B. gražinti skolos. Neneigia, kad prie viso šito prisidėjo ir dalyvavo, tačiau sutartis buvo sudaryta R. Ž. vardu, jis apie tai žinojo, prie jo buvo kalba su M. B.. Mano, kad viską iniciavo R. Ž. sutuoktinė, nes ji išsigando, kad jiems tas verslas nepasiseks. Pripažįsta, kad sudarė sutartį ne savo vardu, tačiau nepripažįsta, kad apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. Tuo metu jam reikėjo pinigų didesnei įmonės plėtrai.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad rado skelbimą, jog įmonei reikalingas verslo partneris. Skelbime buvo nurodyta, kad reikalingas verslo partneris investuotojas maisto pramonėje, kiaušinių pristatymui. Telefonu sutarė, kad susitiks su vyriškiu prie PC ,,Mega“ kitą dieną t.y. gruodžio 6 d. Susitiko su kaltinamuoju, kiek pamena kaltinamasis prisistatė R. Ž. vardu. Kaltinamasis pasakė, kad jis firmos (duomenys neskelbtini) direktorius, pasakojo, kad firma klesti, tačiau gavo užsakymą ir trūksta apyvartinių lėšų plėstis, sakė, kad trūksta 20 000 Lt lėšų. Pateikė kažkokius įmonės dokumentus, rodė sąskaitas faktūras, buvo pateikęs asmens dokumentą. Ar kortelė buvo jo vardu neatsimena, tik pamena, kad jam kilo įtarimas dėl nuotraukos ant tapatybės kortelės, bet kaltinamasis pasakė, kad jis pasikeitęs, suplonėjo, todėl nuotraukoje kitaip atrodo. Jam už investavimą žadėjo procentus, kad gaus daugiau nei investavo, todėl šis investavimas pasirodė pelningas ir jis sutiko paskolinti 14000Lt vienai dienai. 2150 Lt pelnas turėjo būti jau kitą dieną. Kaltinamasis surašė vekselį, kuriame nurodė R. Ž. duomenis. Pinigus padavė susitikimo vietoje, PC ,,Mega“. Susitarė, kad susiskambins kitą dieną, sakė, kad vykdys veiklą. Kitą dieną susiskambino su kaltinamuoju ir jis nurodė priežastis, kad serga, sakė, kad pinigai bus už kelių valandų, tačiau nebuvo, paskui jam paskambinus kaltinamasis pakeldavo telefono ragelį, bet tik nurodydavo priežastis dėl ko neduoda pinigų. Tuomet jis nuvažiavo pagal adresą, nurodytą vekselyje, Rasytės g. 34-10, Kaune. Nuėjus į tą butą duris atidarė jam nepažįstamas žmogus. Paaiškėjo, kad tas nepažįstamas žmogus yra tikrasis R. Ž. ir tas vyras sakė, kad pažįsta T. J.. R. Ž. nuvedė jį pas T. J. į jo namus, jis gyveno netoli, per kelis namus nuo to R. Ž.. Nuėjus R. Ž. vadino T. J. kolega, bet apie sandorį nieko nežinojo. R. Ž., sakė nežinantis, kaip pas T. J. atsirado jo pažymėjimas. T. J. pripažino, kad yra jam skolingas pinigų ir pasakė, kad su kitu pažymėjimu sudarė sandorį. Jis kaltinamuoju pasitikėjo, o vėliau suprato, kad jis jam negrąžins pinigų, tada ir kreipėsi į policiją. Iki šios dienos T. J. nieko negrąžino, neatsiprašė, vėliau su T. J. neturėjo jokių kontaktų. Apie tai, kad T. J. pinigų negrąžins, suprato tuomet, kai internete rado informacijos, jog nuo T. J. buvo nukentėjęs dar vienas žmogus, tada paskambino tam žmogui ir jis pasakė, kad jį taip pat apgavo, kaip ir jį. 14 000 Lt ieškinį palaiko.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad po atliktos akies operacijos galvos srityje turi atminties sutrikimų, todėl naudodamasis užrašais parodė, kad su kaltinamuoju susipažino 2010 m. rugsėjo mėn., po to, kai pradėjo kontaktuoti po www.skelbiu.lt portale buvusio skelbimo dėl reikiamų investicijų į kiaušinių pardavimo verslą. Su kaltinamuoju susitiko Jonavoje, kavinėje „Geltonas baras“, aptarė visas detales, susijusias su būsimuoju verslu, idėja jam patiko. Tą pačią dieną pasirašė pirmąjį juridiškai patvirtintą 10 000 Lt vekselį ir pradėjo bendradarbiauti. Greitu metu, kaip žadėta, buvo įdarbintas į UAB (duomenys neskelbtini) kompaniją vadybininku, pradėjo intensyviai ieškoti naujų klientų bei vežti pirmąją produkciją. Viskas vyko lyg ir sklandžiai. Taip pat investavo dalimis žadėtas dar pirmojo susitikimo metu injekcijas į verslą (4 000 ir 2 000 Lt). Viso buvo investuota 16 000 Lt. Vėliau prasidėjo kaltinamojo girtavimai, melavimai dėl pardavimo vietų, produkcijos, buvo vilkinamas laikas, tik vėliau paaiškėjo, kokiu tikslu tai buvo daroma. Internete rado daug informacijos apie kaltinamojo anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kurių pobūdis – svetimo turto pasisavinimas. Išsiaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) rengiamasi išregistruoti iš PVM mokėtojų sąrašo ir bendrovė turi daugybę nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų, o pinigų kasoje nebuvo ir nėra. Po šių faktų tapo aišku, kad firmos padėtis bloga ir reikia traukti investuotą kapitalą. Apie tai informavo kaltinamąjį, jis pretenzijų dėl grąžinimo neturėjo, tik labai dažnai atidėliojo atidavimo laiką ir dieną. Galiausiai, iki gruodžio mėnesio, dalimis atidavė didžiąją dalį skolos, kaip jam teigė, pasiskolino iš giminaičių. Kaltinamasis liko jam negrąžinęs 2500 Lt. Kitų kreditorių nepažįsta ir nėra matęs gyvai, apie juos pirmą kartą sužinojo pirminės apklausos metu ir iš buvusio darbdavio. Kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų dėl negrąžintos dalies kapitalo neturi.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad T. J. su jo asmens dokumentais pasiskolino pinigų iš M. B.. Buvo kartu su T. J. prie PC „Mega“, žinojo, kad jis eina pasiskolinti pinigų, bet T. J. jam nesakė, kad M. B. prašo asmens duomenų, jis tik sakė, kad reikia asmens dokumento, nes M. B. nori pasitikrinti su kuo dirbs, nes tuo metu jie vertėsi kiaušinių perpardavimu. T. J. jam davė 200 ar 300 Lt pragyvenimui, nes jie tuo metu kartu dirbo. Jis vėliau M. B. viską paaiškino, jis jam jokių pretenzijų nepareiškė.

Rašytine medžiaga:

2010-12-15 M. B. protokolu-pareiškimu ir 2010-12-10 pareiškimu, kuriais nustatyta, kad M. B. pranešė apie tai, jog internetiniame portale skelbiu.lt radęs skelbimą apie firmą, kuri užsiima maisto pramone ir ieško investuotojų, paskambino skelbime nurodytu numeriu ir susitarė susitikti. Suderinę sąlygas surašė paprastąjį vekselį, tačiau vėliau paaiškėjo, kad asmuo vekselį pasirašė ne savo vardu ir pinigų jam negrąžino (1 t., b.l. 4, 11-13).

2010-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra prekybos centre „Mega“, adresu Islandijos pl. 32, Kaune, internetinėje kavinėje „Baitukas“ (1 t., b.l 5-8).

2010-12-06 Paprastuoju vekseliu, kuriuo nustatyta, kad R. Ž. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti M. B. 16150 Lt iki 2010-12-07 (1 t., b.l. 14).

Paprastaisiais vekseliais, kuriais T. J. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti nurodytas sumas (2000 Lt, 10000 Lt ir 4000 Lt) R. V. (1 t., b.l. 29-31).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Kaltinamasis T. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. spalio 5 ar 6 d. jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad jau kelias dienas yra laisvas, išėjo iš įkalinimo įstaigos, guodėsi, kad yra nevalgęs ir klausė, ar negali kuo nors padėti. Su V. Š. susipažino Kauno TI, jis pasakojo, kad yra parvežtas iš Anglijos, tuo metu jis neturėjo nieko, visi nuo jo nusisuko ir, kadangi jis išėjo į laisvę, paliko jam daug asmeninių daiktų, o dabar patekęs į Kauno TI sužinojo, kad V. Š. buvo apsivogęs ir likusį laiką sėdėjo vienas. Taigi gavęs skambutį jis su R. Ž. nuvažiavo su juo susitikti. Jis papasakojo apie gyvenimą už grotų, maldavo, kad duotų jam darbo ir nuolat kartojo, kad gali ką nors užmušti, sužaloti ir panašiai. Jis jam rimtai sakė ir nuolat kartojo, kad jam tokių paslaugų nereikia, darbo pasistengs paieškoti, bet darbas bus legalus. Tą pačią dieną jis jam paskolino 200 Lt, kad turėtų bent už ką duonos nusipirkti. Tuomet jis dingo savaitei, po to pradėjo skambinėti ir rašinėti SMS žinutes ir dieną ir naktį, net ir telefonu jis jam primygtinai siūlė, kad duotų jam ką nors nuskriausti, bet jis jį visada išvadindavo „debilu“, aiškino, kad tokiais dalykais kreipiasi ne tuo adresu ir nuolatos aiškino, kad užsidirbti reikia sąžiningu būdu. Po ilgų skambinėjimų, pasitarę su R. Ž., nusprendė padėti V. Š. ir pasiūlė nešioti jų produkciją į kioskelį turgavietėje. Už tai jis gaudavo po 20 Lt per dieną, tačiau tų pinigų jam niekada neužtekdavo, kiekvieną dieną prašydavo vis daugiau, dažniausiai ir gaudavo. Jau po kelių dienų jis vėl pradėjo prašinėti visokių darbelių, t.y. žmogžudysčių ir panašiai. Pradėjo jį spausti, kad nupirktų jam automobilį, kurį jis jau susiradęs ir su kuriuo galės vykdyti nusikalstamas veikas. Jam į tai buvo atsakyta, kad apie tai daugiau nekalbėtų. Tuomet jis susikūrė naują istoriją, kad jis Anglijoje turi daug automobilių ir jam reikia juos parsivaryti, jam už pagalbą pažadėjo vieną padovanoti, o kitu važinėtis. Pradėjo prašyti paskolinti pinigų kelionei, prašė 2000 Lt. Galų gale jis sutiko sumokėti už kelionę 300 Lt ir davė 1200 Lt, kad turėtų susimokėti už kurą ir panašiai, kadangi jis pasakė, kad grįš į Lietuvą po 2-3 dienų su automobiliu. Kol jis dirbo pas juos, dažnai būdavo vienas su R. Ž. ir jis negali tiksliai pasakyti, kuriam gimė noras daryti nusikaltimą, nes R. Ž. buvo finansiškai priklausomas nuo jo, kadangi dirbti tingėjo, tai uždirbdavo ne ką daugiau už V. Š.. Tokių netiesioginių pasiūlymų daryti nusikaltimus sulaukė ir iš R. Ž., bet atsakė, kad jie gali gyventi kartu su Valierka ir pasiūlymai baigėsi. Tuo metu V. Š. buvo Anglijoje ir pasakė telefonu, kad jau susirado automobilius ir išvažiuoja į Lietuvą. Sekančią dieną jis paskambino ir pasakė, kad jau yra Vokietijoje, kad apie 20.00 val. bus prie Lietuvos sienos, reikia jį pasitikti, nes Lietuvoje jis bijo važiuoti. Jie su R. Ž. nurodytu laiku nuvažiavo prie Lazdijų muitinės, pralaukė apie 2 valandas, bet jis taip ir neatvažiavo. Maždaug po savaitės jis parašė SMS, kad labai gailisi, kad jį apgavo, vis dar yra Anglijoje, tačiau dar kartą paklausus, ar jis turi automobilius, pasakė, kad taip, ir dabar neturi pinigų kaip sugrįžti. V. Š. grįžo 2011 m. sausio pradžioje, prašė susitikti. Susitikus liepė V. Š. pagalvoti, kaip jis sugražins skolą. Po kelių dienų V. Š. vėl paskambino, pasakė, kad reikia susitikti skolos klausimu. Susitiko, nes pagalvojo, kad jis nori jam gražinti pinigus. Tuomet jis papasakojo, kad R. Ž. jam siūlė apiplėšti UAB „Androlina“ vairuotoją, grįžtantį iš reiso. Tai išgirdęs pasakė, kad tai yra nesąmonė ir dar tą patį vakarą pasikvietė R. Ž. į savo namus, tą vakarą vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Kalbėjosi apie UAB „Androlina“, lyg ir juokais, tačiau iš to pokalbio suprato, kad tokia kalba tarp V. Š. ir R. Ž. iš tikrųjų buvo ir jis gana rimtai nusiteikęs. Jis pasakė, kad V. Š. yra per silpnas ką nors užpulti, R. Ž. jam tuo klausimu pritarė. Tada R. Ž. pasakė, kad tegul V. Š. nueina ir apvagia patalpas. Vieną dieną, tai buvo 2011-01-25, jis su R. Ž. nuvažiavo pas V. Š., nes jis telefonu maldavo susitikti. Buvo įsitikinę, kad visi tie jo norai padaryti nusikaltimą yra tik jo fantazijos vaisius ir jis tuo naudojasi, nes žinojo, kad jis niekada nesutiks taip pasielgti. Taigi R. Ž. automobilyje jam paaiškino, kad vairuotojo apiplėšti jie nesutinka ir žinodami, kad patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, jam pasiūlė apvogti patį ofisą. Jam smulkiai paaiškino, kur yra seifai, kur yra raktai nuo jų ir visą išdėstymą. Tai sekundei jis su didžiuliu užsidegimu sutiko, bet pasakė, kad jam reikia ginklo. Jie jam pasakė, kad tokių daiktų neturi ir nežino, kaip galima įsigyti. Į tai V. Š. pasakė, kad jis pats susiras, tik paprašė iš jo 5 litų. Nors jis ir turėjo pinigų, tačiau nedavė, jam buvo pasakęs, kad iš jo jis daugiau negaus nė cento. Pinigų prašė dėl to, jog reikia ginklą parsivežti iš Jonavos. Grįžę pas R. Ž., jie dar pasijuokė iš viso to, buvo galutinai įsitikinę, kad nieko nebus. Vakare nuvažiavo prie UAB „Androlina“ teritorijos, su V. Š. net nesinorėjo būti viename automobilyje, todėl pasiūlė nueiti jam apžiūrėti aplinkos, o jie nuvažiavo su R. Ž. į Santakos PK atsižymėti pagal paskirtą kardomąją priemonę. Grįždami nutarė su R. Ž. nieko nelaukdami pasiūlyti V. Š. neiti, nes skubėjo namo. Taip ir padarė, bet V. Š. nuėjo ir dingo tamsoje. Kadangi nieko neįvyko, jie palaukė apie 15 minučių ir patenkinti, kad viskas baigta, grįžo namo. Buvo įsitikinęs, kad V. Š. atsikratė visam gyvenimui. Kitą rytą apie 9.00 val. sulaukė V. Š. skambučio, jis papasakojo istoriją, kad jį sugavo policija. Žinojo, kad jis meluoja, nes vos tik jis dingo tamsoje, jie su R. Ž. buvo sustoję toje vietoje, kurioje V. Š. teigė, kad jį sulaikė. Pasakė jam, kad atsikabintų, bet tada jis ir vėl pradėjo skambinėti kiekvieną dieną įkyriai prašydamas viską pakartoti. Tai tęsėsi iki šeštadienio ir tada, jiems su R. Ž. būnant namuose ir žiūrint krepšinį, vėlai vakare paskambino V. Š.. Tuo metu jau buvau šiek tiek apsvaigęs ir nenorėdamas kalbėti, pasakė, kad nuveš jį dar kartą ir susitarė susitikti pirmadienį ryte. Jiems susitikus pasakė, kad skubiai yra kviečiamas į Santakos PK apklausai, V. Š. pasisiūlė jį palydėti ir tuo pačiu pasišnekėti. V. Š. vėl jo primygtinai prašė, kad jis jam parūpintų ginklą, į tai jis eilinį kartą jam atsakė, kad niekuo negali padėti. Apklausos metu tyrėjui R. G. pasakė, kad gali būti, jog jis žino, kad planuojama įvykdyti ginkluotą apiplėšimą, kuriame jam primygtinai siūloma dalyvauti, tačiau nežinojo konkretaus laiko, nežinojo, ar tie planai įvyks, todėl ta informacija tyrėjo nesudomino ir jis pasakė, kad kai tik sužinos tiksliau, kreipsis į policiją. Sugrįžęs iš tyrėjo, pasakė V. Š., kad gali jį nuvežti, bet jis niekur nedalyvaus, nes jam tie reikalai yra neįdomūs ir jis tuo neužsiima. Susitarė susitikti rytojaus dieną, t.y. 2011-02-01, 10.00 val., prieš tai apie 9.00 val. jis dar susitiko su R. Ž., pasitarę nusprendė, kad jis važiuos vienas. Apie 10.00 val. atvažiavo, jo jau laukė V. Š.. Jis jo paklausė, ar gali nuvežti jį į Jonavą, kur jis yra susitaręs su kažkuo susitikti ir kažkuo pasirūpinti. Jis suprato, kad kalba eina apie ginklą. Visą kelią, kol važiavo, V. Š. jį provokavo įvairiais klausimais, klausinėjo apie patalpų išdėstymą, pasakė jam, kad kaip R. Ž. jam pasakojo, taip ir yra ir atkartojo R. Ž. žodžius. Jie sustojo prie automobilių turgaus, ten V. Š. susitiko su savo draugu, apie ką jie kalbėjo nežino, tačiau kaip vėliau suprato, būtent iš jo jis įsigijo ginklą. Važiuojant į Jonavą ir atgal, jis V. Š. gal tris kartus pasakė, kad jis nusprendė visiškai niekur nelįsti, kad važiuoja namo, tačiau V. Š. jo labai prašė, kad nuvežtų jį į vietą. Jonavoje jis susitiko su labai nuvargusiu žmogumi ir pasikalbėjęs su juo, paprašė juos nuvežti pas kažkokį draugą už Jonavos, kuris turi daug visokių ginklų. Kol važiavo, jie visą laiką kalbėjosi apie tai, iš kur dar gauti ginklų ir jis suprato, kad tikrai nieko nebus, dar pasakė, kad tokį jų pokalbį reikia nufilmuoti ir patalpinti į internetą. V. Š. dar teigė, kad jeigu nebus pistoleto, tai jis gaus sprogstamosios medžiagos. Jis visą tą grasinimą laikė jo agresija, tačiau jis jautė, kad V. Š. tik daug kalbėjo ir nieko nedarė, nes ginklo negavo, buvo labai įsitempęs, jis vis jam sakė, kad jam jau atsibodo visi tie žaidimai ir jis važiuoja namo. Kol laukė V. Š., telefonu kalbėjo su buvusia mergina, t.y. jo sūnaus mama, kuri gyvena Anglijoje ir sutarė, kad ji už kai kurias paslaugas jam persiųs pinigų. Po to pokalbio paskambino žmonai ir pasakė, kad važiuoja pas žmogų ir paminėjo, kad be pinigų negrįš. Maždaug apie 15.00 val. jam jau įgriso vežioti V. Š., nusprendė važiuoti namo ir apie tai pasakė jam, bet jis vėl prašė jo palaukti dar 15 minučių. V. Š. Jonavoje jis laukė todėl, kad tiesiog laukė tos visos istorijos pabaigos, norėjo, kad jis galų gale nuo jo atstotų. V. Š. prie namo susitiko su kažkokiu asmeniu, o kai grįžo į automobilį iš Kosmonautų g., rankose jis turėjo celofaninį maišelį, kuriame buvo metalinės detalės, jis pasakė, kad iš jų susirinks ginklą, tačiau jis sugedęs ir šaudyti negali. Jis prašė V. Š., kad ginklą nuo jo paslėptų ir tų dalių neafišuotų. Atvažiavus iki Kauno, ties Ramučių gyvenviete, jis vėl jam pasakė, kad nieko nebus, važiuoja namo, bet jis vėl prašė, o iš intonacijos buvo galima suprasti, kad jis jį nuvežtų į vietą. Jis jam pasakė, kad reikia nuvykti į Santakos PK padėti parašą ir tuomet jis jį nuveš. Jau tada žinojo, kad rytojaus dieną galės pranešti policijai, kad V. Š. jau turi ginklą ir yra pasiruošęs ką nors apiplėšti. Kai atvažiavo prie UAB „Androlina“ patalpų jau buvo apie 17.30–18.00 val. Žinojo, kad tokiu metu ten yra visi darbuotojai, yra apie šešis žmones, tarp jų ir pats savininkas, ir pasiūlė jam eiti pasižiūrėti. Buvo įsitikinęs, kad nieko neįvyks ir viskas bus baigta, todėl nusprendė palaukti dar kelias minutes. V. Š. sugrįžo už maždaug 5 minučių, pasakė, kad yra tik vienas automobilis. Kadangi žinojo, kad tose patalpose tuo metu bus daugiau žmonių ir jam tos visos istorijos jau buvo nusibodusios, jis jam pasakė, kad daugiau jis jo nelauks, kad jis pats nuspręstų, arba jis eina, arba važiuoja namo. Kai V. Š. išėjo, jis paskambino R. Ž. ir pasakė, kad V. Š. išėjo ir jis tuoj pas jį atvažiuos bei papasakos, kas dėjosi per visą dieną, taip pat paskambino mamai, pasiskolino iš jos pinigų. Sutarė, kad už pusvalandžio atvažiuos juos paimti. Už kelių minučių pamatė atbėgantį V. Š., pamanė, kad pagaliau viskas bus baigta, nes per tokį trumpą laiką tikrai nieko negalėjo padaryti ir jau mąstė, kaip rytojaus dieną reikės viską sureguliuoti, kad policija juo patikėtų ir pagaliau jis galėtų ramiai gyventi. Už jo buvo sustojęs dar vienas automobilis, bet jis nekreipdamas dėmesio iš lėto pradėjo važiuoti link V. Š.. Jis įšoko į automobilį, kažką įmetė link jo, jis jam pasakė, kad susirinktų savo daiktus, paklausė, kas čia yra, o jis pasakė, kad dėžutė ir daugiau nieko nebuvo. Pajudėjęs į priekį pastebėjo tiesiai į jį atvažiuojantį automobilį. Bandydamas išvengti susidūrimo, staigiai vairą pasuko į dešinę ir sustojo, o automobilis, kuris važiavo į jį, jau negalėjo sustoti, nes slydo, todėl jis spėjo pasukti į šoną ir jis nubraukė jo automobilio priekinį šoną. Įsirėmė į vairuotojo dureles sėdėjo sustingęs iš baimės, išgirdo du šūvius. Kadangi į jo dureles buvo įvažiavęs automobilis, tai jį ištraukė per keleivio pusę. Nuovadoje sužinojo, kad buvo sulaikytas darant nusikaltimą. Jis UAB „Androlina“ yra dirbęs vairuotoju maždaug 3-4 mėnesius, išvežiodavo maisto prekes, taip pat teko vykdyti inkasacijas visomis dienomis, išskyrus šeštadienius. Važiuodavo vienas, žinojo, kokią sumą pinigų gaudavo, per dieną ji būdavo iki 10000 Lt. Iš viso buvo 4 vairuotojai inkasatoriai. Išėjo todėl, kad neseniai buvo paleistas po sulaikymo, reikėjo dirbti, turėjo įmonę, todėl norėjo dirbti sau, su juo dirbo R. Ž., todėl kabinosi į jo įmonę. Jis nurodė V. Š. kur eiti gal kokia 10 kartų, jam aiškindavo vos ne kiekvieną dieną, tai buvo galima sakyti nusikaltimo darymo parodija, nes negalvojo, kad vyks nusikaltimas, tiesiog pasakė jam kur kas yra. Teigia, kad jis nedarė jokio nusikaltimo, tiesiog norėjo V. Š. įtikinti, kad jis nieko nepadarys.

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2011-02-01 buvo sulaikymo grupėje. Buvo gavę nurodymus sulaikyti automobilį ,,Opel Tigra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Jis į sulaikymo operaciją važiavo su asmeniniu automobiliu Renault „Safrane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi buvo nurodyta dalyvauti sulaikyme automobiliu be skiriamųjų ženklų. Kaltinamasis T. J. neketino sustoti, nes važiavo kaktomuša į jo automobilį, didino greitį. Jis blykstelėjo šviesomis, užtvėrė kelią, todėl kaltinamojo automobilis užkabino jo mašinos priekį ir sustojo. Sulaikymo metu buvo su civiliais rūbais, vėliau prisistatė, asmenys sulaikant nesipriešino. Įvykio metu išdužo jo automobilio posūkis, buvo sugadintas buferis, padaryta 350-370 Lt žala. Atsisako pareikšto civilinio ieškinio 350 Lt sumai, kadangi supranta, jog kaltinamasis žalos vis tiek neatlygins.

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad apie ruošiamą ginkluotą plėšimą jį įspėjo V. Š., kuris pasakė, kad organizatorius yra T. J., jį jis samdo, o jis yra kaip vykdytojas. V. Š. nurodė jam patalpų išdėstymą jų net nematęs ir sakė, už nusikaltimą jam pažadėta 5000–8000 Lt. Pašalinis žmogus apie tai, kur yra seifas, žinoti negali, žino tik įmonės darbuotojai. T. J. jo įmonėje dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, iš darbo išėjo savo noru. Vairuotojas grįžta iš reiso ir deda į seifą pinigus ir raktą, o dar ten seife yra kitas skyrius, kur kasininkė laiko įmonės pinigus. Buvo nurodoma, kad gali būti nuo 20 000 Lt iki 50 000 Lt. Žala padaryta nebuvo. Apie ruošiamą nusikaltimą informavo Panemunės PK.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad netikėjo, jog apiplėšimas gali būti įvykdytas, manė, kad tai tik šnekos. Jis T. J. netikėjo, kadangi jis jį buvo apgavęs, o tai buvo tik šnekos, nes reikėjo pinigų. T. J. sakė, kad reikia apiplėšti įmonę, esančią Šančiuose, Juozapavičiaus g. 3, Kaune, jie toje įmonėje kartu dirbo. Jis dalyvavo viename pokalbyje su T. J. ir V. Š., šnekėjo kas kaip įmonėje grįžta, kada grįžta paskutinis vairuotojas su pinigais ir pan. Kokią konkrečią sumą grobti nesitarė. T. J. tikėjosi pinigų, gal V. Š. sakė, tačiau nežino kiek, kadangi dalyvavo ne visuose pokalbiuose. Teigia, kad T. J. ir V. Š. buvo draugai. 2011-01-25 važinėjosi kartu su T. J. ir V. Š., buvo nuvažiavę prie įmonės, pastovėjo, pakalbėjo. T. J. V. Š. sakė kur įeiti į įmonę, kad reikia eiti į antrą aukštą, kad raktas stalčiuje, o seifas prie durų. Jis pats pokalbyje dalyvavo, kažką pritarė, kažko nepritarė. Prie jo apie ginklo panaudojimą nekalbėjo. T. J. galėjo sakyti, kad pagrasinti kokiu daiktu žmogui atėjus į įmonę, gal ginklu, pagaliu ar strypu. Mano, kad V. Š. fiziškai gerai sudėtas, jo išsigąsti įmanoma. Pats V. Š. pasakojo apie savo praeitį, sakė, kad jis didelis banditas. Jis tą vakarą pasėdėjo ir galvojo, kad greičiau jį namo parvežtų, nes V. Š. nepažįsta. Policijai nepranešė, nes negalvojo, kad T. J. gali ryžtis tokiam nusikaltimui ir jį padaryti. Jis dalyvauti nusikaltime nenorėjo, net nekėlė ragelio. Jis turėjo būti trečiasis nusikaltimo dalyvis, tačiau dalyvavo tik pokalbyje, daugiau jis niekur nedalyvavo ir nenorėjo dalyvauti. Kartu su T. J. bandė dirbti kartu, bet nieko nesigavo. Pradžia buvo gera, bet dėl T. J. nieko neišėjo.

Liudytojas Š. Ž. parodė, kad 2011 m. sausio mėn. pabaigoje į PK kreipėsi nukentėjusysis G. B. ir paaiškino, kad gavo duomenų, jog ketinama su ginklu apiplėšti jo firmą. Paaiškino, kad visą tai sužinojo iš vieno žmogaus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis apklausė nukentėjusį. Suprato, kad yra ruošiamas sunkus nusikaltimas. Kreipėsi į teismą, kad būtų sankcionuotas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, gavo leidimą dėl telefonų pasiklausymo. Iš V. Š. sužinojo, kad T. J. organizuoja sunkų nusikaltimą, dėl to jokių abejonių nekilo. V. Š. paaiškino, kad jis pilnai informuotas apie nusikaltimą, žinojo, kad antradieniais įmonė surenka daugiau pinigų, žinojo, kad tuo metu pastate būna keli žmonės. V. Š. buvo konkrečiai supažindintas kokius veiksmus gali atlikti. V. Š. užsiminė, kad ketinama jam ieškoti ginklo bei paaiškino, kad ginklo įsigijimą organizuos kaltinamasis. Buvo slaptas sekimas ir užfiksuota, kad važiuota į Jonavą, buvo klausomasi telefoninių pokalbių. Pokalbio metu V. Š. paminėjo, kad T. J. ne kartą sakė, kad ką nori, tą daryk su žmonėmis, gali ir „užlenkti“, už tai V. Š. pažadėjo apie 16 000 Lt. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio metu jis buvo įmonės viduje, bet atėjo V. Š., o kaltinamasis liko automobilyje. Trečias asmuo, kuris turėjo dalyvauti nusikaltime, dalyvauti atsisakė. V. Š. liepė pakelti rankas ir paklausė kur ginklas, tada V. Š. parodė į kišenę, kur buvo ginklas, pasakė, kad apkabą su šoviniais išmetė kažkur Jonavoje, tikslios vietos nenurodė. Tuomet jis perdavė dėžutę, kad V. Š. išneštų, o ant kupiūrų iš anksto buvo surašyti numeriai. Atėjęs V. Š. pasakė, kur yra seifas ir kur turi būti pinigai, kaip jam sakė kaltinamasis. Direktorius išėmė iš dėžutės buvusius pinigus ir įdėjo pažymėtus pinigus, tuomet padavė dėžutę V. Š.. Išėjęs V. Š. buvo sekamas. Lauke buvę du ekipažai davė informaciją, kad V. Š. įlipo į automobilį ir juda į jų pusę. Tuomet jis davė komandą sulaikyti automobilį. Dėžutė su pinigais buvo rasta automobilyje prie vairuotojo esančio greičio perjungimo svirties. Panemunės PK T. J. kaltę vertė ant V. Š., nepripažino, kad jis viską organizavo. V. Š. prieš pranešdamas apie rengiamą nusikaltimą, pirma pranešė nukentėjusiajam. Jis pirmą kartą į patalpas užėjo vienas, paklausė buhalterės kur direktorius ir pabėgo. Jam buvo skambinta iš T. J. telefono.

Liudytojas Romas E. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo metu T. J. nesakė, kad jam siūloma dalyvauti darant nusikaltimą. Jis žadėjo grąžinti nukentėjusiajam 14 000 Lt, todėl sužinojęs, jog T. J. sulaikytas darant kitą nusikaltimą, suprato, jog jis taip ruošėsi grąžinti tuos 14000 Lt nukentėjusiajam jo tiriamoje byloje.

2011-01-28 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad G. B. pranešė apie tai, jog yra rengiamasi įvykdyti UAB „Androlina“ plėšimą, už kurį yra pažadėtas 8000 Lt atlygis (2 t., b.l. 8).

2011-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėta planuojamo nusikaltimo padarymo vieta – UAB „Androlina“ teritorija ir patalpos, adresu A. Juozapavičiaus pr. 3K, Kaune (2 t., b.l. 13-21).

2011-02-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, adresu A. Juozapavičiaus pr. 3K, Kaune, iš Vokiečių g. pusės, automobilis Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po apžiūros paimta metalinė dėžutė su pinigais (2 t., b.l. 14-30).

2011-01-31 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, kuria leista nuo 2011-01-31 iki 2011-02-14 liudytojui V. Š. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš T. J. – leisti užmegzti kontaktą su T. J., R. Ž., M. D., leisti planuoti UAB „Androlina“ apiplėšimo vykdymą, priimti iš nusikaltime dalyvaujančių asmenų nusikaltimui įvykdyti skirtas priemones ir jas nedelsiant perduoti policijos pareigūnams, leisti pateikti į UAB „Androlina“ teritoriją ir patalpas, leisti paimti pažymėtus pinigus ir kitas UAB „Androlina“ laikomas vertybes, padarius nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus išeiti iš UAB „Androlina“ patalpų, leisti perduoti pažymėtus pinigus ir kitas vertybes, leisti panaudoti vaizdo bei garso fiksavimo technikos priemones (2 t., b.l. 37-38).

Pokalbių tarp T. J. ir V. Š. suvestine, kuria nustatyta, kad T. J. pasakoja V. Š. kaip patekti į UAB „Androlina“ patalpas, kur yra seifas ir raktas nuo jo, taip pat aiškina ką būtų geriausiai padaryti su sandėlininku ir kitu asmeniu, nurodo „gesint“ jei priešinsis (2 t., b.l. 40-43).

2011-02-03 pažyma dėl V. Š. ir T. J. slapto sekimo, kuria nustatyta, kad 12.30-12.35 V. Š. kalbėjosi su T. J., 13.53 val. susitiko su bendrininku Nr. 1, 14.35 val. bendrininkas Nr. 1 atnešė maišelį ir jį padavė V. Š., 17.40 val. V. Š. nuėjo į UAB „Androlina“ patalpas, o T. J. liko automobilyje, 17.45-18.05 val. V. Š. buvo UAB „Androlina“ patalpose, o T. J. laukė automobilyje, 18.10 val. V. Š. sugrįžo pas T. J. į automobilį ir buvo perduoti užduoties iniciatoriui – sulaikymui, 18.15 val. darbas buvo baigtas (2 t., b.l. 54-55).

2011-01-31 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, kuria leista nuo 2011-01-31 iki 2011-03-01 klausytis V. Š., T. J., R. Ž. ir M. D. telefoninių pokalbių jų mobiliaisiais telefonais, daryti telefoninių pokalbių įrašus ir kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją (2 t., b.l. 58).

2011-02-02 objekto šifro 3022-377k3 suvestine Nr. 01, kuria nustatyta, kad 2011-02-01, 15.06 val., T. J. kalba su moterimi, sako jai, kad „ne šiaip sau sako, jog kažkur kažką suka“, yra išvažiavęs pinigų ir daro viską, kad tie pinigai būtų šiandien ir kad grįžtų su pinigais (2 t., b.l. 61, 62).

2011-02-27 apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėta mėlynos spalvos metalinė dėžutė. Atidarius dėžutę matomi sudėti pinigai – 14 vnt. kupiūrų po 10 Lt, 3 vnt. kupiūrų po 20 Lt, 2 vnt. kupiūrų po 50 Lt, 5 vnt. kupiūrų po 100 Lt ir 1 vnt. 200 Lt kupiūra (2 t., b.l. 93-96).