- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-565-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- S. A.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vladas Incas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei N. K. , jos atstovei advokatui Vladui Incui, atsakovui S. A. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1578-559/2008 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui S. A. , trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. K. 2008 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti dukters A. A. , g. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, motina N. K. , ir priteisti iš atsakovo S. A. nepilnametės dukros A. A. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėn. nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2007 m. vasario mėnesio 1500 Lt, t. y. po 250 Lt už kiekvieną mėnesį. A. A. išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkymą pavesti N. K. . Ieškovė nurodė, kad su atsakovu turi ne santuokoje gimusią dukrą A. A. , g. (duomenys neskelbtini). Nuo pat gimimo atsakovas neteikė išlaikymo dukrai iki 2007 m. vasario mėnesio, o po to teikė išlaikymą nereguliariai. Jai dukrą išlaikyti padeda jos motina ir tėvas. Atsakovas dirba ir gauna algą. Ji šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, ir augina nepilnametę dukrą. Dukters išlaikymui iš valstybės ji gauna 97,50 Lt socialinę pašalpą, ir motinystės pašalpą - 325,81 Lt. Šios sumos yra per mažos išlaikyti dukrą ir sudaryti jai tinkamas sąlygas vystimuisi, jos poreikių patenkinimui. Per mėnesį ji dukrai maisto produktams išleidžia apie 396,24 Lt, daržovėms - 95,70 Lt, ugdymo prekėms - 351,15 Lt, higienos prekėms 289,47 Lt, drabužiams - 315,33 Lt, paslaugoms - 60 Lt, be to dukra serga ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ją reikia papildomai ugdyti ir lavinti, daryti masažus, lankyti užsiėmimus, kurie yra mokami. Atsakovas, būdamas dukters A. tėvu, galėtų dukters išlaikymui mokėti kas mėnesį po 700 Lt nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Atsakovas jai buvo pažadėjęs tokio dydžio materialinį išlaikymą teikti, dirbo Olandijoj, tačiau dabar, nenorėdamas mokėti tokios sumos, pakeitė darbą.( 1 t. b.l. 1-6, 99-104).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo S. A. materialinį išlaikymą dukrai A. A. , gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 500 Lt (penkis šimtus litų), indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. birželio 2 d. iki A. A. pilnametystės, ir vieną tūkstantį penkis šimtus litų materialinio išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006-07-25 iki 2007-01-25, pavedant lėšomis disponuoti uzurfrukto teise A. A. įstatyminiam atstovui – motinai N. K. , taip pat teismas nustatė A. A. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina N. K. . Iš atsakovo S. A. priteisė ieškovei N. K. 1074 Lt (vieną tūkstantį septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ir 225 Lt žyminio mokesčio bei 28,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o iš ieškovės priteisė atsakovui dvidešimt devynis litus bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingi, ieškovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje, ieškovės pajamas sudaro motinystės pašalpa 325,81 Lt ir socialinė išmoka vaikui. Atsakovas dirba UAB „ACDC“, jo darbo užmokestis – 1300 Lt per mėnesį ir priedas nuo išdirbio (2 t. b. l. 16). Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų bei pažymų (1 t. b. l. 14, 15, 42, 43) teismas nustatė, kad abi šalys nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neturi, gyvena abu su savo tėvais. Teismas įvertino atsakovo parodymus, kad jis šiuo metu mokosi, todėl geriau apmokamo darbo susirasti negali, tačiau nelaikė jų reikšmingais mažinant prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nes nepilnamečio vaiko interesai yra svarbesni. Iš byloje esančių medicininių dokumentų (1 t. b. l. 74-80, 125, 126) teismas nustatė, kad A. A. diagnozuota buvusi perinatalinė patologija, motorikos raidos sutrikimas, raumenų hipotonijos sindromas, kairės pusės raumeninė kreivakaklystė, rachitas, psichomotorinės raidos sutrikimas, iš Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ išrašo iš medicininių dokumentų (2 t. b. l. 11-13) teismas nustatė, kad A. A. sulėtėjusi bendrosios motorikos raida, savarankiškumo įgūdžių raida sulėtėjusi, rekomenduota namuose stiprinti liemens, kojų raumenis; gerinti galūnių judesių koordinaciją, namuose toliau lavinti smulkiosios motorikos įgūdžiu, atlikti sudėtingesnius funkcinius veiksmus, lankyti muzikos užsiėmimus, toliau skatinti lipdyti, piešti, tapyti, aplikuoti, iš mokėjimo nurodymų (1 t. b. l. 117-118) teismas nustatė, kad atsakovas A. A. į N. K. sąskaitą vaiko išlaikymui 2008-05-16 pervedė 500 Lt, 2008-07-01 - 150 Lt, 2008-08-18 - 100 Lt, 2008-09-22 - 100 Lt. Teismas nurodė, kad vaikų išlaikymo tikslas yra ne minimaliai, bet maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama vaiko poreikių detalius paskaičiavimus, medicininius dokumentus apie dukters sveikatą. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra per dideli, nors ir nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti būtinas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, nes vaikas tokiame amžiuje greitai auga, vystosi ir jo poreikiai keičiasi. Nustatant vaikui išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės ir jo poreikiai kiekvienais metais vis didėja. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas vadovavosi vaiko interesais. Kadangi A. A. nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri ja rūpinasi, nuolat būna su ja, o atsakovas S. A. gyvena atskirai, su dukra bendrauja, ją aplanko ir tik iš dalies dalyvauja jos auklėjime, mažametė A. yra prisirišusi prie tos gyvenamosios aplinkos, kurioje ji nuolat gyvena, todėl A. A. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (LR CK 3.174 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas S. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-12-24 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisiant iš atsakovo dukros A. A. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Motyvuose nurodo:
1. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra minimalus, nors yra numatyti priedai, tačiau jie nebuvo mokami. Be to teismo proceso metu dėl nuolatinės psichologinės įtampos ir didelio streso atsakovas nesugebėjo susikaupti ir gerai atlikti savo darbą, todėl darbo sutartis buvo nutraukta neišlaikius išbandymo laikotarpio, ir šiuo metu atsakovas jau yra bedarbis ir registruotas Darbo biržoje. Priteisdamas iš atsakovo materialinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jį paliko praktiškai be lėšų pragyvenimui, nors tuo metu atsakovas darbą turėjo. Nagrinėdamas bylą, teismas turėjo objektyviai ir bešališkai išnagrinėti visus įrodymus, o priimdamas sprendimą atsižvelgti į abiejų šalių teises ir teisėtus interesus. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos laikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5. str. 4 d.). Teismo sprendimas atsakovo atžvilgiu šiuos principus pažeidė.
2. Vaikui išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė, būdama sveika, gali pati dirbti ir užsidirbti pinigų. Tuo tarpu atsakovas nevengia teikti išlaikymo savo vaikui, ir tai teisme įrodė pateiktais dokumentais - pinigų perlaidų kvitais. Įvertindamas objektyvias aplinkybes, teismas turėjo pripažinti tą faktą, kad ieškovės prašomo dydžio materialinio išlaikymo teikti vaikui jis negali, ir todėl priteisti mažesnio dydžio materialinį išlaikymą, atitinkantį realias sąlygas. Apeliantas mano, kad jo siūlytas materialinio išlaikymo dydis - po 300 Lt kas mėnesį, yra realus. Ieškovei pačiai prisidedant prie vaiko išlaikymo, to tikrai turi pakakti pragyvenimui. Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 str.). Atsakovas mano, kad teismas, tokia apimtimi tenkindamas ieškovės ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo mėnesinių išmokų dydžio, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, buvo išimtinai ieškovės pusėje, ignoravo atsakovo gyvybiškai svarbius interesus, ir tuo pažeidė minėtą įstatymo nuostatą.
3. Teismas, priteisdamas materialinį išlaikymą nuo 2008-06-02, neatsižvelgė į tai, kad nuo tos datos buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - tos pačios teisėjos nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį, kuris buvo išskaičiuojamas iš apelianto darbo užmokesčio, o 2008-12-12 jis pats bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovei 400 Lt vaiko išlaikymui už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Be to, per tą laikotarpį atsakovas 2008-07-01 papildomai mokėjo vaiko išlaikymui 150 Lt, o 2008-08-18 ir 2008-09-22 papildomai dar po 100 Lt. Tokiu būdu, priteisdamas materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, teismas dubliuoja savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sudaro sąlygas išieškoti iš apelianto dvigubą išlaikymą už tą patį laiką.
4. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-07-25 iki 2007-01-25. Apeliantas mano, kad šis sprendimas yra neteisingas, kadangi per minėtą laikotarpį jis teikė vaikui materialinį išlaikymą, mokėdamas ieškovei kas mėnesį po 350 Lt. Teismas aklai patikėjo ieškovės, jos motinos ir draugės melagingais teiginiais, kad neva jis vaiko išlaikymui pinigų nedavė, o apelianto kviestų liudytojų T. A. ir L. A. parodymais kažkodėl nepatikėjo, nors jos žino tikrąją padėtį ir aiškiai paliudijo, kad atsakovas pinigus vaiko išlaikymui davė ieškovei kas mėnesį. Ieškovei grynieji pinigai buvo duodami į rankas nematant liudininkams, todėl nėra galimybės pateikti teismui įrodymų. Ieškovės įrodymai apie išlaikymo įsiskolinimo buvimą yra daugiau nei nepatikimi: jos draugė K. R. paliudijo, kad atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, nors nesuprantama, kaip ji tai gali tvirtinti gyvendama visai kitoje vietoje, lankydamasi pas ieškovę tik epizodiškai. Teismas neatsižvelgė į paprastą logiką - jeigu atsakovas įrodė, kad teikė vaikui materialinį išlaikymą nuo 2007-01-25, tai ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų motyvų, kad jis to nedarė anksčiau, ir kodėl pradėjo tai daryti vėliau. Apeliantas visą laiką lankė dukrą, bendravo su ja ir pagal išgales ja rūpinosi. Jis pateikė teismui tai įrodančias fotonuotraukas, tai pripažįsta ir ieškovė, tai taip pat yra netiesioginis įrodymas, kad buvo teikiamas dukrai ir materialinis išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti teismo sprendime nurodytais motyvais, kadangi apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir formuojamą teismų praktiką. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo pozicija, išsakyta apeliaciniame skunde:
1) dėl darbo užmokesčio dydžio. Pats atsakovas minėjo ir pateikė rašytinius įrodymus, kad dirbo AB „Kauno tiltai“, o nuo 2008 m. lapkričio 14 d. (2008-11-14 darbo sutartis Nr. 63) dirba UAB „ACDC“. Darbo sutartyje 3 punkte nurodyta, kad darbdavys mokės 1 300 Lt per mėnesį ir priedą nuo išdirbio. Teismo priimtas sprendimas priteisiant iš tėvo, S. A. , 500 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis yra pilnai pagrįstas. Be to ir kiti atsakovo pateikti ir teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad tėvo materialinė padėtis leidžia skirti tokio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai.
2) dėl teiginio, kad esant psicohloginei įtampai ir dideliam stresui atsakovas prarado darbą. Šis teiginys yra niekuo nepagrįstas - teismas atsakovui pasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo ( CPK 161str.).
3) dėl materialinio išlaikymo dydžio po 300 Lt kas mėnesį. Pats atsakovas žino, kad mergaitė nuo pat gimimo yra ligota. Jai reikalingi papildomi užsiėmimai (stiprinti liemens, kojų raumenis, stimuliuoti pasistiebimą, mažinti atramos plotą einant, lavinti smulkios motorikos įgūdžius, lankyti muzikos užsiėmimus ir t. t.). Tą patvirtina ir išrašas iš Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ esantis byloje. Kartu yra pateikti ir šių paslaugų įkainiai. Siekiant, kad vaikas galėtų pilnai vystytis ir liga neprogresuotų, ieškovė kartu su dukra lanko užsiėmimus, baseiną. Dirbti ji negali, nes su dukra turi lankyti gydytojų paskirtus užsiėmimus ir procedūras. Dalį gydytojų skirtų ir rekomenduotų užsiėmimų (masažų, specialių vandens procedūrų, ortopedinių priemonių) negali sau leisti, nes nėra pinigų netgi būtiniems poreikiams patenkinti. Tuo tarpu atsakovas mano, kad 300 Lt vaikui išlaikymas yra pakankamas.
4) dėl laikino materialinio išlaikymo po 200 Lt. Atsakovas už 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius sumokėjo tik 2008-12-12. Mokėjimus vykdė nesavalaikiai, nevykdė teismo nutarties nekreipdamas dėmesio į vaiko poreikius. Netinkamas pareigos vykdymas ar visiškas jos nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 išaiškino, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo apskųstoje – vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo dalyse (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis ir štai dėl ko :
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes ( Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje- CK 3.192 straipsnio 2 dalyje-nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių ( fiziologinių)poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja, visų pirma ,su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teismas, nagrinėdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Tai yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 ”Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 8 punkte, kuris numato, kad ”teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį”, o 9 punktas numato, kad ”nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8,11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui”. Taip pat Senato nutarime konstatuota, kad nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų: 1) visų rūšių gaunamas pajamas, pensijas, socialines pašalpas, pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį turtą (automobilius), nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Byloje nustatyta, kad ieškovei gyvenant su atsakovu faktinėje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. A. (b.l.9). Gimus šalių dukrai, ieškovei buvo išmokėta vienkartinė 1021,17 Lt išmoka dukrai, nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. vasario 1 d. jai buvo išmokėta 566,25 Lt išmoka vaikui ir 2248,73 Lt motinystės pašalpa, t.y. ieškovės tuo laikotarpiu mėnesinės pajamos sudarė 639,35 Lt (1 t. b.l.11,12 , 13).
Atsakovas AB ”Achema ” filialas ”sistematika” pradėjo dirbti 2006-08-10, 2007 m. balandžio – 2007 m. lapkričio 12 d. laikotarpyje uždirbo 14043,4 Lt, atskaičius mokesčius 4771,35 Lt , jam buvo išmokėta 9272,05 Lt darbo užmokesčio suma, t.y. vidutiniškai 1236,27 Lt per mėnesį (1 t.b.l. 49). Dirbdamas AB ”Kauno tiltai” laikotarpyje nuo 2008-03-26 iki 2008-03-31, atskaičius mokesčius, gavo 282 Lt (1 t. b.l.50).
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2006-07-25 iki 2007-01-25 jis teikė dukrai išlaikymą, mokėdamas ieškovei kas mėnesį po 350 Lt. Jis tik teigia, kad duodavo ieškovei pinigus nematant liudytojams, todėl neturi galimybės pateikti teismui įrodymų, o gimus dukrai, nupirko vežimėlį, drabužėlius. Išlaikymo faktą patvirtino teisme apklausti liudytojai jo motina T. A. ir sesuo L. A. .
Ieškovė pripažįsta, kad, gimus dukrai, atsakovas padovanojo iš savo sesers gautą vaikų vežimėlį, išaugtus drabužėlius ir keletą kartų buvo atvykęs aplankyti dukters.
Atsakovo iniciatyva apklausti jo liudytojai - sesuo L. A. ir motina T. A. negalėjo pasakyti kokio dydžio išlaikymą, gimus savo dukrai, teikė atsakovas nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2007 m. vasario mėnesio. Teisme apklaustų atsakovo liudytojų parodymai patvirtina atsakovo teiktą išlaikymą nuo 2007 m. pabaigos (b.l. 45-49,51-55), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus. Atsakovo teiktas išlaikymas, kuris pasireiškė tik drabužėlių ir vežimėlio, gautų iš sesers perdavimu jo dukrai, nėra pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus, ieškovės ir atsakovo gautas pajamas tuo laikotarpiu, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai laikotarpiu nuo 2006 -07-25 iki 2007-01-25.( 250 Lt x 6 mėn.).
Dėl išlaikymo dukrai priteisimo
Byloje nustatyta, šalys kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, abu gyvena pas savo tėvus (b.l. 14,15,42,43). Atsakovas mokosi Vilniaus kolegijoje elektronikos ir informatikos fakultete (1 t. b.l. 112), Ieškovė dabar nedirba, atleista iš bibliotekininkės pareigų 2008-08-29 pagal LR DĮK 129 straipsnį, yra vaiko priežiūros atostogose.(2 t. b.l. 115-118), nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 ieškovė gavo 395,84 Lt, o nuo 2008-07-01-325,81 Lt motinystės pašalpą (1 t. b.l. 107) bei 97,58 Lt vienkartinę išmoką vaikui (1 t.b.l. 11).
2008 m. lapkričio 14 d. darbo sutartimi buvo susitarta, kad UAB ”ACDC” mokės atsakovui per mėnesį 1300 Lt darbo užmokestį ir priedą (2 t. b.l. 16), tačiau 2009-01-13 įsakymu Nr. 2009/3 jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 107 str. 1d.(kai darbuotojo darbo rezultatai nepatenkinami) (2 t. b.l. 102), todėl labiau tikėtina, kad atsakovas šiuo laikotarpiu jokių priedų prie darbo užmokesčio negavo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie šioje darbovietėje gautą darbo užmokestį.
Atsakovas nuo 2009-01-16, o ieškovė nuo 2008-09-12 yra registruoti bedarbiais darbo biržoje (2 t. b.l. 103, 15).
Nustačius, kad ieškovės dukra A. gyvena su savo motina (b.l. 10), kuri perka jai maistą, drabužius, avalynę, priemones ugdymui, spręstina, kad jos gaunamų lėšų- motinystės ir socialinės pašalpų nepakanka dukters išlaikymui.
Kadangi išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsižvelgusi į atsakovo sunkią turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters išlaikymo, pagal galimybes pašto perlaidomis nuo 2007 m. siuntė išlaikymą dukrai, atsakovo amžių - atsakovas yra 32 metų amžiaus, yra sveikas ir darbingas, todėl galėtų dirbti, tačiau galimybė įsidarbinti šiuo laikmečiu yra apsunkinta, jis yra registruotas bedarbių biržoje, šalių dukters amžių - 2 m. 8 mėn., jos sveikatos būklę - diagnozuota buvusi perinatalinė patologija, motorikos raidos sutrikimas, raumenų hipotonijos sindromas, kairės pusės raumeninė kreivakaklystė, rachitas, psichomotorinės raidos sutrikimas, sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu nėra geresnė už ieškovės, todėl abu tėvai lygiomis dalimis privalo teikti savo dukrai išlaikymą ir atsakovas šiuo metu nėra pajėgus mokėti dukters išlaikymui 500 Lt, per mėnesį.
Dėl virš nurodytų argumentų teismo sprendimas keistinas, teismo sprendimu priteista išlaikymo suma šalių dukrai mažintina iki 350 Lt per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1dalies 3 punktas, CK 3.200 str., 3.192 str. 3d.).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo trečiuoju argumentu, kad teismas priteisdamas materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos sudaro sąlygas išieškoti iš apelianto dvigubą išlaikymą už tą patį laiką.
Vykdant 2008 m. birželio 4 d. teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį dukrai A. A. iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b.l. 51), AB ”Kauno tiltai” iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitė dukters A. A. išlaikymui: 2008 m. birželio mėn.- 200 Lt bei 156 Lt vykdymo išlaidų, 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesiais po 200 Lt (2t. b.l. 104).
Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad 2008-05-16 atsakovas pervedė ieškovei dukros išlaikymui 500 Lt (1 t. b.l. 63), 2008 m. liepos 1 d. – 150 Lt (1 t. b.l. 117), o 2008 m. rugpjūčio 18 d. ir rugsėjo 22 dienomis po 100 Lt (1 t. b.l.118). 2008 m. gruodžio 12 d. atsakovas pervedė 400 Lt vaiko išlaikymui už 2008 m. lapkričio- gruodžio mėnesius (2 t. b.l. 105), 2009 m. sausio 27 d. pervedė už sausio mėn., 2009 m. vasario 2 d. už vasario mėn. ir 2009 m. kovo 23 d. už kovo mėn. ieškovei dukters išlaikymui po 200 Lt (2 t. b.l. 119,120).
Taigi, sudėjus iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuotas pinigų sumas nuo 2008 m. birželio mėn. ir mokestiniais pavedimais pervestas pinigų sumas ieškovei dukros išlaikymui, atsakovas nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo viso 2150 Lt (800 Lt +1350 Lt), todėl išlaikymas priteistinas iš atsakovo nuo 2008 m. gruodžio 3 d.(2150 Lt : 350 Lt = 6 mėn.).
Pažymėtina, kad pasikeitus dukters poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, ieškovei neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimo išlaidų perskirstymo
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4d.).
CPK 93 straipsnio 1dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė tris reikalavimus: du turtinius – dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo ir vieną neturtinį- dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė apmokėjo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 126 Lt žyminiu mokesčiu (1 t. b.l. 105),o reikalavimą priteisti 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą - 62 Lt žyminiu mokesčiu (1 t. b.l. 7). Ieškinio suma yra 9900 Lt , todėl žyminis mokestis nuo ieškinio kainos sudaro 297 Lt. Patenkinus ieškovės turtinius ieškinio reikalavimus 75,75 %, ir atmetus 24,25 % , neturtinį reikalavimą patenkinus 100% , atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo advokatui už jo teisinę pagalbą 1250 Lt (1 t. b.l. 46, 2 t. b.l. 62) ir 188 Lt žyminio mokesčio (1 t. b.l. 7,105), atsakovas už atsiliepimo į ieškinį surašymą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 120 Lt (1 t. b.l. 62), pirmosios instancijos teisme pašto išlaidos sudaro 28,15 Lt (1 t. b.l. 90).
Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo priteistina ieškovei 126 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė pagal CPK 83 str. 1d. 2p. įstatymu yra atleista bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovė nepagrįstai paduodama ieškinį dėl 1500 Lt įsiskolinimo priteisimo sumokėjo 62 Lt žyminio mokesčio, todėl VMI įpareigotina ieškovei grąžinti 62 Lt žyminį mokestį (CPK 87 str. 1d.1p., 87 str. 3d.).
Patenkinus ieškovės turtinius ieškinio reikalavimus 75,5% ir atmetus 24,25%, teismo priteistas iš atsakovo 225 Lt žyminis mokestis valstybei sumažintas iki 171 Lt. (350 Lt x 12 mėn.+1500 Lt) x 3 % (CPK 96 str. 1d.), o išlaidos, susijusios su procesnių dokumentų įteikimu, sumažintinos iki 21,20 Lt. (2 t. b.l. 90). Taigi, viso iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistina valstybei 192,20 Lt.(171 Lt+21,20 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei 1073 Lt bylinėjimosi išlaidų (126 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir plius teismo priteistos ir atsakovo neginčijamos 947 Lt atstovavimo išlaidos ).
Iš ieškovės priteistina atsakovui 29,1 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį surašymą.
Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą nuo ginčijamos 3900 Lt sumos (500 Lt- 300Lt = 200 Lt.) (200 Lt x 12 mėn. + 1500 Lt) x 3 % sumokėjo 117 Lt žyminio mokesčio (2 t b.l. 101).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t.y. 46,15%, iš ieškovės priteistina atsakovui 54 Lt (117 Lt x 46,15%) sumokėto žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą. Viso iš ieškovės priteistina atsakovui 83,1 Lt ( 29,1 Lt + 54 Lt ) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Lt (2 t. b.l. 114). Ši suma yra nedidelė ir protinga, atsakovui jos neginčijant, ši suma ir priteistina iš atsakovo ieškovei (CPK 98 str.).
Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteistina ieškovei 1289,90 Lt (1073 Lt +300Lt - 83,1 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat iš atsakovo priteistinos 4 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, apeliacinės instancijos teisme. (2 t. b.l. 121) ( CPK 88 str. 1d. 3p.). Iš atsakovo priteistina valstybei iš viso 196,20 Lt. (192,20 Lt+4 Lt).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
P. J. rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteistą iš atsakovo S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2006-07-25) sumažinant iki 350 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir priteistas lėšas pavedant uzufrukto teise tvarkyti jos motinai N. K. (a.k(duomenys neskelbtini)
Iš atsakovo S. A. išlaikymą dukrai priteisti nuo 2008 m. gruodžio 3d.
Bylinėjimosi išlaidas perskirstyti tokiu būdu: iš atsakovo S. A. priteisti ieškovei N. K. 1289,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 196,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei N. K. (a.k(duomenys neskelbtini) pagal 2008 -05-27 kvitą sumokėtą 62 Lt žyminį mokestį.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.