Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajam A. R., kaltinamajai T. L., gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. 2015-12-13 apie 07 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,93 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. R. ir vyresniojo patrulio D. T. nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus – jų neįžeidinėti ir neplūsti necenzūriniais žodžiais bei aktyviais veiksmais pasipriešino – priėjusi vyr. patruliui A. R. iš nugaros dešine koja spyrė jam į dešinę koją, taip sukeldama fizinį skausmą, tokiu būdu, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

Kaltinamoji T. L. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, parodė, kad 2015-12-13 apie 07 val. ji iškvietė policiją, nes pas ją namuose, jos nuomone, buvo du nusikaltėliai. Tuo metu ji buvo išgėrusi. Atvykusi policija lyg nieko nerado. Kaltinamoji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 37), kad tai sukėlė jai pyktį ir ji pradėjo policijos pareigūnus pravardžiuoti visokiais necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais. Kai policijos pareigūnai norėjo ją sulaikyti, ji sulaikymo metu spyrė vienam policijos pareigūnui į koją ir toliau priešinosi sulaikoma. Nurodė įspyrusi žemesnio ūgio pareigūnui (parodė į salėje buvusį nukentėjusįjį A. R.). Jei būtų buvusi blaiva, taip nebūtų pasielgusi. Su nukentėjusiuoju ji susitaikė, jis jai atleido. Daugiau taip ji nesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2015-12-13 patrulių A. R. bei D. T. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2015-12-13 patruliuojant iš VK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute yra piliečiai, kurie su savimi turi kažkokią kontrabandą. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko neblaivi, agresyviai nusiteikusi pilietė T. L., kuri paaiškino, kad jos bute yra kontrabandininkai. Buvo nustatyta, kad jos bute buvę piliečiai jokios kontrabandos neturi, jie paaiškino, kad kartu su T. L. gėrė alkoholį ir jai kažkas pasivaideno, todėl ji ir iškvietė policiją. Išėjus iš minėto buto, T. L., išbėgusi į laiptinę, išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pribėgusi prie A. R., įspyrė jam į koją (b. l. 5, 6).

Iš nukentėjusiojo A. R. apklausos protokolo matyti, kad 2015-12-13 dirbant kartu su vyresniuoju patruliu D. T., apie 07.05 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bute yra du piliečiai, kurie su savimi turi kažkokią kontrabandą. Atvykus minėtu adresu, juos laiptinėje pasitiko akivaizdžiai neblaivi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, T. L.. Minėta pilietė jiems aiškino, kad jos bute yra kontrabandininkai, jų primygtinai reikalavo juos išpurtyti ir išvežti iš jos buto. Kartu su T. L. užėję į butą, pamatė kambaryje miegančius du piliečius, kurie taip pat atrodė neblaivūs. Asmenys jiems aiškino, kad bute gyvenanti T. L. kartu su jais gėrė, visi trys yra pažįstami ir jokios kontrabandos čia nėra. Pasakius pilietei, kad kontrabandos faktas nenustatytas, jos bute esantys vyriškiai jokios nusikalstamos veikos nepadarė, T. L. dėl to supyko, tapo agresyvi, pradėjo jį ir kolegą plūsti necenzūriniais, bendravo su jais pakeltu balso tonu. Nukentėjusysis kartu su kolega pradėjo raminti neblaivią T. L., reikalaujant, kad ji nutrauktų savo neteisėtus veiksmus – kad jų neįžeidinėtų, nebūtų agresyviai nusiteikusi jų atžvilgiu. Pilietei šiek tiek nurimus, A. R. kartu su kolega išėjus iš T. L. buto, būnant laiptinėje prie T. L. buto durų, pilietė, išėjusi iš savo buto, pribėgusi prie nukentėjusiojo iš nugaros pusės, dešine koja spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją. Tuo metu, kai T. L. nukentėjusiajam spyrė, jis jautė fizinį skausmą. Po to kartu su kolega T. L. sulaikė dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir pristatė į Dainavos PK (b. l. 13-15).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7901 užfiksuota, kad 2015-12-13 7.38 val. T. L. nustatytas 1,93 ‰ girtumas (b. l. 21).

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

A. R. šioje byloje įvykio metu dirbo policijoje, kuri yra teisėsaugos institucija. Policijos pareigūnai, vykdydami pareigas, laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims. Jų nurodymai teisės aktų reikalavimų vykdymo prasme yra privalomi tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už jų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tiek policijos pareigūnas A. R., tiek jo kolega nagrinėjamu atveju dėvėjo policijos uniformas, įvykio metu dirbo su tarnybiniu automobiliu, atvyko pas kaltinamąją į namus kaip policijos atstovai, būtent pastarosios iškviesti. Taigi kaltinamoji suprato ir žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Tai reiškia, kad ji suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš policininkus jiems priešindamasi, kurie vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu neatlieka.

Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų pagrindu yra visiškai įrodyta, jog kaltinamoji T. L., panaudodama fizinį smurtą – spirdama į koją, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės pareigūnui – A. R., ir jos tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai T. L. pradėjo naudoti smurtą A. R. atžvilgiu.

Kaltinamoji T. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteista, administracine tvarka laikoma nebausta, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, dirba.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Kadangi kaltinamoji T. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, ją padarė pirmą kartą, yra neteista, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ji daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, laiko, kad yra pagrindas kaltinamąją T. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų nėra.

Byloje buvo gauta 2014-12-14 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4898, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą T. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 40,53 EUR.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

T. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 str., jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Patvirtinti 2015-12-14 susitarimą tarp kaltinamosios T. L. ir nukentėjusiojo A. R., kuriame užfiksuota, kad kaltinamoji T. L. įsipareigoja padarytą neturtinę žalą – 70 eurų nukentėjusiajam atlyginti iki 2015-12-17.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios T. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.