Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-04-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-5743-1125/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
e2YT-5743-1125/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01554-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Suinteresuotas asmuo
V. Č., L. I., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5743-1125/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01554-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Č., L. I., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po tėvo A. Č. mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

2. Pareiškėja nurodo, kad dėl šeimyninių finansinių sunkumų, didelių mokesčių už komunalines paslaugas nuo 2003 metų su tėvais apsikeitė gyvenamąja vieta, t. y. kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiu vaiku apsigyveno tėvų neseniai nupirktame mažesniame bute adresu (duomenys neskelbtini), o tėvai persikėlė į pareiškėjos butą. Mirus tėvui dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes manė, jog turtas po tėvo mirties automatiškai pereis jį pergyvenusiai sutuoktinei vadovaujantis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi bei pareiškėjai. Pareiškėja su motina norėjo surašyti testamentą, kad butas po motinos mirties atitektų pareiškėjai, tačiau 2022 m. gruodžio mėnesį iš notaro sužinojo, jog nieko su butu daryti negali, kadangi nėra sutvarkytas palikimas po tėvo mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjo A. Č. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog M. B. faktiniais veiksmais priėmė palikimą, tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuoti asmenys V. Č. ir L. I. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su V. Č.; turėjo du vaikus: M. B. (pareiškėja) ir L. I..

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

8. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja M. B. po tėvo A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą, adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu turtu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti dokumentai: bankinių pavedimų kopijos ir išrašas.

10. Remiantis bylos duomenimis, po A. Č. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. Č. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. Č. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad M. B. po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po tėvo A. Č. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Byloje iš viso patirta 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai M. B. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė