Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-908/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-26
Bylos Nr.
1-2124-908/2015
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00612-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2124-908/2015Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00612-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: 2014 metų spalio 14 diena, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo motiną G. B., paėmė kambaryje stovėjusi šepetį ir priėjo prie ant lovos sėdėjusios nukentėjusiosios, užsimojo norėdamas juo trenkti jai per galvą, tačiau su šepečio galu pataikė nukentėjusiajai į ranką, tuo padarydamas G. B. poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairės rankos riešo-delno srityje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais J. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, jis 2015-06-06, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš savo tėvą A. B. sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į dešinės pusės skruostą, sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Tęsdamas savo veiksmus priėjęs prie savo motinos G. B. kaire ranka sudavė jai vieną smūgį per galvą, sukeldamas G. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

2014-10-14 G. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo epizodas

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-21 kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo motina G. B.. Tarp jų sudėtingi santykiai. Jai nepatinka, kad sūnus vartoja alkoholinius gėrimus. 2014 metais spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, vakare, neblaivus grįžo namo iš draugo. Motina pradėjo jam priekaištauti, kad jis vėl grįžo girtas namo. Žodis po žodžio tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas. Motina sėdėjo ant sofos kambaryje. Nesuvaldęs savo pykčio, jis paėmė kambaryje stovėjusį šepetį ir priėjo prie sėdėjusios ant sofos motinos, su juo sudavė vieną smūgį motinai, pataikydamas jai į ranką, kiek atsimena. Motinai pataikyti į galvą jis nenorėjo. Nesuvaldęs savo pykčio norėjo ją nuraminti ir nepastebėjo, kaip į rankas paėmė šluotą ir juo sudavė motinai. Motina pradėjo rėkti, o jis apsisuko ir išėjo iš namų. Tokio pobūdžio konfliktai tarp jo ir motinos ne pirmą kartą. Konfliktus visada provokuoja jo motina, o jis yra karšto būdo ir negali susivaldyti. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 55-56).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo sūnumi J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Butas priklauso jai. Sūnus jame yra registruotas. 2014-10-14, apie 18 val., ji buvo kambaryje, kai į namus grįžo neblaivus Jurij ir užėjo į kambarį. Užėjęs į kambarį, jis pradėjo jai priekaištauti, aiškinti, kad ji jam nerinks draugų. Ji jam pasakė, kad jis eitų dirbti ir užsidirbtų pinigų. Tada jis pasiėmė kambaryje stovėjusi šepetį, ji tuo metu sėdėjo ant lovos, juo užsimojo ir norėjo su juo trenkti jai per galvą, bet ji spėjo pakelti prie galvos kairę ranką ir su šepečiu jai pataikė per kairės rankos plaštaką. Trenkė vieną kartą. Nuo smūgio į ranką šepečio galas nukrito nuo koto ant grindų. Jai į ranką pataikė su šepečio galu, plastikine jo dalimi. Po to J. ant grindų numetė šepečio kotą ir išėjo iš kambario. Nuo suduoto smūgio jai ištino kairės rankos plaštaka ir skaudėjo. 2014-10-15 ji nuėjo į Naujosios Vilnios polikliniką, pasitikrinti ar nėra lūžių. Poliklinikoje jai peršvietė ranką, tačiau jokių lūžių nenustatė. Jai buvo diagnozuotas kairės rankos plaštakos sumušimas. Sūnus dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba, ji jį išlaiko (b. l. 12).

Specialisto išvadoje Nr. G 3541/14(01) nurodyta, kad G. B. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu kairės rankos riešo-delno srityje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir minėta kūno sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą ar paviršių, tiek ir suduodant smūgį kumščiu ar koja. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku (2014-10-14). Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiajai, jį pasidarant pačiai (b. l. 18-19).

2014-10-15 apžiūrėta įvykio vieta, namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (b. l. 6-9)

2015-06-06 G. B. bei A. B. fizinio skausmo sukėlimo epizodas

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-16 kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl pirmo epizodo, t. y. 2014 metais spalio mėnesio fizinio skausmo sukėlimo savo motinai G. B. jis pasilieka prie ankstesnių parodymų. O dėl antro epizodo nori parodyti, kad po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate, dėl to, kad jis motinai sudavė smūgį šepečiu per ranką ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, jis su motina atskyrė – turi du atskirus butus su atskirais įėjimais. Jis gyvena savo namo pusėje, o motina – savo. Nuo šių metų pradžios, tiksliai neatsimena kada, kiek atsimena sausio mėnesį, į motinos namo pusę atėjo gyventi jos buvęs vyras, jo tėvas A. B.. Ko jis grįžo pas motiną, jis nežino. Pas juos jokių santykių nėra, jis su juo nenori bendrauti, jam su juo sunku bendrauti. Per tą laiką tarp jo ir tėvo konfliktų nebuvo, nes stengiasi su juo nebendrauti ir net nesisveikinti. Kaip minėjo, jis dažnai vartoja alkoholį. 2015 metais birželio 6 dieną, tiksliai laiko nežino, neblaivus grįžo namo, adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas. Dėl ko būtent, pasakyti negali, neatsimena. Ar žodinio konflikto metu jis sudavė tėvui kumščiu į veidą, o motinai ranka į galvą, jis neatsimena, bet neatmeta tokios galimybės, kad jis su tėvu galėjo susistumdyti ir susistumdymo metu galėjo netyčia suduoti tėvui į veidą, tačiau dėl girtumo to tiksliai neatsimena. Be to, iš pykčio, išeidamas į lauką, gal nestipriai plekštelėjo motinai per galvą, bet nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo. Dėl to labai gailisi. (b. l. 68-69)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu G. B. paaiškino, kad šiuo metu vienoje jos namo pusėje gyvena ji ir laikinai gyvena jos buvęs vyras A. B., o kitoje jos sūnus J. B.. Anksčiau ji su sūnumi gyveno kartu, tačiau po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam paskirta kardomoji priemonė ir uždrausta su ją bendrauti, jie praėjimą tarp savo kambarių atskyrė ir turi du atskirus įėjimus, jis į savo namo pusę, o jį į savo. Ji galvojo, kad tarp jos ir sūnaus santykiai pagerės, kad jis daugiau neprovokuos konfliktų po to, kai gydėsi Psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholizmo. J. ir toliau grįžta namo neblaivus, ateina į jos kambarį ir provokuoja konfliktus. Namuose viską daužo. Ji jo labai bijo, todėl pas ją į namus grįžo jos buvęs vyras ir gyvena su ją, kad apgintų nuo sūnaus. 2015 metais birželio 6 dieną, apie 12.30 val., ji išėjo iš namų, o namuose liko A. Kai grįžo namo, apie 17 val., šalia namų prie jos priėjo A. ir pasakė, kad J. grįžo namo neblaivus. Apie 17.15 val. ji užėjo į savo namo pusės kambarį ir pamatė, kad jame yra neblaivus J., kuris pradėjo rėkti ir juos vadinti necenzūriniais žodžiais. A. bandė jį nuraminti, tada J. jam savo dešine ranką sudavė smūgį į veidą. Prasidėjo grumtinės. A., bandydamas jį nuraminti, pastūmė ir prispaudė ant grindų. Tada prasidėjo grumtinės ant grindų. Ji išsigando ir pradėjo kviesti į pagalbą kaimynus. Tuo metu J. atsistojo, paleido A., ir išeidamas iš kambario, sudavė jai savo kaire ranka per galvą. Kuo būtent J. jai sudavė per galvą, ji nežino. Vėliau ji toje vietoje, kur jis jai sudavė, ant grindų rado peilį. Neatmeta galimybės, kad Jurij galėjo jai suduoti rankoje laikydamas tą peilį. Po to, kai J. jai sudavė į galvą, A. iškvietė policiją. Tuo metu J. išėjo į lauką ir atsisėdo ant plytų sudėtų šalia kaimynų, o ji su A. nuėjo į šalia esančią stotelę ir laukė kol atvažiuos policija. Atvažiavę policijos pareigūnai ją, A. ir J. nuvežė į ketvirtąjį policijos komisariatą (b. l. 35-37)

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju A. B. paaiškino, kad jis yra J. B. tėvas. Jis su žmona G. išsiskyrė 1986 metais. Nuo to laiko jis gyvena atskirai ir paskutiniu metu gyveno Parko g., o jo buvusi žmona su sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau su G. ir J. jis bendravo. Žinojo, kad pastoviai tarp G. ir J. vyksta konfliktai. Ne kartą kai buvo pas G. svečiuose, ji jam pasakojo, kad bijo J., kad jis beveik kiekvieną dieną grįžta namo girtas, dažnai prieš ją naudoją moralinį ir fizinį smurtą. G. pastoviai verkdavo ir sakydavo, kad ji bijo su juo gyventi. Žino, kad Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis jai trenkė su šluota per ranką. Ji jam visada sakydavo, kad kiek kartu J. ją buvo sumušęs, bet ji bijodavo kreiptis į policiją ir tylėdavo, nes bijodavo pasekmių. Jis nusprendė apsigyventi pas ją, kad apgintų nuo J. Nuo 2015 metų vasario 17 dienos gyvena su G. Jis su G. padalino namą į dvi dalis, užkaldami praėjimą, padarė du įėjimus. Vieną dalį paliko J., kad gyventu vienas, o kitoj dalyje su atskiru įėjimu gyvena jie, tačiau tai nepadėjo. J. visą laiką ateina girtas į jų namo dalį ir provokuoja konfliktus. Sakydavo, kad jie jam turi duoti pinigų, kad turi maitinti ir panašiai. Daužo daiktus, langus ir duris. Ne vieną kartą naudojo fizinį smurtą prieš jį, tačiau jis nesikreipdavo į policiją. 2015 m. birželio 6 d. G. išėjo iš namų pas pažįstamus, o jis liko namuose. Apie 16 val. į namus grįžo, kaip visada, girtas J., užėjęs į jų namo pusę pradėjo kabinėtis prie jo, kad jis turi jam duoti valgyti. Vėliau apie 17 val. per langą pamatė, kad grižo G. ir prie namų kalbasi su kaimyne. Jis išėjo iš namų ir priėjęs prie jos perspėjo, kad J. vėl atėjo girtas ir provokuoja konfliktą. Po kažkiek laiko jis su G. užėjo į namus ir juos užpuolė girtas J., kad nori valgyti. G. pasakė, kad nieko neturi paruošusi. Jis supyko ir pasakė, kad jis yra šito namo savininkas. Jis rėkė ir vadino juos necenzūriniais žodžiais. Jis bandė sūnų nuraminti, tačiau Jurij jam kumščiu sudavė į veidą, o į dešinės pusės skruostą. Jis pajuto fizinį skausmą. Vėliau J. pradėjo mosikuotis rankomis, o jis, bandydamas šį nuraminti, prispaudė jį prie grindų. Tada prasidėjo grumtinės ant grindų ir J. savo kūnu užkliudė šalia stovinčią sekciją ir ji nugriuvo ne ant jų, o į kitą pusę. Tada G. pradėjo kviestis kaimynus. Jurij atsistojo, paleido jį, pakėlė sekciją ir išeidamas iš kambario sudavė G. ranka per galvą. Jo skruostas nuo J. smūgio buvo paraudęs. J. išėjus, jis iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai jį, G. ir J. nuvežė į ketvirtąjį policijos komisariatą. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šiuo metu jis, G. ir J. gyvena priklauso G. J. neturi nuosavybės teisės į šį butą, todėl mano, kad geriausiai būtų, kad teismas jį iškeldintų iš G. namų ir ji galėtu ramiai viena gyventi, nereikėtu ir jam patirti iš J. pusės smurto ir nereikėtu ginti G. nuo sūnaus (b. l. 30-32).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. 2014-10-14, apie 18 val., sudavė šepečio galu savo motinai G. B., taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairės rankos riešo-delno srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, jis 2015-06-06, apie 17 val., sudavė savo tėvui A. B. vieną smūgį kumščiu į skruostą, tuo sukeldamas A. B. fizinį skausmą bei priėjęs prie savo motinos G. B. ranka sudavė jai vieną smūgį per galvą, sukeldamas G. B. fizinį skausmą.

Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariams – motinai ir tėvui.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padaryti du nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimas prieš savo šeimos narius – motiną ir tėvą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį, J. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, paskutinį kartą nuo 2015-03-04 iki 2015-03-09 (b. l. 91, 94), Vilniaus psichikos centre nesigydė (b. l. 92), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 93).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas, priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – areštą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu (b. l. 103).

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-20, 10.00 val. iki 2015-01-21, 11.10 val.

J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2014-10-14 padaryta veika), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015-06-06 padaryta veika), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-20, 10.00 val. iki 2015-01-21, 11.10 val., t. y. 2 paros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje.

Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Gruodienė