Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-542-1035/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
II-542-1035/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02307-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Advokatai
Dalia Averkienė
Kategorijos
Skundas Nr. II-542-1035/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02307-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 19.20. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. S., jo atstovei advokatei Daliai Averkienei,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) atstovei N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-5510-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda. D. S. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 21 d., apie 16.56 val., naudodamasis tariama savo teise savavališkai supylė žemių krūvą, sukrovė medžių šaknis ir suniokojo dalį (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas (duomenys neskelbtini) gyventojų teisę nevaržomai privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14 punktą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, D. S., atstovaujamas advokatės Dalios Averkienės, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad nutarimas priimtas nenustačius faktinių aplinkybių, netinkamai taikant teisės normas. Nutarime pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (ėjusi per jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, kol nebuvo panaikinti šio sklypo kadastriniai matavimai) nepriklauso D. S. nuosavybės teise, todėl negalėjo jos gadinti. D. S. ir A. S. nuosavybės teis priklauso 0,25 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nesvarbu, kad panaikinti kadastriniai matavimai, šis žemės sklypas priklauso D. S. ir A. S.. Šiam žemės sklypui nėra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas. Šiame žemės sklype nėra jokio suformuoto kelio, tai patvirtina VĮ Registrų centro 2013 m. sausio 3 d. raštas Nr. VILIN(12.5.13)-85, kuriame nurodyta, kad pravažiavimas ar kelias žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nėra įbraižytos jo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Apie šį sklypą Adresų registre yra nurodyta, kad tai (duomenys neskelbtini). Adresų registro paskirtis išdėstyta kitame VĮ Registrų centro 2014 m. vasario 11 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13)-3902. Šiuose raštuose nurodyti duomenys patvirtina, kad sklype nėra suformuotas ir įregistruotas kelias. D. S. ir A. S. moka žemės mokesčius už visą žemės sklypą. Tai yra argumentas, kad žemės sklype nėra išskirtas ir suformuotas savivaldybei priklausantis kelias. Tokiu atveju, jeigu būtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausantis kelias, mokesčiai turėtų būti atitinkamai mažinami proporcingai kelio plotui. Nutarimo teiginys, kad D. S. sklype yra kelias ar gatvė, neįrodytas ir neatitinka faktinės situacijos. Nutarime klaidingai pažymima, kad pareiškėjas D. S. suniokojo (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, užversdamas ją medžių dalimis ir žemėmis. Šie teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Antstolio M. D. 2018 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (toliau – ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki įrengto siūlomo kelio servituto yra išlygintas žemės paviršius; prie (duomenys neskelbtini) gatvės, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia išlyginto žemės paviršiaus yra sukrautos dvi krūvos; krūvos sukrautos iš medžių kelmų su šaknimis ir juodžemio. Šiame protokole aiškiai nurodyta, kad išlygintas žemės paviršius, sukrauta medžių ir žemių krūva yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, žemės sklype, kuris priklauso D. S. ir A. S.. Jokia gatvė nėra pažeista, sugadinta ar užtverta. Visi veiksmai atlikti D. S. ir A. S. priklausančiame žemės sklype šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nutarime nurodytas teiginys, jog pareiškėjo sklype suniokota (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, neatitinka faktinės situacijos. (duomenys neskelbtini) ties pareiškėjo sklypu kertasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Būtent šia gatve, toliau važiuojant suformuotu keliu šiaurinėje pareiškėjo sklypo dalyje išvažiuojama į (duomenys neskelbtini) gatvę. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad minėtame žemės sklype suformuotas (įrengtas) privažiavimas per šio sklypo šiaurinę dalį, jungiantis (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri jungiasi su (duomenys neskelbtini) gatve; įrengtas kelias per sklypą išvažinėtas (naudojamas); juo gali naudotis (duomenys neskelbtini) gyventojai, važiuodami iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves. Faktas, kad kelias yra įrengtas, matyti iš antstolio nuotraukų, taip pat šis kelias pažymėtas žemės sklypo plane ir siūloma patvirtinti kaip kelio servitutą. Tai įrodo, kad nutarime pateikiama klaidinga informacija, jog sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai yra likę be pravažiavimo. Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės siejamos su neva pareiškėjo sklype esančios gatvės dalies sugadinimu. Aukščiau pateiktos aplinkybės patvirtina, kad sklype nenustatyta gatvė, kuri galėjo būti pažeista. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad žemių krūva yra šalia gatvės, niekur nenustatyta, kad sugadinta ar kitaip pažeista gatvė ar kelias. Priešingai, išdėstyti faktai ir pridedami įrodymai patvirtina, kad įrengtas pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Neva nustačius, kad sugadinta gatvė, nutarime teisiniu pagrindu skirti baudą nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkos ir švaros taisyklių 15.14 papunktis. Ši norma reglamentuoja, kad draudžiama laikyti statybines ar kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams. Būtent esant tokiam pažeidimui, galima taikyti ANK 518 straipsnį ir skirti baudą. Norint vadovautis šia Tvarkos ir švaros taisyklių 15.14 papunkčio norma, turi būti įrodytos dvi sąlygos: statybinės ar kitos medžiagos; šios medžiagos turi teršti aplinką arba trukdyti aplinkiniams. Nei viena iš šių sąlygų nenustatyta ir neįrodyta. Pareiškėjas jokių medžiagų (nei statybinių, nei kokių nors kitokių) savo sklype nelaiko. Supilta žemių krūva ir kelmai nėra medžiagos. Sklype nėra jokių medžiagų, kurios terštų aplinką. Be to, nėra jokių medžiagų, kurios trukdytų aplinkiniams. Vien tik sakinys, kad žemės trukdo bendrijos nariams patekti į savo sklypus, nereiškia, kad tikrai trukdoma, be to, toks teiginys privalo būti pagrįstas ir įrodytas. Jokių faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima vadovautis Tvarkos ir švaros taisyklių 15.14 papunkčiu ir už tai taikyti baudą, nėra. Priešingai, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys gali patekti į savo sklypus suformuotu keliu. Būtent dėl šio tariamo pažeidimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai buvo surašę administracinio nusižengimo 2018 m. gegužės 28 d. protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-20317-2018. Priimtas 2018 m. liepos 19 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą. 2018 m. birželio 26 d. surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas, bet 2018 m. rugpjūčio 16 d. taip pat priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo D. S. skirti baudas. Be to, žemės sklypas nuosavybės teise valdomas D. S. ir A. S., bet nutarime nurodomas tik vienas iš sklypo savininkų – D. S.. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas 2018 m. birželio 8 d. D. S. ieškinys „Dėl kelio servituto nustatymo“. Sprendžiant šį klausimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. A256-593/18(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja naujai formuojamai eismo jungčiai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, tik jeigu tokiai jungčiai pritars sodininkų bendrijų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nariai. Pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirmininką dar 2018 m. vasario 9 d. raštu, į kurį gautas 2018 m. kovo 15 d. atsakymas, kad bendrija šių klausimų nesprendžia, kad tai Vilniaus miesto savivaldybės kompetencija. Tai parodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neprieštarauja naujai suformuotam keliui ir visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių skiria baudą D. S..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad skunde teigiama, jog žemės sklype nenustatytas kelias. Šiam sklypui nėra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas. Šioje byloje nėra ginčo dėl kelio servituto, ginčo esmė – (duomenys neskelbtini), kurios dalį savo neteisėtais veiksmais suniokojo pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Registrų centras 2013 m. sausio 3 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13)-85 patvirtina, jog pravažiavimas ar kelias žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip kilnojamasis daiktas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau tame pačiame rašte aiškiai nurodyta, kad per minėtą žemės sklypą 2003 m. rugpjūčio 5 d. Adresų registre Vilniaus miesto tarybos 2003 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 01A-41-25 įregistruota (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą gatvės gyvenamosiose vietovėse priskiriamos vietinės reikšmės keliams, o šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, Vilniaus miesto tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) gatvei yra suteikta D1 kategorija (t. y. viešojo susisiekimo gatvė, skirta viešojo transporto eismui, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 2.10 punkte). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2A-550-560/2013 yra konstatavęs, kad D. S. ir jo sutuoktinė nėra įgiję nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, kuri neteisėtai buvo įtraukta į Pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjo teiginiai, jog jis moka žemės mokesčius, niekaip nesusiję su bylos esme, t. y. tuo, kad savavališkai sugadino, suniokojo dalį (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjas teigia, kad nesugadino nutarime nurodytos gatvės dalies ir tai esą patvirtina Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Antstolis faktines aplinkybes konstatavo 2018 m. birželio 11 d., o pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2018 m. gegužės 21 d. suniokojo dalį (duomenys neskelbtini) gatvės. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašytos faktinės aplinkybės neturi jokios reikšmės nagrinėjant šią bylą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame žemės sklypo plane yra numatytas siūlomas kelio servitutas. Konstatavimo metu, pagal pateiktą planą, siūlomo kelio servituto vietoje yra įrengtas kelias (pravažiavimas). Manytina, kad tai yra minėtas „kitas kelias ponams“, kurį D. S., kaip pats teigė bylos nagrinėjimo metu, ir yra nutiesęs. Aplinkybė, kad D. S. žemės sklype, kurio kadastriniai matavimai teismo sprendimu yra panaikinti, padarė (nutiesė) kitą kelią, nešalina jo atsakomybės dėl to, kad savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, suniokojo dalį jam nepriklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjas nurodo, jog Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai turi tinkamą privažiavimą prie savo sklypų. Skunde teigiama, jog Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra įrengtas kelias, kuriuo gali naudotis Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gyventojai, važiuodami iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves. Teigiama, kad šis kelias pažymėtas žemės sklypo plane ir siūloma patvirtinti kelio servitutą. Šiuo atveju aišku, kad šis kelias tėra tik siūlomas tvirtinti kaip kelio servitutas, tačiau jis nėra patvirtintas. Šiuo atveju apie tai, koks privažiavimas tinkamas, o koks ne, nusprendė pats pareiškėjas, užversdamas dalį savivaldybei priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės ir įrengdamas kitą kelią, kuris jo manymu yra tinkamas privažiuoti Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ gyventojams prie jiems priklausančių sklypų. Tokie Pareiškėjo veiksmai vienareikšmiškai yra vertintini kaip savavaldžiavimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje. Skunde teigiama, kad faktinės aplinkybės neatitinka teisinio pagrindo nutarimui priimti. Nurodoma, jog Pareiškėjo sklype nėra nustatyta gatvė, kuri galėjo būti pažeista. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tokiu veiksmu, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės dalies įtraukimas į Pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, buvo pažeistas viešasis interesas naudotis minėtos gatvės dalimi. Todėl Pareiškėjo teiginys, kad tai nėra gatvė, neatitinka tikrovės ir vertintinas kaip jo gynybinė pozicija. Savivaldybėje buvo priimtas sprendimas suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A30-3128 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu pradėtas rengti apie 4500 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio renginio tikslas – suprojektuoti naują kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti. (duomenys neskelbtini) gatvės formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas atsižvelgiant į gatvės raudonąsias linijas, Vilniaus miesto tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“, kuriuo (duomenys neskelbtini) gatvei yra suteikta D1 kategorija ir pagal Vilniaus miesto tarybos 2003 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 01A-41-25 „Dėl Vilniaus miesto sodininkų bendrijų gatvių pavadinimo“ Registrų centro Adresų registre įregistruotą ašinę liniją. Įvertinus visas bylos aplinkybes, D. S. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje D. S. palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad klausimas dėl kelio sprendžiamas jau 10 metų. Viskas prasidėjo tada, kai Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai nepagrįstai pradėjo reikalauti pravažiavimo per jų sklypą. Šis kelias buvo suformuotas bendrijos nario K., kuris vertėsi nelegalia metalo prekyba, vėliau jis buvo nubaustas, o jo namas konkurentų sudegintas. Šis kelias buvo skirtas ne bendrijai ir jos nariams, o šiam ponui vykdyti savo verslą. Kuomet ponas J. perpirko K. sudegusį sodo namą ir jį suremontavo, taip pat pradėjo naudotis tuo keliu, tuo keliu naudojasi ir kiti gyventojai. Jo sklypas yra čia, tačiau nesimato sklypo ribų, kadangi kadastriniai matavimai panaikinti, o K. namas buvo čia (b. l. 32, sklypas Nr. 1396), jis ir padarė tą kelią. Kalba apie šį kelią – išvažinėtą ruožą. Kelias buvo išvažinėtas per jo sklypą, tačiau prisibijoję nekėlė šio klausimo. Kelias veda į (duomenys neskelbtini) gatvę ir tiesiai į (duomenys neskelbtini). 2005 m. K. buvo nuteistas, o kitas ponas perpirko pastarojo sklypą. Tada jie pareiškė pretenzijas į tą pravažiavimą ir norėjo nustatyti servitutą, vyko ginčai, bet teismas sprendimu atsisakė nustatyti servitutą. Kol ten važinėjo K., servitutas nebuvo nustatytas, tuo pravažiavimu naudojosi ir kiti asmenys. Sklypas buvo išpirktas ir aptvertas. Iki tol, kol K. padarė tą pravažiavimą, ten buvo takas palei tvorą. K. buvo nepatogu daryti kelią pagal sodų sklypus, todėl kelią padarė 10–15 metrų toliau. Kai savivaldybė iškėlė ieškinį, sužinojo, kad sklypo dalis, kur yra kelias, priklauso savivaldybei, tačiau savivaldybė rėmėsi gatvių ašine linija, o ne įteisindama pravažiavimą. Jie prašė tą kelio dalį, kuri jiems priklausė, „išimti“ iš jų valdos, t. y. kad pastumtų tą sklypą arba padalintų į dvi dalis, kadangi yra tas kelias. Gavo iš savivaldybės atsakymą, kad to padaryti nėra galimybės. Kai įteisino šį sklypą, jie jį užsitvėrė. Kiti bendrijos nariai norėjo važinėti per jų žemę, bet, kadangi jie įteisino šį žemės sklypą, mokėjo mokesčius, sakė, kad jie turi atlyginti, jei važinės per jų sklypą, bet jie su tuo nesutiko ir iškėlė bylą nustatyti servitutą pravažiavimui. Kadangi jie turi pravažiavimus pagal projektą, pagal planą, gali važinėti ir kitais keliais. 2010 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie dabar yra panaikinti, tuomet ir užsitvėrė tą sklypą. Dabar yra taip, kad kiti asmenys naudojasi jų nuosavybe, nors jie moka už ją mokesčius. Jie apsitvėrė sklypą pagal kadastrinius matavimus, o ne pravažiavimą. Kadangi gavo leidimą iškirsti medžius dėl elektros laidų, pasamdė buldozerius, kad būtų išrauti kelmai, tada buvo padarytas kitas pravažiavimas, kad galėtų pravažiuoti kiti. Šią žemę, kuri atsirado dėl tų medžių išrovimo, sustumdė savo sklype. Kadangi medžiai augo prie pat kelio, šaknys išstumdė tą kelio, kuriuo važinėjo K., dalį. Visi kelmai buvo išrauti ir buldozeris išstumdė tas žemes. Juk faktiškai ten kelio nebuvo ir nėra. Suderinus su žemėtvarka ir savivaldybe, kurie neprieštaravo, kad rengtų servitutinį kelią, įrengė kelią nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra naudojamas, tuo keliu yra važinėjama. Kelias buvo įrengtas tuo metu, kai buvo užstumdytos žemės. Tai buvo padaryta gegužės mėnesį. Viskas matosi nuotraukose, tai labai geras kelias. Jis turi teisę pasiūlyti ir padaryti servitutinį kelią, tą ir padarė, todėl nemato kažkokių prieštaravimų ar savo kaltės. Nieko nepadarė savavališkai, visi dokumentai, kad tai buvo suderinta, yra pridėti prie skundo. Nesutinka, kad uždraudė ar apribojo gyventojų teisę į pravažiavimą, kadangi jis padarė daug geresnį kelią, kuriuo žmonės realiai naudojasi. Kaip tos žemės ir buvo supiltos, taip viskas tuo metu ir liko. O šiai dienai savivaldybė atvažiavo ir išvežė tas jo žemes. Kol kas pasiūlytas kelio servitutas nėra oficialiai nustatytas, tik suderintas. Tame žemės sklype nėra pastatų, tik sodas, medžiai. Buvo paduotas prašymas žemėtvarkai atlikti naujus kadastrinius matavimus, buvo gautas atsakymas, kad negalima padalinti sklypo ir atlikti naujus matavimus, kol nėra projekto. Su sutuoktine atliko visus teismo reikalavimus. Žemės reformos metu įsigijo šį sklypą, ribos buvo jau 2005 m., o 2010 m. tos ribos patvirtintos.

Teismo posėdyje D. S. atstovė advokatė D. Averkienė paaiškino, kad keliami klausimai, jog savivaldybė kažkur pretenduoja ar kažkas savivaldybei priklauso, bet tai ne tiesa. Tas sklypas priklauso tik D. S. ir jo sutuoktinei, yra Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, kad savininkai yra tik jie. Dėl to, kad nenustatytas servitutas, tai kol kas servitutas nenustatytas nei vienam pravažiavimui, nei tam, į kurį, tarkime, savivaldybė pretenduoja ir kurį, sako, kad formuoja, kad yra rengiamas projektas ir t. t. Servituto kol kas nėra jokio, tas matosi ir iš registro išrašo. Toje vietoje, šiaurinėje sklypo dalyje, kurioje servituto norėtų žemės sklypo savininkas, dėl servituto vyksta ginčas civilinėje byloje, nors savivaldybė kaip ir neprieštarauja, kad servitutas būtų nustatytas toje dalyje. Nori atkreipti dėmesį, kad servituto nėra jokioje sklypo dalyje, t. y. nei ten, kur to norėtų pareiškėjas, nei ten, kur kažkokiu pagrindu prašo to kelio savivaldybė. Sako, kad tas kelias priklauso savivaldybei, bet nežino, kokiu pagrindu tą teigia, kodėl tą žemės plotą vadina keliu/gatve, nes yra įrodymai, kad ten nėra kelio servituto. Kitas dalykas, yra VĮ Registrų centro 2013 m. raštas, kuriame nurodyta, kad pravažiavimas ar kelias nėra suformuotas ir įregistruotas, nėra apibrėžtos ir jo ribos. Yra ir kitas 2014 m. raštas, kuriame nurodyta, kad Adresų registre įregistruotas kaip gatvė – (duomenys neskelbtini). Dabar ta gatvė tapatinama, nežino, kaip pasakyti, sako, kad čia ne gatvė, bet kelias, tame atsiliepime taip pat, nors suteiktas adresas, bet kad kelias būtų įregistruotas, taip nėra. Norint kažką pažeisti arba tą pravažiavimą neteisėtai užpilti, turi būti pažeidimo kažkoks objektas. Tai kas dabar buvo pažeista. Jei pareiškėjas kažką ir padarė savo sklype, nors ribos ir nenustatytos, tačiau tai jo sklypas, ribos nebuvo pažeistos, kaimynai pretenzijų dėl to nereiškia, be to, ten kelio arba, kaip sako savivaldybė, gatvės nėra. Yra įregistruotas adresas, bet kelias nesuformuotas. Savivaldybė atsiliepime pati sau prieštarauja, sako, kad yra pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, tad kaip galima sakyti, kad pažeidė tą gatvę, jei gatvės net nėra, nėra nustatytas joks servitutas. Be to, projektas turi būti parengtas, jį reikia suderinti, tai kaip galima dabar skirti baudą, jei projektas yra tik rengimo stadijoje. Juk šiuo atveju nėra pažeidimo objekto, t. y. nėra kelio, nėra gatvės, kad būtų galima kažką pažeisti. Savivaldybė atsiliepime nurodė kitą bylą, ją cituoja, t. y. kad nėra įgyta nuosavybės teisė į gatvės dalį, kuri neteisėtai buvo įtraukta į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Ką tai reiškia. Jei neteisėtai ta gatvės dalis buvo įtraukta į pareiškėjo sklypą, tai iš neteisės negali atsirasti teisė. Taip negali būti, juk jei neteisėtai įtraukta, tai jo ir negali būti. Dėl to kelio, tai, nori pabrėžti, kad yra tik projektas, dar neaišku, ar tas projektas bus patvirtintas, ar tas kelias bus ir ar bus toje vietoje. Dėl gatvės sugadinimo, tai juk galima sugadinti tik tada, kai yra gatvė. Yra Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pasakyta, kad iki siūlomo įrengti kelio servituto yra išlygintas žemės paviršius, niekur nepasakyta, kad nuo (duomenys neskelbtini), būtent žemės sklype, išlygintas kelias ar sugadinta gatvė. Sako, kad netinkamas įrodymas, bet kitokių įrodymų savivaldybė nepateikė, jis yra nenuginčytas, todėl nesivadovauti tuo protokolu nemato pagrindo. Sako, kad trukdomas pravažiavimas, bet skundų, nežino, jie jų nematė, gal jie ir buvo, negali pasakyti, tikrai nematė nei vieno skundo. Gal pareiškėjui žinoma, kad yra kokie skundai, bet iš esmės jiems yra suformuotas tas kelias, pravažiavimas per tą sklypą. Savavališkai ar nesavavališkai, sako, su kuo ten suderinta, tai pareiškėjo žemės sklypas, dėl servituto vyksta ginčas, bet pravažiavimas yra faktinis, jis yra. Tai nurodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Dėl paties teisinio pagrindo, tai vadovaujamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu, kuriuo patvirtintos tvarkos ir švaros taisyklės (cituoja 15.14 punktą). Norint pritaikyti tą sprendimą, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės. Ten yra žemės, ne statybinės medžiagos, tai neteršia ir netrukdo aplinkiniams, nesupranta, kaip gali trukdyti, jei ten yra pravažiavimas ir pravažiuoti galima. Jai atrodo, kad tai tikrai nėra įrodyta ir pagrįsta, todėl negalima vadovautis tuo punktu ir skirti baudą. Turėtų būti nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyta, ką pažeidė ir tuomet tinkamai kvalifikuota. Kelis kartus skunde parašyta, kad buvo surašyti protokolai, bet nutraukti, nes tam nebuvo pagrindo. Tik šiuo atveju buvo priimtas nutarimas, tačiau neaišku, kokiu pagrindu. Nori pasakyti, kad pati savivaldybė priimdama tokius sprendimus, prieštaraudama servitutui, nesusiderina dėl tų veiksmų. Neaišku, kokiu pagrindu jie dabar nesutinka, nes buvo raštu kreiptasi į sodų bendriją, rašte nurodė, kad savivaldybė neprieštarauja, sodų bendrija pasakė, kad jie taip pat neprieštarauja, tačiau ne jų kompetencija spręsti šiuos klausimus, tai dabar nebeaišku, kuo buvo remtasi. Dar nori atkreipti dėmesį į atsiliepime nurodytas formuluotes dėl gatvės ir kelio. Čia nurodytas statybos reglamentas, kuris negalioja nuo 2015 m. ir kad pagal tą reglamentą įforminta gatvė. Šiuo metu yra kitas reglamentas, kuriuo pasakyta, kas yra kelias, gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Kelių įstatyme pasakyta, kad gatvė yra kelias arba atskiras ruožas, turintis pavadinimą. Atsiliepime sakoma, kad laikoma, jog ten yra gatvė, kadangi ji turi pavadinimą, todėl laikoma, kad tai yra kelias. Nors VĮ Registrų centras minėtu raštu nurodė, kad ten nėra kelio. Be kelio gatvės negali būti. Jei nėra kelio, kuris turi būti suformuotas, nustatytos jo ribos, įregistruotas, tai kaip gali būti gatvė. Dėl mokesčių, tai pasisakė pats pareiškėjas. Sakyti, kad jis padarė pažeidimą, nes kažkas savavališkai kažkada pravažinėjo tą vietą, nemato teisinio pagrindo, pagal kurį būtų galima laikyti tą pravažiavimą teisėtu keliu. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad nutarimas yra neteisėtas, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Teismo posėdyje institucijos atstovė N. J. paaiškino, kad viskas jau vyksta 10 metų, todėl pirmiausia reiktų išspręsti visus klausimus civiline tvarka, neįtraukiant papildomų institucijų, išspręsti klausimą dėl servituto, ar tai pravažiavimas ar kelias, o po to jau spręsti, kur galima nutiesti savo nuožiūra kelią ir suteikti servitutą, o kurį, jei jis, asmens požiūriu netinkamas, užversti. Kitas dalykas, ar galima nubrėžti ribas, jei teismas sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, panaikino kadastrinius matavimus. Negalima teigti, ar tas pravažiavimas įeina į žemės sklypą, jei nėra žinomos sklypo ribos. Antra, visiškai nelogiška, jei rodomi kadastriniai matavimai, kur aiškiai pažymėta (duomenys neskelbtini), tai ties tuo buvusiu asmens sklypu, kur buvo nustatyti kelias, gatvė dingsta, o paskui vėl atsiranda. Juk taip nebūna. Norima nustatyti ir buvo kreiptasi į savivaldybę dėl šiaurinės dalies pravažiavimo, ką tikrai galima daryti, tačiau tai nesuteikia teisės pačiam nuspręsti užversti (duomenys neskelbtini) gatvę ir šitaip sudaryti kliūtis naudotis viešuoju keliu žmonėms, kurie nori patekti į savo sklypą. Žmonės naudojasi kitu keliu, nes buvo atimta galimybė naudotis tuo viešuoju keliu. Reiktų spręsti ginčą teisiniu keliu, o ne užversti vieną kelią, padaryti kitą ir nuspręsti, kuris kelias geresnis. Ginčai kyla dėl bendrijos narių skundų ir prašymų padėti, nes jie negali patekti į savo žemės sklypus, nes pastoviai būna užtveriamos tvoros arba užverčiamas kelias. Ši teisė ginčijama kitų bendrijos narių. Bus formuojama ne gatvė, o sklypas, kad būtų aptarnauta gatvė, kadangi pati gatvė yra. Kaip žinoma iš civilinės bylos, šis kelias buvo neteisėtai įmontuotas į tą sklypą, todėl kadastriniai matavimai ir panaikinti, dabar neaišku, kaip yra, ar tikrai tas keliukas patenka į asmens sklypą. Miesto planuose yra įtraukta, pažymėta ir suteiktas adresas, todėl tai yra gatvė. Negali pakomentuoti dėl kelio įregistravimo. Gatvė yra, o sklypas formuojamas tam, kad savivaldybė galėtų atsivežti techniką ir ją susistatyti, kad galėtų tvarkyti gatvę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Iš teismui pateiktų skundo priedų ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas K. A. 2018 m. gegužės 28 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl D. S. savivaliavimo“ (b. l. 64). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. 16.08 val. D. S. surašytas protokolas už savivaliavimą (ROIK: 18084317645) pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (teismo pastaba – šiame straipsnyje yra tik viena dalis) dėl to, kad jis suniokojo (duomenys neskelbtini) atkarpą prie 24 namo, užvertė žemėmis ir sudėjo medžių šaknis; teismas panaikino D. S. ir A. S. sklypo ribas ir gatvė atiduota savivaldybei, bet D. S. įrengė pagal naują projektą apvažiavimą (kaip jam patogiau), bet nėra gauta „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sodo bendrijų sutikimų, o kaimynai nesutinka greičiausiai dėl to, kad konfliktai yra ne vienerius metus dėl šio kelio; į protokolą įrašytas nurodymas atlaisvinti kelią, nes kitaip vėl teks taikyti sankcijas.

Nors minėtame tarnybiniame pranešime nenurodyta data ir laikas, kada D. S. atliko aprašytus veiksmus, iš pranešime paminėto 2018 m. gegužės 28 d. 16.08 val. administracinio nusižengimo protokolo Nr. SAVAD-13-ANR_P-20317-2018 (ROIK: 18084317645) (toliau – Pirmas protokolas, jo kopija pateikta kartu su D. S. skundu, b. l. 33–34) matyti D. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo vieta, data ir laikas, t. y. Vilnius, (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 21 d. 16.56 val. Pažeidimo esmė – D. S., naudodamasis tariama savo teise savavališkai supylė žemių krūvą, sukrovė medžių šaknis ir suniokojo dalį (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini) sklypo), tokiu būdu panaikindamas dalį (duomenys neskelbtini) gatvės (žemės sklypo ribos yra panaikintos), tokiais veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) gyventojų teisę nevaržomai privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) gatve.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 19 d. nutarimu (ROIK:18084317645) nutraukė Pirmu protokolu D. S. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną (toliau – ir Pirmas nutarimas, jo kopija pateikta kartu su D. S. skundu, b. l. 35). Šiame nutarime nurodyta, kad ANK 518 straipsnyje įtvirtina teisės norma yra blanketinė, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti, nurodyti ir įrodyti, kad asmuo pažeidė tam tikro teisės akto reikalavimus, o D. S. 2018 m. gegužės 28 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. Nr. SAVAD-13-ANR_P-20317-2018 (ROIK: 18084317645) (t. y. Pirmame protokole) nebuvo nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, o tai laikoma esminiu administracinio nusižengimo protokolo trūkumu, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina. Taigi administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija D. S. nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal ANK 518 straipsnį. Nors minėtame nutarime akcentuoti Pirmojo protokolo trūkumai, administracinio nusižengimo byla nebuvo grąžinta administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti, o šios bylos teisena buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (teismo pastaba – šiame straipsnyje yra tik viena dalis, todėl tikslesnis teisės normos nurodymas būtų ANK 591 straipsnio 1 punktas), kuriame nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tą pačią dieną, kai buvo priimtas Pirmas nutarimas, t. y. 2018 m. liepos 19 d., tas pats vyriausiasis specialistas K. A. surašė D. S. naują administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-28714-2018 (ROIK: 18088945920) (toliau – ir Antras protokolas, b. l. 42). Šiame protokole D. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas, taip pat pažeidimo esmė yra visiškai analogiškos nurodytoms Pirmame protokole, papildomai nurodytas tik teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14 punktas (teismo pastaba – šiame punkte įtvirtintas draudimas laikyti statybines ar kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams). Taigi D. S. antrą kartą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl tų pačių jo veiksmų, kai jam vieną kartą ji jau buvo nutraukta. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) antrą kartą išnagrinėjusi bylą dėl tų pačių D. S. inkriminuotų veiksmų, 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė skundžiamą nutarimą (ROIK: 18088945920) (toliau – ir Antras nutarimas), kuriuo D. S. pripažino kaltu padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, nepaisant to, kad Pirmu nutarimu bylos teisena buvo nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

Kasacinis teismas, aiškindamas dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principą, nurodė, kad niekas negali būti persekiojimas ir nubaustas du kartus už tą patį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalis, ANK 2 straipsnio 5 dalis). Dvigubo baudimo draudimas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018). Nors kalbama apie baudžiamąjį procesą, tačiau minėtos Konvencijos nuostatos taikytinos ir administracinio nusižengimo procesui. Taigi draudžiama bausti asmenį du kartus traukiant jį administracinėn atsakomybėn už tą pačią veiką. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, t. y. D. S. už tą pačią veiką traukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą. ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundo teisminio nagrinėjimo metu į bylą buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 4 PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. spalio 9 d. D. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 15-ANR_P-335-2018 (ROIK: 18092853615) pagal ANK 518 straipsnį už tai, kad jis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 3 d. 10:26 val., naudodamasis savo teise savavališkai supylė žemių krūvą, sukrovė medžių šaknis ir suniokojo dalį (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini) sklypo), tokiu būdu panaikindamas dalį (duomenys neskelbtini) gatvės (žemės sklypo ribos yra panaikintos), tokiais veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini) gyventojų teisę nevaržomai privažiuoti prie jiems priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) gatve. Taigi šiuo protokolu D. S. vėl buvo inkriminuoti tie patys veiksmai, tik nurodyta kita jų atlikimo data ir laikas. Pažymėtina, kad Vilniaus m. 4 PK nutarimu (ROIK: 18092853615), vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena taip pat buvo nutraukta, motyvuojant tuo, jog, atlikus medžiagos patikslinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad faktinės įvykio aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo protokolo nurodytai nusižengimo esmei. Teismo posėdyje D. S., pateikdamas nurodytus protokolą ir nutarimą, paaiškino, kad minėta administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva. Taigi D. S. už tą pačią veiką buvo persekiojamas iš viso tris kartus.

D. S. prašymas priteisti jam iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos jo turėtas bylinėjimosi (advokatės teisinės pagalbos) išlaidas, netenkintinas, kadangi ANK nenumato tokių išlaidų atlyginimo galimybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-5510-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl D. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš