Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. skundą dėl Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. VMI-02-ANR_N-369-2018 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2018 m. gegužės 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. vasario 27 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pavėluotai teikė pajamų ir PVM deklaracijas, PVM sąskaitų-faktūrų registrų duomenis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkto, 42-2 straipsnio, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 18079994812 medžiagos 3 lapas).

Teismo posėdyje M. M. prašė skundą tenkinti – sumažinti paskirtos baudos dydį. Paaiškino, kad administracinių nusižengimų protokolai jam buvo surašyti 2017-09-19, 2017-11-24 ir 2018-04-18. Nurodė, kad, nors surašant pirmąjį protokolą jau buvo padaryti ir pažeidimai, nurodyti antrajame protokole, tačiau jie pirmajame protokole nenurodyti. Be to, jis yra trijų įmonių vadovas, visose įmonėse buvo tie patys pažeidimai, tačiau dėl pažeidimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas atskiras protokolas. Visų įmonių deklaracijas teikdavo tuo pačiu metu, vėluodamas. Jei pirmieji du protokolai būtų sujungti į vieną, būtų buvusi skirta tik viena bauda. Jam visų skirtų baudų suma yra nemaža – 525 Eur. Tai nėra nusižengimų sunkumą atitinkanti pinigų suma, nes valstybės biudžetui jokia žala nepadaryta. Jis vėlavo pateikti deklaracijas 2-3 dienas, tik kartą pavėlavo 7 dienas, kai buvo sutrikęs sistemos darbas. 2016 metais už vėlavimą pateikti deklaraciją jam skirtas įspėjimas. Sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau vėlavo pateikti deklaracijas dėl didelio darbo krūvio, buvo išvykęs, buvo sutrikęs sistemos darbas, buvo Kalėdų atostogos. Nepripažįsta, kad piktybiškai vėluodavo pateikti deklaracijas. Šiuo metu jas pateikia laiku. Prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį atsižvelgiant į tai, kad dėl tapačių pažeidimų buvo surašyti du protokolai, kai buvo galima surašyti vieną, jo gaunamos pajamos yra 1200 Eur, jis augina du mažamečius vaikus.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad M. M. už tapačius administracinius nusižengimus buvo baustas minimaliomis baudomis, taigi ir už antrą nusižengimą buvo skirtas ne baudos vidurkis, o minimali bauda, tačiau ir toliau tendencingai vėluoja pateikti deklaracijas. Už vėlavimą pateikti deklaracijas 1-2 dienas paprastai protokolai nesurašomi. Surašyti atskiri protokolai, nes darbuotojai dirba ne su įmonių vadovų, o su pačių įmonių sąrašais. Vienam darbuotojui atiteko dvi įmonės, kitam – viena. Vėluojančias pateikti deklaraciją įmones pateikia centrinis mokesčių administratorius. Kadangi pareiškėjas sistemingai nevykdo pareigos laiku teikti deklaracijas, todėl yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jei būna sutrikęs sistemos darbas – į tai atsižvelgiama ir sutrikimo laikotarpis nelaikomas vėlavimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti, šiuo atveju administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo M. M. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, dėl šios aplinkybės ginčo nėra, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. skundu iš esmės prašo skirti jam mažesnę baudą.

Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamas deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantis pateikti asmuo, pažeidęs ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarką, pavėlavęs pateikti ar nepateikęs ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų, įrašęs neteisingus duomenis į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, pateikęs neteisingus duomenis, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Analizuojamu atveju M. M. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. VMI-02-ANR_N-369-2018 už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo skirta 225 eurų dydžio bauda, t. y. pažeidėjui skirta didesnė už vidurkį bauda.

M. M. padarytas nusižengimas nėra vienkartinio pobūdžio, nes jis už analogiškus nusižengimus 2017-10-10 ir 2017-12-12 nutarimais buvo baustas minimalia 150 Eur dydžio bauda, be to, 2017-05-25 nutarimu už analogišką nusižengimą jam buvo skirtas įspėjimas. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl jo padarytų nusižengimų valstybės biudžetas nepatyrė jokios žalos, tačiau žalos valstybės biudžetui požymis ir nėra numatytas ANK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje. M. M. teigimu, jis vėlavo pateikti deklaracijas tik keletą dienų, visų įmonių deklaracijas teikdavo tuo pačiu metu, tačiau iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini), UAB deklaracijas už 2017 metų rugpjūčio mėnesį pateikė 2017-09-15, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2017-09-18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas už 2017 m. gruodžio mėnesį vėlavo pateikti 7 dienas, už 2017 m. lapkričio mėnesį – 6 dienas. Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė paaiškino, kodėl pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, pažymėjo, kad už du nusižengimus jam buvo skirtos tik minimalios baudos, be to, pareiškėjas sistemingai daro analogiškus nusižengimus, nors ne kartą buvo informuotas apie deklaracijų pateikimo terminus.

Teismas pažymi, kad duomenys apie ankstesnį pareiškėjo baustumą neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, kad jis iš ankstesnio baustumo išvadų nedaro. Tai, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės ir jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, nėra esminės aplinkybės švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, į ką atsižvelgė nuobaudą paskyrusi Institucija. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių – skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė sukels nepatogumų pažeidėjui, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl ko turėtų būti mažinama paskirta bauda. M. M. žinojo, kad už deklaracijų nepateikimą laiku yra numatyta administracinė atsakomybė, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Nenurodant išimtinių priežasčių dėl baudos sumažinimo, tokie formalūs argumentai labiau panašūs į bandymą bet kokiais būdais palengvinti situaciją. Nors nuobaudos skyrimas sukels pareiškėjui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties pareiškėjo veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

Todėl įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. VMI-02-ANR_N-369-2018 dalyje dėl paskirtos baudos dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, mažinti baudą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Institucijos nutarime taikyta ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje ne mažesnė nei vidurkis bauda negali būti pripažįstama pažeidžianti teisingumo, protingumo ar konstitucinius teisinės valstybės principus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

M. M. skundo netenkinti ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. VMI-02-ANR_N-369-201 palikti nepakeistu.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 18079994812 medžiagą grąžinti Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.