Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Palangos kredito unija, Kretingos kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, SIA 2B Kapital, A. J., antstolė B. T., antstolė V. D., antstolė V. V., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškėjas negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję. Pareiškėjas taip pat prašo bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“, patvirtinti 100 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, taip pat patvirtinti 1 350 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjo ir jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pagrindiniai teismo motyvai:

2.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dar 2011 metais išvyko gyventi į Vokietiją, kur gyvena ir dirba iki šiol. Teismas nusprendė, kad pareiškimas neteismingas Plungės apylinkės teismui. Iš pareiškimo bei jo priedų matyti, jog pareiškėjas dar nuo 2016 m. sausio 6 d. nuomojasi gyvenamąjį būstą Vokietijoje, kuriam kas mėnesį skiria po 700 Eur, taip pat dirba V. K. (V. K.) įmonėje, su kuria turi sudaręs sutartį iki 2022 m. sausio 31 d. Jo darbo santykių Lietuvoje nėra nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. Jokio registruoto turto Lietuvoje jis neturi. Piniginių lėšų operacijos pastaruosius trejus metus vykdomos tik Vokietijos banko sąskaitoje. Iš pateiktų duomenų apie vykdomąsias bylas, matyti, kad jokie išieškojimo veiksmai neatliekami ir galbūt dėl to, jog pareiškėjas yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, o jokio turto ir piniginių lėšų Lietuvoje neturi, viešų duomenų, kad pareiškėjas gyvena ir dirba Vokietijoje, nėra.

2.2. Pareiškėjas gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo dar 1999 m. kovo 1 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šis butas priklauso Kretingos rajono savivaldybei. Kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas yra registruotas vietos savivaldai priklausančiame bute, byloje duomenų nepateikta. Be paties pareiškėjo deklaravimo, kad jis gyvena Lietuvoje, jokie kiti duomenys šio fakto nepatvirtina ir netgi priešingai, akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas gyvena, dirba Vokietijoje.

2.3. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas negyvena Lietuvoje, todėl pateiktas pareiškimas neteismingas Plungės apylinkės teismui.

2.4. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis su pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą Vokietijoje.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo pareiškimą nagrinėti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad be paties pareiškėjo deklaravimo jokie kiti duomenys ne patvirtina pareiškėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet rodo, kad pareiškėjas gyvena, dirba Vokietijoje.

3.2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 2 dalį ir 2.17 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, tarp jo ir Lietuvos Respublikos egzistuoja tvirtas teisinis santykis ir socialinis ryšys. Pareiškėjas laiko Lietuvą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Visos pareiškėjo skolos yra Lietuvos Respublikoje, Vokietijoje Pareiškėjas skolinių įsipareigojimų neturi. Vadinasi, procesas Vokietijoje negalėtų būti pradėtas ir vykdomas, kadangi jis negalėtų būti operatyvus, efektyvus ir teisingas, procesas išbrangtų, nes tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai vieni kitiems turėtų siųsti dokumentus, išverstus į jiems suprantamą kalbą, didėtų pašto išlaidos ir procesą sunkintų skirtingų teisinių bazių taikymas.

3.3. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo šeima, kuriuos pareiškėjas išlaiko. Pareiškėjas Vokietijoje gyvena ir dirba laikinai, iki kol jam pavyks Lietuvoje susirasti geriau apmokamą darbą, įvertinant sunkų pandemijos laikotarpį, kai keisti darbą rizikinga.

3.4. Pareiškėjas teismui pateikė (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymą, kurioje nurodyta, jog R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „Kretingos šeimos medicinos centras“ išduotą pažymą, kad sutuoktinė A. J., vaikai R. J. ir A. J. yra gydytojos B. B. pacientai.

3.5. Pareiškėjas Vokietijoje dirba laikinai, darbo sutartis V. K. įmonėje yra terminuota – baigsis 2022 m. sausio 31 d. Pareiškėjas planuoja ir ketina grįžti į Lietuvą ir čia pasilikti visam laikui, todėl teismo išvada, kad jis turėtų dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptis į Vokietijos teismą pagal gyvenamąją vietą, nepagrįsta.

3.6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nėra draudimo asmeniui, dirbančiam kitoje šalyje, kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog yra įmanomas bankrotas principu „už sienų“. Nėra būtina gyventi toje valstybėje, kad būtų galima inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip neteismingą Plungės apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pareiškimo teismingumo

6. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodamas, jog teismas padarė klaidingas išvadas dėl jo gyvenamosios vietos. Pareiškėjas laiko Lietuvą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Visos pareiškėjo skolos yra Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje gyvena ir jo šeima, o Vokietijoje pareiškėjas dirba laikinai ir ketina grįžti į Lietuvą ir čia pasilikti visam laikui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. – savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių – ar ieškinys (pareiškimas) teismingas tam teismui.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

9. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, nagrinėjamu atveju klausimas dėl teismingumo yra susijęs su Vokietijos Federacine Respublika, todėl šiuo atveju taikytinas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį teismas, kuriam pateiktas pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, savo iniciatyva patikrina, ar jis turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį.

10. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Fizinio asmens, vykdančio savarankišką ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra to fizinio asmens pagrindinė verslo vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei fizinio asmens pagrindinė verslo vieta nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Bet kurio kito fizinio asmens atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra fizinio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei įprastinė gyvenamoji vieta nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per šešis mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo.

11. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad tuomet, kai Sąjungos teisės nuostatos sąvokos aiškiai nenurodo valstybių narių teisės, taikomos norint nustatyti jų prasmę ir apimtį, jų reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (2011 m. spalio 20 d. sprendimo Interedil, C?396/09, EU:C:2011:671, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Kadangi Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nėra jokios nuorodos į valstybių narių teisę, joje esančios sąvokos turi būti aiškinamos autonomiškai ir vienodai. Būtent dėl to, kad šio Reglamento sąvoka „pagrindinių interesų vieta“ turi savarankišką reikšmę, ji turi būti aiškinama vienodai, nesvarbu, kokie yra nacionalinės teisės aktai (pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Interedil, C?396/09, EU:C:2011:671, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo pareiškimo teismingumo ir jo pagrindinių interesų vietos taikytinos ne nacionalinės CK normos, bet Reglamento 3 straipsnio 1 dalis.

12. Dėl Reglamento Nr. 1346/2000 (pakeistas šiuo metu galiojančiu Reglamentu 2015/848 dėl nemokumo bylų) 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „pagrindinių turtinių interesų vieta“ Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios sąvokos apimtis paaiškinta šio reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad „pagrindinių turtinių interesų vieta turėtų būti vieta, kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtinius interesus, todėl ją gali patikrinti trečiosios šalys“. Iš to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad iš šios sąvokos matyti, jog pagrindinių interesų vieta nustatoma remiantis objektyviais ir trečiųjų šalių patikrinamais kriterijais. Šis objektyvumas ir galimybė tretiesiems asmenims patikrinti yra būtini siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir numatomumą, susijusius su teismo, kompetentingo iškelti pagrindinę nemokumo bylą, nustatymu (2016 m. gegužės 24 d. nutarties Leonmobili ir Leone, C?353/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:374, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisingumo Teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendime MH ir NI prieš OJ ir Novo Banco SA byloje C-253/19 pasisakė, kad tą patį aiškinimą reikia taikyti ir nustatant sąvokos „pagrindinių interesų vieta“, kaip ji suprantama pagal šiuo metu galiojantį Reglamentą 2015/848, prasmę ir apimtį.

13. Reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad „nustatant, ar skolininko pagrindinių interesų vietą gali nustatyti trečiosios šalys, reikėtų ypač daug dėmesio skirti kreditoriams ir tam, kurioje vietoje, jų supratimu, skolininkas administruoja savo interesus“. Iš tiesų rėmimasis objektyviais kriterijais, kuriuos gali patikrinti trečiosios šalys, kad nustatytų skolininko pagrindinių interesų vietą, turi leisti nustatyti teismą, su kuriuo skolininkas tikrai susijęs, ir taip patenkinti kreditorių teisėtus lūkesčius. Taigi skolininko pagrindinių interesų vieta turi būti nustatyta bendrai įvertinus visus objektyvius kriterijus, kuriuos gali patikrinti trečiosios šalys, ypač kreditoriai, kurie gali nustatyti faktinę vietą, kur skolininkas paprastai administruoja savo interesus.

14. Iš Reglamento 2015/848 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad pirma išdėstyti argumentai vienodai taikomi visiems skolininkams, nesvarbu, ar tai bendrovės, juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys. Šis bendrasis sąsajos kriterijus nustatant tarptautinę jurisdikciją nemokumo bylos iškėlimo tikslais ir objektyviais bei trečiųjų šalių patikrinamais kriterijais grindžiamas požiūris, kurį reikia taikyti, a fortiori (tuo labiau) galioja fiziniams asmenims, nevykdantiems savarankiškos ūkinės komercinės ar profesinės veiklos. Vadinasi, reikšmingi kriterijai nustatant fizinio asmens, nevykdančio savarankiškos ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, pagrindinių interesų vietą yra kriterijai, susiję su jo turtine ir ekonomine padėtimi, o tai atitinka vietą, kur šis asmuo administruoja savo ekonominius interesus ir gauna bei išleidžia didžiąją dalį savo pajamų, arba vietą, kur yra didžioji jo turto dalis (2020 m. liepos 16 d. sprendimas MH ir NI prieš OJ ir Novo Banco SA, C-253/19, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

15. Kaip pareiškėjas nurodo savo pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, jis kartu su sutuoktine dar 2011 metais persikėlė gyventi į Vokietiją, kur gyvena ir dirba iki šiol. Pareiškėjo nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad R. J., (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), gimė Vokietijoje. Buto nuomos sutartis su vertimu į lietuvių kalbą patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. nuomojasi butą Kerpene, Vokietijoje. Remiantis pateikta darbo sutarties kopija su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 1 d. dirba V. K. įmonėje, sutartis galioja iki 2022 m. sausio 31 d. Pareiškėjo pateiktas jo asmeninės banko Vokietijoje sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis gauna ir išleidžia didžiąją dalį savo pajamų Vokietijoje, o į Lietuvą buvo atlikti tik pavieniai pavedimai. Jokių kitų įrodymų, kad pareiškėjas, dirbdamas Vokietijoje nuolat, savo pajamas nuolat leistų Lietuvoje, nėra, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pats pakankamai didelę laiko dalį praleistų Lietuvoje ir (arba) kad turėtų Lietuvoje kokio nors turto.

16. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 metais jo sutuoktinė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, sutuoktinė su vaikais yra registruoti pas UAB „Kretingos šeimos medicinos centro“ šeimos gydytoją ir vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Tačiau pats pareiškėjas liko gyventi ir dirbti Vokietijoje ir tik planuoja grįžti į Lietuvą. Tai tik parodo, kad šiuo metu pareiškėjo pagrindinių interesų vieta yra būtent Vokietijoje. Vien tik pareiškėjo ketinimas grįžti nuolat gyventi į Lietuvą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo pagrindinių interesų vieta yra Lietuvoje. Kaip minėta, pagal Teisingumo Teismo praktiką pareiškėjo pagrindinių interesų vieta turėtų būti nustatoma pagal objektyvius kriterijus, todėl subjektyvūs ketinimai paprastai neturi didesnės reikšmės. Asmens pareiškimas teismui, kokią valstybę jis laiko savo pagrindinių interesų vieta, pagal Reglamentą taip pat nėra kriterijus, pagal kurį nustatomas pareiškimo iškelti bankroto bylą teismingumas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi teisinės reikšmės pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo kreditorių buvimo tik Lietuvoje. Pareiškėjo kreditoriai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaiko, kad pareiškėjo įprasta gyvenamoji ir pagrindinių interesų vieta būtų Lietuvoje, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas Lietuvoje faktiškai negyvena ir jokių pajamų negauna. Taip pat byloje nėra duomenų ir pareiškėjas tokių nepateikė, kad pareiškėjo kreditoriai žinotų apie pareiškėjo gaunamas pajamas Vokietijoje ir (arba) kad pareiškėjas būtų dengęs bent dalį turimų įsiskolinimų kreditoriams. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo skoliniai išieškojimai būtų perduoti vykdyti Vokietijoje. Be to, pagrindinių interesų vieta, lemianti pareiškimo iškelti bankroto bylą teismingumą, yra nustatoma pareiškimo pateikimo teismui metu, todėl istorinės aplinkybės (pvz., kad asmens įsiskolinimai prieš gana daug metų atsirado Lietuvoje) paprastai negali turėti esminės reikšmės.

18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinės ir vaikų registracijos pas šeimos gydytoją Lietuvoje, pareiškėjo vaikų lankomos mokyklos Lietuvoje negali patvirtinti, kad pareiškėjas administruoja savo ekonominius interesus ir gauna ir išleidžia didžiąją dalį savo pajamų Lietuvoje. Pareiškėjas, nors ir nedeklaravo išvykimo, išvažiuodamas į Vokietiją 2011 metais pakeitė savo gyvenamąją ir darbo vietas, ten iki šiol gyvena, dirba, gauna ir išleidžia didžiąją dalį savo pajamų, o vien ta aplinkybė, kad jis turi ketinimą grįžti gyventi į Lietuvą, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pasikeitė jo pagrindinių interesų vieta.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip neteismingą Plungės apylinkės teismui ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.