Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcja, dėl sprendimų panaikinimo ir atleidimo nuo delspinigių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjos laikotarpio nuo 2002-01-01 iki 2006-12-31 fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau-FAPM) bei gyventojų pajamų mokesčio (toliau-GPM) apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2009-01-14 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-6 dėl nustatytų pažeidimų papildomai apskaičiavo 145 120 Lt FAPM, 94 291 Lt FAPM delspinigius ir 46 065 Lt GPM. Pareiškėja 2009 m. vasario 2 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI, prašydama atleisti ją nuo 94 291 Lt FAPM delspinigių ir neskirti baudų. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjos prašymą, 2009-03-04 sprendimu Nr. (21.26)-256-99 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą, t.y., patvirtino apskaičiuotus 145 120 Lt FAPM, 46 065 Lt GPM bei apskaičiavo 54 501,16 Lt FAPM delspinigių. Be to, Vilniaus AVMI skyrė J. S. 10 proc. dydžio 14 512 Lt FAPM ir 278 Lt GPM baudą, netenkino pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo 54 501,16 Lt FAPM delspinigių. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl atleidimo nuo delspinigių, 2009-04-29 sprendimu Nr. 68-116 patvirtino Vilniaus AVMI 2009-03-04 sprendimo Nr. (21.26)-256-99 dalį, kuria Vilniaus AVMI neatleido pareiškėjos nuo 54 501,16 Lt FAPM delspinigių. Pareiškėja sutinka su MGK 2009-10-16 sprendimo pastebėjimu, kad MAĮ 100 str. 2 d. 3 punktas turėtų būti taikomas sistemiškai su MAĮ 113 str. 1 dalies 3 punktu. Tokia MGK pozicija leidžia pagrįstai manyti, kad netikslingumas išieškoti delspinigius iš mokesčių mokėtojo gali būti pripažintas įvertinus konkrečią faktinę situaciją ir nustačius, kad ekonominė (socialinė) mokesčio mokėtojo padėtis sudaro sąlygas atleisti jį nuo pareigos mokėti delspinigius. Kaip matyti iš Vilniaus AVMI 2009-01-14 patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-6, mokestinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuoti delspinigiai, truko daugiau nei trejus metus, t.y. nuo 2006-01-09 iki 2009-01-14. Visą šį laikotarpį, kai buvo atliekamas pareiškėjos mokestinis patikrinimas, ji geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir vykdė visus jo pavedimus, nevilkino atliekamo mokestinio patikrinimo. Per šį laikotarpį dėl aplinkybių, kurios visiškai nepriklausė nuo pareiškėjos, akivaizdžiai pasikeitė tiek pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis, tiek ir visos šalies ekonominė padėtis. Be to, pareiškėja viena augina vaiką, o jos mėnesinės darbo užmokesčio pajamos, atskaičius mokesčius, siekia vos 1934,50 Lt, todėl 54 501,16 Lt FAPM delspinigių suma yra pernelyg didelė ir visiškai nepakeliama pareiškėjai. Tuo tarpu MGK savo sprendime tik formaliai įvertino tas aplinkybes, kad mokestinis tyrimas buvo atliekamas net trejus metus, kad pareiškėja viena augina nepilnametį vaiką, o jos nuolatinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra itin mažos. Remiantis MAĮ 141 str. 1 d. 1 punktu, atleidimo nuo mokėtinų delspinigių pagrindas yra nebuvimas mokesčių mokėtojo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Pagal MAĮ ar kitus mokesčio įstatymus už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriami delspinigiai laikomi griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, t.y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. MGK savo 2009-10-16 sprendime teisingai pastebėjo, kad pareiškėja neginčijo mokestinio patikrinimo metu papildomai paskaičiuotų FAPM ir GPM. Tačiau vien tai, jog nebuvo pateiktas skundas dėl priskaičiuotų FAPM ir GPM, nesudaro prielaidų daryti išvadas apie pareiškėjos kaltės buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju pareiškėjai priskaičiuota 145 120 Lt FAPM nepriemoka susidarė dar 2002 metais. Pagal tuo metu galiojusį Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo (toliau-FAPMĮ) 35 str. 20 punktą pajamos, gautos už vertybinių popierių perleidimą buvo neapmokestinamos. Naujas Laikinasis fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas (toliau- LFAPMĮ), apmokestinęs aukščiau nurodytų pajamų rūšį, įsigaliojo tik 2003 m. sausio 1 d., tačiau 2002 m., kuomet pareiškėja įvykdė UAB „Versola" akcijų perleidimo sandorius, nebuvo galimybės numatyti, kad atitinkamos pajamos galėtų būti apmokestintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors vietos mokesčių administratorius nurodo, jog 2002-02-01 ir 2002-11-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo siekiama įteisinti kitas pajamas ir tokiu būdu išvengti pajamų mokesčio mokėjimo, tačiau pareiškėjos nuosavybės teise turėtų UAB „Versola" akcijų vertinimas, kurio pagrindu pareiškėjai paskaičiuota FAPM nepriemoka, buvo atliktas praėjus beveik šešeriems metams nuo akcijų perleidimo, t.y. 2008 metais. 2002 metais pareiškėja ne tik negalėjo numatyti, kad vertybinių popierių pajamos galėtų būti apmokestintos, bet ir neturėjo jokių galimybių nustatyti perleidžiamų vertybinių popierių vertės, nuo kurių galėjo būti apskaičiuoti atitinkami mokesčiai. Pareiškėja daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti ją nuo mokėtinų delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. 2 punkte numatytais pagrindais- t.y. mokesčio įstatymo pažeidimą padarius dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Mokesčių pažeidimas nebuvo padarytas tyčia ir sąmoningai, t.y., esant pareiškėjos kaltei. MGK, priimdama 2009-10-16 sprendimą, nevertino šių aplinkybių. MAĮ 141 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Žalos padarymas biudžetui turėtų būti suprantamas, kaip dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų, kuriais padaromas neigiamas poveikis valstybės finansiniams interesams, valstybės negautos mokestinės pajamos. Tokiu atveju laikytinas, pavyzdžiui, mokestinės permokos turėjimas ir pan. Dar 2004 m. pareiškėjos ūkinės veiklos rezultatu tapo 81 339 GPM permoka, tačiau dėl itin ilgai užsitęsusio mokestinio patikrinimo pareiškėja negalėjo atgauti šios pinigų sumos iš valstybės biudžeto, t.y. GPM permoka pareiškėjai nebuvo grąžinta ilgiau nei ketverius metus. Tokiu būdu ne tik nebuvo padaryta žala valstybės biudžetui, tačiau ir valstybė turėjo galimybę ilgiau nei ketverius metus neatlygintinai naudotis pareiškėjai priklausančia pinigų suma ir gauti atitinkamos naudos. MGK tik formaliai atsižvelgė, kad delspinigių dydis buvo perskaičiuotas ir sumažintas atsižvelgiant į pareiškėjos permoką, tačiau nepagrindė valstybei padarytos žalos fakto, t.y. neįvertino fakto, jog valstybė daugiau nei ketverius metus neatlygintinai disponavo pareiškėjai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. MAĮ 95 str. 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad delspinigiai laikytini mokestinės prievolės užtikrinimo būdu. Sisteminė MAĮ 95 str. 1 dalies 1 punkto ir kitų MAĮ nuostatų analizė leidžia teigti, kad delspinigiai ir jų dydis turi kompensuojamąjį pobūdį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), aiškindamas atleidimo nuo delspinigių institutą, pabrėžė, kad atleidžiant nuo delspinigių MAĮ 141 straipsnyje numatytais pagrindais, visada privalu atsižvelgti į delspinigių, kaip mokestinės prievolės užtikrinimo būdo, tikslus (adm.byla Nr. Al5-141-2005). Tai reiškia, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas delspinigius, privalo įvertinti atitinkamais mokesčio mokėtojo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytą žalą (žala turėtų būti suprantama kaip žala valstybės biudžetui), kurią kompensuoti siekiama apskaičiuojant mokesčių mokėtojui delspinigius (b.l.5-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVMI atliko J. S. laikotarpiais nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31 ir nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31 gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių patikrinimą (FAPM, GPM) ir surašė 2009-01-14 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-6, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja pagal 2002-02-01 bei 2002-11-15 akcijų pardavimo sutartis iš JAV kompanijos ,,Southwark Corporation INC“ už UAB ,,Versola“ 1874 vnt. akcijų pardavimą gavo 248 400 Lt pajamų, o 725 600 Lt gavo kitų pajamų, kurios įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apmokestintos. Akte nurodyta, kad pajamos už akcijų pardavimą 2002 metais pagal FAPMĮ 35 str. 20 punktą buvo neapmokestinamos, todėl, 2002-02-01 bei 2002-11-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis įteisinus kitas gautas pajamas, buvo siekiama išvengti pajamų mokesčio mokėjimo ir buvo pažeista prievolė mokėti FAPM. Sandoriais, kuriais UAB ,,Versola“ akcijos parduotos už nepagrįstai aukštą kainą, buvo siekiama gauti mokestinę naudą- išvengti 145 120 Lt FAPM mokėjimo. Vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 dalimi, 10 straipsniu, VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr.VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1 punktu, 2009-01-14 patikrinimo akte Nr.(21.26)-04-77-6 padaryta išvada, kad 2002 metais pareiškėja už 2002-02-01 ir 2002-11-15 parduotas UAB ,,Versola“ akcijas gavo 248 400 Lt akcijų pardavimo pajamų, o likusi pagal šias akcijų pardavimo sutartis gauta suma- 725 600 Lt yra kitos pajamos. Vilniaus AVMI 2009-01-14 patikrinimo aktu Nr. (21.26)-04-77-6 J. S. papildomai apskaičiavo: 154 120 Lt FAPM, 94 291 Lt FAPM delspinigių ir 46 065 Lt GPM (MGK byla Nr.6.11-02(7-171/2009), toliau-,,ten pat“, b.l.58-68).

Pareiškėja 2009-02-02 pateikė pastabas dėl 2009-01-14 patikrinimo akto Nr. (21.26)-04-77-6, kuriomis prašė atleisti ją nuo papildomai apskaičiuotų 94 291 Lt FAPM delspinigių mokėjimo bei neskirti baudos, motyvuodama tuo, kad jos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2004 metus buvo deklaruota grąžintina 81 339 Lt suma, kuri buvo patvirtinta šiuo aktu (ten pat, b.l.126).

Vilniaus AVMI 2009-03-04 sprendimu Nr. (21.26)-256-99 nustatė, kad patikrinimo akte buvo apskaičiuota 94 291 Lt FAPM delspinigių, neįvertinus GPM permokos, todėl įvertinus minėtą GPM permoką, FAPM delspinigiai perskaičiuojami: vietoje 94 291 Lt delspinigių pareiškėjai apskaičiuojama 54 501,16 Lt FAPM delspinigių, ir iš dalies patvirtino patikrinimo aktą, skyrė pareiškėjai 14 512 Lt FAPM baudą bei 278 Lt GPM baudą, neatleido pareiškėjos nuo 54501,16 Lt FAPM delspinigių. Sprendimas grindžiamas tuo, kad neskirti baudos už veiką, kokią padarė pareiškėja įstatymas nenumato, todėl, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir nustačius pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su vietos mokesčių administratoriumi bei operatyviai teikė reikalingus dokumentus, paaiškinimus), pareiškėjai, vadovaujantis MAĮ 50 str. 2 dalimi (iki 2004-04-30 galiojusi redakcija), MAĮ 139 straipsniu (iki 2004-04-13 galiojusi redakcija), skirta 10 proc. 14 512 Lt FAPM bauda ir 278 Lt GPM bauda. Dėl atleidimo nuo delspinigių nurodė, kad pareiškėja neįrodė, kad įstatymą pažeidė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, neskaičiavusi ir nemokėjusi FAPM dėl savo ar kitų asmenų kaltės, pareiškėja pažeidė įstatymą ir padarė žalą valstybės biudžetui, nepateikė duomenų, kad mokesčio pažeidimai padaryti dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčio administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, todėl pareiškėja negali būti atleista nuo delspinigių mokėjimo kaip neatitinkanti MAĮ 100 sr. 1 d. 2 punkto ir 141 str. 1 dalies reikalavimų (ten pat, 56-57).

Nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria Vilniaus AVMI neatleido pareiškėjos nuo delspinigių, pareiškėja kreipėsi į VMI, remdamasi MAĮ 141 str. 1 d. 2 ir 3 punktais ir prašydama atleisti ją nuo 54 501,16 Lt FAPM delspinigių. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009-04-29 priėmė sprendimą Nr.68-116 patvirtinti Vilniaus AVMI 2009-03-04 sprendimo Nr.(21.26)-256-99 dalį, kuria Vilniaus AVMI neatleido pareiškėjos nuo 54 501,16 Lt FAPM delspinigių. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pagal MAĮ nuostatas už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriamos sankcijos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo. LVAT 2005-02-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-141/2005) nutartyje išaiškino, jog MAĮ 141 str. 1 d. 2 punkte numatytas pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių (cas fortuit) poveikiu. Pareiškėjos atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Tuo, kad pareiškėja FAPMLĮ nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo 145 120 Lt FAPM, ji padarė žalą biudžetui. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji mokesčio įstatymo pažeidimą padarė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu arba telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Priešingai, patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja siekė išvengti mokesčių mokėjimo, akcijų pardavimo už nepagrįstą kainą sandoriu siekė mokestinės naudos. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, jos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį. Kadangi byloje nenustatytas nė vienas iš MAĮ 100 str. 1 dalyje bei Taisyklių 7 punkte nustatytų pagrindų, leidžiančių atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo, nėra pateikta jokių įrodymų kuriam nors pagrindui pagrįsti, todėl nėra juridinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių (ten pat, b.l.48-50).

Nesutikdama su VMI 2009-04-29 sprendimu Nr. 68-116, pareiškėja kreipėsi į MGK, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, anot kurio jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti MAĮ 100 str. 1 d. 2 punktą ir 141 str. 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo 54 501,16 Lt FAPM delspinigių, 2009-10-16 priėmė sprendimą Nr. S-324(7-171/2009) patvirtinti VMI 2009-04-29 sprendimą Nr. 68-116. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja siekė išvengti pajamų mokesčio mokėjimo ir taip pažeidė prievolę mokėti FAPM. Pareiškėja neginčijo patikrinimo metu apskaičiuotų 145 120 Lt FAPM, 46 065 Lt GPM bei paskirtų 14 512 Lt FAPM ir 278 Lt GPM baudų. Delspinigiai yra skiriami mokesčio nepriemokos pagrindu. Pareiškėja sutiko, kad mokesčio nepriemoka ir jos pagrindu paskirtos baudos yra apskaičiuotos pagrįstai, t.y. pareiškėja pripažino pažeidimą, todėl ji negali būti atleista nuo delspinigių MAĮ 141 str. 1 d. 1 punkto pagrindu. Pareiškėja negali būti atleidžiama nuo delspinigių ir MAĮ 141 str. 1 d. 3 punkto pagrindu, kadangi net ir atsižvelgus į pareiškėjos turimą GPM permoką bei perskaičiavus FAPM delspinigius, nepaneigiamas faktas, kad žala biudžetui buvo padaryta. Pareiškėja taip pat negali būti atleidžiama nuo delspinigių MAĮ 100 str. 1 d. 2 punkto pagrindu, kadangi ši nuostata taikoma sistemiškai su MAĮ 113 str. 1 d. 3 punkto nuostata, detalizuojančia sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį ir kurioje įtvirtintas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurioms egzistuojant gali būti pripažinta, jog asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra itin sunki ir tuo pagrindu mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo prievolės sumokėti delspinigius. Tarp tokių aplinkybių minimos šios: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Iš esmės visos aplinkybės nurodytos MAĮ 113 str. 1 d. 3 punkte yra siejamos su tokia mokesčių mokėtojo ekonomine (socialine) situacija, kai jis negauna jokių pajamų ir yra valstybės remiamas arba jam tokios paramos reikia. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad jos realiai gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia 1934,50 Lt (atskaičiuos mokesčius) ir ji nėra socialiai remtina, todėl jos prašymas atleisti nuo delspinigių mokėjimo yra atmestinas (ten pat, b.l.147-151).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau-MAĮ) 95 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra delspinigiai. Skundais mokesčių administratoriams, MGK ir teismui siekiama, jog pareiškėja būtų atleista nuo priskaičiuotų delspinigių, neginčijant priskaičiuotos delspinigių sumos bei trukmės, už kurį jie priskaičiuoti. Minėta, kad pareiškėja skunduose Vilniaus AVMI bei VMI atleidimo nuo mokėtinų delspinigių teisinį pagrindą nurodė MAĮ 100 str. 1 d. 2 punktą bei MAĮ 141 str. 1 d. 2 ir 3 punktus.

MAĮ 100 str. 1 dalyje (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: yra MAĮ 141 str. 1 dalyje nustatytas pagrindas (2p.). MAĮ 141 str. 1 dalyje (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Skundą teismui pareiškėja taip pat grindžia MAĮ 100 str. 1 dalies (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) 3 punktu, kuris nustato, jog nuo delspinigių mokėjimo gali būti atleidžiama ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams- fiziniams asmenims. MAĮ 113 str. 1 dalyje (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Kolegija sutinka su mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų pozicija, jog pareiškėja neįrodė nei vieno teisinio pagrindo, reikalingo priimti sprendimą atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, buvimo.

Dėl skundo argumento, jog pareiškėjai priskaičiuota 145 120 Lt FAPM nepriemoka susidarė dar 2002 metais, o pagal tuo metu galiojusio FAPMĮ 35 str. 20 punktą pajamos, gautos už vertybinių popierių perleidimą buvo neapmokestinamos. Naujas Laikinasis fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas (toliau- LFAPMĮ), apmokestinęs aukščiau nurodytų pajamų rūšį, įsigaliojo tik 2003 m. sausio 1 d., tačiau 2002 m., kuomet pareiškėja įvykdė UAB „Versola" akcijų perleidimo sandorius, nebuvo galimybės numatyti, kad atitinkamos pajamos galėtų būti apmokestintos, kolegija pasisako, kad jis neatitinka faktinės situacijos, kadangi patikrinimo aktu bei Vilniaus AVMI, VMI ir MGK sprendimais, kurių teisėtumo mokesčių apskaičiavimo dalyje pareiškėja neskundžia, nustatyta, kad, pareiškėja, pasinaudodama tuo, jog pajamos už akcijų pardavimą 2002 metais pagal FAPMĮ 35 str. 20 punktą buvo neapmokestinamos, pagal 2002-02-01 bei 2002-11-15 akcijų pardavimo sutartis už akcijų pardavimą gavo 248 400 Lt pajamų, o 725 600 Lt gavo kitų pajamų, kurios įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apmokestintos, taigi, akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis įteisinus kitas gautas pajamas, buvo siekiama išvengti pajamų mokesčio mokėjimo ir buvo pažeista prievolė mokėti FAPM. Sandoriais, kuriais UAB ,,Versola“ akcijos parduotos už nepagrįstai aukštą kainą, buvo siekiama gauti mokestinę naudą- išvengti 145 120 Lt FAPM mokėjimo. Nesumokėjusi mokesčių, pareiškėja padarė žalą Valstybės biudžetui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad pareiškėja atitinka MAĮ 113 str. 1 dalyje asmenims keliamus reikalavimus, ji, kaip minėta, 2002 metais gavo gavo 974 000 Lt pajamų, kas paneigia pareiškėjos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad mokesčių administratoriai bei MGK, neatleidę pareiškėjos nuo delspinigių mokėjimo, priėmė teisės aktų reikalavimus atitnkančius sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.