- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-576-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas
nutartis
2009 m. kovo 10 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. K. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu K. K. dėl atsakovo kaltės, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, nustatyti nepilnametės I.K. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-09-01. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo dukters I. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki bylos išnagrinėjimo teisme, įpareigoti atsakovą iki bylos išnagrinėjimo gyventi skyrium. Nurodė, kad atsakovas dukrą materialiai rėmė 3 mėnesius nuo kreipimosi į teismą, nuo 2009 m. sausio mėnesio neteikia išlaikymo, atsakovas namuose elgiasi netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Nustatė, kad atsakovas pastaruoju metu dukrai išlaikyti skiria po 400 Lt per mėnesį, kito gyvenamojo ploto neturi. Teismas sprendė, kad atsakovo teikiama materialinė parama dukrai šiuo metu yra pakankama. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovas neleidžia jai ramiai pasinaudoti vonia yra neįtikinami ir nesudaro pagrindo atsakovui uždrausti naudotis butu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-01-16 nutartį ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo K. K. dukrai I. K. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas sprendimas. Apeliantės nuomone, teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, pažeidžianti vaiko teisę į materialinį išlaikymą. Nurodo, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo 2007-12-01 ir tik dabar, vykstant bylai, jis tris mėnesius pervedė po 400 Lt vaiko išlaikymui (viso 1200 Lt). K. K. yra įsiskolinęs 6 192 Lt dukros išlaikymui per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-09-01, nes atsakovas visiškai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas nesąžiningai teismui aiškino, kad įsiskolinęs vaiko išlaikymui tik už 1 mėnesį, o teismas šio fakto nepatikrino. Nuo 2008-04-01 jo darbo užmokestis siekė 2200 Lt, o pastaruoju metu jis padidėjo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad nuo 2007 m. vasario mėnesio su vaiko tėvu apeliantė gyvena skyrium, ir atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ši aplinkybė buvo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2009-01-16 nutartimi teismas santuokos nutraukimo bylą sustabdė ir paskyrė 4 mėnesių susitaikymo terminą. Tai reiškia, kad vaikas ilgą laiką negaus iš atsakovo materialinės paramos. Ieškovė yra bedarbė, jos pragyvenimo šaltinis yra bedarbio pašalpa.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas K. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutuoktinei 2006-2007 metais išvykus dirbti į užsienį, jis teikė dukrai išlaikymą, jokio įsiskolinimo nėra. Šiuo metu taip pat teikia išlaikymą dukrai, tai patvirtina Lietuvos pašto kvitų nuorašai, iš kurių matyti, kad atsakovas dukters išlaikymui 2009-01-21 pervedė 600 Lt, 2009-02-02 – 200 Lt, be to nuolat moka komunalinius mokesčius už būstą. Todėl nepilnametės dukros interesai gauti nuolatinį išlaikymą nėra pažeisti, atsakovas savo prievolę vykdo tinkamai ir nėra jokio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą. Atsakovo mokamų 400 Lt per mėnesį pilnai pakanka patenkinti septynerių metų dukters poreikius, ji neturi jokių sveikatos problemų ar padidintų poreikių. Tai, kad ieškovė šiuo metu yra bedarbė yra tik laikina būklė, ji nuolat važinėja į užsienį, kur dirba ir turi pajamas.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius nurodo, kad dėl išlaikymo nepilnametei I. K. priteisimo iš atsakovo K. K. palaiko 2008-09-30 pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog pritaria ieškovės prašymui nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą pas motiną ir priteisti nepilnametės dukros išlaikymą iš atsakovo. Taip pat pažymi, kad šiuo metu teismų praktikoje formuojama nuostata, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas – 800 Lt (b.l. 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. K. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu K. K. dėl atsakovo kaltės, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, nustatyti nepilnametės I.K. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo dukters Ivetos išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį iki bylos išnagrinėjimo teisme, įpareigoti atsakovą iki bylos išnagrinėjimo gyventi skyrium. Nurodė, kad nepilnametė dukra gyvena kartu su motina, atsakovas dukrą materialiai rėmė 3 mėnesius nuo kreipimosi į teismą, nuo 2009 m. sausio mėnesio neteikia išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias pasaugos priemones. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Atsakovas teigia, kad nėra jokio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą, kadangi savo prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo tinkamai: pastoviai teikia dukrai išlaikymą, ką patvirtina ieškovės ir atsakovo pateikiami Lietuvos pašto kvito nuorašai, be to nuolat moka komunalinius mokesčius už būstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl turi būti teikiamas reguliariai. Iš pateiktų pašto kvitų matyti, kad atsakovas 2008-10-06, 2008-11-06, 2008-12-04 pervedė po 400 Lt ( b.l. 148), 2009-01-21 sumokėjo komunalinius mokesčius, 2009-02-02 pervedė 200 Lt ieškovei, 2009-01-21 pervesta 600 Lt, tačiau gavėjas nėra nurodytas. Kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas teiktų reguliarų išlaikymą savo nepilnametei dukrai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias pasaugos priemones.
CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai (CK 3.192 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Atsakovui 2008.06 išmokėta darbo užmokesčio 1744,93 Lt, 2008.07 – 2359,74 Lt, 2008.08 – 2012,20 Lt ( b.l. 71). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas finansiškai yra pajėgus mokėti 400 Lt kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui iki bylos išnagrinėjimo teisme. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu yra bedarbė, jos pragyvenimo šaltinis yra bedarbio pašalpa. Byloje pateikta Alytaus darbo biržos pažyma patvirtina, kad ieškovei nuo 2008-07-29 iki 2008-12-31 buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (b.l. 152.). Tačiau nustatant ieškovės turtinę padėtį vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti didesnės išlaikymo pareigos dalies atsakovui.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytus motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį netinkamai taikė normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ginčijamos nutarties dalis, kuria atsisakyta iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Apeliantė teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas įpareigoti atsakovą iki bylos išnagrinėjimo gyventi skyrium neskundžia, todėl teismo nutartis šio prašymo išsprendimo dalyje paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria prašymas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo priteisiant laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, atmestas panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Priteisti iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.