Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. V. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas netinkamai taikė CPK 784-785 str. nuostatas, prilygindamas pareiškėjų laikinąją gyvenamąją vietą pareiškėjų nuolatinei gyvenamajai vietai. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ir 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/200“, kadangi byla turi tarptautinio civilinio proceso elementus. Reglamento 1 straipsnio a dalis numato, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas. Taigi, nagrinėjant šį ginčą, turi būti įvertintas pareiškėjų arba vieno iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo faktas. Pagal Gyventojų registro tarnybos išrašus pareiškėja R. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas D. K. – (duomenys neskelbtini). Šios vietos ir turi būti laikomos jų nuolatine gyvenamąja vieta. Išvykimo į užsienį faktas nelaikomas pagal CK 2.12 str. 4 d. asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Tokiais atvejai teismas turi nustatyti aplinkybes, patvirtinančias asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, pvz.; užsienio valstybės pilietybės įgijimą, nekilnojamojo turto įgijimą užsienio valstybėje, stojimą kitos valstybės tarnybon ir pan. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą. Lietuvos Respublikoje yra registruota pareiškėjo vardu transporto priemonė. Pareiškėjai savo išvykimą deklaravo tik 2007-2008 m. Jų išvykimas yra susijęs tik su siekiu uždirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir visam laikui įsikurti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje. Pagal Reglamento 3 b punktą ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę.2002 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ 2 straipsnio 1 dalis nurodo, jog valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Pagal 5 straipsnio 2 dalį valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe. Taigi, šio Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, tai yra pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą. Pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra laikoma Lietuvos Respublika, todėl byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose. Pareiškėjų nepilnametė dukra gyvena kartu su pareiškėja, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika. Pareiškėjai nusprendė santuoką nutraukti bendru šalių sutarimu, tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalijimo, vaiko išlaikymo ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl nėra pagrįsta santuoką nutraukti toje valstybėje, kurioje pareiškėjai neturi turto ir jokių asmeninių interesų, dėl kurių reikėtų užsienio valstybės teismų įsikišimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip neteismingą, kadangi pareiškėjai nuolat gyvena užsienyje, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir bendrąsias nacionalinio teismingumo taisykles nustatančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Byloje nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), apie savo išvykimą jie yra deklaravę Gyventojų registro tarnybai 2008 ir 2009 metais (b.l. 9-10). Iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), pareiškėjo – (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). Byloje šalys turi atstovą – advokatų kontorą „Proventus“, esančią Lietuvos Respublikoje. Santuoką šalys registravo Lietuvos Respublikos ambasadoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuosavybės teise turi Lietuvos Respublikoje įregistruotą transporto priemonę (b.l. 23).

CPK 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. CPK 784 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nurodytoje teisės normoje Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija grindžiama nors vienos iš taikymo sąlygų, sietinų su viena iš ginčo šalių, nustatymu – arba Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu, arba tos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu Lietuvos Respublikoje, jei tai yra asmuo be pilietybės. Asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikos pilietybę, nėra nustatyta papildoma sąlyga turėti nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kad byla būtų teisminga Lietuvos teismams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai aiškino CPK 784 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumo taisyklę. Kadangi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, prašymas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/200“ 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai. Taigi, ir pagal minėtą reglamentą pareiškėjų prašymas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Remiantis CK 2.12 straipsnio 1 dalimi, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal CK 2.12 straipsnio 2 dalį fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu ji Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Taigi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens ketinimas tam tikrą valstybę pripažinti savo interesų vieta) kriterijus.

Iš pareiškėjų nurodomų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų matyti, kad pagrindinė faktinės jų gyvenamosios vietos pasikeitimo priežastis yra darbas užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena jau apie penkerius metus. Iki tol pareiškėjai gyveno Lietuvos Respublikoje, čia buvo deklaravę savo gyvenamųjų vietų adresus. Savo santuoką pareiškėjai registravo Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini). CK 3.298 straipsnis nustato, jog santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose. Taigi, santuoka buvo tinkamai įregistruota pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą tvarką. Ši aplinkybė taip pat patvirtina pareiškėjų ketinimą išlaikyti ryšį su Lietuvos valstybe. Pareiškėjas ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), čia yra registruota jam priklausanti transporto priemonė, pareiškėjus atstovauja (duomenys neskelbtini) esanti advokatų kontora, todėl pripažintina, kad pareiškėjas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Lietuvos Respubliką, ir byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą kaip neteismingą, panaikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą iš naujo.