Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Laimės Baltrūnaitės, sekretoriaujant Laurai Norvaišytei, dalyvaujant pareiškėjos Air Baltic Corporation AS atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vilijai Plotnikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja jog skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda 2007-06-25 aviakompanijai „Air Baltic Corporation AS“ vadovaujantis transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str., surašė įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 167-58 dėl to, kad 2007-06-25 16.30 val. Į Vilniaus oro uostą PKP reisu BT 224 iš Miuncheno atskraidino užsienietį- Jugoslavijos pilietį T. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. Vokietijoje, be galiojančios LR vizos, kai ji yra būtina. Aviakompanija „Air Baltic Corporation AS“ neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus (b.l. 11-12).

2007-06-25 protokolo Nr. 167-58 pagrindu Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnas 2007-07-25 priėmė Nutarimą, kuriuo nustatė, kad 2007-06-25 16.30 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT 224 iš Miuncheno reisiniu skrydžiu buvo atskraidintas užsienietis – buvusios Jugoslavijos Respublikos pilietis M. T., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vokietijoje, be LR įvažiavimo vizos. Vežėjo bendrovės Air Baltic Corporation AS filialo ryšių su antžeminėmis tarnybomis vadybininkas paaiškinime nurodė, kad Miuncheno oro uoste pasų kontrolę vykdo pasienio kontrolės pareigūnai, kurie neturėjo leisti keliauti Jugoslavijos piliečiui M. T., neturinčiam LR vizos. Atsakingi Miuncheno uosto pasienio kontrolės darbuotojai šio keleivio neinformavę, kad atvykimui į Lietuvą reikalinga LR viza. Vežėjo paaiškinime nurodoma, kad vežėjas neturėjo praktinių galimybių užtikrinti, kad minėtas asmuo turėtų visus reikalingus dokumentus įvažiuoti į LR, nes privatus vežėjas neturi galimybių sudaryti kokią nors sutartį su Vokietijos ar kitos užsienio valstybės pasienio kontrolės pareigūnais, kuria jie įsipareigotų neįleisti į atitinkamą oro uosto terminalą asmenų, neturinčių reikalingų dokumentų įvažiuoti į LR ir prisiimtų atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą. Lėktuvo įgulos nariai neturi galimybės tikrinti keleivių dokumentų skrydžio metu, nėra įpareigoti žinoti visų reikalavimų, keliamų atvykstantiems į LR asmenims. Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d., vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais įveždamas užsienietį į LR teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad jis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į LR. Dokumentų, reikalingų įvažiavimui į LR patikrinimą, vežėjo atstovai turi galimybę atlikti užsienio oro uoste, keleivių registracijos metu iki pasienio ir kitų kontrolės procedūrų, taikomų keleiviams. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str., numatantis įpareigojimą vežėjui, „kelionės dokumentą" apibrėžia kaip „užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje", t.y., Įstatymas nekalba apie vizą, tokiu būdu teigiama, kad vežėjas tinkamai įvykdė Įstatymo keliamus reikalavimus, o asmuo į LR nebuvo įleistas dėl kitų priežasčių, už kurias vežėjas nėra atsakingas.Vienoda viza yra įklijos formos leidimas ar sprendimas, kurį susitariančioji šalis tvirtina prie paso, kelionės ar kito dokumento, suteikiančio jo turėtojui teisę kirsti sieną. Jis suteikia teisę užsieniečiams, kuriems taikomas vizos reikalavimas, atvykti prie vizą išdavusios susitariančiosios šalies arba kitos susitariančiosios šalies išorės sienos ir, atsižvelgiant į vizos rūšį, prašyti leisti vykti tranzitu ar joje apsistoti, jeigu įvykdytos kitos tranzito arba atvykimo sąlygos. Vien tik vienodos vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti. (Bendrosios konsulinės instrukcijos 2.1 str. (OJ 2005 C326/5). Viza nėra privaloma kelionės dokumento dalis ir jos neesant, nepadaro kelionės dokumento negaliojančiu. Tačiau kalbant apie užsieniečių, kuriems pagal jų pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą taip pat) reikia turėti vizą, tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios neesant, užsieniečiui, net neturi būti leista vykti prie sienos. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas" (toliau ICAO konvencijos 9 priedas) 3.40 punktas aiškiai nurodo, kad „Vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte, privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus". Pagal 3.40.3 punktą, Susitariančios šalys ir vežėjai, kur tai įmanoma, turi bendradarbiauti nustatant pasų ir vizų tinkamumą ir tikrumą". Viza - toks leidimas yra įklijuojamas į kelionės dokumentą, todėl yra neatsiejama kelionės dokumento dalis, kuris suteikia užsieniečiui teisę atvykti į Lietuvos Respublikos teritorija, jei tokiam užsieniečiui viza yra privaloma pagal tarptautinius susitarimus. Toks sąrašas yra numatytas Reglamentu (EB) Nr. 539/2001, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2414/2001 ir Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 „Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo". Vežėjo prievolė nesibaigia atvežus keleivį iki paskirties vietos pasienio kontrolės punkto. Atvirkščiai, vežėjas yra atsakingas už gabenamą keleivį iki jo įleidimo į teritoriją. Tokia nuostata įtvirtinta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (pasirašyta Čikagoje 1944 m. gruodžio 7 d.) 9 priedo „Formalumų mažinimas" 3.39.4 punkte, kuris numato, kad vežėjo prievolė išvežti bet kurį asmenį iš susitariančių šalių teritorijos pasibaigia tuo momentu, kai toks asmuo įleidžiamas į tokią šalį. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas" 3.40.1 punktas numato, kad vežėjui gali būti skirta bauda už tai, kad jis (vežėjas) ne rūpestingai ėmėsi priemonių užtikrinančių, kad keleivis turėtų dokumentus reikalingus įvažiavimui į priimančiąją valstybę.

Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad vežėjas neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus t.y. pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. nuostatas, todėl vežėjui skyrė minimalią – 11000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) piniginę baudą (b.l. 8-10).

Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų veiklos bendruosius principus, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir kitus su transporto veikla susijusius santykius reglamentuoja 1991-10-25 Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Nr. I-1863 (2002-02-28 įstatymu Nr. IX-747 išdėstyta nauja Įstatymo redakcija). Įstatymas apima ES teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius.

Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau - Konvencija), įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje 1992-02-07, 9 priedo “Formalumų mažinimas” 3.40 punkte nurodoma, kad vežėjai keleivių įlaipinimo punkte privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus, kurių reikalaujama susitariančioje šalyje, Konvencijos 9 priedo 3.39.4 punktas numato, kad vežėjo prievolė išvežti bet kurį asmenį iš susitariančių šalių teritorijos pasibaigia tuo momentu, kai toks asmuo įleidžiamas į tokią šalį. Valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis tarptautinėje sutartyje nurodytomis taisyklėmis ir imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti.

Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) (2006-07-04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, šio straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-214 redakcija) 2 straipsnio 11 dalį, vežėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi transporto veikla (keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu) ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus, o Įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje vežėjui nustatyta pareiga užtikrinti, kad jo įvežami užsieniečiai turėtų įvažiuoti į Lietuvos Respubliką reikalingus kelionės dokumentus yra skirta visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams, todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų taikytinos ir pareiškėjai.

Kas yra kelionės dokumentai, nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 straipsnio 10 dalis, kurioje nurodoma, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.

Kelionės dokumento sąvokos aiškinimui taip pat svarbus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 7 straipsnis, nustatantis užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, nes šio straipsnio 1 punkte, tarp kitų šiame straipsnyje išvardintų būtinų užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygų, nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą.

Kas yra viza, nustato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 str. 33 p., kuriame nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu, šių taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.

2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalyje nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurios be kitų įleidimo sąlygų, a punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą, o tarp I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečių patenka ir Jugoslavijos piliečiai, todėl jie, kirsdami Lietuvos Respublikos išorines sienas, turi turėti vizas.

Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamoji dalis, taip pat, teisės aktai, į Lietuvos Respubliką atvykstančiam Jugoslavijos piliečiui nustato reikalavimą turėti galiojantį kelionės dokumentą – Jugoslavijos piliečio pasą su galiojančia Lietuvos Respublikos viza. Darytina išvada, kad asmuo - Jugoslavijos pilietis, vykstantis į Lietuvos Respubliką su galiojančiu Jugoslavijos piliečio pasu, kuriame nėra Lietuvos Respublikos vizos, laikytinas neturinčiu reikalingų kelionės dokumentų įvažiuoti Lietuvos Respubliką. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas pripažįsta, kad Nutarime pagrįstai pasisakyta dėl vizos reikšmės kelionės dokumente bei dėl to, kad viza yra neatskiriama kelionės dokumento dalis.

Įstatymo (2006-07-04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 25 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytą baudą. Pagal Įstatymo 20 str. 2 d. jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad įstatymo pažeidimo byla Nr. 167-58 yra išnagrinėta laikantis Įstatymo 21-26 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir atsakovas 2007-07-25 Nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-58 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjai minimalią baudą už Įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą, todėl teisinio pagrindo naikinti 2007-07-25 Nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-58 ir bylą nutraukti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p.., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.