- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- I-2311-1066/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. S. su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl viešojo administravimo subekto neteisėtų veiksmų.
2. Skunde nurodo, kad Vilniaus PN direktoriui teikė 2017 m. gruodžio 28 d. skundą, jog Vilniaus PN administracija riboja pataisos įstaigos parduotuvėje įsigyti nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus. Vilniaus PN medicinos darbuotojai neišduoda pareiškėjui reikiamų vaistų bei B grupės vitaminų, o šeimos nariams ir artimiesiems neleidžiama jų perduoti. Be to, 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui skundą, kad Vilniaus PN medicinos darbuotojai nevykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – ir Klinikos) gydytojos neurologės R. S. nustatytų gydymo rekomendacijų. Teigia, kad dėl negauto gydymo jaučia sveikatos būklės pablogėjimą, vis dažniau skauda stuburą. Vertina, kad dėl Vilniaus PN darbuotojų neveikimo pareiškėjas negauna tinkamo gydymo bei medikamentų, todėl patyrė neturtinę žalą.
Nurodo, kad Vilniaus PN sprendimus apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD), kuris iš esmės palaikė Vilniaus PN sprendimus ir net nesiruošė gerinti pareiškėjo padėties, todėl jis nesutinka su priimtu sprendimu, vertina, jog jam daroma neturtinė žala yra tyčinė.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 20–24) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad pareiškėjas atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus PN 2017 m. birželio 5 d. ir buvo gydomas laikantis galiojančių ligos gydymo algoritmų bei atsižvelgiant į neurologų rekomendacijas, pareiškėjo sveikatai nepadaryta jokia žala. Pareiškėjas dėl tariamai negaunamų sveikatos priežiūros paslaugų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje (toliau – ir SPT) 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-17, įvertinusi visą turimą informaciją ir medicininius dokumentus, nenustatė SPT specialistų veiksmuose, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, aplaidumo, nerūpestingumo ar tokios veikos, kad būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo skundą dėl tariamai patirtos neturtinės žalos atmetė. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 124 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, jog leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas, pagal kurį maisto papildus nuteistieji turi teisę įsigyti ir turėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN administracija neleidžia Vilniaus PN parduotuvėje įsigyti vaistų, vitaminų, maisto papildų, kurie reikalingi sumažinti nugaros skausmą. Be to, Vilniaus PN nevykdo Klinikų rekomendacijų, t. y. neskiria fizioterapinių procedūrų, vaistų, B grupės vitaminų.
5. Remiantis rašytiniais bylos duomenimis ir šalių raštu pateiktais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. skundais Nr. 29(8)-1239 ir Nr. 29(8)-1254 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl nepaskirtų fizioterapinių procedūrų (nustatytų gydymo rekomendacijų nevykdymo) ir dėl negalėjimo įsigyti vaistų, vitaminų ir maisto papildų už savo lėšas pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus PN, išnagrinėję pareiškėjo pateiktus skundus, 2018 m. sausio 24 d. rašte (numeris nenurodytas) (b. l. 12) paaiškino pareiškėjui dėl jam taikomo gydymo bei dėl vaistų, vitaminų, ir maisto papildų įsigijimo. Pareiškėjas dėl tų pačių aplinkybių 2018 m. vasario 5 d. pateikė skundą ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris, įvertinęs pareiškėjui taikytas sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus PN, 2018 m. kovo 9 d. atsakyme Nr. 2S-769 (b. l. 10–11) konstatavo, kad sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje jam buvo teikiamos atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, t. y. nustačius tam tikrus sveikatos sutrikimus ir atsižvelgiant į gydytojų specialistų pateiktas rekomendacijas. KD 2018 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2S-769 pareiškėjas informuotas dėl teisės įsigyti vaistų pataisos įstaigoje, aptartas teisinis šio klausimo reguliavimas. Pareiškėjas minėtų Vilniaus PN ir KD sprendimų neskundžia ir laiko juos įrodinėjimo priemonėmis Vilniaus PN neteisėtiems veiksmams (neveikimui) nustatyti.
6. Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156, kuris pakeistas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusiu tokio paties pavadinimo aprašu, patvirtintu KD direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538, reglamentuoja vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką.
7. Aprašo 42 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti ar iš laisvėje esančių asmenų gauti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistus ir medicinos prekes, turi raštu kreiptis su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka. Įstaigos vadovas gali leisti suimtajam ar nuteistajam už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistus ir medicinos prekes, jei suimtasis ar nuteistasis yra mokus ir jį gydantis gydytojas patvirtina, kad prašomi vaistai ar medicinos prekės yra paskirti ar rekomenduojami (Aprašo 43 punktas). Įstaigos vadovas gali leisti suimtajam ar nuteistajam iš laisvėje esančių asmenų gauti gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistus ir medicinos prekes, jei suimtasis ar nuteistasis raštu kreipėsi su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka (Aprašo 44 punktas). Daryta išvada, jog remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, siekiant gauti leidimą įsigyti atitinkamą vaistinį preparatą, pirmiausia būtina įstaigoje nustatyta tvarka raštu pateikti prašymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas iki pasikeitusio teisinio reglamentavimo būtų raštu pateikęs prašymą įsigyti atitinkamą vaistinį preparatą.
8. Nuo 2017 m. gruodžio 13 d. vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape. Vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (17 punktas). Suimtajam ar nuteistajam naujai atvykus į įstaigą ir su savimi turint vaistų lėtinėms ligoms gydyti, įstaigos gydytojas įvertina jo sveikatos būklę ir, patvirtinęs lėtinės ligos diagnozę, išduoda Medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046), kuriame pažymi turimo vaisto pavadinimą, kiekį, bei terminą, per kurį turimi vaistai turi būti suvartoti. Toks medicininis pažymėjimas išduodamas ir suimtajam ar nuteistajam, sergančiam lėtine liga, vykstant iš vienos įstaigos į kitą (18 punktas).
9. Byloje esantys pareiškėjo sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. atvykęs į Vilniaus PN nusiskundimų dėl fizinės sveikatos sutrikimų neturėjo. 2017 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl stuburo skausmų. Skirtas Ibuprofenas, nugaros raumenų įtempimo nenustatyta, todėl Mydocalm neskirtas. Sutikimą su gydytojo konsultacija ir skirtu gydymu pareiškėjas patvirtino savo parašu asmens sveikatos kortelėje. Vėliau 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas skundėsi apatinės dalies nugaros skausmais, sunkumais užlipant ant antrame aukšte esančio gulto, todėl rekomenduota miegamą vietą antrame aukšte perkelti į pirmą aukštą. 2017 m. gruodžio 29 d. dėl nusiskundimų stuburo skausmu pareiškėjui skirti priešuždegiminiai vaistai (tab. Diclofenac ir Feloran tepalas), taip pat rekomenduota atlikti kineziterapijos pratimus (paaiškinta pratimų metodika ir įteikta atmintinė su pratimų kompleksu). Pareiškėjas su gydytojo konsultacija ir skirtu gydymu sutiko, sutikimą patvirtindamas parašu asmens sveikatos kortelėje (b. l. 30–39). Pareiškėjas dėl galimai negautų tinkamų svaikatos priežiūros paslaugų Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnyboje su 2017 m. sausio 17 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 56-17 (b. l. 26–29), įvertinusi visą turimą informaciją ir pateiktus medicininius dokumentus, nustatė Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų teiktose sveikatos priežiūros paslaugose aplaidumo, neveikimo, nerūpestingumo, neteisėtai kaltos veikos, teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl tariamai patirtos neturtinės žalos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui gydytojo paskirti vaistai būtų neišduoti. Darytina išvada, kad vaistiniai preparatai pareiškėjui skirti tinkamai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
10. Dėl fizioterapinių procedūrų pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus PN nevykdo Klinikų rekomendacijų ir neskiria fizioterapinių procedūrų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra gydytojų specialistų įrašų, patvirtinančių, jog pareiškėjui yra būtinos fizioterapinės procedūros, kurių atlikimas susijęs su natūralių ir dirbtinių fizikinių veiksnių naudojimu. Kaip jau minėta, kineziterapijos pratimai pareiškėjui rekomenduoti Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų, paaiškinta pratimų atlikimo metodika ir įteikta atmintinė su pratimų kompleksu (b. l. 15). Šiuos pratimus pareiškėjas atlieka savarankiškai. Kauno klinikų 2017 m. gegužės 17 d. medicinos dokumentų išraše (forma Nr. 027) fizioterapinės procedūros rekomenduojamos nugaros krūtininei ir juosmeninei dalims (b. l. 13). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 su vėlesniais pakeitimais patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nuostatas bendrosios praktikos gydytojo kompetencijai nepriklauso atlikti fizioterapinių procedūrų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms (ambulatorija, medicinos punktas) nėra pareigos turėti įrengtus fizioterapijos kabinetus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
11. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN parduotuvėje nėra galimybės įsigyti vaistų, vitaminų, maisto papildų.
Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais (toliau – Taisyklės), 18 priede nustatytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – Sąrašas). Pažymėtina, kad šias pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kuriose įtvirtinti nuteistųjų leidžiamų įsigyti daiktų sąrašai tvirtina ne Vilniaus PN ar Kalėjimų departamento direktorius, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Vilniaus PN apskritai nėra suteikta kompetencijos nustatyti leidžiamų turėti daiktų sąrašus, tokius sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir juose nėra numatyta galimybė nuteistiesiems pataisos namuose įsigyti vaistų ar medicinos priemonių.
12. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše vaistų įsigijimas patiems nuteistiesiems nenumatytas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė įsigyti vaistų Kalėjimų departamento veiksmais apskritai nėra paneigiama, nes pagal Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 17 punktą, vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, nėra duomenų, kad gydytojo paskirti vaistai būtų neišduoti pareiškėjui (šio sprendimo 9 punktas).
13. Sąraše yra įtvirtinta galimybė nuteistiesiems įsigyti maisto papildų (1.15 punktas), kuriems priskiriami ir vitaminai, tačiau šiuos papildus nuteistasis turi įsigyti už savo asmenines lėšas. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigą išduoti nemokamai nuteistajam maisto papildų (vitaminų). Atsiliepime Vilniaus PN sutiko, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į parduotuvės vedėją su prašymu pristatyti jam maisto papildus (vitaminus), kurie atvežami į įstaigos parduotuvę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl B grupės vitaminų įsigijimo nėra pateikęs prašymo Vilniaus PN esančios parduotuvės vedėjui, todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.
14. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Vilniaus PN neveikimo jis patiria neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
16. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
17. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūno) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
18. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) – Vilniaus PN administracija neleidžia Vilniaus PN parduotuvėje įsigyti vaistų, vitaminų, maisto papildų, neskiria fizioterapinių procedūrų, vaistų, B grupės vitaminų, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį byloje Nr. A-858-610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartį byloje Nr. A-130-858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Nr. A-315-602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.