- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 1-246-333/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- A. U.
- Nukentėjusysis
- G. U.
- Kaltinamasis
- J. U.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja V. S., sekretoriaujant L. J., dalyvaujant prokurorei R. U., gynėjui G. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. U., nukentėjusiojo G. U. atstovėms – Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms J. G., D. R. ir D. Ž., nukentėjusiųjų atstovui advokatui A. P. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-05 apie 18 val. namuose, (duomenys neskelbtini), J. U. smurtavo prieš šeimos narius – sutuoktinę A. U. ir mažametį sūnų G. U., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: sutuoktinei A. U. gyvenamojo namo kambaryje ir koridoriuje mediniu pagaliu sudavė smūgius į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą dėl poodinių kraujosruvų kairio peties nugariniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje mentės projekcijoje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, už dešinės ausies kaušelio, kairės speninės ataugos projekcijoje, bei tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, kambaryje, sūnui G. U., ginant mamą, nukentėjusiąją A. U., tuo pačiu pagaliu sudavė vieną kartą per dešinę ranką, tokiais veiksmais nukentėjusiajam G. U. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką J. U. nusivijo nuo jo bėgančią sutuoktinę A. U. į lauką, sode ją pagavęs pargriovė ant žemės, o A. U. vėl ištrūkus ir bandant pabėgti, dar kartą ją pavijo ir pargriovęs ant žemės ranka užspaudė kaklą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje.
Kaltinamasis J. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio laiku su žmona A. U. gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name. Vyko skyrybų procesas, todėl gyveno atskiruose kambariuose, bet už komunalinius mokesčius atsiskaitydavo bendrai. Įvykio dieną pas žmoną svečiuose buvo jos draugė V. Š.. Kai ji išėjo, nuėjo į žmonos kambarį ir norėjo pasiaiškinti dėl nemokėtų mokesčių. Tarp jų kilo kivirčas. Tuo metu kambaryje buvusiam sūnui G žmona liepė griebti lazdą ir ją ginti, nes neva jis norys ją sumušti. Iš kur G pasiėmė lazdą, nepastebėjo, bet tuojau pat pamatė, kad G ja užsimojo kirsti. Pasilenkdamas smūgio išvengė, bet lazda sūnus pataikė A į galvą. Tuomet sugriebęs sūnui už rankos. Norėdamas atimti lazdą jį kartu su lazda net kilstelėjo ir krestelėjo ant lovos. Krisdamas ant lovos G galėjo susimušti ranką, todėl ir rasta ant jos kraujosruva, o gal dėl to, kad stipriai suėmė už rankos. A išbėgo iš kambario į koridorių. Jis vijosi ir iš inercijos su atimta lazda sprunkančiai žmonai pataikė į pečius. Nuo smūgio lazda nelūžo. A išbėgo į lauką, jis – jai iš paskos. Norėjo ją pavyti ir sulaikyti, kad nešauktų laukuose. Bėgdama A nugriuvo, pats netyčia, susipainiojus kojoms, užgriuvo ant jos. Bandė keltis ir ranka stipriai įsirėmė A į kaklą. Lazdos rankose tuo metu neturėjo. Tik išbėgęs į lauką ją kažkur numetė. Jiems iš paskos rėkdamas iš išgąsčio atbėgo sūnus G. G su lazda ėmė jį mušti ir tol talžė, kol neteko sąmonės. Kai atsigavo, šalia nieko nebuvo. Tuomet grįžo į namus, apsirengė ir išvažiavo į S pas savo mamą, kuriai nieko daug apie įvykį nepasakojo. Vykusio konflikto metu A tik netyčia sudavė lazda per nugarą bei atsirėmė ranka į kaklą tik norėdamas atsikelti. Kiti sužalojimai A galėjo atsirasti abipusių grumtynių lauke metu ir sūnui jį mušant su lazda, kai G galėjo su ja netyčia užduoti ir mamai. Muštynių metu naudota lazda buvo kažkokio namų ūkio įrankio kotas. Tą vakarą buvęs blaivus, alkoholio nevartojo. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko esant galimybei atlyginti A. U. turtinę žalą, bet manantis, jog prašoma priteisti tiek jos, tiek sūnaus G naudai neturtinės žalos suma yra per didelė. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji A. U., kaltinamojo žmona, parodė, kad įvykio dieną šventė savo gimtadienį. Į svečius buvo atėjusi kaimynė V. Š.. Abi jos vaišinosi kambaryje. Kartais trumpam užeidavo J. U., bet jis bendravo tik su kaimyne. Ji pastebėjusi, kad J. U. neblaivus. Apie 18 val. kaimynė išėjo ir ji ruošėsi eiti į rūsį dar pakurti pečių. Persirenginėjo drabužius, kai į kambarį atėjo J. U., laikydamas rankose lazdą, ir pasakė „kad dabar tave išskirsiu“. Supratusi, kad kils konfliktas, pagriebė nuo stalo telefoną, kad galėtų paskambinti policijai. J. U. tuojau pat pradėjo ją su lazda mušti, pataikė į sprandą. Kambaryje buvęs sūnus G puolė ją ginti, sugriebė tėvui už rankos. Tada J. U. kirto ta lazda G per ranką. Išsigandusi spruko iš kambario, bet J. U. ją vijosi. Koridoriuje jai sudavė lazda per galvą, nugarą, pečius, pataikė į ranką. Ranka bandė sugriebti iš nugaros už drabužių, nutraukė kaklo papuošalą. Ištrūkusi į lauką bėgo pas kaimynus, šaukėsi pagalbos. J. U. ją vijosi. Bėgdama nugriuvo, tuomet ją pasivijęs mušė, jautė, kad J. U. ją mušė su lazda. Išsilaisvinusi bėgo vėl, bet ir antrą kartą buvo pasivyta ir pargriauta. J. U. ją mušė toliau, smaugė už kaklo. Ją apgynė atbėgęs sūnus G. Kaip tai jam pavyko, nežinanti. Išsilaisvinę abu nubėgo pas kaimynus K, kur apie įvykį pranešė policijai. Į namus grįžo tik su policijos pareigūnais. J. U. namuose nerado. Kambaryje ant stalo rado lūžusios lazdos dalį, kita dalis rasta koridoriuje prie durų. Lazda galėjo sulūžti, kai J. U. ją mušė koridoriuje. Prašė iš kaltinamojo priteisti 460 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 7000 Lt jos ir sūnaus G. U. naudai neturtinei žalai atlyginti, nes abu patyrė išgąstį, kentė fizinį skausmą, jaučia nerimą, sūnus tapo jautrus.
Apklausta įvykio vietoje policijos tyrėjo S. K., nukentėjusioji A. U. nurodė (t. 1, b. l. 8), kad namo kambaryje sutuoktinis J. U. mediniu pagaliu daužė jai per įvairias kūno vietas. Ją ginti norėjo sūnus G. U., kuris taip pat gavo medine lazda per ranką.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 38-39) ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis G. U., kaltinamojo sūnus, parodė, kad tėtė į mamos kambarį atėjo su lazda, buvo piktas ir pasakė mamai, kad „dabar aš tave išskirsiu“. Tėtė trenkė mamai su lazda per galvą. Šaukęs, jog nemuštų mamos, paėmęs tėtei už rankos, norėjo atitraukti nuo mamos. Tuomet tėvas jam kirto lazda per ranką. Po smūgio nukritęs ant lovos. Mama išbėgo į lauką, o tėtė - jai iš paskos. Mušant mamą lūžo pagalys, tai pasiėmęs likusią kambaryje dalį, kita liko prieškambaryje, nubėgo ginti mamos. Tėtė mamą pasivijo lauke, sode ir pargriovė. Ji ištrūko, bėgo, tėtė ją vėl pasivijo ir pargriovė bei smaugė. Atbėgęs su turėtu pagaliu kirtęs tėtei per rankas, per galvą, kol jis „atsijungė“. Tada su mama nubėgo pas kaimynę K. Ten išsikvietė policiją. Lazdą, kuria pasiėmė iš namų, nešiojosi ir grįždamas namo ją parsinešė. Šią lazdos dalį pasiėmė atvykę kriminalistai. Apklaustas tyrėjos (t. 1, b. l. 28-29) G. U. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Jis tvirtino, kad tėtis nusivijo mamą į lauką koridoriuje numesdamas lazdą.
Liudytoja V J. U., kaltinamojo mama, parodė, kad įvykio vakare jos sūnus J. U. atvažiavo pas ją į namus. Pastebėjo, kad sužalota kakta. Jis pasakė, jog sumušė sūnus G, susipyko su žmona. Smulkiau nieko nepasakojo.
Liudytoja D. K. parodė, kad vakare pas juos į namus atėjo kaimynė A. U. su vaiku. Ji buvo sužalota, galvos kairėje pusėje matėsi kruvina vieta, kraujuoti drabužiai. Vaikas buvo susiėmęs už rankos. Jie atsinešė pagalį. A. U. pasakojo, kad šiuo pagaliu ją mušė vyras. A. U. išsikvietė policiją ir netrukus išėjo, pagalį išsinešė.
Liudytojas D. B., policijos pareigūnas, parodė, kad budėtojo nurodymu vyko į (duomenys neskelbtini) dėl smurtavimo šeimoje. Juos ant kelio pasitiko moteris su vaiku. Visi nuvažiavo pas juos į namus. Moteris skundėsi, kad ją sumušė vyras, rodė kraujosruvas nugaroje, petyje, sumuštą galvą. Parodė kambaryje buvusį pagalį ir nurodė, kad su juo buvo mušama, suduodant smūgius jis lūžo. Taip pat sakė, kad tuo pagaliu vyras sudavė ir sūnui per ranką, kai šis puolė ją ginti. Kambaryje ant grindų ir ant lazdos matėsi kraujo dėmės, koridoriuje išbyrėję karolių likučiai. Moteris sakė, kad grumtynės vyko kambaryje, koridoriuje ir lauke, jai buvo suduota per pečius ir galvą, minėjo, jog vyras buvo neblaivus. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o paskui vyko ieškoti J. U., kurį tikėjosi rasti (duomenys neskelbtini) pas motiną.
Liudytojas S. K., policijos tyrėjas parodė, kad gavęs pranešimą dėl smurto šeimoje nuvažiavo į įvykio vietą. Namuose rado moterį ir berniuką. Jos vyro namuose nebuvo. A. U. papasakojo, kad ją su pagaliu sumušė sutuoktinis. Moters galvoje matėsi kirstinės žaizdos, buvo nubrozdinimų. Išeidinėjant iš namo koridoriuje rado nulaužto pagalio dalį. A. U. taip pat nurodė, kad sumuštas ir jos sūnus, grumtynės vyko ir name, ir lauke. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 45) liudytojas nurodė tikslesnes aplinkybes. Jis parodė, kad einant namo koridoriuku netoli išėjimo durų pastebėjo lūžusio medinio pagalio dalį. Nukentėjusioji sakė, kad vyrui bemušant pagalys lūžęs. Antra pagalio dalis buvo kambaryje.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 4-7) įvykio vieta nurodyta gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant staliuko rasta ir paimta medinė lazda, ant kurios stebimi kraujo pėdsakai. Kita lūžusios lazdos dalis rasta koridoriuje prie durų..
Šalies argumentai
Protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 46) nukentėjusioji A. U. nurodė, kad namo kambaryje sutuoktinis J. U. mediniu pagaliu būdamas neblaivus daužė jai per galvą, per visas kūno vietas.
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (t. 1, b. l. 48-50) nurodyta, kad konflikto metu namuose J. U. mediniu pagaliu sudavė vieną smūgį į galvą, kelis kartus į nugarą sutuoktinei A. U., taip pat sudavė medine lazda savo sūnui G. U. per ranką. Nurodyti sužalojimai: kirstinė dešinės pusės viršugalvio žaizda, patinimas ir kraujosruva ant kairės pusės peties A. U. ir kraujosruva ant sūnaus dešinės rankos.
Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 51) nurodyta, kad į ligoninės priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos pristatyti G. U., kuriam konstatuotas dešinės alkūnės sumušimas, ir A. U., kuriai konstatuotos daugybinės galvos, menčių, žastų, dilbių kraujosruvos, viršugalvio žaizda.
Daiktų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 52-54) užfiksuota, kad medinės lazdos dalys, panašios į ūkinio įrankio kotą, lūžio vieta iš išvaizdos šviežia. Ilgis 38 cm ir 52 cm.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 58-59) konstatuota, kad A. U. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio peties nugariniame paviršiuje, nugaros kairėje pusėje mentės projekcijoje, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, už dešinės ausies kaušelio, kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasekoje ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 61) konstatuota, kad G. U. padaryta poodinė kraujosruva dešinio dilbio viršutiniame vidiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 63) konstatuota, kad J. U. nustatytas kairės plaštakos ir sprando srities sumušimas, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinio antakio išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje plaštakoje, pakaušyje, kairio smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasekoje, kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Alkoholio matuoklio šaknelė (t. 1, b. l. 76) patvirtina, kad nukentėjusioji A. U. įvykio metu buvo blaivi.
Asmens duomenų pažymoje (t. 1, b. l. 78) nurodyta, kad J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė yra A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus – G U, a. k. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis J. U. smurtavo prieš savo šeimos narius, žmoną ir mažametį sūnų. Juos mušė ir žalojo iš asmeninių paskatų, asmeninio pykčio pasekoje. Kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, jais buvo siekiama sukelti šeimos nariams fizinį skausmą ar net sužaloti juos, nes smurtavimo metu naudojo lazdą. Kaltinamasis J. U. iš dalies pripažindamas savo kaltę, nurodė, kad lazda žmonai sudavė smūgius į galvą bei nugarą netyčia ar iš inercijos, o sūnus galėjo susimušti krisdamas ant lovos į jos medinę dalį. Tačiau tokie padarytų smurto veiksmų priežasčių paaiškinimai atmestini. Nukentėjusiajai A. U. padaryti daugybiniai sužalojimai nugaroje ir galvoje patvirtina tai, kad smūgių buvo suduota daug, atitinka jos nurodytas aplinkybes, jog buvo mušama ją vejantis name ir lauke. Paneigtini J. U. parodymai, kad A. U. galėjo sužaloti sūnus G, kai lauke mušė jį su lazda, netyčia galėjo pataikyti ir mamai. Tiek medikų, tiek įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų konstatuota, kad sužalojimai padaryti daugiausia nugarinėje A. U. kūno dalyje. Ši aplinkybė paneigia G. U. galimybę sužaloti mamą, nes grumtynių lauke metu A. U. buvo pargriauta ir užgulta J. U.. Jai galėjo būti suduoti sūnaus tik vienkartiniai smūgiai. Prokuroro reiškiamame kaltinime J. U. net ir nekaltinamas smūgių sudavimi nukentėjusiajai būnant lauke, tik pargriovimu ir smaugimu. Tačiau teismas ir šio veiksmo nepripažįsta smaugimu, nes tam būdingų sužalojimų nukentėjusiosios kakle teismo medicinos ekspertas nekonstatavo. Pripažintina, kad grumtynių metu kaltinamasis atsiremdamas į nukentėjusiosios kaklą galėjo jai sukelti fizinį skaumą. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes paneigtini nukentėjusiosios A. U. parodymai, kad ji su lazda J. U. buvo mušama ir lauke, nes nenustatyta, kad kaltinamasis lauke turėjo lazdą. Tai neigė kaltinamasis, o be to, jo parodymus patvirtino ir nukentėjusysis G. U., nurodydamas, kad jis pats į lauką paskui tėvus išbėgo pasiėmęs lūžusios kambaryje lazdos dalį, o tėvas lazdos neturėjo. Nukentėjusiosios A. U. parodymai šioje situacijoje vertintini tik kaip subjektyvūs, kaip labai išsigandusio ir susijaudinusio asmens. Kairio kelio sąnario vidiniame paviršiuje nukentėjusiajai nustatyta kraujosruva laikytina taip pat atsiradusi kaltinamojo smurtavimo veiksmų pasekoje, nes ji bėgo nuo smurtaujančio vyro, griuvo, todėl ir susižalojo. Sūnus G. U. pripažintina buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, o ne jo nurodytomis aplinkybėmis, nes G. U. rankoje esantis sužalojimas teismo medicinos eksperto konstatuotas ne išorinėje rankos pusėje, o vidiniame viršutiniame dilbio paviršiuje. Tuo paneigiama tai, kad nukentėjusysis susižalojo krisdamas.
Kaltinime nurodyta J. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo kaip nepasitvirtinusi. Nesurinkta byloje įrodymų, kuriais būtų objektyviai patvirtintas kaltinamojo girtumas. Apsvaigimo būsena pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik tuomet, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o ne bet koks apsvaigimo laipsnis. Pripažintina, kad smurtinius kaltinamojo veiksmus iššaukė, ne jo galimas apsvaigimas nuo alkoholio, o buvę priešiški ir konfliktiniai sutuoktinių santykiai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu tarp U vyko skyrybų procesas, smurtavimo pradžioje, kaip nurodė abu nukentėjusieji, buvo ištarti kaltinamojo žodžiai „dabar tave išskirsiu“.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais kaltinamasis J. U. pripažintina padaręs nusikalstamus veiksmus ir turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
G. U., gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamos veikos padarymo metu – 2014-02-05 jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metai ir jis laikytinas mažamečiu. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę kaltinamojo J. U. padaryti nusikalstami veiksmai sūnaus atžvilgiu kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 3 d. A. U. buvo kaltinamojo šeimos narys – sutuoktinė, todėl jos atžvilgiu padaryti kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 2 d.
Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam J. U. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkias nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. J. U. teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pergyvena dėl įvykusio konflikto ir teismo posėdžio metu viešai nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, pagal gyvenamąją vietą seniūnijos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Vertintina ta aplinkybė, kad LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtinas, tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (LR BK 75 str.).
Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies tenkintinas. Dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes patirtos išlaidos ir nuostoliai patvirtinti pateiktais dokumentais, žalos atlyginimo dydžio neginčijo ir kaltinamasis. Pripažintina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat pagrįstas, nes nusikalstamų veiksmų metu bei jų pasekoje nukentėjusieji patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, išgąstį, nemigą ir padidėjusį jautrumą, nervingumą po įvykio. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.250 str., 6.263 str.). Prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas, nes nusikalstamos veikos vertinamos kaip nesunkios, neatsirado jų pasekoje sunkių pasekmių. Nukentėjusiajam G. U. priteistina didesnis neturtinės žalos atlyginimas, nes jis kaip mažametis vaikas patyrė žymiai didesnius išgyvenimus matydamas tėvų konfliktą ir būdamas į jį įtrauktas. Taip pat vertintina teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir priteisiamų sumų dydžiai, būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamąjį J. U. gynė bei nukentėjusiuosius A. U. ir G. U. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti advokatai (t. 1, b. l. 12, 20, 103). Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta pažyma (t. 2, b. l. 26), kad nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos yra 1236,40 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2014-03-04 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-899-1102 J. U. yra visiškai atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, yra bedarbis, priteisiamas nukentėjusiųjų naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, šios proceso išlaidos valstybės naudai neišieškotinos (LR BPK 106 str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
-dėl smurtavimo prieš A. U. pagal LR BK 140 str. 2 d. 7 mėnesiams laisvės atėmimu;
-dėl smurtavimo prieš G. U. pagal LR BK 140 str. 3 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nuteisti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-02-06 iki 2014-02-07.
Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:
-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui;
-per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti neatlygintinai 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. ir 3 d. J. U. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. U. ir G. U. bei įpareigoti jį per šį laikotarpį gyventi skyrium nuo jų.
Daiktinį įrodymą – lazdą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2014-08-10 kvitas B serija BBB Nr. 0041345 ) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Priteisti iš J. U. nukentėjusiosios A. U. naudai 460 litų (133,23 EUR) turtinei žalai atlyginti ir 2000 litų (579,24 EUR) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. U. nukentėjusiojo G. U. naudai 2500 litų (724,05 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise iki G. U., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės naudosis įstatyminė atstovė A. U..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.