Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. 2VP-11126-905/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
2VP-11126-905/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
Suinteresuotas asmuo
M. P., S. P.
Skolininkas
M. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 2VP-11126-905/2017Proceso Nr. 2-68-3-05099-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys M. P. (M. P.), S. P. ir antstolis Dainius Šidlauskas.

Reikalavimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui M. P. priklauso 1/2 piniginių lėšų, esančių jo sutuoktinės S. P. banko sąskaitose (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prie pareiškimo ir pridėtas antstolio 2017 m. sausio 5 d. turto arešto aktas, iš kurio matyti, kad antstolis areštavo S. P. priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, iš viso už 1185,56 Eur sumą, tačiau prie pareiškimo nepridėta įrodymų, kokia konkreti areštuotų pinigų suma jau antstolio būtų aprašyta. Šia prasme pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktuose įrodymuose nėra jokių duomenų apie realiai areštuotas lėšas, prie pareiškimo taip pat nepridėta duomenų, jog areštuotos lėšos yra darbo užmokestis, nors antstolis 2017 m. sausio 5 d. patvarkyme dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo nurodė, kad ši suma yra S. P. pajamos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų egzistuojant antstolio aprašytas ir areštuotas S. P. realias (o ne hipotetines) pajamas. Kadangi nėra įrodymų apie tokį S. P. turtą, tai nėra ir pagrindo-prielaidų nustatyti, kad skolininkui M. P. priklauso tam tikra dalis antstolio aprašytų ir areštuotų S. P. piniginių lėšų. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Teismo išvada

Prašymą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius