Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visi Išvadoje nurodyti pažeidimai yra grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria susipažino komisijos nariai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Vilniaus apygardos teismui. Byloje pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje. Pareiškėjas kaltės nepripažįsta, byloje apkaltinamasis nuosprendis nėra priimtas. Todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti vertinama tik kaip prielaidos apie padarytus nusižengimus, jų sunkumą bei kaltės formą. Išankstinės išvados negali sudaryti pagrindo griežčiausios nuobaudos taikymui, nes tai akivaizdžiai prieštarauja draudimo plečiamai aiškinti, teisės normas principui. Tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai gali patvirtinti Išvadoje nurodytus pažeidimus. Nei įsakyme nei Išvadoje nėra nurodoma, kuo konkrečiai pasireiškė valstybės tarnyba diskredituojantys veiksmai (iš išvados galima suprasti, kad Dokumentų formų naudojimo taisyklių pažeidimu), arba kuo pasireškia piktnaudžiavimas tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas būtina nuobaudų skyrimo procedūra, o priimti baigiamieji administraciniai aktai turi atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas. Išvadoje nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti mano veiksmai, kuriuos tyrimą atlikusi komisija vertina kaip šiurkštus tarnybinius nusižengimus, o teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais, nepasisakyta dėl įrodymų, kurie patvirtina tyčią. Išvada neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio l dalies reikalavimų. Nei Išvadoje nei Įsakyme nenurodytos aplinkybės, kurios nulėmė atleidimą iš pareigų. Nuobauda yra ir neteisinga ir neprotinga. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalis numato galimybę paskirti tarnybinę nuobaudą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuobaudos paskyrimas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo turi būti vertinamas kaip neteisingas ir neprotingas sprendimas. VTĮ 29 straipsnio 4 dalis neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę. Todėl parenkant nuobaudą turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės. Atsakovas privalėjo ar Išvadoje ar Įsakyme pasisakyti dėl argumentų, kodėl skiria atleidimą iš pareigų, o ne švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus. Atstovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į M. Š. bei O. B. padarytų pažeidimų panašumą, jiems turi būti skiriamos panašios tarnybinės nuobaudos. Tai, kad O. B. paskirta tik pastaba, rodo, jog M. Š. paskirta per griežta nuobauda. Pažymėjo, kad šiuo metu, vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, M. Š. naudojasi teise neduoti parodymų iki bus ištirti baudžiamosios bylos įrodymai, todėl jis šioje administracinėje byloje galėtų duoti paaiškinimus tik po to, kai duos paaiškinimus baudžiamojoje byloje. Kitu atveju jis galėtų pakenkti savo padėčiai baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo teisės remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nes juos pateikusi STT Vilniaus valdyba nurodė, kad duomenys neviešintini.

Atsakovas Vilniaus AVMI prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. pažymėjo, kad gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos (toliau – STT) informaciją apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00507-14 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus AVMI viršininko 2014-09-30 įsakymu Nr. (2.1)-3-462 pareiškėjas, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nušalintas nuo Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų nuo 2014-09-30 iki baigsis ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00507-14. Vilniaus AVMI kreipėsi į STT su prašymu pateikti dokumentų kopijas. STT 2014-10-07 raštu Nr. 4-01-5942 pateikė dokumentų, išimtų pagal 2014-09-16 kratos protokolą, kopijas, o 2014-11-07 pateikė ikiteisminio tyrimo dokumentų, reikalingų atlikti tarnybinį patikrinimą, kopijas. 2014-12-09 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (2.11)-15-50, kuri su 2014-12-10 raštu Nr. (2.4)-46-480 pateikta STT. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose galimai yra tarnybinio nusižengimo požymių ir nuspręsta, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą (2014-10-08 išvada Nr. (2.11)-15-36 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo M. Š. atžvilgiu sustabdymo") ir spręsti klausimą dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Gavus STT 2015-01-09 raštą Nr. 4-01-169, kuriuo informuojama, jog ikiteisminis tyrimas baigtas surašant kaltinamąjį aktą, o baudžiamoji byla 2015-01-06 perduota Vilniaus apygardos teismui, Vilniaus AVMI viršininko 2015-01-14 įsakymu Nr. (2.1)-3-15 sudaryta 5 asmenų komisija ir pareiškėjas nušalintas nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikui.

2015-01-14 išvadoje Nr. (2.11)-15-20 konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai. Pareiškėjas, turėdamas pavedimą atlikti Bendrovės operatyvų patikrinimą ir realiai jo neatlikęs pasinaudojo tarnybine padėtimi ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, neįvykdė jam pavestos užduoties, pasielgė savavališkai, todėl 2015-02-11 išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą, t. y. piktnaudžiavo tarnyba. Pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą piktnaudžiavimas tarnyba yra įvardijamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš valstybės tarnybos Pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVMI viršininko 2014-03-13 įsakymu Nr. (2.1)-3-166, 7.1 papunktyje numatyta, kad valstybės tarnautojas tikrina mokesčių mokėtojų veiklą ir mokesčių mokėtojų dokumentus pagal nustatytos formos pavedimą, atlieka operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus ir nustatyta tvarka juos įformina. Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų.

Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju, nesilaikė valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, savo veiksmais pakenkė institucijos įvaizdžiui, todėl 2015-02-11 išvadoje Nr. (2.11)-15-20 konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą.

Pareiškėjui pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo sprendžiama dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo VTĮ, Mokesčių administravimo įstatymo, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso ir operatyvių patikrinimų atlikimo ir įforminimo tvarkų nuostatoms ir konstatuoti būtent šių teisės aktų normų pažeidimai. Pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami Baudžiamojo kodekso normų prasme.

Pažeidimas padarytas tyčia, nes pareiškėjas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti. 2015-02-11 išvadoje išsamiai aprašyti visi argumentai ir motyvai, kodėl skirta tarnybinė nuobauda. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyti šiurkštūs VTĮ nuostatų pažeidimai, buvo parinktas atleidimas iš pareigų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad pagrindinis skirtumas tarp O. B. pritaikytos tarnybinės nuobaudos ir pareiškėjui paskirtos yra tai, kad O. B. nebuvo atsakinga apie patikrinimo organizavimą, ji nežinojo, kada vyks patikrinimas, ji tik pasirašė ant M. Š. jai pateiktų dokumentų. Nurodė, kad STT Vilniaus valdyba, pateikdama dokumentus tarnybiniam patikrinimui atlikti, leido juos naudoti tarnybiniam patikrinimui. Teikiant dokumentus teismui atstovė susisiekė su STT Vilniaus valdybos tyrėjais, o šie prokuroru, ir buvo išaiškinta, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui duomenys yra vieši, baudžiamoji byla nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus AVMI viršininko 2015-02-17 įsakymo Nr. (2.1)-3-69, kuriuo pareiškėjas M. Š. pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir atleistas iš Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktus, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVMI 2014-03-13 įsakymu Nr. (2.1)-3-166, 7.1 punktą, Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Patikrinimų taisyklių 11 punktą, Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 6 ir 12.10 punktus, Dokumentų formų užpildymo taisyklių 7, 69, 72 ir 73 punktus, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2005-07-25 įsakymu Nr. V-141, 6.3, 7.3, 9.1 ir 13.1 punktus.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta remiantis 2015-02-11 Tarnybinio patikrinimo išvada (t. 1, b. l. 12-17). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas Patikrinimų taisyklių 11 punktą ir Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 6 punktą pažeidė dėl to, kad neprisistatė UAB „Oba“ direktoriui D. D. ir jo nesupažindino su pavedimu tikrinti; Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 12.10 punktą pažeidė dėl to, kad 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1 surašė neatlikęs operatyvaus patikrinimo; Dokumentų formų užpildymo taisyklių 7 punktą pažeidė dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą ir administracinį nurodymą surašė nenustatęs mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų bei nedalyvaujant pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui; Dokumentų formų užpildymo taisyklių 69 ir 72 punktus pažeidė dėl to, kad netikrinęs EKA duomenų ir neskaičiavęs pinigų, pagal jam pateiktas EKA „X“ ataskaitas bei E. M. asmens duomenis 2014-09-13 surašė Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. FR1043-7692/237; Dokumentų formų užpildymo taisyklių 73 punktą pažeidė dėl to, kad nustatęs kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų perteklių nenurodė šio pertekliaus apskaityti EKA arba įmonės kasoje, išrašyti kasos pajamų orderį ir jo kopiją pateikti tikrinančiam mokesčių administratoriaus darbuotojui; VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareigybės instrukcijos 7.1 punktą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 6.3, 7.3, 9.1 ir 13.1 punktus pažeidė dėl to, kad turėdamas išrašytą operatyvaus patikrinimo pavedimą, faktiškai neatliko patikrinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-14 VMI buvo gautas pranešimas pasitikėjimo telefonu, kad UAB „Oba“ neapskaito dalies gaunamų pajamų ir neišduoda kvitų (t. 1, b. l. 136-139). Pranešimo pagrindu nuspręsta atlikti įmonės operatyvų patikrinimą. Vilniaus AVMI 2014-09-05 priimtas operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. FR1043-7692 (t. 1, b. l. 140-141), kuriame nustatyta, jog M. Š. ir O. B. pavedama atlikti UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą laikotarpiu nuo 2014-09-05 iki 2014-10-06.

2014-09-13 surašytas Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas (t. 1, b. l. 143), kuriuo konstatuota, kad kasoje rasta 797,84 Lt, pagal apskaitos duomenis turi būti 760,84 Lt. Aktas sudarytas dalyvaujant barmenui E. M., pažymėta, jog patikrinimą atliko M. Š. ir O. B.. 2014-09-13 surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma (t. 1, b. l. 145-147), kurioje nurodyta, jog M. Š. ir O. B. 2014-09-12 23.45 pradėjo ir 2014-09-13 2.15 baigė UAB „Oba“ patikrinimą. Kontrolinio patikrinimo metu barmenas pinigus apskaitė kasos aparatu ir išdavė kvitą. Nustatytas 37 Lt perteklius. Patikrinti EKA kasos operacijų žurnalai, EKA pasai, licencijos verstis mažmenine prekyba, alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais, darbo grafikas, darbuotojų pažymėjimai, prekių įsigijimo dokumentai. Operatyvaus patikrinimo pažymą pasirašė abu VMI darbuotojai bei įmonės atstovas. 2014-09-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1, b. l. 148-151) E. M. už tai, kad UAB „Oba“ veiklos vykdymo vietoje suskaičiavus grynuosius pinigus elektroninio kasos aparato stalčiuje ir kasos operacijų atlikimo vietoje bei sulyginus su tarpine ataskaita, nustatytas 37 Lt perteklius. Nurodyta, kad šiais veiksmais E. M. pažeidė Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punktą. E. M. paaiškinime nurodė, kad jis su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Prie administracinio teisės pažeidimo protokolas pateiktas 2014-09-13 administracinis nurodymas Nr. 041070 (t. 1, b. l. 152), kuriuo paskirta bauda ir nustatyta baudos sumokėjimo tvarka. 2014-10-06 M. Š. ir O. B. surašė Operatyvaus patikrinimo ataskaitą Nr. FR0760-13242 (t. 1, b. l. 153).

2014-06-06 UAB „Oba“ direktorius D. D. STT Vilniaus valdybai pranešė (t. 1, b. l. 156-157), kad jis vieno galimai VMI dirbančio asmens buvo įspėtas apie būsimą patikrinimą ir iš jo paprašyta atlygio už informaciją. Atliekant tyrimo veiksmus nustatyta, jog minėtas darbuotojas iš UAB „Oba“ direktoriaus paėmė asmens, kuriam turi būti surašytas protokolas, duomenis. Nusikalstamos veikos imitavimo modelis sankcionuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-06 ir 2014-09-08 nutartimis (t. 1, b. l. 161-164). Pranešime nurodytus paaiškinimus UAB „Oba“ direktorius pakartojo 2014-06-10 liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 178-181), 2014-08-04 liudytojo papildomos apklausos protokole (t. 1, b. l. 182-184) detaliai paaiškino operatyvaus patikrinimo dokumentų užpildymo aplinkybes bei 2014-09-13-14 įvykius, susijusius su operatyviu patikrinimu bei atlygio reikalavimu. 2014-09-22 liudytojo apklausos protokole E. M. patvirtino D. D. paaiškinimus (t. 1, b. l. 188-189), nurodė, kad jam buvo pateikti pasirašyti pažeidimo dokumentai, padiktuotas paaiškinimas, jis pasirašė dokumentus. Kad 2014-09-14 nebuvo atliktas patikrinimas 2014-11-03 liudytojo apklausos protokole (t. 1, b. l. 190-192) patvirtino kitas UAB „Oba“ darbuotojas A. B..

2014-09-15 su UAB „Oba“ direktoriumi kontaktavusiam A. K. ir M. Š. pareikšti įtarimai (t. 1, b. l. 193-195, t. 2, b. l. 7-8). Pranešime apie įtarimą M. Š. nurodyta, kad jis įtariamas tuo, jog, būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiuoju inspektoriumi, savo naudai netiesiogiai per A. K., reikalavo ir provokavo duoti 2000 Lt kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent: M. Š., veikdamas per tarpininką A. K. ir pastarajam padedant, 2014-05-30 apie 21.50 val. prie kavinės „In vino“, esančios (duomenys neskelbtini), savo naudai netiesiogiai per A. K. perdavė UAB „Oba“ direktoriui D. D. reikalavimą duoti 2000 Lt kyšį už tai, kad nebūtų vilkinamas kavinės „Absento fėjos“ patikrinimas ir nebūtų ilgam laikui sutrikdytas įmonės darbas. M. Š. 2014-07-30, veikdamas per tarpininką A. K., perdavė D. D. siūlymą taikyti kitą kavinės „Absento fėjos“ tikrinimo būdą – surašyti fiktyvų patikrinimo dokumentą, kuriuo neva bus nustatytas pinigų trūkumas kasoje, o realiai kasos duomenų netikrinti, ir pažadėjo, kad kavinė nebus tikrinama metus laiko. M. Š. 2014-09-13 apie 12.30 val. perdavė žinomai suklastotus dokumentus – 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070 bei 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. 041070 A. K., o pastarasis juos pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti. A. K. 2014-09-13 apie 1.15 val. paėmė 700 Lt reikalauto kyšio, o M. Š. – 2014-09-14 priėmė iš D. D. 100 Lt. Įtarimas pareikštas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį. Taip pat pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2014-07-30 per tarpininką A. K. perdavė D. D. siūlymą surašyti fiktyvų kavinės „Absento fėjos“ kasos patikrinimo dokumentą, kurio metu neva būtų nustatytas pinigų trūkumas kasoje , o realiai kavinės netikrinti ir pažadėjo, kad kavinė nebus tikrinama metus laiko. Šio sumanymo įgyvendinimui A. K. 2014-08-11 iš D. D. paėmė E. M. asmens duomenis, reikalingus patikrinimo dokumentams surašyti ir perdavė M. Š.. M. Š. suklastojo 2014-09-13 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, kurioje įrašė, kad jis kartu su O. B. patikrino darbą su elektroniniais kasos aparatais, licencijas, alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, darbo grafiką, darbuotojų pažymėjimus ir nustatė 37 Lt perteklių kavinės „Absento fėjos“ elektroniniame kasos aparate, 2014-09-13 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070 dėl neva patikrinimo metu nustatyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-7 straipsnio 1 dalyje bei 2014-09-13 administracinį nurodymą Nr. 041070, kuriuo E. M. siūloma sumokėti 25 Lt baudą. Žinomai suklastotus dokumentus M. Š. perdavė A. K., o pastarasis 2014-09-13 apie 1.15 val. juos pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti. Įtarimas pareikštas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

STT Vilniaus valdyba 2014-09-16 raštu Nr. 4-01-5388 (t. 1, b. l. 28) pranešė Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvaus kontrolės skyriaus II poskyrio viršininkui, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00507-14 pagal nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Įtariant padarius minėtas veikas laikinai sulaikytas M. Š.. Vilniaus AVMI viršininkas 2014-09-30 įsakymu Nr. (2.1)-3-462 (t. 1, b. l. 31) M. Š. nušalino nuo pareigų nuo 2014-09-30 iki baigsis ikiteisminis tyrimas Nr. 07-1-00507-14. STT Vilniaus valdyba 2014-10-07 raštu Nr. 4-01-5942 (t. 1, b. l. 34) atsakydama į Vilniaus AVMI 2014-09-30 užklausimą bei prokurorui neprieštaraujant pateikė 17 lapų ikiteisminio tyrimo duomenų.

Vilniaus AVMI personalo skyrius 2014-12-09 išvada Nr. (2.11)-15-50 (t. 1, b. l. 36-40) pasiūlė pasibaigus ikiteisminiam tyrimui atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą. 2015-01-09 raštu Nr. 4-01-169 (t. 1, b. l. 43) STT Vilniaus valdyba informavo, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus AVMI viršininko 2015-01-14 įsakymu Nr. (2.1)-3-15 atnaujintas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl M. Š. veiksmų atliekant UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą ir sudaryta komisija nusižengimams tirti, o M. Š. nušalintas nuo pareigų. Vilniaus AVMI komisija 2015-01-16 surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.11)-14-3 (t. 1, b. l. 45-46). Vilniaus AVMI 2015-01-19 raštu Nr. (2.4)-46-20 (t. 1, b. l. 47) pranešimas bei 2015-01-14 įsakymas išsiųsti pareiškėjui. M. Š. 2015-01-30 pateikė paaiškinimus (t. 1, b. l. 48), kuriuose nurodė, kad duomenų apie gautą skundą dėl UAB „Oba“ pajamų neapskaitymo trečiajam asmeniui neperdavė, nes duomenų perdavimo dieną (2014-06-06) nebuvo Lietuvoje. Laikė, kad su patikrinimo atlikimu susijusios aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bylą teisme.

Įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą. VTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Pagal VTĮ 29 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (VTĮ 29 straipsnio 5 dalis). Sutinkamai su Įsakymu pareiškėjo atžvilgiu pritaikyti VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktai, kurie nurodo, jog šiurkščiu pažeidimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 punktas); piktnaudžiavimas tarnyba (4 punktas). Tarnybinis nusižengimas grindžiamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, įpareigojančio tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, pažeidimu. Taip pat Įsakyme detaliai išvardinti ir kiti teisės aktai bei pareigybės aprašymo punktai, kuriuos pareiškėjas pripažintas pažeidusiu, bei nurodytos padarytos veikos.

Iš Išvados matyti, kad pareiškėjas pažeidė Patikrinimų taisyklių 11 punktą ir Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 6 punktą. Patikrinimų taisyklių 11 punktas nurodo, kad pareigūnai faktinio operatyvaus patikrinimo pradžioje turi prisistatyti mokesčių mokėtojui, parodyti tarnybinius pažymėjimus, supažindinti jį su pavedimu. Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 6 punktas nurodo, kad mokesčių mokėtojas pasirašytinai supažindinamas su pavedimu, išskyrus Patikrinimų taisyklėse numatytus atvejus, kai pavedimo kopija gali būti siunčiama paštu. Jei mokesčių mokėtojas atsisako pasirašyti, apie tai turi būti pažymėta pavedime.

2014-09-05 Operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-7692 yra UAB „Oba“ direktoriaus D. D. parašas apie susipažinimą su dokumentu. D. D. 2014-08-04 liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad 2014-09-05 operatyvaus patikrinimo pavedimą jis pasirašė 2014-09-14, kai jam jį atvežė A. K., M. Š. jis nepažįsta. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-09-17 atliktos įtariamojo apklausos protokole (t. 2, b. l. 1-6) A. K. pažymėjo, jog jis pats buvo nuvežęs D. D. pasirašyti visus su operatyviniu patikrinimu susijusius dokumentus. Tokių veiksmų atlikimas D. D. buvo leistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutarties 3 punktu. Pareiškėjas jokių paaiškinimų nei tarnybinio patikrinimo metu Vilniaus AVMI, nei skunde teismui nepateikė, jo atstovė nurodė, kad jis paaiškinimų nagrinėjamoje administracinėje byloje neteiks, kadangi dar nėra apklaustas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. 2014-09-16 įtariamojo apklausos protokole, kuriuo apklaustas pareiškėjas, taip pat pažymėta, jog M. Š. pasinaudojo teise neduoti paaiškinimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymas paaiškinimų teikimo administracinėje byloje klausimo su baudžiamosios bylos eiga bei baudžiamojo proceso eigoje užtikrinamomis teisiamojo teisėmis nesieja. Pareiškėjo pareiga duoti paaiškinimus administracinėje byloje taip pat nėra numatyta. Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nurodo, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Taikymas pareiškėjo atžvilgiu taisyklės, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą būtų pripažintas būtinu, o nedavus paaiškinimų, skundas paliktas nenagrinėtu, negalima, kadangi būtinu gali būti pripažįstamas tik dalyvavimas teismo posėdyje, tačiau ne parodymų davimas. Pareiškėjo atstovė aiškiai išdėstė pareiškėjo poziciją neduoti paaiškinimų iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Tuo remdamasis teismas šioje byloje laikosi pozicijos, kad pareiškėjo paaiškinimų davimas yra viena iš įrodymų rinkimo rūšių, o procesą pradėjusiam asmeniui sąmoningai nepateikus tokių įrodymų – pareiškėjo paaiškinimų, byla sprendžiama vadovaujantis surinktų įrodymų visuma. Šios bylos išnagrinėjimo prejudicinis siejimas su nagrinėjama baudžiamąja byla negalimas ir dėl to, kad šioje administracinėje byloje atsakovas nurodo bei įrodinėja, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nesiejant jo padarytų pažeidimų su baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jo nubaudimas tarnybine tvarka nėra susijęs su baudžiamojoje byloje pareikštais kaltinimais pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tai rodo, jog abiejų procesų dalykas nėra tas pats.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neneigė pavedimo pateikimo UAB „Oba“ direktoriui aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tame tarpe ir teisme apklausto liudytojo A. K. parodymai bei nusikalstamos veiklos modelį leidžianti teismo nutartis patvirtina, jog pareiškėjas mokesčių mokėtojui neprisistatė ir su Operatyvaus patikrinimo pavedimu nesupažindino, kuo pažeidė Patikrinimų taisyklių 11 punktą ir Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 6 punktą.

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 12.10 punktą. Šiame punkte nurodyta, kad Operatyvaus patikrinimo pažymoje FR1042 forma turi būti nurodyta visi atlikti veiksmai, faktiniai tikrinimai, tikrinti objektai, atlikti kontroliniai pirkimai, gauti duomenys ir/ar kita surinkta informacija, susijusi su mokesčių mokėtojo veikla. Jei buvo atliktas kontrolinis prekių (paslaugų) pirkimas, patikrinimo pažymoje taip pat turi būti nurodoma pirktų prekių (paslaugų) pavadinimai, visa pirkinio kaina, prekių pirkimą patvirtinančio dokumento pavadinimas bei numeris. Šis pažeidimas nustatytas dėl to, kad operatyvaus patikrinimo faktiškai neatliko.

Vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą buvo surašyti 2014-09-13 Operatyvaus patikrinimo pažyma bei 2014-09-13 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas. Šiuose aktuose nurodyti atlikti veiksmai, juos pasirašo M. Š. ir O. B.. Byloje surinkti visų galėjusių dalyvauti patikrinime asmenų paaiškinimai, tačiau nei vienuose paaiškinimuose nėra užfiksuota, kad UAB „Oba“ operatyvus patikrinimas buvo atliktas. Tai, kad realiai patikrinimas nebuvo atliktas patvirtina A. K. paaiškinimai įtariamojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, protokolas, D. D. paaiškinimai pranešime apie nusikaltimą, liudytojai paaiškinimai, E. M., A. B. paaiškinimai liudytojų apklausos protokoluose, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys dėl nusikalstamos veiklos modelio sankcionavimo. Kartu turėjusi atlikti operatyvų patikrinimą O. B. 2014-10-29 paaiškinime (t. 1, b. l. 117) nurodė, kad kavinės „Absento fėjos“ operatyvaus patikrinimo 2014-09-14 neatliko, o ant operatyvaus patikrinimo pažymos ir ant grynųjų pinigų skaičiavimo akto pasirašė pasitikėdama M. Š., dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nenurodė, kad kas nors iš 5 galėjusių dalyvauti operatyviame patikrinime asmenų būtų turėję suinteresuotumą pakenkti pareiškėjui. Kitų įrodymų byloje nesurinkta, pareiškėjas nenurodė, kas galėtų patvirtinti operatyvaus patikrinimo atlikimo faktą. Tuo konstatuojama, kad Operatyvių patikrinimų dokumentų taisyklių 12.10 punkto pažeidimas nustatytas pagrįstai.

Sutinkamai su Išvada ir Įsakymu pareiškėjas pažeidė Dokumentų formų užpildymo taisyklių 7 punktą. Šiame punkte nurodoma, kad, kai nustatomas mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas, pagal kurį Administracinių teisės pažeidimų kodeksas suteikia teisę mokesčių administratoriaus darbuotojams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolo FR1064 formą, pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui turi būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kartu su operatyvaus patikrinimo dokumentais buvo surašytas ir 2014-09-13 Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-7 straipsnio 1 dalį už Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto pažeidimą, t. y. grynųjų pinigų pertekliaus kasoje radimą.

Apie tai, kad po operatyvaus patikrinimo atlikimo bus reikalinga surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl ko reikalingi asmens, kuriam galima surašyti protokolą, duomenys, pirmą kartą 2014-08-04 liudytojo apklausoje, t. y. daugiau nei mėnuo iki protokolo surašymo, nurodė D. D.. Jis paaiškino, kad tai jam pasiūlė A. K.. D. D. E. M. asmens duomenis pasiuntė 2014-08-11. Nusikalstamos veiklos imitavimas D. D. ir E. M. leistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutartimi. Šiuos paaiškinimus patvirtino A. K. ir E. M., kuris 2014-09-22 liudytojo apklausos protokole detaliai išdėstė visas pasirašymo aplinkybes. Jau anksčiau teismas pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų, liečiančių paties patikrinimo neatlikimo faktą. Kadangi operatyvus patikrinimas nebuvo atliktas, jokie teisės aktų pažeidimai negalėjo būti nustatyti, todėl ir administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo surašomas. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

Dokumentų formų užpildymo taisyklių 69 punkte įtvirtinta, kad kilus įtarimui, kad mokesčių mokėtojas įmonės kasoje, EKA kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laiko asmeninius ar į apskaitą neįtrauktus grynuosius pinigus arba kad neatitinka EKA įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų grynųjų pinigų kiekis, būtina atlikti į apskaitą įtrauktų pinigų ir įmonės ir/ar EKA kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimo patikrinimą ir užpildyti kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo akto FR1049 formą. Dokumentų formų užpildymo taisyklių 72 įtvirtinta, kad Pinigų suskaičiavimo aktą turi pasirašyti mokesčių administratoriaus darbuotojai ir mokesčių mokėtojas, bei pinigus suskaičiavęs materialiai atsakingas asmuo. Pinigų suskaičiavimo akto pirmo lapo/puslapio pabaigoje pasirašo mokesčių administratoriaus darbuotojas ir mokesčių mokėtojas.

Dokumentų formų užpildymo taisyklių 73 punktas nurodo, kad atlikęs įmonės ar EKA kasoje į apskaitą įtrauktų pinigų ir kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimo patikrinimą ir nustatęs pinigų perteklių, mokesčių administratoriaus darbuotojas įmonės vadovui privalo nurodyti šį pinigų perteklių apskaityti EKA arba įmonės kasoje, išrašyti kasos pajamų orderį ir patvirtintą jo kopiją pateikti tikrinančiam mokesčių administratoriaus darbuotojui, šis turi tai pažymėti administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu apskaityti pinigų pertekliaus įmonės kasoje, išrašyti kasos pajamų orderio dėl kokių nors priežasčių neįmanoma, tai mokesčių administratoriaus darbuotojas mokesčių mokėtojui turi nurodyti pinigų perteklių įmonės kasoje apskaityti kitą darbo dieną ir išrašyto kasos pajamų orderio kopiją pateikti VMI.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus įrodymus daroma išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog M. Š. netikrinęs kasos aparato duomenų neskaičiavo pinigų, o Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą surašė pagal jam pateiktas „X“ ataskaitas ir E. M. asmens duomenis. Tiek D. D., tiek A. K. patvirtino, kad kasos operacijų „X“ ataskaitos buvo perduotos M. Š. jo prašymu, o ne paimtos operatyvaus patikrinimo metu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta teismas daro išvada, kad bylos duomenys yra pakankami nustatyti, jog pareiškėjas pažeidė operatyvaus patikrinimo taisyklių nuostatas tokiu būdu, koks fiksuotas Išvadoje bei Įsakyme. Padarydamas šiuos pažeidimus M. Š. taipogi pažeidė pareiginės instrukcijos 7.1 punktą, kuriame numatyta pareiga tikrinti mokesčių mokėtojų veiklą ir mokesčių mokėtojų dokumentus pagal nustatytos formos pavedimą, atlikti operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus bei nustatyta tvarka juos įforminti. Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 6.3 punktas nurodo, jog pagrindinis tarnautojo etikos principas pagarba žmogui ir valstybei apima įpareigojimas atlikti savo pareigas vadovaujantis valstybės ir VMI teisės aktuose nustatytais tikslais ir kryptimis. Pagrindinis tarnautojo etikos principas teisingumas ir nešališkumas apima įpareigojimą einant pareigas nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus (7.3 punktas). Pagrindinis tarnautojo etikos principas dorovinis principingumas ir padorumas apima pareigą saugoti nepriekaištingą tarnautojo reputaciją (9.1 punktas). Pagrindinis tarnautojo etikos principas pavyzdingumas apima įpareigojimą savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (13.1 punktas). Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus akivaizdu, kad jais buvo padarytas tame tarpe ir Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso pažeidimas.

VTĮ 29 straipsnio 2 dalis nurodo, jog tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo pripažintas šiurkščiu. Kvalifikuojant šiurkštų tarnybinį nusižengimą turi būti įrodoma, kad nustatytais veiksmais šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Pareiškėjo padaryto pažeidimo šiurkštumas grindžiamas dviem VTĮ 29 straipsnio 6 dalies pagrindais – 1 ir 4 punktais. Pagal nustatytų pažeidimų pobūdį tai atitiktų tarnybos diskreditavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba pagrindus. VTĮ 2 straipsnio 13 dalis apibrėžia, kad piktnaudžiavimas tarnyba – tai valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį teismas sutinka, kad M. Š. pažeidimus padarė pažemindamas tarnybos vardą, o tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais. Tinkamas, skaidrus ir kvalifikuotas mokesčių srityje dirbančių valstybės tarnautojų darbas kuria valstybės gerovę, skatina mokėti mokesčius, didina pasitikėjimą mokesčių surinkimo institucijomis ir valstybe. Sąmoningas piktnaudžiavimas pareigomis, kai savo interesais panaudojamos mokesčių administratoriui suteiktos galios, daro neigiamą įtaką visai mokesčių administravimo sistemai, diskredituoja pareigūnus ir mokesčių surinkimo sistemą.

VTĮ 29 straipsnio 4 dalis numato, jog nustačius šiurkštų tarnybinį nusižengimą gali būti skiriamas atleidimas iš pareigų. Taigi pareiškėjui paskirta teisėta ir pagrįsta nuobauda.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad šioje byloje sutrinkti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Nuobauda pareiškėjui nėra skiriama už veikas, kuriuos galėtų būti siejamos su Baudžiamojo kodekso 225 straipsniu. STT Vilniaus valdyba pati perdavė atsakovui duomenis tarnybiniam patikrinimui atlikti. Dalis perduotų duomenų jau yra patvirtinti teisme – A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, priimtos teismo nutartys dėl nusikaltimų imitavimo veiksmų leidimo, kuriose užfiksuoti tame tarpe ir surinkti įrodymai. Pareiškėjo pozicija neduoti paaiškinimų tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje bei jį teisinančių įrodymų nepateikimas šioje administracinėje byloje vertinamas sutinkamai su kitais bylos įrodymais.

Pareiškėjas teigė, jog jam paskirta daug griežtesnė nuobauda nei kartu operatyvų patikrinimą turėjusiai atlikti O. B.. Vilniaus AVMI viršininko 2014-12-02 įsakymu Nr. )(2.1)-3-588 įsakymu (t. 1, b. l. 113) O. B. buvo paskirta pastaba už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Patikrinimų taisyklių 28 punkto pažeidimus. Iš Vilniaus AVMI 2014-11-24 Išvados dėl O. B. veiksmų atliekant UAB „Oba“ operatyvų patikrinimą matyti, kad tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad O. B. nedalyvavusi operatyviame patikrinime pasirašė jai M. Š. pateiktus 2014-09-13 Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1 ir 2014-09-13 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. FR1043-7692/2. Nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, nes valstybės tarnautoja nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Iš esmės pareiškėjo ir O. B. padaryto pažeidimo aplinkybės, jeigu jas vertinti atsietai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, yra labai panašios, kadangi O. B. žinomai pasirašė neatlikto operatyvaus patikrinimo dokumentus. Šiuo metu O. B. paskirta tarnybinė nuobauda neginčijama, 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti (VTĮ 30 straipsnio 1 dalis) pasibaigęs, ji nėra teisiama baudžiamojoje byloje. Asmenų lygaus traktavimo įpareigojimas negali reikšti kito asmens teisės į jo padėties pagerinimą atsižvelgiant į abejotinai tinkamai apibrėžtą kito asmens padėtį. Remiantis vien tuo pareiškėjui paskirta nuobauda negali būti sulyginta su O. B. paskirta nuobauda.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus AVMI padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Vilniaus AVMI viršininko 2015-02-17 įsakymas Nr. (2.1)-3-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. Š. ir atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti, remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.