- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-05
- Bylos Nr.
- 2-2445-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02661-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei V. Z., atsakovo likviduojamo AB banko SNORAS atstovui A. M., atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovui adv. I. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. patikslintą ieškinį atsakovams likviduojamam AB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo išmokėti indėlio draudimo išmoką, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašo pripažinti nuginčyta ir negaliojančia jos su atsakovu AB banku SNORAS sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110727U990008, pripažinti 4999,92 EUR už obligacijas sumokėtą sumą terminuotu indėliu bei įpareigoti atsakovą VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas indėlių draudimo išmoką, priteisti iš atsakovų 5 procentų procesines palūkas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu sudarė aukščiau minėtą obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsigijo 50 vnt. obligacijų, kurių bendra suma 4999,92 EUR. Tuo pačiu metu 2011-07-27 sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių investicijų draudimas“. Be to, banko vadybininkė taip pat pasakė, kad ieškovė niekuo nerizikuoja, kad obligacijos yra apdraustos. Pažymi, kad sudarydama obligacijų pasirašymo sutartį suklydo dėl atsakovo AB banko SNORAS kaltės, todėl minėtą sutartį prašo pripažinti negaliojančia pagal CK 1.90 str. dėl suklydimo ir dėl apgaulės. Nurodo, kad atsakovas nesuteikė jai visos reikiamos informacijos apie investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingas rizikas, taip pat buvo nesąžiningas įrašydamas į sutartį klaidinančius duomenis apie obligacijų draudimą. Mano, kad yra pagrindas taikyti restituciją, grąžinant investuotas lėšas, pripažįstant jas terminuotu indėliu, kurios būtų laikomos draudimo objektu pagal IĮIDĮ 3 str. 1 p., ir kurios priteistinos iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB bankas SNORAS prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodo, jog nėra pagrindų, dėl kurių galima būti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ar apgaulės. Mano, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į obligacijas, tikėdamasi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, veikė laisva valia ir objektyviai turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir jo sukeliamas pasekmes. Vadovaujantis LR Vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr.1K-22 patvirtintomis taisyklėmis ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 13 p., 2011-07-27 šalys sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Pažymi, jog ginčijamos sutarties 1.22 punktas nurodo, kad visos sutarčių sąlygos su ieškove aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, taip pat susipažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, buvo susipažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Atsakovas vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 p., pateikė ieškovei 30-45 p. nurodytą informaciją, o ieškovė raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Pažymi, kad ieškovė turi ilgametę patirtį versle bei yra vyriausioji finansininkė, todėl jai keliami didesni atidumo reikalavimai sudarant sandorius. Ji turėjo ir galėjo suprasti sudaromo sandorio esmę. Nurodo, kad Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai (obligacijos) yra draudžiami indėlių draudimu, todėl klaidinančios informacijos pateikta nebuvo, o ieškovė pati suklydo, susipažindama ne su visa, o su pasirinktinai banko pateikta informacija. Mano, kad tikrieji ieškinio pareiškimo motyvai yra siekti įgyti draudiminę apsaugą pagal IĮIDĮ 3 str. 1d., 2 d. Be to, 2011-12-07 iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovė pateikė kreditorinį reikalavimą, kurį atsakovas pripažino ir teismas 2012-03-22 nutartimi patvirtino. Tokiu būdu ieškovė iki ieškinio pateikimo pareiškus reikalavimą nurodant, kad jis kildinamas iš obligacijų sutarties, patvirtino obligacijų sutartį, todėl vadovaujantis CK 1.79 str. 1 d. nebeturi teisės jos ginčyti. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.
Atsakovas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad nėra ginčo sandorio šalimi, todėl nepasisako dėl su sutarties sudarymu susijusiomis aplinkybėmis. Ieškovės nurodyto sandorio negaliojimo pagrindai – CK 1.90 str. ir 1.91 str., yra kildinami iš juos ginčijančio sandorio šalių valios trūkumo, sąlygoto suklydimo arba apgaulės. Nurodo, kad ieškovė suprato, jog sudaro obligacijų pasirašymo sutartį, o ne terminuoto indėlio sutartį, nes ženkliais skyrėsi banko mokamos palūkanos. Ieškovės profesija vyr. finansininkė, todėl turėjo suprasti, kad didesnes palūkanas ji gauna dėl padidintos rizikos. Be to, ieškovė galėjo gauti konsultaciją dėl sudaromo sandorio turinio, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pažymi, kad ieškovės suklydimas yra jos neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo, tokio ieškovės suklydimo pateisinti negalima. Mano, kad tikrieji ieškinio pareiškimo motyvai yra siekti įgyti draudiminę apsaugą pagal IĮIDĮ 3 str. 1d., 2 d. Nurodo, kad ieškovė buvo informuota apie investavimo riziką, nes patvirtino, jog yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Pažymi, kad ieškovė nesigilindama į visas sutarčių sąlygas buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nepriklausomai nuo jos amžiaus ar išsilavinimo. Be to, ieškovės reikalavimas grąžinti pinigines lėšas prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo ir Bankų įstatymo nuostatoms. Net ir pripažinus sutartį negaliojančia ir pripažinus sumokėtą sumą lėšomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje, jos netaps indėlių draudimo objektu. Su ieškovu, kaip su atsakovo kreditoriumi, bus atsiskaitoma Bankų įstatymo nustatyta reikalavimų tenkinimo eile. Pažymėjo, kad dėl sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, o ieškovės pageidaujamas restitucijos būdas pažeistų CK 1.2. str. 1 d. įtvirtintus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus – trečiajam asmeniui būtų sukurta prievolė, nepaisant to, kad jis niekuomet nedalyvavo ginčo šalių prievoliniuose santykiuose kaip sutarties šalis, nežinojo apie tokių sandorių sudarymo ir negavo draudimo įmokos. Todėl nėra pagrindo taikyti restituciją, nes restitucijos taikymas pažeistų trečiųjų asmenų teises. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Ieškinys netenkinamas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2011-07-27 sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių operacijų (b.l.5, 26-35). Vykdant šią sutartį šalys sudarė 2011-07-27 obligacijų pasirašymo sutartį dėl 50 vnt. 100 EUR nominalios vertės obligacijų pirkimo už 4999,92 EUR (b.l.4). Be to, tą pačią dieną (2011-07-27) šalys sudarė terminuoto indėlio sutartį dėl 2000 EUR indėlio vienerių metų terminui (b.l.6).
Atsakovas yra komercinis bankas, t.y. kredito įstaiga, iki 2011-11-16 turėjusi teisę teikti licencines finansines paslaugas (Bankų įstatymo 2 str. 2 d.), todėl jis yra finansų įmonė Finansų įstaigų įstatymo 2 str.7 d. prasme ir jo finansinių paslaugų teikimui taikomas Finansų įstaigų įstatymas (Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 1 d.). Ieškovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), o santykyje su ieškovu - neprofesionalus klientas (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 3 str. 22 d.). Šią aplinkybę patvirtina ir tarp šalių sudaryta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Atsakovas kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. FPRĮ 22 str. 3 d. atsakovą, veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintoją ir finansų maklerį, įpareigoja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 d. įpareigoja prieš pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. FPRĮ 22 str. 3 d. įgyvendinimą detalizuoja FPRĮ 22 str. 4 d., nurodant, kad atsakovas turi pateikti informaciją apie save ir teikiamas paslaugas, finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones, klientų pavedimų vykdymo vietas, pavedimo vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus. Be to, įstatymas leidžia informaciją pateikti standartizuota forma. Pažymėtina, kad CK 1.6 str. yra įtvirtinta visų asmenų teisės aktų žinojimo prezumpcija, todėl FPRĮ 22 str. nurodytos atsakovo pareigos labiau sietinos su ekonominių rizikų atskleidimu, o ne su teisės aktų normų išaiškinimu. Nagrinėjamu byloje atveju ieškovė nurodė turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti vyr.finansininke, norinti investuoti saugiai ir sutinkanti prisiimti mažą rizikos laipsnį, taip pat nurodė nieko nežinanti apie investicines paslaugas (b.l.34). Pažymėtina ir tai, kad obligacija pagal teisės aktus priskiriama prie nesudėtingų finansinių priemonių (FPRĮ 22 str. 10 d., LR vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr.1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 58 p.). Be to, egzistuoja iš galima viena – emitento nemokumo rizika. Ieškovė pripažino, kad prieš pasirašydama sutarčių ir jų priedų neskaitė, banko darbuotoja jai paaiškino, kad už obligacijas mokamos didesnės palūkanos, o visa kita, kaip ir indėlio atveju ir kad taikomas indėlių draudimas, tačiau nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, o atsakovas neigia, jog jo darbuotoja taip teigė ieškovei. Ieškovė neigia, kad obligacijų pasirašymo sutarties sudarymo metu buvo susipažinusi su obligacijų emisijos prospektu ir galutinėmis sąlygomis, o jos parašas obligacijų pasirašymo sutarties apačioje, kuriuo patvirtinama sutarties sudarymo faktas, yra nepakankamas susipažinimo ar supažindinimo su prospekto sąlygomis ir galutinėmis sąlygomis, nes sąlyga apie susipažinimą yra įtraukta tarp sutarties sąlygų ir sutarties pasirašymas reiškia ir minėtos obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 p. nurodytos sąlygos automatinį patvirtinimą. Tačiau ieškovė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „kliento pasirinkimai ir patvirtinimai“, kuris yra atskirame lape, savo parašu patvirtino, kad gavo šio priedo 2 p. nurodytus dokumentus, o konkrečiai finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau –aprašymas) bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – santrauka), tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė, o jos žodiniai paaiškinimai negali paneigti rašytinio įrodymo. Aprašyme ir santraukoje yra atskleidžiama, kas yra obligacija ir kad egzistuoja jos emitento nemokumo (bankroto) rizika, taip pat santraukos 1.20 p. atkleidžiama, kada taikomas draudimas pagal IĮIDĮ. Kadangi ieškovė sutarčių pasirašymo metu jų neskaitė, todėl neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento pasirinkimai ir patvirtinimai“ 3 p. nurodyta informacija, kad atsakovo įsipareigojimai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, negalėjo ieškovės suklaidinti dėl ginčijamos sutarties esmės jos sudarymo metu, o vėliau perskaičius visus dokumentus, ieškovė, atsižvelgiant į jos asmenį, patirtį ir dirbto darbo pobūdį galėjo ir turėjo suprasti, kad obligacijoms indėlių draudimas netaikomas. Ieškovės darbas (vyr.finansininkė) susijęs su buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų taikymu, todėl sąvoka „įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis“ jai turėjo būti suprantama kaip blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Be to, už ieškovės perkamas obligacijas atsakovas AB bankas SNORAS įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, o už indėlį – 2,05 procentų dydžio metines palūkanas, terminuoto indėlio sutartis savo turiniu yra visiškai kitokia, šalys kitaip įvardinamos, todėl ieškovė, tą pačią dieną sudarydama obligacijų pasirašymo ir terminuoto indėlio sutartis, turėjo suvokti, kad obligacijos ir terminuotas indėlis nėra tas pats dalykas. Nors nei viename dokumente nėra tiesiogiai nurodoma, kad obligacijoms draudimas nėra taikomas, tačiau taip pat nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne. Pagal minėtą sutartį galėjo būti teikiamos tiek sąskaitų aptarnavimo paslaugos, o tokiu atveju lėšos banke yra draudžiamos indėlio draudimu, tiek investavimo paslaugos, o tuomet ieškovei tam tikrais atvejais kaip investuotojai būtų taikomos garantijos banko kaip finansinio maklerio įmonės bankroto atveju. Atsakovo pateikti ieškovei dokumentai atskleidė atsakovo nemokumo riziką ir kad investicijų draudimas taikomas tik tam tikrais atvejais, todėl ieškovė, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aukščiau minėtas faktines aplinkybes, turėjo suvokti, kad draudimas netaikomas. Nors atsakovas neįrodė, kad žodžiu aiškiai ir suprantamai paaiškino ieškovei, kad obligacijos nėra draudžiamos pagal IĮIDĮ, tačiau įstatymo nuostatos nepaaiškinimas nėra pakankamas pagrindas nuginčyti šalių sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, tuo labiau, kai atsakovo pateikti standartizuotos formos dokumentai atskleidė rizikas. Be to, ieškovė, teigdama, kad būtent tikėjimasis, jog obligacijoms taikomas indėlių draudimas, lėmė jos apsisprendimą sudaryti ginčijamą sutartį, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad draudžiamumas pagal IĮIDĮ jai buvo esminė sąlyga. Atsakovo ieškovei pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika ir draudimo taikymo sąlygos, juose nėra nuorodos apie draudimo taikymą, dėl ko ieškovė kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti ir pagal bylos aplinkybes suvokė, kad obligacijos nėra draudžiamos. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė suklydo dėl sudarytų sutarčių esmės (esminių sąlygų). Be to, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, net jeigu galima būtų sutikti su ieškovės teiginiais, jog ji manė, kad draudimas obligacijoms taikomas, toks jos klaidingas įsivaizdavimas yra jos neatidumo ir nerūpestingumo pasekmė, nes turėdama atsakovo suteiktą informaciją ir įsigilinusi į ją, ji galėjo ir turėjo suvokti, jog draudimas obligacijoms netaikomas. Esant abejonėms ir ieškovei naudojantis internetu, ji galėjo pasitikrinti VĮ ‚Indėlių ir investicijų draudimas“ internetiniame puslapyje draudimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieškovę, o ieškovės klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų įsivaizdavimas dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.). Byloje esantys duomenys dėl aukščiau nurodytų motyvų taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė buvo atsakovo apgauta. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau tai nekeičia ginčo esmės ir dėl aukščiau nurodytų motyvų nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančią CK 1.90 str. ar 1.91 str. nurodytais pagrindais. Dėl obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 p. teismas jau pasisakė, todėl atskirai dėl šios sąlygos CK 6.188 str. normos taikymo aspektu nepasisako. Todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis. Todėl ieškinys atmetamas.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ ‚Indėlių ir investicijų draudimas“ patyrė 1905,75 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į ieškinį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas ir triplikas yra iš esmės standartiniai ir beveik nesiskiria nuo kitose tokio pobūdžio jo pateiktų procesinių dokumentų, šia byla nelaikytina sudėtinga ir reikalaujanti daug darbo laiko sąnaudų, todėl, vadovaujantis CPK 98 str. 2d. nustatytais kriterijais, LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis rekomendacijos, atsakovui VĮ ‚Indėlių ir investicijų draudimas“ iš ieškovės priteistinos išlaidos mažintinos ir jam priteisiama iš ieškovės 1000 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
ieškovės V. Z. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. Z. atsakovui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.