Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-386-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
II-386-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01986-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-386-1131/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01986-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. Z.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. Z. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. birželio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. kovo 20 d. 15.56 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą. Paskirta 70 Eur bauda (b. l. 9-10).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas E. Z. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimo panaikinimo.

Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nepakankamai detaliai įvertino situaciją. Nusižengimas įvertintas remiantis tik viena nuotrauka, kurios pagrindu negalima tiksliai įvertinti šalia važiuojamosios dalies esančių dangų sudėties ar jų ribų. Pažeidimo vietoje šalia asfaltuotos dangos yra smėlio-žvyro juosta, kuri išsidėsčiusi išilgai kelio. Tokia danga paprastai yra naudojama kelio sankasose ir šalikelėse. Vieta, kur stovėjo automobilis, neapželdinta (nėra jokio augalinio sluoksnio), nėra įrengti vejos bortai, nėra stovėjimą draudžiančių ženklų ar ženklinimo linijų. Automobilis buvo priparkuotas pagal KET 17 skyriaus 141 punktą – automobilis stovėjo kuo arčiau kelkraščio dešiniojo krašto ir netrukdė eismui. Pateikė nuotraukas (b. l. 2–3, 6–8).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į pateiktą skundą prašo E. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą (b. l. 37-38).

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad vadovaujantis KET II skyriaus 3.8 punktu kelkraštis yra šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kelkraštis šioje vietoje nėra suformuotas, šalia važiuojamosios dalies nėra kitokios kelio dangos ir nėra kelkraštį žyminčių horizontaliojo ženklinimo linijų, todėl teigti, jog automobilis stovi kelkraštyje negalima. Automobilis stovi nuvažiavęs nuo asfaltuotos važiuojamosios dalies tam neskirtoje teritorijoje. Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-2997/20(2.1.15-VŠT) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), kelias susideda tik iš asfaltuotos važiuojamosios dalies, o šaligatvio ar kelkraščio nėra. Už kelio ribų yra veja, kelio plotis nurodytoje vietoje yra 6,45 m. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius lengvinančių aplinkybių ir nustačius sunkinančią aplinkybę (nusižengimas padarytas pakartotinai per metus laiko), buvo nutarta E. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 417 str. 2 d. ir paskirti jam įstatyme numatytą 70 Eur baudą. Administracinio nusižengimo protokolas E. Z. surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o E. Z. skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą. Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta sankcijos ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. Z. savo pateiktą skundą palaikė ir papildomai nurodė, kad automobilį parkavo šalia važiuojamosios kelio dalies, kelkraštyje. Tokį sprendimą jis priėmė todėl, kad šalia važiuojamosios kelio dalies esanti teritorija, žemė nebuvo aptverta jokiais skiriamaisiais borteliais, nebuvo jokio augalinio sluoksnio, nebuvo jokių požymių, draudžiančių parkavimą. Institucija pateikė atsiliepimą, kad ten yra auganti žolė, tačiau ta žolė yra kaip pavieniai augalai, kurie neatitinka vejos apibūdinimo. Tai yra tiesiog menkaverčiai augalai. Veja yra tikslingas suformuotas augalinis sluoksnis, tarnaujantis kraštovaizdžio tikslais. Galėjo pastatyti automobilį taip pat už 10 metrų, aplinkui teritorija buvo tuščia, vietos buvo pakankamai, bet automobilį pastatė čia, nes buvo garantuotas, kad nepažeidė jokių taisyklių. Parkavo, kur išvažinėta zona tęsiasi daug ilgiau negu pats posūkis. Prie pat posūkio ta zona yra be augalų, gruntas buvo labai platus. Kylant į kalną aukštyn, jis tapo šiek tiek siauresnis, bet jis maždaug buvo apie 1 metro pločio šalia asfaltuotos dangos, danga be augalų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė I. M. palaikė Institucijos atsiliepimą ir nurodė, kad toje vietoje yra toks nedidelis miškelis. Toje vietoje, kur stovėjo automobilis, po jo yra posūkis, ir natūralu, kad toje vietoje veja yra išvažinėta. Dėl to ji taip vešliai neauga, bet jeigu būtų kelkraštis suformuotas, tai jis būtų suformuotas nuo pat pradžios posūkio ir eitų ties tuo keliu. Iš nuotraukų matosi, kad yra tik asfaltas ir žalioji zona. Kelkraštį parodo ištisinė linija ir dar gabalas važiuojamosios dalies, kuri gali būti žvyras ar kažkas. Šiuo atveju pasibaigus asfaltui, prasideda žalioji zona. Ženklo, kad negalima sustoti, nėra. Galima stovėti ant važiuojamosios kelio dalies prie pat krašto, kadangi nėra ištisinės linijos. Jei būtų ištisinė, 3 m atstumas neišlaikytas, tada negalima stovėti. Šalia yra savitarnos plovykla, tai ten buvo galima pasistatyti automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios rašytinės ir vaizdinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad atliekant tyrimą, E. Z. pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad 2020 m. kovo 20 d. nusižengimo nepadarė. Nurodė, kad automobilis ,,Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priparkuotas kelkraštyje pagal KET. Nusižengimą liudijančioje nuotraukoje matyti, kad automobilis stovi kuo arčiau kelkraščio dešiniojo krašto, kelkraštyje nėra vejos ar šaligatvio bortų, neauga žolė, nėra stovėjimą draudžiančių ženklų, o automobilis netrukdo eismui (b. l. 11).

Iš sistemos išrašo matyti, kad 2020 m. kovo 23 d. E. K. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui siuntė pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą. Pridėtos nuotraukos (b. l. 13–19).

Ruošdamasis nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas, vadovaudamasis ANK 640 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnams atlikti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir pateikti teismui apžiūros protokolą su nuotraukomis (b. l. 24-25).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus specialisto K. G. 2020 m. rugpjūčio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo akto ir pridėtų nuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini), kelias susideda iš asfaltuotos važiuojamosios dalies, šaligatvio ar kelkraščio nėra. Už kelio ribų yra veja. Minėtoje vietoje kelio plotis yra 6,45 m (b. l. 40-43).

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

KET 141 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

KET 3.8 punkte nurodyta, kad kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 19 d.) patvirtintame kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 7 lentelėje ir 4 paveiksle yra nustatyti vietinės reikšmės kelių kelkraščių pločiai. Pagal šį reglamentavimą matyti, kad kelkraščių plotis turi būti vienodas, o linijos lygios, nes kelkraštis yra kelio sudėtinis elementas.

Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad E. Z. automobilis buvo pastatytas nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nėra. Ginčas byloje kyla dėl to, ar automobilis buvo pastatytas, laikantis KET reikalavimų, t. y. E. Z. teigia, kad automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje, t. y. kelkrašyje, taip, kaip numato KET 141 punkto nuostatos.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu pateiktus E. Z. ir Institucijos atstovės paaiškinimus, daro išvadą, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas E. Z. stovintis automobilis, negali būti prilyginama ir laikoma kelkraščiu KET 3.8 punkto prasme. Kartu pažymėtina, kad teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus specialisto K. G. 2020 m. rugpjūčio 6 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu vadovaujasi tiek, kiek jame užfiksuotos įvykio vietos faktinės aplinkybės, o ne jų vertinimas.

Byloje esančios tiek pažeidimą užfiksavusio E. K., tiek E. Z., tiek įvykio vietos apžiūrą atlikusio Institucijos pareigūno pateiktos nuotraukos patvirtina, kad įvykio vietoje kelkraščio nėra. Įvykio vietoje kelio plotis yra 6,45 m, o kelias susideda iš asfaltuotos važiuojamosios dalies, ši danga nėra atskirta nuo važiuojamosios dalies horizontaliu ženklinimu, už kelio ribų iškart prasideda žalioji zona. Byloje esančios įvykio metu kovo mėn. darytos nuotraukos patvirtina, kad kelias eina pro nedidelį miškelį, įvykio vietoje nuo kelio link kalno susiformavusi miško paklotė, t. y. dirvožemio sluoksnis, susidarantis iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės, kankorėžių), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų, vasarą įvykio vietoje miško paklotėje formuojasi veja. Įvykio vietoje kelkraščio, taip kaip jis apibrėžiamas KET 3.8 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 19 d.) patvirtintame kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, t. y. kelio elemento, dengto tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirto nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, nėra. E. Z. automobilis visais keturiais ratais buvo pastatytas būtent ant vejos / miško paklotės, o ne kelkraštyje ir ne ant kelio.

Nors pareiškėjas teigia, kad automobilį pastatė išvažinėtoje zonoje, zonoje, kur nėra augalų, tačiau iš byloje esančių įvykio metu darytų nuotraukų (b. l. 6-9) matyti, kad pareiškėjo taip vadinamasis „kelkraštis“ posūkio vietoje susidaręs transporto priemonėms išvažinėjus veją / miško paklotę. KET 150.5 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad šis draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga veja (tokia žolė ar pievelė, kuri yra vešli, specialiai suformuota ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį), nes šis draudimas neabejotinai apima ir tuos atvejus, kai veja neželia dėl objektyvių priežasčių. Veja nagrinėjamu atveju suprantama kiek kitaip – tai yra palei kelią esanti žalioji zona, neskirta automobiliams važiuoti ar stovėti. Tai, kad šios zonos pakraštys (posūkis) dėl ten statomų ar važiuojančių automobilių yra išvažinėtas, ištryptas, sudžiūvęs ir pan., nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje, t. y. iš neteisėto daugelio vairuotojų elgesio nė vienam jų teisė pageidaujamai elgtis neatsiranda. Vairuotojas tokiame plote, kuriame matosi likusios miško paklotės fragmentai, turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuotas užvažiavimas, o jis prisideda prie miško paklotės naikinimo ir negali tikėtis, kad šie jo veiksmai bus vertinami kaip nepažeidžiantys jokių teisės aktų reikalavimų. Vairuotojas turi vadovautis ne tik literatūriniu vejos apibrėžimu, bet ir bonus pater familias (protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus) elgesio standartu, įgalinančiu suvokti, kur automobilis neturėtų būti statomas, siekiant tos vejos nepažeisti. Dėl to teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad aplinkybės buvo nepakankamai aiškios. Su šiuo teiginiu negalima sutikti dar ir dėl to, kad tiek skunde, tiek iš esmės viso posėdžio metu pareiškėjas aiškiai nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog automobilį stato kelkraštyje, laikantis KET reikalavimų, ir tik baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad aplinkybės jam buvo nepakankamai aiškios, be to, pažymėtina ir tai, kad netoliese buvo automobilių stovėjimui skirta teritorija, pareiškėjas patvirtino posėdžio metu, kad ją matė ir kad joje buvo vietos automobiliui pastatyti, tačiau pareiškėjas vis tiek pasirinko elgesio variantą, pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus.

Be to, pareiškėjas patvirtino ir tai, kad įvykio metu nebuvo jokių kitų aplinkybių, lėmusių tokį automobilio pastatymą – t. y. nenutiko nelaimė ar kažkokios kitos išskirtinės ne nuo jo priklausančios aplinkybės, privertusios jį automobilį pastatyti neleistinoje vietoje, ir pan. Taigi, byloje nenustatytos ANK IV skyriuje numatytos aplinkybės, kurioms esant asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo stovėjimą draudžiančių ženklų, todėl jis tokį sprendimą pastatyti automobilį priėmė dar ir dėl to. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. KET 150.5 punkte nustatyta, kad ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o šioje vietoje tokių nebuvo, todėl ir teisė stovėti čia niekam nebuvo suteikta.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas. Institucijos nutarimu pareiškėjui paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas; E. Z. anksčiau padarė du pažeidimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje – vieną kartą pastatė automobilį ant šaligatvio, kitą kartą – rezervuotoje automobilio stovėjimo vietoje, neturėdamas tam leidimo, b. l. 19-22). Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo E. Z. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANRN-9773-2020.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė