Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu (kuriuo iš dalies pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. iki 2016 m. vasario 3 d., 15.00 val. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Vilniuje, Lukiškių skg. 6, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi 0,0261 g psichotropinės medžiagos–mCPP(1-(3-chlorofenil)piperazino), kol Laisvės atėmimo vietų ligoninės kratų kambaryje, jo asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado pareigūnai. Taip A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad lauke, kur randasi futbolo – krepšinio aikštelė, rado tabletę, pasiėmė ir pasidėjo. Buvo pamiršęs, kad turi tabletę. Ant tabletės buvo „Mitsubishi“ ženklas. Suprato, kas ten yra, norėjo gal vėliau pabandyti, laikė ją tašėje, tokioje mažoje šachmatų dėžutėje. Jeigu būtų norėjęs slėpti, būtų lengvai paslėpęs, tiesiog buvo pamiršęs, kad ją turi. Situaciją vertina kvailai, šiuo metu nieko nelaiko ir nevartoja. Jam liko atlikti penkeri metai bausmės. Pareigūnai atlikinėjo kratą, daugiausia ieškojo tabako, atidarė tą dėžutę, kurioje buvo maži šachmatukai ir tabletė. Tabletės jis net nebandė slėpti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Liudytojas E. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. vasario 3 d. tarnybą jis pradėjo 8.00 val. ir pagal direktoriaus įsakymą buvo paskirtas į budinčiosios pamainos prižiūrėtojų vyresniojo pareigas. Apie 12 val. iš Pravieniškių pataisos namų atvyko planinis konvojus, kuriuo atvyko ir nuteistasis A. S. Apie 15 val., kai atvykusius nuteistuosius apžiūrėjo medikai, buvo atliekama nuteistojo A. S. asmens bei jo turimų daiktų visuminė krata. Prieš atliekant kratą nuteistajam buvo pasiūlyta atiduoti visus draudžiamus turėti nuteistiesiems daiktus, tačiau minėtas nuteistasis pareiškė, kad tokių daiktų neturi. Apžiūrint nuteistojo turimus daiktus pamatė sudedamą šachmatų dėžutę, kurią atidaręs tarp šachmatų pamatė gelsvos spalvos tabletę su „Mitsubishi“ markės logotipu. Paklausus nuteistojo, kas tai yra, jis atsakyti negalėjo. Kilus įtarimams, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, minėta tabletė buvo paimta, surašytas nuteistojo A. S. asmens kratos protokolas, kuriame jis savo parašu patvirtino, kad tabletė buvo rasta tarp jo asmeninių daiktų. Atlikus nuteistojo A. S. visuminę kratą buvo surašytas pranešimas apie galimai rastas narkotines medžiagas (b. l. 34-35).

Liudytojai D. K. ir S. Š. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas E. M. (b. l. 41-42, 47-48).

2016 m. vasario 3 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo S. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. vasario 3 d., apie 15.00 val., nuteistasis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko planiniu konvojumi iš Pravieniškių pataisos namų. Šiam asmeniui buvo atlikta visuminė asmens krata. Prieš atliekant kratą nuteistajam buvo pasiūlyta atiduoti draudžiamus turėti daiktus, tačiau nuteistasis pareiškė, kad draudžiamų daiktų neturi. Kratos metu buvo rasta ir paimta viena neatpažinta tabletė, manoma narkotinė medžiaga (b. l. 5, 50).

Iš 2016 m. vasario 3 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 33-535 matyti, jog nuteistajam A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 3 d. atvykusiam į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu rasta ir paimta viena tabletė su „Mitsubishi“ logotipu (b. l. 6, 50).

Iš 2016 m. vasario 4 d. apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, jog Vilniuje, Lukiškių skg. 6, buvo apžiūrėta ir nufotografuota 1 tabletė, pilkšvos spalvos, skersmuo apie 1 cm, su „Mitsubishi“ logotipu (b. l. 19-20, 22-23).

2016 m. vasario 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-239(16) konstatuota, kad tirti pateikta žalsvai pilkos spalvos tabletė su „Mitsubishi“ logotipu yra psichotropinės medžiagos mCPP (1-(3-chlorofenil)piperazino) tabletė. Tirti pateiktoje tabletėje yra 0,0261 g. (9,8 procento) gryno mCCP (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Pagal minėtą įsakymą, 1-(3-chlorofenil)piperazinas(1-(3-chlorophenyl)piperazine, mCPP) yra psichotropinė medžiaga.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo pripažino, tačiau patikslino, jog psichotropines medžiagas jis rado Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kiemelyje, kur randasi futbolo – krepšinio aikštelė. Radęs tabletę su „Mitsubishi“ ženklu, pasiėmė ją sau, suprato, kas ten yra, norėjo gal vėliau pabandyti. Parsinešė tabletę ir įsidėjo į šachmatų dėžutę. Pareigūnai atlikinėjo kratą, daugiausia ieškojo tabako, atidarė tą dėžutę, kurioje buvo maži šachmatukai ir tabletė. Aplinkybę, jog 2016 m. vasario 3 d. atliktos asmens kratos metu tarp nuteistojo A. S. daiktų buvo rasta ir paimta viena tabletė su „Mitsubishi“ ženklu, patvirtina kratos protokolas (b. l. 6,50), rastos tabletės su „Mitsubishi“ ženklu apžiūros protokolas bei fotolentelės b. l. 19-20, 22-23), kratą atlikusių liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pareigūnų E. M., D. K. ir S. Š. parodymai (b. l. 34-35, 41-42, 47-48), pareigūno S. Š. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (b. l. 5, 50). Specialisto išvada Nr. 11-239(16) nustatyta, jog tirti pateikta žalsvai pilkos spalvos tabletė su „Mitsubishi“ logotipu yra psichotropinės medžiagos mCPP (1-(3-chlorofenil)piperazino) tabletė. Tirti pateiktoje tabletėje yra 0,0261 g. (9,8 procento) gryno mCCP (b. l. 29-30) (b. l. 29-30). Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog A. S. tarp savo daiktų išties laikė nurodytas psichotropines medžiagas.

Pažymėtina, jog A. S. kaltinamas ir tuo, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 0,0261 g. pirmiau nurodytos psichotropinės medžiagos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Šioje byloje A. S. pateiktas kaltinimas neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus anksčiau minėtos psichotropinės medžiagos tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios narkotinės medžiagos laikymo faktu bei paties kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko A. S. šią psichotropinę medžiagą įgijo. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – psichotropinės medžiagos įgijimas nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinas iš A. S. pateikto kaltinimo. Juo labiau, kad jis šiuo konkrečiu atveju neturi esminės įtakos sprendžiant kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas A. S. rastas psichotropinių medžiagų kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Be to, konstatuotina, kad toks nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų buvo skirtas asmeniniam kaltinamojo naudojimui, A. S. neturėjo tikslo jų platinti, ketino suvartoti pats. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, o įrodymų išvadai, jog jis ketino šią medžiagą platinti byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes A. S. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl A. S. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, veika skatinanti narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – jauno amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 80), teistas vieną kartą, duomenų apie tai, kad būtų gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis būtų įrašytas į narkologinę įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu (t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę) bendrintina su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu (kuriuo iš dalies pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis) paskirta bausme, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį. Į paskirtą bausmę įskaitytini laikotarpiai, nurodyti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu), taip pat pagal minėtą nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, po objekto tyrimo likusi psichotropinė medžiaga sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimties (30) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – areštą dvidešimčiai (20) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu (t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę) subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu (kuriuo iš dalies pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis) paskirta bausme ir A. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpius, nurodytus Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje (kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu), taip pat pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. balandžio 15 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, po objekto tyrimo likusią psichotropinės medžiagos dalį (0,2117 g tabletės miltelių, kuriuose yra 0,0207 g mCPP), saugomą LTEC kaip kontrolinį pavyzdį, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.