Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. G., A. N., antstole Tereza Gerasimovič dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu www.teismai.lt bei A. N. išsiųsta elektroniniu paštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/16/03085 dėl 207,17 Eur. skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo VMI prie FM naudai. Antstolė, vykdydama priverstinį skolų išieškojimą nustatė, kad skolininkas A. G. nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje, sutuoktinė A. N., ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Antstolė nurodo, kad A. N. nuo 2023 m. spalio 9 d. nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbovietė išskaitė ir 2023 m. spalio 13 d. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 32,96 Eur sumą. Antstolė, nurodo, kad 2023 m. spalio 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-45-22561 areštavo bendrą sutuoktinių turtą: sutuoktiniui priklausančias pajamas, gautas po santuokos iš UAB "(duomenys neskelbtini)", įm. kodas (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolio vykdymo proceso metu priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko ar jo sutuoktinio darbo užmokesčio yra prilyginamas turto arešto aktui, todėl antstolei nebuvo privalomai surašyti Turto arešto akto sutuoktinės pajamoms areštuoti. Pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles, 2023 m. lapkričio 3 d. duomenimis A. G. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 696,37 Eur, iš jų: 500,00 Eur bauda už administracinius teisės pažeidimus, 170,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, 26,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos nepriemoka. VMI prie FM duomenimis, vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade užvestos 7 vykdomosios bylos A. G. atžvilgiu, kuriomis antstoliai vykdo išieškojimą kreditorių naudai.

CK 4.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Šios materialinės teisės normos įgyvendinimas yra įtvirtintas CPK 667 straipsnio 1 dalyje. LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. < ... >. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo < ... >, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ( LR CPK 667 straipsnio 2 dalis ). Pagal LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės ( verslo ) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ( žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita ). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( LR CK 3.88 straipsnio 2 dalis ). Kita įstatyme numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ( LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis ).

Skolininkas A. G. ir A. N. nuo (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai, nėra duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, to nenurodė ir atsiliepime A. N.. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą povedybinę (turto padalijimo) sutartį. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti, jog skolininkui A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tame tarpe ir į A. N. gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. spalio 8 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. G. nuosavybės teise priklauso ½ dalis turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tame tarpe ir į A. N. gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. spalio 8 d.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.