Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiškėjas), skundą dėl 2014 m. spalio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo tenkintas Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Sabaliausko prašymas ir leista daryti 7,62 x 63 kalibro graižtvinio šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo įgijimo ar realizavimo ir laikymo dokumentų poėmį iš Pareiškėjo gyvenamosios vietos,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-10-07 Panevėžio apylinkės teisme buvo gautas prokuroro V. Sabaliausko prašymas priimti nutartį dėl Pareiškėjui priklausančio 62 x 63 kalibro graižtvinio šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo įgijimo ar realizavimo ir laikymo dokumentų poėmio iš Pareiškėjo gyvenamosios vietos.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi prokuroro prašymas buvo tenkintas, motyvuojant siekiu nustatyti reikšmingas galimos nusikalstamos veikos aplinkybes, gauti specialisto išvadą bei pagrįstai manant, kad šis šaunamasis ginklas yra Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje.

Pareiškėjas pabrėžia, jog skundžiamoje nutartyje įvardijamas siekiamas poėmio tikslas – būtinumas patikrinti ar ne R. M. priklausančiu teisėtai įgytu ir laikomu ginklu buvo nušautas tauriojo elnio patinas – neturi nieko bendra su baudžiamuoju procesu pagal BK 253 str., nes tai niekaip nesusiję su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Mano, kad teisėsaugos institucijos turimoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis neturėdamas leidimo būtų įgijęs, laikęs, nešiotų, gabentų ar realizuotų šaunamuosius ginklus ar šaudmenis. O tai eliminuoja galimybę teisėtai bei pagrįstai taikyti procesinę prievartos priemonę – poėmį, kadangi ši priemonė gali būti taikoma tik atvejams, kai yra siekiama paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Taip pat tvirtina, jog atliekamo ikiteisminio tyrimo nelogiškumą ir procesinės prievartos taikymo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad jo turimas šaunamasis ginklas nėra pritaikytas šaudyti tokiais šoviniais, kokio kulka buvo rasta atlikus tauriojo elnio skrodimą.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes skundą padavęs R. M. mano, kad teismas tik formaliai nurodė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas ir neįsitikino, ar buvo teisėtas pagrindas daryti poėmį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo ir nėra pakankamai realių ir pagrįstų duomenų, kad jo ginklu galėtų būti neteisėtai disponuojama BK 253 str. 1 d. prasme, o galimai neteisėtas elnio nušovimas nėra kriminalinės justicijos dalykas.

Atsiliepimai į pateiktą skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 147 str. numato, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmes nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi. Poėmis daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tuo tarpu pagal BPK 91 str., daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti.

Konstatuotina, jog apylinkės teismas, susipažinęs su jam pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nagrinėjamu atveju padarė pagrįstą išvadą dėl procesinės prievartos priemonės – poėmio taikymo būtinumo, o skundžiamoje nutartyje nurodė reikalingus paimti daiktus, kurie gali turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o poėmis atliktas nepažeidžiant procesinių teisės normų.

Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, baudžiamoji byla buvo pradėta dėl 2011-09-24 (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miške įvykusio įvykio, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (su kurio nariais tuo metu kartu medžiojo ir Pareiškėjas) plotuose neteisėtai nušauto tauriojo elnio patino. 2011-10-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas A. G. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BK 3 str. 1 d. 1 p., nustatęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 272 str. 1 d. bei 253 str. 1 d. Tačiau šio nutarimo dalis, kurioje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų disponavimo fakto pagal BK 253 str. 1 d., buvo panaikinta 2013-12-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Š. nutarimu. Šiame nutarime prokuroras nurodė, jog nebuvo tinkamai išsiaiškintos įvykio aplinkybės, t. y. neatliktos įvykio liudytojų apklausos, medžioklėje dalyvavusių asmenų ginklų apžiūros, specialistui nebuvo perduotas tirti rastas galimai nusikalstamos veikos objektas bei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Taigi, buvo padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 253 str. 1 d. privalo būti atliekamas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atlikta eilė veiksmų – paskirta užduotis atlikti balistinį tyrimą, gauta specialisto išvada, apklausti R. B., I. Š., R. T., A. L., A. P., A. P., R. M., M. D., I. M., P. M., gauta informacija iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie įvykio metu medžiojusių asmenų registruotus šaunamuosius ginklus, paimtas specialisto, atlikusio tyrimą paaiškinimas, priimti M. D., I. M., P. M. bei A. P. pateikti šaunamieji ginklai. Be to, šiuo laikotarpiu buvo priimta 2014-06-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, leidžianti atlikti vieno iš Pareiškėjo šaunamųjų ginklų – „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo įgijimo bei realizavimo dokumentų poėmį, šis ginklas buvo paimtas bei išsiųstas balistinės ekspertizės atlikimui (174, 175 – 179, 184 medžiagos lapai). Tačiau 2014-07-25 Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas Pareiškėjo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą (186 – 190 medžiagos lapai), kuris buvo tenkintas ir 2014-07-28 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. P. ikiteisminį tyrimą nutraukė. Vėliau, 2014-08-28 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas I. M. panaikino 2014-07-28 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą bei šį ikiteisminį tyrimą atnaujino motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai ištirti baudžiamąją bylą, privalo būti atlikti medžioklėje dalyvavusių asmenų teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų balistiniai tyrimai bei kiti proceso veiksmai. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir buvo priimta skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria buvo leista atlikti Pareiškėjui priklausančio šaunamojo ginklo „(duomenys neskelbtini)“ bei jo įgijimo, realizavimo ir laikymo dokumentų poėmį.

Taigi, skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui patiktoje byloje esantys faktiniai duomenys rodo, kad dėl 2011-09-24 įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 str. 1 d., t. y. neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šiuo atveju Pareiškėjas skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra minimos dvi teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos bei tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės yra susijusios su 2011-09-24 neteisėtai nušautu tauriojo elnio patinu. Tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas vyksta būtent ar tik dėl neteisėto šio gyvūno nušovimo aplinkybių. Priešingai, šios aplinkybės yra tik duomenys, kurie lėmė ikiteisminio tyrimo pagal BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pradėjimą. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys yra prieštaraujantis tarpusavyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Negalima sutikti ir su tuo, kad skundžiama nutartimi leisto atlikti poėmio tikslas yra priešingas atliekamo ikiteisminio tyrimo esmei, t. y. kad yra tiriamos BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės visiškai nesusijusios su jo teisėtai laikomu graižtviniu šautuvu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad yra keletas tyrimo versijų, ir tik viena jų - tyrimas dėl galimo neteisėto disponavimo šaudmenimis, dėl ko pirmiausia buvo siekiama patikrinti, ar tauriojo elnio patinas nėra nušautas iš teisėtai laikomo šaunamojo ginklo, t. y. ar įvykio metu medžioję (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio nariai ir Pareiškėjas negalėjo iš jų turimų teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų nušauti tauriojo elnio patiną. Antra iš tiriamų versijų yra užduotis nustatyti, ar tauriojo elnio patinas nebuvo įvykio metu nušautas pašalinio asmens, apie kurį tyrimo metu davė parodymus A. P. bei I. M., galimai matę jį įvykio vietoje. Pagal liudytojų parodymus, jis turėjo ir šautuvą ir atliko šūvį, kuriuo elnias buvo nušautas. Tai reiškia, kad tyrimo metu nepasitvirtinus faktui, kad žvėris buvo nušautas iš medžioklėje dalyvavusių asmenų (tame tarpe ir Pareiškėjo) teisėtai laikomų ginklų, pilna apimtimi liktų ši versija – patikrinti, ar elnią nušovęs nenustatytas asmuo neteisėtai nedisponuoja šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai policijos pareigūnams savanoriškai pateikė savo graižtvinius šautuvus, dėl ko buvo atlikta jų balistinė ekspertizė. Tačiau Pareiškėjas, kaip matyti iš jo 2014-05-27 apklausos, atsisakė savanoriškai pateikti ginklą (112 – 113 medžiagos lapas). Tokiu būdu jis pats, priešingai nei kiti įvykio metu kartu medžioję asmenys, atsisakė bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Atsižvelgiant į tai, visiškai suprantamas ir logiškas ikiteisminį tyrimą organizavusio prokuroro veiksmas – kreipimasis į teismą dėl procesinės prievartos priemonės – Pareiškėjo šaunamojo ginklo poėmio, sankcionavimo. Taigi atliekant šį ikiteisminį tyrimą pirmiausia yra siekiama pašalinti abejones dėl įvykio metu toje vietoje teisėtai medžiojusių asmenų galimų neteisėtų veiksmų. Vienas iš būdų tą nustatyti ir yra ikiteisminio tyrimo metu gauti specialisto balisto išvadą ar atlikti balistinę ekspertizę.

Pažymėtina tai, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 1 d. nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo advokato pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris šiaip turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali duoti nurodymo priimti konkretų procesinį sprendimą. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Taigi prokuroras yra esminis ikiteisminio tyrimo subjektas, kuris kuruoja, kontroliuoja bei organizuoja ikiteisminį tyrimą, sprendžia, kokios versijos bus tiriamas bei kokie procesiniai veiksmai atlikti iškeltoms versijoms patikrinti. Savaime suprantama, jog prokuroras tokiomis savo teisėmis negali piktnaudžiauti, tačiau ikiteisminio tyrimo kryptis bei pasirinkta strategija yra išimtinai jo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo be pagrindo siekiama išsiaiškinti įvykio vietoje teisėtai buvusių medžiotojų ginklų galimybes iššauti tokį šovinį, kokio liekanos buvo rastos tauriojo elnio patino kūne. Kaip jau minėta pirmiau, kitiems asmenims savanoriškai pateiktus ginklus, o Pareiškėjui atsisakius tai padaryti, išties kilo būtinybė ginklą paimti priverstine tvarka, t. y. poėmiu. Negana to, iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu jau yra atliekami ikiteisminiai veiksmai siekiant išsiaiškinti ir galimai kitus įvykio vietoje buvusius asmenis, t. y. aiškinamasi, kokio medžiotojų būrelio teritorija yra netoli įvykio vietos, tikrinami duomenys dėl šio būrelio narių medžiojimo įvykio laikotarpiu ir kt. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas nėra sukoncentruotas išimtinai apie Pareiškėją ar atliekamas išimtinai dėl jo atliktų veiksmų, juo labiau kad su juo atliktus procesinius iš dalies sąlygojo ir jo paties elgesys.

Skunde Pareiškėjas tvirtina, jog su juo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai yra politinis susidorojimas, siekiant pakenkti jam prieš artėjančius rinkimus į vietos savivaldos institucijas. Šių argumentų aukštesnysis teismas nenagrinėja, kadangi nagrinėjamos bylos medžiaga tiesiogiai nėra susijusi su politiniais klausimais bei neleidžia patikrinti tokių Pareiškėjo teiginių BPK nustatytais būdais. Pabrėžtina, jog subjektyvus atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų suvokimas bei vertinimas negali būti absoliučiu pagrindu spręsti, kad tokiu būdu yra siekiama pakenkti Pareiškėjo kaip politiko karjerai.

Atmetamas Pareiškėjo skundo argumentas, kad jo turimas ginklas nėra pritaikytas šaudyti tokiais šoviniais, kokio kulka buvo rasta žėries kūne. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), balistiniai tyrimai buvo atliekami būtent tam, kad būtų nustatyta, ar iš tirti pateiktų graižtvinių šautuvų nėra galima iššauti tokio šovinio, kurio dalys buvo rastos tyrimo metu bei tai, ar nėra pakeisti šių ginklų vamzdžiai. Negana to, 2014-06-19 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas V. K. nurodė, jog Pareiškėjo turimas graižtvinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“ 7,62 x 63 mm kalibro atitinka pateiktos tirti kulkos kalibrą (165 medžiagos lapas).

Taigi įvertinus nusikalstamos veikos, kurios tyrimo kontekste priimta skundžiama nutartis dėl Pareiškėjo ginklo poėmio, sunkumą, kitas paminėtas aplinkybes, teisės normas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo tvarką, bei aplinkybę, jog policijos pareigūnai yra įstatymiškai įpareigoti tirti bei aiškintis galimai nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei tą padariusius asmenis, darytina išvada, kad Pareiškėjo šaunamojo ginklo bei atitinkamų jo dokumentų poėmis yra proporcinga prievartos priemonė, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, leisdamas atlikti prašomų objektų poėmį apylinkės teismas įvertino visas svarbias aplinkybes ir BPK 147 str. reikalavimų nepažeidė, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas

NUTARĖ:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.