Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo K. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikta tarp ieškovo ir atsakovo 2010-09-22 sudaryta prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) sutartis Nr. T-446 (9-12 b.l.). Tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių prekių 2011-03-17 buvo sudaryta prekių laikymo/saugojimo laisvajame sandėlyje Nr. KL0002 sutartis Nr. LS-172 (13-18 b.l.).

Dėl pirmosios sutarties Nr. T-446 atsakovo atstovas bendrovės direktorius teigė, jog sutarties nepasirašė, nes sutartyje nors ir nurodyta jo pavardė, tačiau parašas ne jo. Teismui pasiūlius dėl ekspertizės atlikimo, atsakovo atstovai nesutiko. Kol nepateikta patvirtinančių įrodymų, jog sutartį pasirašė ne bendrovės direktorius, laikytina, kad sutartis buvo pasirašyta tarp sutartyje nurodytų šalių.

Atsakovo atstovas V. Č. taip pat paaiškino, kad ir antrajai sutarčiai Nr. LS-172 pasirašyti nebuvo suteikęs įgaliojimų trečiajam asmeniui. Atstovas paaiškino, kad bendrovėje yra nusistovėjusi tvarka, vedamas suteiktų įgaliojimų žurnalas, kuriame pažymima dėl darbuotojui suteikto įgaliojimo. Nurodė, kad trečiajam asmeniui nebuvo suteiktas šiai sutarčiai pasirašyti. Tačiau įrodymų neteikė. Ieškovas nepateikė kokiu pagrindu atstovavo atsakovą sutartyje nurodytas trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes dėl jų, kaip profesionalų vykdančių savo veiklas, matyti tiek iš vienos sutarties šalies, tiek iš kitos sutarties šalies, jog sutarčių tinkamam pasirašymui ieškovas ir atsakovas formaliai teikė pirmenybę tinkamam dokumentų sutvarkymui. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas paslaugų suteikimui ir apmokėjimui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui ir atsakovui buvo žinoma apie prekių gabenimą, jų sulaikymą muitinės nurodymu ir iškrovimą sandėlyje, o vėliau tų prekių perkrovimą į laisvąjį sandėlį bei šalims vykdant profesionalią veiklą, laikytina, kad ir antroji sutartis buvo pasirašyta tarp šalių kol nenuginčyta ši aplinkybė.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo už sandėliavimo paslaugas pagal 2012-02-29, 2012-10-02, 2013-09-16, 2013-11-27, 2016-05-10 sąskaitas – faktūras. Pirmoji sutartis tarp šalių sudaryta 2010-09-22, antroji sutartis sudaryta 2011-03-17, o ieškovo išrašyta pirmoji sąskaita tik 2012-02-29. Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti dėl kokių konkrečių priežasčių nebuvo reikalaujama apmokėjimo už paslaugas ilgą laiką, kodėl nebuvo sutarčių papildymų ar pakeitimų dėl apmokėjimų pakeitimų ar atidėjimų. Iš byloje pateiktų tarpusavio susirašinėjimų matyti, kad paliktų sandėlyje prekių dėl perdavimo ar apmokėjimo buvo bandyta spręsti tik 2013 metais (21, 42 b.l.). Todėl darytina išvada, kad šalys formaliai laikėsi sutartinių įsipareigojimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2011-03-17 prekių laikymo/saugojimo laisvajame sandėlyje Nr. KL0002 sutartyje Nr. LS-172 numatytas šios sutarties galiojimo terminas 17 punkte. Sutartis galioja vienerius metus nuo pasirašymo dienos. Sutarties 18-tame punkte numatyta, jog gali būti pratęsta ir papildyta ją sudarančių šalių rašytiniu susitarimu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie šios sutarties pratęsimą.

Atsakovas nesutiko su įkainiais ir paskaičiavimais įsiskolinimo už sandėliavimo paslaugas. Sutartyje sudarytoje 2010-09-22 numatyta, jog apmokėjimas bus vykdomas pagal nustatytus terminalo įkainius sutarties priede Nr. 1 (sutarties 4.2 punktas). Analogiška sąlyga numatyta ir 2011-03-17 sutarties priede (10 punktas). Ieškovo atstovas paaiškino, jog sutarties priedų nėra, įkainiai skaičiuojami pagal bendrovės vadovo patvirtintus bendruosius įkainius. Tai dar kartą patvirtina, jog šalys formaliai sudarinėjo sutartis bei nesilaikė sutartyje numatytų įsipareigojimų. Tikėtina, kad atsakovui negalėjo būti žinomi kitos bendrovės vadovo patvirtinti įkainiai, kurie nebuvo detalizuoti sudarinėjant sutartis. Ieškovas byloje pateikė papildomą buhalterinę pažymą dėl paslaugų įkainių taikymo atsakovui (93-97 b.l.). šioje pažymoje nurodyta, jog atsakovui bendrieji įkainiai patvirtinti ieškovo vadovo 2010-09-02 įsakymu Nr. V-7/1 dėl įkainių taikymo. Ieškovas neįrodė, jog su šiuo įsakymu atsakovas buvo supažindintas arba, jog sutartyse ar jų prieduose buvo detalizuoti. Šioje pažymoje nurodyti vadovo patvirtinti įkainiai. Importo ir eksporto terminale nurodoma, kad krovinį sudarė 657 dėžutės, sveriančios 4327 kg. Tos pačios prekės padėtos laisvajame sandėlyje sudėtos arba bent skaičiuojama, ant 9 palečių. Skaičiuojant atvežtų palečių plotą ir palyginant su standartinėmis paletėmis, skaičiavimai atlikti jau 10 palečių. Pažymoje nurodyta, kad skaičiuojant sandėliavimo paslaugas 10-čiai palečių atsakovui pigiau nei skaičiuoti už 9-ias nestandartines paletes. Numatyta, jog terminalo savininkas gali kartą per metus pakeisti suderintus įkainius, apie tai informavęs prieš 10 dienų dėl įkainių pakeitimo (11b.l. sutarties 4.4 punktas). Byloje nėra informacijos apie įkainių derinimą. Nors sudarytos rašytinės sutartys tarp šalių, tačiau nėra duomenų, jog buvo aptarta dėl kiekių perskaičiavimo ir įkainių ar nuolaidų taikymo, ar pakeitimų. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog pagrįstai ir ne vienašališkai taikė įvairių kiekių už sandėliavimą bei įkainių skaičiavimą.

Prekių saugojimo importo ir eksporto terminale (laikinojo prekių saugojimo sandėlyje) sutartyje 2.3.5 p. numatytas terminas saugoti prekes bei pratęsimo terminai ( 10 b.l.). Numatyta, jog terminalo savininko prašymu muitinei laikinas saugojimo terminas gali būti pratęstas. Tai yra, prašymą saugojimo terminui pratęsti rašo ieškovas. Atsakovas atliko tik krovinio pervežimą ir nėra šio krovinio savininkas. Šiuo metu krovinys yra ieškovo žinioje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 3.2 punkte numatyta, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Todėl ieškovui kyla pareiga pranešti valstybės institucijoms dėl sandėlyje esančio krovinio realizavimo.

Laikytina, kad ieškovo ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašė priteiti patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei byloje susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendžia, kad ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovė buvo priversta kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus. Neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui tinkamai atlikti šiuos veiksmus yra sudėtinga. Atsakovės atstovas advokatas atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientę teisme, parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Pagal teismui pateiktus dokumentus išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 600,00 Eur (b. l. 112A-113). Teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina: atsakovės naudai – 600,00 Eur už teisinę pagalbą (b. l. 112A-113), valstybės naudai – 4,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 185 straipsniu, 186 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šeši šimtai Eur, 00 ct) už teisinę pagalbą atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 4,52 Eur (keturi Eur, 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.