Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (buvusi Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė pareiškėjui Raštu pateikė atsakymą su kurio dalimi, kurioje konstatuota, jog skunde keliamas klausimas dėl atsakingų asmenų įpareigojimo ištaisyti netinkamai padarytus darbus nepriskirtinas Tarybos kompetencijai ir tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas pareiškėjo, operatoriaus ir rangovo tarpusavio susitarimu arba teisme.

Pareiškėjo nuomone, priešingai nei konstatuota Rašte, teisės aktuose Tarybai yra nustatyta kompetencija vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, nagrinėti skundus dėl teisės aktų, susijusių su elektros įrenginių technine sauga, įrengimu ir eksploatavimo, pažeidimais.

Pagal galiojančius teisės aktus priešingai nei konstatuota Rašte, Taryba turi kompetenciją tirti skundą dėl energetikos įrenginio įrengimo atitikties teisės aktų reikalavimams, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei tinklų apsaugos teisės aktų pažeidimų, montuojamų ir rekonstruojamų energetikos įrenginių atitikimo projektams, taip pat duoti privalomus nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų bei nukrypimų nuo normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pašalinimo. Anot pareiškėjo, Inspekcija netinkamai įvertino savo kompetenciją nagrinėti skundą dalyje dėl atsakingų asmenų įpareigojimo ištaisyti netinkamai padarytus darbus, susijusius su Pastotės iškėlimu iš Žemės sklypo ir kabelio sujungimu (prailginimu) ir prijungimu prie Pastotės, kadangi šis skundo dalykas priskirtinas Tarnybos kompetencijai, todėl Raštas aptariamoje dalyje naikintinas, o Tarnyba įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti šią skundo dalį ir dėl jos priimti sprendimą.

Kabelis yra sujungtas (prailgintas) ir prijungtas prie Pastotės nesilaikant Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų.

Dėl Pastotės iškėlimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prailginus kabelį, prailginta kabelio dalis nebuvo ir šiuo metu nėra įvilkta į jokį apsauginį vamzdį ar kitaip užtikrinta šios kabelio dalies apsauga nuo transporto, ūkinės veiklos ar kitokių kabelio pažeidimus galinčių sąlygoti veiksnių. Šias aplinkybes patvirtina su Raštu pateikta kabelio pažeidimo vietos nuotrauka, iš kurios aiškiai matomi kabelio mechaniniai pažeidimai. Todėl visiškai nesuprantama dėl kokių priežasčių dalis, kuria prailgintas kabelis, yra visiškai neapsaugota, kuomet pareiškėjui, kai jis kreipėsi dėl statybos leidimo namo statybai, AB „Lesto“ nesutiko duoti leidimo namo statybai ir Sąlygose nustatė įpareigojimą apsaugoti kabelį. Pažymėtina ir tai, kad kabelio prailginimas, taip pat Pastotės iškėlimas nei žodžiu, nei raštu nebuvo derinamas su pareiškėju.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kabelio išsidėstymas, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros atžvilgiu pažeidžia Įrengimo taisyklių 96.1 papunktyje nustatytos apsaugos zonos reikalavimus, kadangi kabelio atstumas iki statinio (t. y. tvoros) pamatų yra arčiau nei 0,6 m, kabelis iš esmės liečiasi su tvoros pamatais. Dėl tų pačių priežasčių kabelio išdėstymas tvoros atžvilgiu taip pat pažeidžia ir Įrengimo taisyklių 161 papunktį, pagal kurį leidžiama kabelį kloti ne mažesniu kaip 0,6 m atstumu nuo statinių pamatų.

Kabelis yra lengvai pažeidžiamas, įrengtas ir eksploatuojamas nesilaikant Įrengimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, todėl vėl gali būti išmetinėjamas elektros automatas ir pareiškėjui priklausančiame name dinginėtų elektra, tektų vėl pastoviai kviesti avarines tarnybas, nuolat būtų stabdoma namo šildymo sistema, dinginėtų karštas vanduo, nebūtų užtikrinama namo apsauga ir kt.

Be to, akcentuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi įvadinės apskaitos spintos (duomenys neskelbtini) projektavimo ir perkėlimo darbus 2019 m. gegužės 8 d. rašte paaiškino, kad nuvykus į vietą ir nustatinėjant gedimą su laboratorija paaiškėjo, kad kabelis pažeistas mechaniškai ir kitoje vietoje nei jungiamosios movos. Kabelį pažeidė kaimynas, kasdamas tranšėją tvoros fundamentui. Atsižvelgiant į šiuos faktus, konstatavo, kad E. Ž. arba jo įgalioti asmenys pažeidė Taisyklių 11 punktą, 16.1 ir 16.2 papunkčius, nes negavęs raštiško AB ESO sutikimo kasinėjo ir vykdė statybos darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje 2 metrų atstumu. E. Ž. privalėjo kreiptis į operatorių dėl rašytinio sutikimo tvoros įrengimo darbams. E. Ž. galėjo vykdyti kasimo darbus tik prižiūrint AB ESO įgaliotiems atstovams. Šiuo atveju tvoros statymas pažeidžiant teisės aktus trukdė tinkamai įgyvendinti inžinerinių tinklų servitutą, tvoros statytojas nebuvo nei VEI, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei AB ESO, VEI nepažeidė pareiškėjo teisių, tačiau pareiškėjas kažkodėl pateikė skundą prieš Tarybą administraciniame teisme, o ne ieškinį E. Ž. bendrosios kompetencijos teisme. Toks pareiškėjo elgesys laikytinas bandymu civilinio pobūdžio ginčą spręsti administraciniame teisme.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Tarybos 2019 m. gegužės 10 d. Rašto dalyje, kurioje atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 10 d. skundą dėl netinkamai pakloto elektros kabelio ir jo pažeidimo dalyje dėl atsakingų asmenų įpareigojimo ištaisyti netinkamai padarytus darbus, susijusius su Pastotės iškėlimu iš Žemės sklypo, ir kabelio sujungimu (prailginimu) ir prijungimu prie Pastotės (toliau – ir Raštas), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo atlikti veiksmus – išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas N. B. kreipėsi į Tarybą su 2019 m. balandžio 10 d. skundu dėl netinkamai pakloto elektros kabelio ir jo pažeidimo.

Taryba 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 2R-1436 „Dėl galimai netinkamai nutiesto ir pažeisto elektros įvado kabelio“ pateikė pareiškėjui atsakymą.

Tarybos kompetencija yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ bei kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d., t.y. ginčijamo Rašto surašymo metu) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė energetikos inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą. Energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog Inspekcija kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą. Energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad Energetikos ministerijos nustatyta tvarka Inspekcija kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą. Analogiškos inspekcijos funkcijos yra įtvirtintos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1-324 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (teisės aktas neteko galios 2019 m. liepos 1 d., tačiau galiojo ginčijamo Rašto surašymo metu) (toliau - Nuostatai), 10.5 ir 10.6 papunkčiuose.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinė energetikos kontrolė, be kita ko, apima energetikos įmonių ir energijos vartotojų elektros energetikos objektų, vidaus tinklų ir įrenginių valstybinę kontrolę, taip pat elektros įrenginių patikimumo, efektyvumo ir saugos reikalavimų laikymosi kontrolę.

Nuostatų 12 punkte nustatyta, kad inspekcija ir (ar) jos įgalioti valstybės tarnautojai, atlikdami pavestas funkcijas: turi teisę tikrinti, ar energetikos objektai, energetikos įrenginiai, vartotojų energetikos įrenginiai atitinka teisės aktų reikalavimus (Nuostatų 12.1 papunktis); fiziniams ir juridiniams asmenims duoti privalomus nurodymus dėl energijos išteklių ar energijos perdavimo, paskirstymo, laikymo, tiekimo, vartojimo, energetikos objektų ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo bei tinklų apsaugos teisės aktų pažeidimo (Nuostatų 12.2 papunktis); nustatyta tvarka tikrinti, ar montuojami ir rekonstruojami energetikos įrenginiai atitinka projektus, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendimai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir teisės aktuose (normatyviniuose dokumentuose) nustatyti statinių saugos ir paskirties reikalavimai, bei duoti nurodymus pašalinti pastebėtus nukrypimus (Nuostatų 12.6 papunktis).

Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad inspekcija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 1-83 „Dėl Skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 1 punkte.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 557 „Dėl valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimo ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ nuo 2019 m. liepos 1 d. Valstybinė energetikos inspekcija buvo reorganizuota ją prijungiant prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, po reorganizavimo suteikiant pavadinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Nors Taryba nurodo, jog pareiškėjo 0,4 KV elektros kabelis nelaikytinas energetikos įrenginiu, nes nėra priskiriamas nei prie elektros perdavimo, nei prie skirstomųjų tinklų (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 8, 18 dalys), su kuo teismas sutinka, ir nurodo, jog pareiškėjo keliamo klausimo dėl kabelio nenagrinėja, tačiau iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjo skundas Tarybos buvo išsamiai ištirtas.

Nustatyta, jog Tarnyba dėl pareiškėjo skunde minimų aplinkybių, kreipėsi į rangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris informavo, jog 2015 m. pagal išduotas prijungimo sąlygas Nr. TS41030-14-26335, atliko projektavimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini) pakeitimui ir perkėlimui į kitą vietą. Darbai buvo atlikti ir dokumentacija su išpildomąja geodezine nuotrauka priduoti operatoriui AB LESTO. Operatoriaus ir abonentiniai 0,4 kV kabeliai buvo nutiesti vienoje tranšėjoje kelio ir inžinierinių tinklų servitutinėjė zonoje. Operatorius, gavęs informaciją, jog pas vartotoją 2019 m. pradėjo atsijunginėti automatinis jungiklis, nuvykęs į vietą nustatė, jog kabelis pažeistas mechaniškai ir kitoje vietoje, nei jungiamosios movos. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog rangovo, vykdžiusio montavimo darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto 0,4 kV kabelio įvado iki sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projekto elektrotechninė dalis suderinta 2015 m. rugpjūčio 13 d. su žemės sklypų savininkais – pareiškėju ir E. Š. (el. b.l. 23). Projekto aiškinamajame rašte detaliai nurodomas projektuojamų darbų aprašymas. Pažymėtina, jog Elektros kabelių apsaugos reikalavimai įtvirtinti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309, 160.6 punkte.

Nagrinėjamu atveju nustačius elektros kabelio mechaninius pažeidimus, taip pat buvo nustatyta, jog operatorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ neišdavė leidimo kasimo darbams kabelių apsaugos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Iš ginčo Rašto turinio matyti, jog Taryba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl atsakingų asmenų įpareigojimo ištaisyti netinkamai padarytus darbus ir atlyginti kabelio gedimo nustatymo ir remonto patirtus nuostolius, nepriskirtini Tarybos kompetencijai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jau po skundo pateikimo teismui, t.y. 2019 m. rugsėjo 26 d. dalyvaujant pareiškėjui, pareiškėjo gretutinio sklypo savininkui E. Ž., Tarybos atstovams, operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei rangovo (vykdžiusio montavimo darbus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora įrengta iš metalinių konstrukcijų ir pamatų, pamatai įrengti ant putų polistirolo (putplasčio). Putų polistirolas guli ant žemės, vietomis įgilintas į žemę apie 10 cm. Elektros kabeliai buvusio pažeidimo vietoje neatkasti. Apie 3 m. atstumu nuo kabelio pažeidimo vietos įrengtas tvoros pamatų gręžtinis polis. Elektros kabelių spinta KS/KAS 2017 m. buvo pakeista. Patikrinimo rezultatai surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. 12OV8-462.

Taryba 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. R2-(VT)-2484 informavo pareiškėją, jog E. Ž. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 327 straipsnį (elektros tinklų apsaugos tinklų taisyklių pažeidimas). Tačiau Taryba taip pat nurodė, kad administracinio nusižengimo metu nenustatyta, t.y. nėra įrodymų, kad E. Ž., įrengdamas tvorą pažeidė pareiškėjui priklausantį elektros kabelį, todėl Taryba administracinio nusižengimo byloje atsisakė pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju. Šiuo atveju pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ar įpareigojimo atlikti veiksmus, jei jis turi įrodymų, kad būtent kaimynas E. Ž., įrengdamas tvorą pažeidė pareiškėjui (vidiniam tinklui) priklausantį kabelį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Taryba vertino pareiškėjo faktinę ginčo situaciją, ją išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai pagrįstą ir motyvuotą atsakymą. Pareiškėjo ginčijamas raštas negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas dėl ginčo sprendimo (rašto) panaikinimo ir Tarybos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymus atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 str. 1 d., 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.