Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria įtariamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame M. S. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, t.y., tuo, kad 2015-09-26 apie 19. 00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. N., M. N., vykdydamas savo tariamą teisę dėl nušautų šunų žalos atlyginimo, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, t.y., suduodamas į galvą P. L., tuo sukeldamas fizinį skausmą, grasindamas susidorojimu, privertė pasirašyti automobilio Alfa Romeo Sportvagon, priklausančio nukentėjusiajam, pirkimo – pardavimo sutartį, tokiu būdu užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą - automobilį už 4500 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka M. S. laikinai sulaikytas 2015-09-27 12. 00 val. Biržų rajono apylinkės teismo 2015-09-29 nutartimi M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 20 dienų.

Skundžiamoje Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti. Prokuroras nurodė, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Biržų rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis M. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: paties įtariamojo paaiškinimai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, akistatos protokolai, kitų įtariamųjų paaiškinimai, specialisto išvada, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 122 straipsnio 3 dalyje yra tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, todėl motyvai dėl suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti grindžiami spėjimais.

Nors teismas nekonkretizavo duomenų, kuriais rėmėsi priimdamas nutartį, iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas rėmėsi įtarimo pobūdžiu, įtariamojo asmenybe, veikos pavojingumu, įtariamojo vaidmeniu darant veiką ir nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas suėmimą M. S., pagrįstai nustatė, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas.

Pabrėžtina, kad įtariamojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ar veikos pobūdis paprastai nėra esminiais kriterijais, pagal kuriuos galima spręsti apie trukdymą procesui, tačiau iš šios bylos medžiagos matyti, kad tai, ypač atsižvelgiant į įtariamojo asmenybę ir jo santykį su nukentėjusiuoju, turėjo įtakos konstatuojant suėmimo pagrindo egzistavimą. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, tai nukentėjusiojo parodymai, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios jam buvo grasinama nesikreipti į policiją, priešingu atveju nukentės jis ir jo artimieji, akistatos tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo M. S. duomenys bei vėlesnės nukentėjusiojo apklausos metu gautų duomenų analizė, įtariamojo M. N. paaiškinimas, suteikia pagrindo pagrįstai manyti, jog įtariamasis M. S. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti nukentėjusįjį, todėl kolegijos vertinimu, šioje bylos tyrimo stadijoje pagrįstai konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindas, kad įtariamasis būdamas laisvėje trukdys procesui, šiuo gi atveju, sieks paveikti nukentėjusįjį, liudytojus. Tokiu būdu, siekiant užtikrinti netrukdomą procesą, tuo pačiu siekiant įgyvendinti BPK 119 str. numatytus tikslus, šiuo metu kitos kardomosios priemonės taikymas yra negalimas.

Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Pažymėtina, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

Vadovaujantis BPK 122 str. 2 d., šio straipsnio 1 d. 1 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau gresianti laisvės atėmimo bausmė negali būti absoliutus kriterijus konstatuoti esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą. Atsižvelgiant į kitas aplinkybes galima spręsti, kad pagrindo manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nėra. Šiuo metu M. S. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, tačiau ir arešto bausmę. Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs (duomenų, kad jis būtų išsituokęs, ar negyventų su sutuoktine, nėra, kaip ir nėra duomenų apie jo vaikus) gyvena pas motiną, dirba (duomenų apie darbo pobūdį, darbo grafiką, jį, kaip darbuotoją, charakterizuojančių duomenų, byloje nėra), be to, iškviestas policijos pareigūno pats nuvyko į policiją. Dėl to, nepatikrinus jo asmenybę apibūdinančių duomenų, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, jis tikrai gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Atsižvelgiant į tai, įtariamajam nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas iš skundžiamos nutarties yra šalinamas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti šią apylinkės teismo nutartį.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja ir tai, jog dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, negalima, o šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, dėl ko nagrinėjamu atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išvardytas aplinkybes skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi M. S. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis iš dalies sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti įtariamojo M. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.