Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-830-899/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-15
Bylos Nr.
1-830-899/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
V. Š.
Nuteistasis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-830-899/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35527-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokatei V. L.,specialistui J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. ir LR BK 145 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - viešaisiais darbais 6 mėnesiams dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-18 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 243 str. 20 parų areštu; 3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-09 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 50 parų areštu; 5) Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-16 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-30 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 7) Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-27 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-01-09 nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2017-12-11 nutarimas Nr. 91-381 taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, bausmės pabaiga - 2018-10-17, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – tėvui A. Š., būtent: 2017 metų liepos mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 14 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip septynis kartus nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį bei įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžius, nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairiame petyje, nubrozdinimus pilvo srityje ir kairėje blauzdoje.

Kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad A. Š. buvo jo tėvas, santykiai buvo geri. 2015 metais tėvą parsivežė pas save. 2016 metais jam pradėjo atimti kojas. 2016 metų vasarą dar atsikeldavo, jį nuvesdavo į tualetą. Vėliau jis pats pavalgydavo, bet ant kojų nepastovėjo, tik vartydavosi. 2017 metais tėvas nebevaikščiojo, o gulėjo lovoje. Atsistoti kartais bandydavo. Į namą (duomenys neskelbtini) niekas neįeidavo. Namas susideda iš dviejų butų. Į namą įėjimas bendras. Nuo bendrų durų raktus turėjo visi. Nuo tėvo buto raktus turėjo dviese: jis ir R. B., kuri gyveno kartu, kitų gyvenančių asmenų nebuvo. Lankydavosi tik pažįstama J. G., kiti nesilankydavo. Viena namo dalis priklauso tėvui, kita dalis motinai R. M.. Su ja santykiai geri, normalūs, bet tik „labas ir viso gero“. Ji gyvena antrame namo aukšte su atskira šeima. Visi gyveno tame pačiame name. Nuo namų trys raktai. Juos turėjo jis, R. B., kiti buvo jo kambaryje. Raktais dar naudojosi J. G., nes jai buvo davęs, kad per pietus pažiūrėtų tėvą, atnešdavo tėvui valgyti. Motina ateidavo iš paskos. Pats išeidamas į miestą, palikdavo J. G. raktus, ji gyveno (duomenys neskelbtini). Motina nepasitikėjo. Ji norėjo tapti viso namo savininkė, galėjo pasiimti namo dokumentus. Nenorėjo įleisti motinos. R. M. padarydavo valgyti visiems trims. Dar tėvą slaugė R. B.. Tėvas neatskirdavo, ar jis yra sūnus. Kiek tėvui buvo metų, tiksliai negali pasakyti, virš septyniasdešimt. Tėvui buvo pripažintas smegenų džiūvimas ir nervų atrofavimas. Tėvas nesuprasdavo, ką kalba. Penkias minutes sakydavo taip, kitas penkias – kitaip, ne į visus klausimus sąžiningai atsakydavo. Tėvą sužalotą rado pats. Tėvas nuvirto du kartus. Vieną kartą jis nukrito kartu su spintele apie trečią valandą nakties, tuomet jam veidas buvo nubrozdintas. Kambario duris laiko atviras, išgirdo triukšmą, pašoko iš lovos, tuomet pamatė nugriuvusį, jį pakėlė ir paguldė į lovą. Tuo metu namuose buvo vienas. Antrą kartą tėvas krito po trijų dienų ant staliuko. Ryte tėvą pamaitino, po to išėjo ir grįžęs rado gulintį šalia stalo, nuvirtusį staliuką. Priešais lovą yra žurnalinis staliukas - 100 X 50 cm. Tėvas buvo vienas likęs namuose. Tėvą rado šonu gulintį kniūbsčią ant veido. Įvykio vietoje parodė kaip jį rado, lėkštė buvo sudaužyta. Tėvą įkėlė į lovą, pakeitė pampersą, nuvalė užpakalį, kojas, rankas, valė kraują ir atidarė balkono duris, kad išsivėdintų. Valė su kojų rankšluosčiu. Buvo paėmęs šluotą ir ant jos uždėjo skudurą. Bevalant nutrūko šluotos kotas, nes išsitraukė vinis. Ant grindų kraujo likusio nebuvo. Kraujas buvo tėvui iš nosies. Žandas buvo purvinas, dėmė ant veido. Matė, kad ant krūtinės raudona, paklausė „ar skauda?“, „ar supranti ko klausiu?“, sakė „suprantu“. Paspaudė, klausė „ar neskauda?“, sakė „ne“. Visą kambarį susitvarkė. Tėvui buvo nubrozdintas žandas ir nubrozdinta krūtinės ląsta, toje vietoje buvo raudonumas. Jis atrodė kaip sumuštas, žandas nubrozdintas, buvo pragulos. Tėvo klausė „kas nutiko?“, jis tik galvą pajudino. Kraujo nebuvo. Nežino, kaip jam pasidarė trys žymės. Asmens mediniu tašu sužaloti niekas negalėjo. Ant kūno matosi juostos, bet negali paaiškinti, ar tai pagalių juostos, ar kritimo. Į ligoninę tėvą išvežė po antro kritimo praėjus trims - keturioms dienoms. Nuo pirmo iki antro kritimo praėjo gal trys dienos. Buvo šonas nubrozdintas, pažiūrėjo, kad nieko nėra, nuvalė kraują, daugiau nieko nežiūrėjo. Jis pagalbos neprašė. Ryte jam keisdavo sauskelnes, paklausdavo „ar nieko neskauda?“, sakė „ne“. Jis gal ir neadekvačiai vertindavo, gal ir reikėjo kviesti gydytojus. Motina buvo atėjusi dvi dienas, sakė „gal kviesk greitąją, nes tėvui kuo toliau, tuo blogiau“. V. Š. sakė „tėvas nieko nesako, kai aš jį prausiu, rengiu“. Sužalojimus jai rodė, sakė, kad tėvą rado. Sakė „paspaudinėjau, jis man nei žodžio“. Tėvo būklė nesikeitė. Jis nekalbėdavo. Pats išėjo, motina taip pat. Namų raktas buvo pas jį. Rakto nepaliko J. G.. R. M. jį išvežė į ligoninę. Kai tėvą išvežė iš namų, iškvietė gaisrinę ir išpjovė spyną. Nežino, kodėl skubiai R. M. užsinorėjo patekti į namus. Nežino, kas jai šovė į galvą, kad ji negalėjo įeiti į vidų. Pats buvo mieste, centrinėje ligoninėje pažiūrėti kada dirba gydytoja, kad gautų tėvui lovą. Dar buvo pas draugą, kurio tėvas toks pats, kaip jo, pasiklausė, kaip reikia gauti tokią lovą. Sužinojo iš R. M., kad tėvas išvežtas. Sužinojo tą pačią dieną. Ji sakė, kad taip pasielgė todėl, kad jai nepaliko raktų. Buvo mieste, grįžo namo, bet tėvo neberado. Nežino, kodėl ji aiškino pareigūnams, kad sūnus sumušė tėvą. Nieko tokio nebuvo. Tėvo niekas nemušė, būtų buvę gėda jį mušti. Nebuvo pakėlęs nei rankos prieš jį. Jo tėvas nenervindavo. Rišdavo jį prie kėdės, kad jis nenuvirstų. Sakė, kad pririš prie lovos, kad neliptų iš jos. Sakė „atsinešiu buksirinį mašinos trosą“. Namuose galėjo būti tėvo kraujo pėdsakų, kai valė kraują ir išmatas su medine šluota. Kraujo galėjo būti ant balkono durų, ant užuolaidų, kai darė balkono duris, kad išsivėdintų. Kai valė grindis, kur prisilietė, galėjo likti kraujo. Ant sienos nebent senų kraujo dėmių buvo. Atsikėlus gyventi iš pietinio rajono į (duomenys neskelbtini) gatvę, kraujo dėmės tėvo namuose jau buvo. Tėvas kartais ankščiau iškrisdavo iš lovos. Buvo, kad kakta praskelta, galva praskelta, nes buvo per langą išlindęs, pramušęs stiklą, virtęs. Nepastebėjo, ar liepos mėnesį ant kojų buvo dėmės. Antrą dieną, kai negavo tėvui lovos, pradėjo vartoti alkoholį. Tėvas tuo metu jau antrą kartą buvo nukritęs. J. G. paprašė, kad nueitų pažiūrėti tėvą, paduotų jam valgyti, jai paliko raktus, ji turėjo tris dienas. Ji raktą palikdavo spintoje. Motina žinojo, kad ten yra raktas. J. G. pasakydavo „pamaitinau, pakeičiau pampersą“. Nemiegojo tris naktis namuose, bet rytais pareidavo ir išeidavo. Žinojo, kad bus suimtas. Išeidavo gerti. Pats vartoja alkoholį. Išmokas gauna mėnesio 10 dieną. Iš išmokų negeria. Gėrimui užsidirba. Tuo metu alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Tvarkėsi dokumentus dėl specialiosios lovos tėvui, dėl vežimėlio. Buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus dėl tėvo priežiūros ir slaugos. Kada pradėjo civilinę bylą, negali prisiminti. Dokumentus tvarkė pats. Buvo atvykę iš ligoninės gydytojai. Buvo nervų gydytoja, nes buvo parašęs pareiškimą, kad pats tėvas negali atvykti. Tai buvo prieš dokumentų tvarkymą, gal ankščiau - 2016 metais. Kvietė dvejus gydytojus. Pakeitė šeimos gydytoją, nes ankstesnė neatvykdavo į namus, pasirinko gydytoją iš centro poliklinikos. Šeimos ligų gydytoja ir dar nervų ligų gydytojas buvo atvykęs. Norėjo gydytojams parodyti, kokia tėvo sveikatos būklė, kad teisminiu keliu susitvarkytų dokumentus dėl jo priežiūros. Buvo atvykusi socialinė darbuotoja. Gydytojai nustatė, kad jis neįgalus. Gydytojai su tėvu nesusikalbėjo. Gydytojas išeidamas pasakė „aš jums nepavydžiu“. Tėvui tris kartus pakartodavo klausimą, jis atsakydavo lėtai mąstydamas, ne visai adekvačiai. Gydytojas sakė, kad jam negali būti streso. Tėvas į klausimus dar atsakydavo. Yra teistas, nes su sugyventine nesugyveno. 2017 metais buvo teistas laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikti nevengė, norėjo, kad teismas atsižvelgtų, jog turi neįgalų tėvą. Apeliacinį skundą rašė, įsiteisėjo po 7 dienų.

Specialistas J. S. teisme paaiškino, kad byloje yra specialisto paaiškinimai, nes buvo įsivėlusi techninė klaida, dabar tų aplinkybių negali paaiškinti, bet prašo vadovautis specialisto išvadomis ir paaiškinimu, kuris buvo teiktas vėliau. Susipažinęs su kaltinimu ir teisme duotais kaltinamojo paaiškinimais, pasilieka prie išvados, kad būsena nėra būdinga griuviminei traumai, ir 2017-07-28 išvados (5 p. - sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai) bei 2017-10-12 išvados (2 p. - kairės pusės šonkaulių lūžiai, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti tiesioginių smūginių poveikių metu, o kraujosrūva kairiame petyje galėjo būti padaryta tiek suduodant tiesioginį smūgį į kairį petį, tiek griuviminės ir kritiminės traumos metu kairiuoju petimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių). Kiti kūne rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ir galėjo būti padaryti tiesioginiu smūgiu. Dalyvavo parodymų patikrinime įvykio vietoje, kaltinamojo parodymai buvo neįtikinami. Dėl krūtinės pagal fotonuotrauką negali vertinti, nes nuotraukų nevertina. Negali pasakyti, ar tai yra kraujosruva, ar dėmė dėl apšvietimo. Buvo nustatyti sužalojimai, kurie nėra būdingi griuviminei traumai. Nukentėjusysis apžiūrėtas liepos 28 dieną, nes tuo metu buvo gauti dokumentai, kad būtų galima apžiūrėti ligoninės stacionare medicinos patalpose. Iš apžiūros duomenų matyti, kad teismo medicininio apžiūrėjimo metu sąmoningas, mieguistas, į klausimus neatsakinėja, nusiskundimų nereiškia, tai dialogas su tiriamuoju asmeniu neįvyko. Ligos istorijoje nurodyta, kad guldant į ligoninę skundžiasi viso kūno skausmais ir yra sumuštas sūnaus. Iki apžiūros laiko sužalojimai: nubrozdinimai, kraujosrūvos nuo kūno galėjo išnykti. Negali pasakyti, ar nuotraukoje minima dėmė yra kraujosrūva ar kitas dalykas. Nuotraukoje matoma krūtinė, ne pilvo sritis. Ar galėtų asmuo taip susižaloti griūnant, yra teorinis klausimas. Parodymų patikrinimo vietoje įtariamasis rodė, kad rado šalia staliuko, o ne užgriuvusį ant staliuko. Vienas iš aprašytų sužalojimų yra kraujosrūva kairio peties srityje, ji galėtų atsirasti griūnant. Krutinės ląstoje, atsižvelgiant į tai, kad padaryti šonkaulių lūžiai, sužalojimams atsirasti reikalingas tiesioginis smūgis kietu buku daiktu. Rasti kūno sužalojimai neturi priežastinio ryšio su galimu griuvimu ant lėkštutės. Iš turimų medicininių duomenų, apžiūrėjimo duomenų negali konkrečiai nurodyti, kokiais konkrečiais daiktais buvo mušamas A. Š.. Iš turimų duomenų negali tvirtinti, kad sužalojimai padaryti būtent pagaliu.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad su V. Š. buvo sugyventiniai. Gyveno pas A. Š. kokius du metus, prižiūrėjo jį. Su A. Š. sutardavo gerai. Su V. Š. visko buvo. Buvo ne vieną kartą sumušta, gal du ar tris. Pas A. Š. buvo liepos 9 dieną, jis buvo gavęs pensiją ir po dviejų dienų išėjo. Paskui per J., per mamą išgirdo, kad tėvas buvo sumuštas. Kas jį sumušė, nežino, nematė. Joms kilo įtarimas, kad sumušė V., nes į namus niekas daugiau negalėjo įeiti. Kartu su V. gyveno, būdavo, kad jis palikdavo raktus po kilimėliu, bet tai būdavo retai. Paskutiniu laiku raktų niekam nepalikinėjo. V. vienintelis turėjo namų raktus. V. Š. neduodavo buto rakto, kartu išeidavo ir pareidavo. Būdama namuose, jį įleisdavo. Kodėl jis rakto neduodavo, nežino. A. Š. matė liepos 9 dieną, jis buvo sveikas, bet ligonis. Jis gulėjo lovoje. Sužalojimų jam ant kūno nebuvo. Jis kalbėjo, bet sunkiai. Vieną, kitą žodį „valgyti noriu, gerti“, klausė „ar kas skauda?“, sakė „niekas“. Tėvas silpo R. B. akyse, iš pradžių nueidavo iki tualeto, paskui jau reikėjo vesti, gale nebenueidavo, tik gulėjo lovoje. Jį reikėjo maitinti, prausti. Prašydavo, kad atsistotų apiprausimui, tai atsistodavo sekundei ir vėl krisdavo atgal į lovą. Nėra mačiusi, kad iškristų iš lovos. Su ranka tėvas buvo atsirėmęs, koja ant žemės, bet to iškritimu iš lovos nelaiko. A. nepasiversdavo lovoje. Lova buvo siaura, prie stalo jam padėta valgyti, gal tuo metu jis siekė maisto. Priešais jį buvo stalas, spintelė, žurnalinis staliukas. Be kito pagalbos jis sunkiai atsistodavo. Ant sienų dėmių nebuvo, sienos buvo šviesios. Eidavo į kambarį, būtų pastebėjusi. Sužaloto tėvo niekada nematė. V. Š. blaivus su tėvu sutardavo gerai, o išgėręs jautė jam pyktį. Gal prisimindavo vaikystę, kaip jį skriaudė, jautė tėvui neapykantą. Kai gyveno su V., ateidavo J., jos draugas A., V. draugas. J. santykiai su tėvu buvo geri. Sumušti tėvo šie asmenys negalėjo. A. buvusi žmona pas V. tėvą neužeidavo. Ji tik atnešdavo maisto, kad A. paduotų. Alkoholis buvo vartojamas gan dažnai, porą kartų per savaitę. Jis prisigerdavo. Pati išėjo, nes V. pradėjo kelti triukšmą. Nuo liepos 9 dienos su V. nebendrauja, būna, kad V. paskambina ir klausia „kaip gyveni?“. Paskambina išgėręs. Jai išėjus V. turėjo prižiūrėti tėvą. Būdavo, kad V. nepatenkintas, jog turi prižiūrėti tėvą. Prieš jai išeinant su V. dviese vartojo alkoholį. Apie liudytojus, kurie gali ką nors žinoti apie A. Š. sumušimą, nežino. Prieš V. suėmimą su juo buvo susitikusi pas J.. Buvo dvi dienas. Tuo laiku tėvas jau buvo išvežtas. Pas J. G. buvo vieną naktį. J. G. apie sumuštą tėvą nieko nesakė. Po to jų santykiai nutrūko, nes ji įtarė, kad tai padarė jis. Su V. apie įvykį kalbėjosi, jis sakė, kad tėvo nemušė. Su R. M. kartais susiskambina. Mama nežino, kas taip padarė, sako „nežinau“. V. gavęs pinigus sumokėdavo mokesčius, pirkdavo maisto, kitus pragerdavo. Buvo tvarkomi dokumentai dėl tėvo neveiksnumo nustatymo. Padėjo tvarkytis dokumentus, tai vyko iki įvykio keli mėnesiai. Dokumentai į teismą jau buvo paduoti, bet kažko dar truko.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad yra buvusi V. Š. sugyventinė. Su V. santykiai draugiški. Kartu gyveno gal tris metus, galėjo būti nuo 2012 metų. Jis susirado kitą ir išsiskyrė. Gyveno ir geruoju, ir bloguoju. Buvo teismas, buvo sumušta, nes pavėlavo pareiti iš mamos. Gyvenant su V. kartu, tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) su kita žmona. Grįžo iš uogų, buvo pirmadienis, apie 16.00 val. ir rado V. kartu su jos sugyventiniu geriančius. V. Š. jos paprašė nueiti pas tėvą, pakeisti jam pampersą ir pamaitinti. Jis davė buto raktus, kas dar turėjo raktus, nežino. J. G. sakė „viena neisiu“, tuomet pasiskambino V. Š. mamai. V. klausė „ar yra valgyti?“, V. sakė „nėra“. R. M. sakė „išvirsiu valgyti, nueisime kartu“. Mama atnešė valgyti. Pati nuėjo pas A. Š. gal pusę penkių, nes grįžusi persirengė. Atėjus pas A. Š., į kambarį įėjo abi su R. M., užtruko gal pusę valandos. Kambaryje su R. M. visą laiką buvo kartu. A. Š. nevaikščiodavo. Atėjusi rado jį gulintį lovoje. Pakeitė tėvui pampersą, ant pilvo buvo nubrozdinimai ir pamėlę ant rankų. Su mama galvojo, kad lavondėmės. Nuo ko ant kūno buvo žymės, nežino. Tėvas kalbėdavo sunkiai. Jis paklausė „kas virė valgyti? ar skanu?“, pasakė „tavo buvusi žmona“. Tėvas tuo metu niekuo nesiskundė. Dėmė buvo ant pilvo ir ant rankos, gal ant veido tokie kaip spuogiukai. Mama matė dėmes ant tėvo kūno. Ji tik sakė „kas yra?“, J. G. sakė „nežinau“, tėvą pamaitino ir išėjo. A. neklausė iš kur tos dėmės ant jo kūno. Kitų sužalojimų nematė. Mano, kad yra ekspertai, kurie yra nustatę, pati nieko nežino. Negirdėjo, ar V. Š. mama kažko klausė A.. Nematė, ar R. M. buvo su A. Š. kambaryje vieni. R. M. išėjo pirma, ji iš paskos. Kraujo žymių A. kambaryje nematė, ant daiktų – nematė. Pas tėvą nuėjusi buvo du kartus iš eilės, tai praeitų metų liepos mėnesį, gal 12-14 dieną, tiksliai nežino. Į namus grįžo prieš šešias. Apie kraujosrūvas V. nieko nesakė. Grįžusi vartojo alkoholį. Tą naktį V. Š. nakvojo pas ją, antrą naktį taip pat, trečią dieną išėjo, nežino kur. Gal nakvojo, kad buvo girtas, nepaėjo. Pas ją nakvodavo ne dažnai. Pati ryte išėjo į turgų. Parėjo apie 15.00 val. V. Š. tuo metu dar miegojo. Jis miegojo vienas. Išėjusi su sugyventiniu susisiekusi nebuvo. Grįžusi juos rado pagėrusius, prie jų prisijungė. Grįžus V. vėl paprašė, kad nueitų pas tėvą. Vėl nuėjo su R. M.. Ar buvo dar sužalojimų pas tėvą, nematė, pamaitino tėvą ir išėjo kartu su R. M.. V. susitiko namo kieme, perdavė jam raktus. Užtruko gal pusę valandos. Antrą kartą nuėjus pas tėvą, niekas nebuvo atėjęs. V. Š. buvo nuėjęs persirengti, nes jis raktus buvo iš jos pasiėmęs. Nematė, kas galėjo atsitikti su A. Š.. Nežino, kodėl V. pats nėjo pas tėvą, jo nepaklausė. Su V. apie kaltinimus nekalbėjo, jai neįdomu. Ją V. su R. pasikviesdavo pabaliavoti. Raktus nuo buto, kuriame gyveno A., turėjo V.. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) alkoholį vartojo, kai R. gyveno. Vartodavo alkoholį kai jie pasikviesdavo. Su R. M. skambinosi, apie šį įvykį nekalbėjo. Nepamena, kad V. sakė, kad rado tėvą nuvirtusį ant žemės.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad su sūnumi, kai jis negirtas, sutaria gerai, kai girtas - nesutaria. Prieš 18 metų buvo sumušta sūnaus. Su sūnaus tėvu sutarė taip, kaip ir su sūnumi. Turėjo gerus uošvius, todėl rūpinosi juo. Gyvena namo antrame aukšte. Triukšmo nesigirdi, nes pastoviai groja muzika. A. Š. gyveno (duomenys neskelbtini). Jis buvo baisus, neturėjo valgyti, jis gyveno vienas, bet kai pats nebegalėjo save prisižiūrėti, jau reikėjo pagalbos. Jį prižiūrėjo sūnus V. su R.. Jis pats nelabai taip galėjo susižaloti. V. sugyventinės tuo metu nebuvo, sūnus jau buvo ją išvaręs. Į tą kambarį pas A. Š. niekas nepatekdavo, ten niekas neidavo dėl kvapo. Visi ateidavo į garažą. Kas galėjo sumušti A. Š., nežino. Liepos 12 dieną pati buvo pas seserį. Liepos 13 ar 14 dieną tuo metu, kai atėjo J., ir ji nunešė jam sriubos, jį pamatė. A. tik verkė, kai paklausė „kas nutiko?“. Pati paklausė „kas tave taip pagražino?“, jis iš pradžių nieko nesakė, paskui pradėjo verkti. Jis nesakė nieko nei tuo metu, nei vėliau. J. G. pasakė „jam kojos šaltos, aš kai dirbau prie tokių“, sakė „žinok, greitai mirs“. Jis buvo galvą įkišęs į lovą, galvos net nesimatė, padėjo J. G. patraukti pampersą, tuo metu pamatė pilvą visą mėlyną ir atsakė „tikriausiai, nes mėlynės visą verčia“. Iš pradžių su J. pagalvojo, kad tai mirties žymės. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu daiktu, gali būti medis. Kai jį išvežė, atvykę pareigūnai žiūrėjo, rado šluotkočius, nežino. Kaip pamatė žymes, kažkam sakė „jei sumuštas, tai grynai su medžiu“, nes ant pilvo pradėjo matytis juostos. Sužalojimus pas A. Š. matė ligoninėje. Buvo sužalota galva, pilvas. Kuomet atvežė kunigą į reanimaciją, pamatė, kad yra juostos. Lova 50-60 cm aukščio, taip pats susižaloti negalėjo, ypač galvos. Ar buvo sumuštas, ar jis susižalojo pats, negali pasakyti. Iškvietė policiją, nes antrą dieną, kai atėjo J. tėvą pasausinti, jį pasodino, pradėjo duoti valgyti, jis tik akis į viršų, R. M. sakė „viskas, mirė“. Antrą kartą buvo atėjęs sūnus ir J. kartu, jie grįžo apie 12.00-13.00 valandą. Sūnui pasakė, kad reikia kviesti gydytoją. Sūnus pasakė „nesikišk, jei sėsiu, žinosiu, kad per tave sėsiu“. Sūnus buvo neblaivus. Nufotografavo tėvo kojas, V. Š. tuo metu buvo virtuvėje, J. irgi virtuvėje. V. su J. išėjo kartu, jie užtruko neilgai. Jis nesutiko kviesti greitosios medicinos pagalbos. J. G. buvo blaivi. Kai išėjo sūnus su J. G., praėjo kokios trys valandos. Nusileido laiptais, pažiūrėjo, kad raktų nėra, nes pirmą kartą paprašė J. G. palikti raktus, nes sakė, jeigu jis tokios būklės, ateis pasižiūrės, jei bus miręs, reikės kažką kviesti. V. vienas turėjo buto raktus. Jai neduodavo buto raktų, kad neįeitų. Tokią tvarką buvo nustatęs A. Š.. Sūnus neleido kviesti gydytojo, gal galvojo, kad pasveiks. Ji pasakė, kad jis yra blogame stovyje, apie sužalojimus pareigūnams neįvardino. Nepamena, ką paskambinusi pasakė policijos pareigūnei, gal galėjo pasakyti, kad sūnus sumušė tėvą ir išėjo iš išgąsčio. Kai A. atvirto, ji sakė „kvieskime greitąją, nes jeigu mirs ir aš turėsiu eiti aiškintis į teismą, kad taip jį palikau ir kita“, taip negalėjo palikti A. dėl A. Š. tėvų. Nuvažiavo į komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pasakė, kad taip yra, klausė ką daryti. Tuomet atvažiavo pareigūnai, gaisrinės, išpjovė spynas ir išsivežė A.. Sūnus tuo metu grįžęs nebuvo. Ar kalbėjo su sūnumi, nepamena, gal paskambino J. ir pasakė, kad tėvą išvežė. Sūnus dabar gyvena tuo adresu, atsinešė dokumentus, kad jam priklauso. Išlaužus spynas, duris sutvarkė, pakeitė spynas ir raktus turėjo tik jie. Į tą butą iki pareigūnų atvykimo niekas neįėjo. Buto paveldėtojas yra sūnus. Atėjusi su J. G., nepastebėjo ant žemės jokių dėmių, prie tėvo buvo neilgai. Nuėjo į virtuvę, dar šiek tiek pakalbėjo. Kambario sienų nematė. Virtuvėje šluosčių, pagalių nebuvo. Vonioje ji nebuvo.

Liudytojas Z. M. teisme parodė, kad A. Š. kelis kartus yra matęs. V. Š. ateina į (duomenys neskelbtini) gatvę, santykiai normalūs. Liepos mėnesį žmona buvo išvykusi. Pats buvo darbe. Triukšmo pas V. Š. nedažnai būdavo. Ginčydavosi su tėvu, gal R., vykdavo išgertuvės. V. Š. neblaivų yra sutikęs, nebūdavo agresyvesnis. Jo žmona prieš alkoholį, su V. Š. pasiginčydavo. V. elgdavosi ir pagarbiai, ir nepagarbiai, visaip būdavo. V. pasiginčydavo su tėvu, triukšmo negirdėjo. Kalbėjo, kad kažkada buvo susimušę. V. turėjo sugyventinę, gyveno gal metus ar daugiau. V. buvo vienas. Kieme su V. susitikdavo dažnai, kad R. išėjo, jis sakė. Kai R. išėjo, žmona lankydavo, kai jis sirgdavo ir nepaeidavo. Ji nunešdavo maisto ir pats nunešdavo. Paduodavo V., jis paduodavo tėvui. Raktų nuo namų neturėjo, turėjo tik V.. Paskutinį kartą A. Š. matė, kai buvo iškviesta policija ir išvežtas į ligoninę. Pjovė žolę namuose, atvyko policija. Žmona pasakė, kad A. turbūt blogai jaučiasi. Kas iškvietė policiją, nežino. A. Š. buvo uždengtas veidas, jo nematė. Žmona sakė, kad galėjo būti sužalotas pilvas, lyg veidas. Sakė „nežinau iš kur tik“. Sakė, kad galbūt buvo sumuštas, kada sakė, negali prisiminti. Gal sumuštas, gal iškritęs, nematė. Apie žmogaus sumušimą pats nesakė. Sakė, kad gali būti sumuštas. A. tik dejavo ir nieko nepasakė. Nežino, ar žmona fotografavo sužalojimus. Policijoje pas tyrėją viską papasakojo. Situaciją geriau tuomet prisiminė, ta apklausa galima remtis. Protokolą skaitė, viską teisingai surašė.

Liudytoja K. P. teisme parodė, kad V. Š. gyveno ankščiau su jos mama R. B.. Pačios santykiai su juo neutralūs. Girdėjo, kad A. Š. buvo sumuštas, kraujai taškėsi ant sienos, buvo atvykę kriminalistai. Mama pasakė, kad V. Š. sumušė savo tėvą, jai ir kažkas pasakė, gal V. Š. mama. A. Š. yra mačiusi. Paskutinį kartą seniai. Sumušto A. nematė, ateidavo tik, kai mama gyveno pas V.. Pas mamą buvo nedažnai, išgerdavo alkoholio. V. Š. tapdavo agresyvesnis, pradėdavo daugiau nervintis. Žinojo, kad V. Š. ankščiau mušdavo A. Š.. Yra kelis kartus mačiusi, kad jis trenkdavo tėvui su rankomis. Mama jam sakydavo „nemušk, negalima“. Ką į tai atsakydavo V., nepamena. Jį nervindavo, kad pampersą reikia pakeisti. Buvo kalba, kad jis tvarkysis dokumentus dėl tėvo slaugos. 2017 m. liepos mėnesį nesilankė V. Š. namuose. Kodėl susipyko jos mama su V. Š., nežino. Nežino, ar dar turėjo vaikų A. Š..

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad V. Š. yra pažįstamas, nesutarimų su juo nėra. V. pas jį buvo dvi paras, baliavojo, gal buvo išėjęs iki parduotuvės. Pats gal miegojo, baliavojo. Pas juos nakvojo pirmą kartą. Iki jo namų 3-4 kilometrai. Žino, kad V. Š. yra kaltinamas tėvo sumušimu. Nelabai tiki, bet sunku pasakyti. Apie tėvą sužinojo, nes J. paskambino V. Š. mama ir pasakė „blogai tėvui, jį išvežė į ligoninę“. R. M. su J. bendrauja, pasiskambina. V. sakė „ar rimtai tu sumušei?“, jis sakė „ne“. Jis sako „ką aš mušiu tėvą, tėvas invalidas“. Buvo įdomu dėl ko, kartu baliavojo, todėl ir klausė. Suabejojo, nes jo tėvas gulėjo ant patalo. Netikėjo, kad taip padarė jis. Paklausė ne vieną kartą. V. sakė „ne“. Nepamena, gal klausė J. apie sužalojimus, bet sakė „nemačiau“. V. sakė „gal nukrito ar iškrito iš lovos“, sakė „gal pats susižalojo, kodėl mane kaltina“. Jis nenurodė, kaip tas tėvas galėjo būti su mėlyne, sakė „aš jo nemušiau“. Žinojo, kad jo tėvas invalidas. Tėvu tuo laikotarpiu, kai V. su jais gėrė, gal rūpinosi mama. J. sakė, kad pas tėvą buvo. V. jai padavė raktus nuo kambario. Tėvas namuose buvo vienas, užrakintas. J. seniau kartu gyveno su V.. Ji viską moka, yra dirbusi, gali pakeisti pampersą. Nežino, ar ji sakė, kad matė sužalotą tėvą. Ji sakė „pakeičiau ir parėjau“. J. grįžusi nepasakojo apie jo tėvą, jam neįdomu buvo. Gali būti atminties problemos, bet tikrai J. nesakė, kad tėvas žiūri į vieną tašką. Gal ji taip ir sakė, bet ne jam asmeniškai, neįsiminė. V. nenorėjo grįžti namo, nes buvo paieškomas. Jam buvo iškelta byla. Ryte atvažiavo policija, pasakė, kad sumuštas, yra sužalojimai, mėlynės. Praeitais metais yra buvęs porą kartų pas V., prieš tėvo sumušimą. Virtuvėje gėrė alų. Tėvo nematė. Svarbių aplinkybių nežino, su V. gėrė. Pats alkoholį vartoja dažnai, kartais visą savaitę, kartais nevartoja.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad su V. Š. buvo sugyventiniai. Kartu gyveno gal 5 metus. Ankščiau gyveno pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu tėvas buvo sveikas. Jau daugiau nei keturi metai kartu negyvena, nenori V. Š. matyti. Su A. Š. bendraudavo ir V. bendraudavo, taip nesipykdavo, nebent abu alkoholio padauginę. Tėvas taip pat vartodavo alkoholį. Nematė, kad V. mušė tėvą. V. Š. išvarė 2012 – 2013 metais, nes ją mušė daug kartų. V. smurtaudavo moterų atžvilgiu. Girtas jis nesivaldydavo. Yra girdėjusi, kad mušė savo tėvą. V. Š. motina pasakojo, kad buvo stipriai sumušęs tėvą, R. M. A. Š. rado. Tėvą sumušė namuose, nes jis nevaikščiojo. R. M. sakė, kad tėvą daužė su pagaliu, paskui jis tai bandė nuslėpti. R. M. apie tėvą sakė „ar gyvens, ar neišgyvens“. Tikisi, kad motina nemelavo apie sūnų. Kiek jos atžvilgiu taip yra pasielgęs, tiki, kad taip gali pasielgti prieš bet ką. Jam priežasties sumušti nereikėdavo, tiesiog pareini ir gauni. Alkoholis iššaukdavo tokį jo elgesį. Kartais bendrauja su R. M., kas mėnesį kartą ar du, kartais ir dabar susiskambina. Su motina apie tėvo sumušimą kalbėjo telefonu. Pokalbis vyko gal sausio mėnesį, bet tiksliai negali pasakyti kada, nes nelabai pamena. Gali būti, kad kalbėjo 2017 m. spalio mėnesį. V. nesidomi, jai V. Š. yra miręs žmogus. Kiti asmenys nieko nepasakojo. Galima remtis jos ankščiau duotais parodymais.

Liudytoja L. L. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė, atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Su nukentėjusiuoju bendravo keletą kartų. A. išvežė iš namų penktadienį, ji galėjo nuvykti į ligoninę antradienį ar trečiadienį. Į ligoninę, reanimacijos skyrių vyko su tikslu apklausti A. Š.. Kai ji nuvyko, po įvykio galėjo praeiti trys, daugiausiai keturios dienos. Po įvykio jį matė gana greitai, jis reanimacijoje užklotas buvo iki pusės, buvo žymės - visa krūtinė, pilvas, išilginės trys per pilvą einančios mėlynės, praskelta galva, ant rankos buvo mėlynės. Jis būnant ligoninėje prašė vandens, sesutė nešė jam vandenį. Paskui sakė „noriu duonos“, jo bendravimas buvo. Kurie klausimai nesusiję su sužalojimu, nematė, kad graudintųsi. Jis buvo orientuotas, šiek tiek suvargęs, paklausė, ar jis supranta kas ji yra, jis atsakė „policininkė“, toliau klausė apie įvykį „kas atsitiko? Kaip įvyko? Kas sužalojo, sumušė?“. Jo atsakymai buvo nerišlūs, jis beveik nekalbėjo, tik kuomet užduodavo tiesioginius klausimus „ar sūnus sužalojo?“, jam bėgdavo ašaros, nusukdavo galvą, neidavo į kontaktą. Po to dar bendravo geriatrijos centre, reakcija buvo ta pati, kai klausdavo tiesiogiai „kas jį sumušė?“, paminėdavo vardą, pavardę, jis buvo sumišęs, nieko neatsakydavo. Paskutinį kartą buvo Akmenėje pas marčią, buvo su advokate, bandė kalbėti, klausė, reakcija buvo tokia pati, nusisukdavo, nebendraudavo, pastoviai bėgdavo ašaros. Mano, kad ši reakcija buvo todėl, kad jį sužalojo būtent sūnus. Paminint sūnų, jo vardą, ašaros krisdavo tik dėl to. Jo klausė „ar gyvena vienas?“, jis nurodė ir savo adresą. Jis labai mažai atsakydavo į klausimus, daugiau būdavo reakcijos į klausimus, veido išraiška, ašaros. Ašaros, galvos nusukimas būdavo tik kalbant apie sūnų, minint jo vardą, kiekvienu kartu, kai su juo bendravo. Jis kažką pasakydavo. Jis atsakydavo labai minimaliai, klausė, kas jį sumušė, atsakydavo „nežinau, neprisimenu“. Klausė, ar vyras ar moteris, sakydavo „neprisimenu“, bet kada klausi tiesiogiai, būna reakcija. Prieš pradedant apklausą į psichiatrą dėl pagalbos apklausiant A. Š. nesikreipė, nes nematė reikalo. Psichiatro dėl A. Š. būklės neapklausinėjo. Susipažino su eksperto išvada ir matė, kad kai kurie sužalojimai jau buvo išnykę, nes jis gulėjo reanimacijoje, reikėjo gauti leidimą, kad ekspertas jį apžiūrėtų, tai užtruko. Ekspertas nuėjo jau po geros savaitės, ganėtinai vėlai ir tikrai matė, kad kai kurios mėlynės buvo neužfiksuotos, kurias pati matė nuvykusi iš karto pas A. Š.. Įvykio vietoje dalyvavo kartu su ekspertu. Į butą įleido antrame aukšte gyvenanti V. Š. mama. Labiausiai buvo atkreiptinas dėmesys, kad kur buvo rastas nukentėjusysis, ekspertas atrado daug kraujo lašų ant spintos, užuolaidų, sienos palei lovą. Ant lovos buvo plėvelė, ant jos buvo kraujo. Vonios kambaryje ekspertas rado sukruvintą škurlį. Virtuvėje buvo rasta lazda, panaši į šluotkotį, ant jos matėsi kraujo dėmės, nučiupinėta.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė. Buvusi A. Š. žmona paskambino į policiją, pranešė, kad sūnus prižiūri tėvą, jo nemaitina, yra galimai sumušęs ir išėjęs iš namų užrakino. Moteris rodė telefone sumušto žmogaus nuotraukas, kad jis yra sumuštas. Sakė, kad ne pirmą kartą sūnus muša tėvą. Moteris aiškino, kad galimai galėjo vyrą sumušti su kėdės kotu. Pranešėja pati mušimo negirdėjo, bet jai apie tai pranešė kaimynai, kad galimai galėjo sūnus sumušti. Jai pasakė kaimynė, kad galimai gali būti sumuštas tėvas. Moteris paaiškino, kad raktai tik pas sūnų, iškvietė priešgaisrinę tarnybą, buvo išlaužtos durys, patekta į vidų ir rastas lovoje gulintis senyvo amžiaus vyras. Vyras buvo atsimerkęs, nesugebėjo atsakyti į užduodamus klausimus, reagavo į šviesą. Bandė jo paklausti, bet jis tik žiūrėjo, nieko negalėjo pasakyti, buvo silpnas. Vyrui ant kūno matėsi žymės, galimai galėjo būti nuo kėdės ramsčio, medinio koto. Pagalys buvo padėtas, bet įmontuotas į kėdę. Apžiūrėjo visas kėdes ir viena kėdė buvo išklerusi, suprato, kad galėjo būti mušta su kotu. Negali prisiminti, ar ant žemės buvo kažkokių nukritusių daiktų. Ant stalo buvo pilna daiktų, bet jų neįsiminė. Kitų įtartinų daiktų nematė. Kėdė buvo medinė, dar buvo lova, kėdės. Ant kėdės, kiek pamena, žymių nebuvo. Jai pasirodė, kad ant kūno mušimo žymės, nes akivaizdu. Buvo dryžiai ant kojų, veido, ausies, ant šonkaulių mėlynės. Buvo iškviesti medikai, kurie išsivežė į ligoninę. Panašu buvo į koto mušimo žymes, nes jos buvo išilginės, tiek ant kojų, ant veido. Matėsi mėlynės, kraujosruvos. Matėsi, kad žymių yra iš seniau. Negali prisiminti asmenų, kurių klausė dėl šio įvykio, bet turbūt nėra jų tarp atvykusių liudytojų. Priešais name gyveno moteris, kuri galėjo girdėti, kaip žmogus mušė savo tėvą. Nuėjo pakalbėti su šeimininkais, bet ten niekas neatidarė durų. Su kaltinamuoju nebendravo, jo nebuvo namuose. Moteris nenurodė sūnaus telefono, tik kažkas paaiškino, kad vyras galimai gali būti pas kaimynus, nurodė adresus, jie paminėti tarnybiniame pranešime. Sūnaus ieškojo kiti pareigūnai.

Liudytoja J. Š. teisme parodė, kad yra bendruomenės slaugytoja. Adresu (duomenys neskelbtini) buvo kviesti pavakarėje, nes buvo sumuštas žmogus, durys užrakintos. Į tą namą buvo atvykusi policija, patys užlipo į antrą aukštą, rado kambarėlyje žmogų, kuris gulėjo ant sofos, buvo visas sudaužytas, prašė vandens. Jis buvo baisiai sumuštas, kad baisiau nėra mačiusi. Galva kruvina, akis kairė - hematoma didžiulė, matėsi, kad mėlynės ne pirmos dienos, visas kūnas - rankos, kojos, nugara, priekis sumuštas, jis labai sunkiai kvėpavo. Jis buvo sąmoningas, prašė vandens, bet jam negalėjo duoti, nuskausmino, imobilizavo ir vežė. Sutiko kaimynę, kuri sakė „aš bandžiau prisiskambinti, siūlyti jam barščių, jis neatidarė durų ir aš išsigandau“. Vyras buvo sumuštas, nes taip susižaloti pačiam neįmanoma. Matėsi visame kūne sužalojimai: ir nugaroje, ir priekyje, ir galvoje, ir akis. Nors ir šimtą kartų iš lovos iškrisi, taip pats nesusidaužysi. Tai specifinė mušimo simptomatika, sakytų netgi spardymo. Atvykę matė, kad dejuojantis žmogus, nekreipė dėmesio, kas yra aplinkoje, į kambario tvarką nepažiūrėjo. Jis sakė „man labai skauda“, jo negalėjo judinti. Kambarys kaip ir švarus, matėsi, kad žmogus buvęs tvarkingas. Su kuo sumuštas, nežino, gal kumščiais ir dar kažkuo. Žmogus gulėjo kambario gale ant sofutės. Sofutė buvo nauja ir dar neišpakuota, matėsi celofanas. Žmogus gulėjo aukštielnikas ir matėsi, kad taip žmogus gulėjo labai ilgai. Žmogus nebuvo iškritęs iš lovos. Moteris sakė, kad sūnus grįžęs iš zonos reikalavo tėvo pinigų, bet nelabai gilinosi, žiūrėjo žmogaus sveikatą. Tai minėjo moteris, kuri nešiojo jam maistą. Jie tik klausė „ar skauda?“, neklausė „kas nutiko?“, buvo svarbu nuvežti žmogų į ligoninę. Negirdėjo, kad kiti klaustų „kas nutiko?“. Buvo pareigūnai, jie ir moteris. Vyrui buvo sunku užduoti klausimus, nes jis vos kvėpavo ir vos šnekėjo, tyliai, tyliai.

Liudytoja L. B. teisme parodė, kad vasaros pradžioje, kažkurį šeštadienį, gal gegužės mėnesį su dukra buvo užsukusi aplankyti A. Š., nes prieš tai uošvienė sakė, kad jis kažkur sušalo ir jis buvo gulintis. Aplankė, jis gulėjo lovoje, buvo visiškai gulintis. Sofa buvo senoviška, žema, nes imdama jam už kojos turėjo pasilenkti. A. gulėjo ant šono ir jai jį kalbinant pasuko galvą, pats neapsivertė, nekėlė rankos. Paklausė, ar jis atpažįsta ją, jis pasakė „aha“. V. tuo metu buvo namuose išgėręs. Aplankė, atsisveikino su tėvu ir išvažiavo. Paskui po kiek laiko sako, kad jis ligoninėje. Pirmą kartą apie A. Š. sumušimą išgirdo iš V. Š. mamos telefonu, kai A. Š. gulėjo slaugos ligoninėje. Suprato, kad jį sumušė, kad pats neužsigavo. Ji paaiškino, kad A. guli slaugos ligoninėje ir baigiasi buvimo terminas, klausė, ar negalėtų pasiteirauti, kad jį kažkur priimtų po slaugos ligoninės, nes nėra kam slaugyti. Dirba prieglobstyje, turi daug filialų, teikia daug socialinių paslaugų, bet gulinčiam žmogui tokių paslaugų neteikia. Pasakė, kad pasitars su vyru ir gal priims namo. Pasitarė ir nusprendė, kad A. Š. priims. Aplankė A. Š. ligoninėje kokius tris ar keturis kartus. Namuose jam skyrė atskirą kambarį, gavo funkcinę lovą, pastatė spintelę, fotelį, prikabino visko ant sienų. Lova su uždaromais kraštais, jis tuo metu nebuvo iškritęs iš lovos. Jis niekaip negalėjo iškristi iš lovos. Kai parsivežė, dar paimdavo ir atsikasdavo bandelę. Paskui jam pablogėjo, jį vartydavo arba pakeldavo su funkcine lovos rankena, kad prisėstų prausiant. Jis pradžioje kojas įsirėmęs laikė, po to visai susirietė. Po to kai parsivežė iš slaugos ligoninės - 2017 m. spalio 16 d., jo klausdavo, bet jis neatsakydavo „ar sūnus sumušė?“. Jis atsakydavo tik į vieną klausimą „ar skanu?“, sakydavo „skanu“. Yra sakiusi „A., jei tave sūnus sumušė, pasakyk, kad jis dar ko blogo nepadarytų“, sakė „atvažiuos tyrėja, nors vienu žodžiu pasakyk“, nes A. taip elgdamasis sau kenkė - jis tik įsitempdavo ir matėsi, kad jis nenori nieko sakyti, matydavo jo emocijas, nustebimą, pyktį. Įsivaizdavo, kad jį primušė V. ir klausė „ar V. tave primušė?“, jis įsitempdavo, vieną sykį net ašaros akyse buvo, jį skaudindavo tas klausimas. Kai kuriuos dalykus iš praeities, kiek žinojo, ką jis veikė, jis atsakydavo į klausimus ir normaliai reaguodavo. Ar sūnus jį prižiūrėjo gerai, apie tai nekalbėdavo. Jam sakydavo apie gyvenimą, jis suprasdavo, tik nekalbėdavo. Gegužės mėnesį A. gal ir galėjo iškristi iš lovos, sunku atsakyti. Jis pradžioje dar buvo stipresnis. Jo neklausė „ar kaimynas, ar moteris jį sumušė?“. Klausė tik apie sūnų. Neklausė apie kitus asmenis, nes pati nuo V. yra patyrusi agresiją. Jos V. Š. sumušęs nėra, jam nepavyko, bet žino, koks jis yra. Jis yra ją puolęs su peiliu, spyrė į lovą, ją pasiguldė, laikė virš jos peilį. Dėl jo elgesio buvo nusiskundimai Prūdelio nuovadai, bylos nebuvo.

Liudytoja K. G. teisme parodė, kad V. Š. yra kaimynas. Pats gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su V. sutaria labai gerai. Kaimynais yra virš metų, ten gyvena nuo 2016 metų gruodžio mėn. Su V. Š. bendrauja nuo 2017 m. pavasario, kada jis būdavo namuose. Susitikdavo pabendrauti, retkarčiais išgerdavo alaus. Per savaitę susitikdavo gal vieną kartą. Per tą laikotarpį buvo užėjęs 4-5 kartus. Vieną kartą užėjo susipažinti su A., antrą kartą A. Š. jo nepažino. A. kalbėdavo. Prieš tai gal buvo birželis, buvo vasara. Pirmą kartą buvo pas V. kambaryje, dar buvo jo sugyventinė. Sėdėjo, alkoholio nevartojo. Į kambarį pasigirdus triukšmui nuėjo V., pats nuėjo jam iš paskos. Tėvas gulėjo nuvirtęs ant šono, matėsi kruvinas veidas. Tikriausiai jis susižalojo į stalą. V. tėvą pakėlė, nuprausė, nuvalė. Sugyventinė pas tėvą nėjo. Matėsi, kad tėvas nekraujuoja, medikų nekvietė. A. neklausė, kas jam nutiko. Lova buvo neaukšta, plati. Iki suimant V. bendravo savaitę. Pas jį tuo laiku namuose nebuvo, bendravo telefonu. Jis sakė, kad jam kažkokie straipsniai. Pasisiūlė padėti kaimynui, nes mano, kad jis neteisingai kaltinamas. Nėra matęs, kad V. Š. tėvą muštų. Pernai vasarą birželio ar liepos mėnesį sėdėjo kieme ir viršuje pasigirdo didelis triukšmas. Nuėję į kambarį pamatė, kad yra nukritęs A. Š.. Matė, kad jis buvo kruvinas, V. jį pakėlė, nuprausė ir atgal paguldė į lovą. Su V. Š. kieme gėrė alų. Buvo išgėrę gal po stiklinę alaus. A. Š. ir pirmu, ir antru kartu buvo kruvinas, kraują jam nuvalė V.. Kitų sužalojimų pas A. nežiūrėjo. Neteisybė, kad V. Š. kaltina sumušimu. V. tėvą pasodindavo pasėdėti. Tėvas bandydavo stotis ir kai stodavosi virsdavo. V. sakė, kad tėvas nebevaikščiojo, kai jį parvežė į namus. V. tuo metu negyveno tam name. Kai jis pats atsikraustė, V. jau buvo. Vaikščiojančio A. nematė. A. matė kai užeidavo į svečius pas V. - 2017 metais. Kraujo dėmių ant stalo buvo. Daugiau nesidairydavo. Ant žemės daiktų nebuvo.

Liudytojas S. A. teisme parodė, kad V. Š. kaimynas, pats gyvena (duomenys neskelbtini), gal 100 metrų nuo V.. V. pasakė, kad teismo posėdis dėl tėvo. Buvo pas V. tėvą, su juo bendravo. Prie jo agresyvaus elgesio prieš tėvą nebuvo. A. ankščiau buvo prastos būklės, jis buvo nuvirtęs prie parduotuvės. Jis mažai vaikščiojo, virsdavo. Pas V. buvo 2016 metais. V. gyveno su R.. Pas A. buvo prieš du metus, nes buvo išvykęs į užsienį. 2016 metų vasarą išvažiavo į užsienį ir grįžo dabar. Iš užsienio grįždavo porai savaičių. 2017 metų liepos mėnesį Lietuvoje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo specialisto J. S. teisme duoti paaiškinimai, liudytojų R. B., J. G., R. M., Z. M., K. P., D. G., L. L., R. M., J. Š., L. B. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2017-07-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo Ž. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus V. Š., (duomenys neskelbtini), sumušė tėvą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 5-6);

- 2017-07-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog 2017-07-14 17.40 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš dvi dienas namuose V. Š. sumušė tėvą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė neprisistačiusi gyventoja iš (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-07-14 17.40 val., atvykus policijos pareigūnams pagal gautą pranešimą, juos pasitiko pranešėja, kuri bijojo prisistatyti, iš to paties namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad sūnus V. Š. sumušė jos buvusį vyrą A. Š. ir užrakinęs tėvą kambaryje išėjo. Atvykus buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, išlaužus durų spyną, kambaryje buvo rastas ant lovos gulintis A. Š., kurio veidas ir visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Ant krūtinės ir pilvo buvo matyti mėlynės su žymėmis panašiomis į lazdos mušimą. Pranešėja teigė, kad sūnus V. Š. tėvą A. Š. galėjo sumušti prieš dvi dienas, kai ji buvo išvykusi. Paskutinį kartą pranešėja savo sūnų matė šiandien, tai yra 2017-07-14 apie 16 val. Šiuo metu jis galėtų būti sodo gatvėje pas „J.“. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, dėl to ieškomas policijos, tačiau jis slapstosi. Įvykio vietoje filmuota. Medikai atvykę į įvykio vietą, A. Š. išsivežė į ligoninę su silpnais gyvybės požymiais. Tarnybiniame pranešime nurodyti smurtą galintys rodyti požymiai: mėlynė nosies srityje, mėlynė ir guzas skruostikaulyje, kojos nusėtos mėlynėmis, krūtinė ir veidas nusėti mėlynėmis, matėsi ant pilvo ir krūtinės žymės, panašios į mušimą su galimai pagaliu, galvoje mėlynės (1 t., b. l. 13-14);

- 2018-03-14 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, nufilmuoto 2017-07-14 atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas įkeltas į „Policijos registruojamų įvykių registrą“, jame yra du failai; 1 failas su užrašu „VID_20170714_175710.3gp.VIDEO“, jo trukmė 22 s. - paleidus vaizdą matosi, jog yra filmuojamas įėjimas į gyvenamąjį namą, po to namo koridorius ir laiptai iki buto durų. Peržiūrėjus visą filmuotą vaizdą - daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 2 failas su užrašu „VID_20170714_180059.3gp.VIDEO“, jo trukmė 13 s. - paleidus vaizdą matosi, jog yra filmuojamas buto koridorius, iš kurio įeinama į kambarį, esantį po dešine puse. Kambaryje palei kairiąją sieną stovi sofa-lova, kurioje matosi, jog guli vyresnio amžiaus vyriškis. Vyriškis, tai yra nukentėjusysis A. Š., guli ant nugaros, kojos iki juosmens užklotos antklode, matosi plikas pilvas ir krūtinė. Filmuojamas A. Š., ant A. Š. pilvo ir krūtinės srityse matosi pailgos formos (galimai trys) rausvos spalvos kraujosruvos; kairė akis užmerkta, aplink ją matosi tamsios spalvos kraujosruva (1 t., b. l. 15-19);

- 2017-07-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūrimas butas yra adresu (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų, plytiniame name, lauko durys medinės. Buto durys medinės, nedažytos, durų spyna sugadinta. Įėjus į butą, iš koridoriaus dešiniau patenkama į miegamojo kambarį, kur prie dešinės sienos stovi sofa-lova su pagalve. Prie priekinės sienos stovi sekcija ir staliukas, ant grindų guli antklodė. Siena, kur yra langas su dieninėmis ir naktinėmis užuolaidomis, prie lango stovi dvi kėdės. Prie dešinės sienos stovi trijų durų spinta, už jos sukrauti įvairūs daiktai. Apžiūrėjus lovą, ant pagalvės užvalkalo yra raudonos spalvos dėmės, jos fotografuotos, pagalvės užvalkalas įpakuotas į paketą Nr. 1. Už lovos atlošo ant sienos yra matomos raudonos spalvos, mažos dėmės, jos fotografuotos. Ant lovos atlošo pritvirtintas polietileninis, skaidrus fragmentas, kurio matmenys 75x30 cm, ant jo stebimos mažos, raudonos spalvos dėmės, jos fotografuojamos, fragmentas supakuotas į paketą Nr. 2. Ant naktinės užuolaidos, esančios šalia spintos, yra raudonos spalvos dėmės, jos fotografuojamos, užuolaida supakuota į paketą Nr. 3. Ant spintos dešiniųjų durų, 1,0 m atstumu nuo grindų ir 1,25 m atstumu nuo sienos su langu, prie spynos dekoratyvinės apdailos, yra raudonos spalvos dėmė. Jos matmenys 6x6 cm Taip pat ant viduriniu durų, nuo grindų 80 cm atstumu ir 70 cm atstumu nuo sienos su langu yra 30x1 cm raudonos spalvos dėmė. Durų apatinėse dalyse yra padrikai išsidėsčiusios raudonos spalvos dėmės. Iš miegamojo pasukus į dešinę patenkama į vonios kambarį, kur ant grindų, ant panaudotų sauskelnių, kampe padėta medžiaginė pašluostė su raudonos spalvos dėmėmis, fotografuojama, pašluostė įpakuota į paketą Nr. 4. Iš vonios kambario pro koridorių patenkama į virtuvę. Virtuvėje stovi šaldytuvas, stalas, spintelės bei įvairi buitinė technika. Nuo įėjimo į virtuvę durų, 12 cm. atstumu nuo jų, dešinėje pusėje prie vamzdžio stovi medinis tašas, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės, fotografuojama, tašas įpakuojamas į paketą Nr. 5. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų tinkamų identifikavimui neaptikta. Pabaigus apžiūrą, paimta: pagalvės užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis, kuris supakuotas į paketą Nr. 1; skaidraus polietileno fragmentas su raudonos spalvos dėmėmis, supakuotas į paketą Nr. 2; žalios spalvos naktinė užuolaida su raudonos spalvos dėmėmis, supakuota į paketą Nr. 3; medžiaginė pašluostė su raudonos spalvos dėmėmis, supakuota į paketą Nr. 4; medinis tašas su raudonos spalvos dėmėmis, supakuotas į paketą Nr. 5 (1 t., b. l. 29-40);

- 2018-01-29 iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant sienos, virš sofos esantys daugybiniai kraujo pėdsakai - tiškalai yra susiformavę veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių, kuris buvo virš sofos atlošo viršutinio krašto. Ant sienos užfiksuotas kraujo pėdsako sutepimas susiformavo esant tiesioginiam kontaktui su kraujuotu įrankiu, kūno dalimis. Kraujo pėdsakai - tiškalai ant sekcijos horizontalaus paviršiaus susiformavo veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių. Ant užuolaidos esantis kraujo pėdsako sutepimas susiformavo esant tiesioginiam kontaktui su įrankiu, kūno dalimis arba liečiant ar braukiant per kraujuotą paviršių. Ant spintos durų rasti kraujo pėdsakai - tiškalai yra susiformavę veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių, kuris buvo ties spintos kairės pusės durimis. Kraujo pėdsakas Nr. 18 susiformavo didesniam kraujo tiškalui užtiškus ant vertikalaus paviršiaus ir veikiant sunkio jėgai nutekėjus žemyn. Kraujo pėdsako sutepimas ant spintos durų susiformavo esant tiesioginiam kontaktui su įrankiu ar kūno dalimis (1 t., b. l. 47-54);

- 2018-03-08 iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro gauta 2018-03-02 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų pagalvės užvalkalo, medžiaginės pašluostės, užuolaidos ir medinio tašo (pažymėta mėg. Nr. 6), paimtų 2017-07-19 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Š. genotipu. Ant medinio tašo (pažymėta mėg. 7) žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 proc. Ant tirti pateikto plastikinio fragmento, paimto 2017-07-19 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 72-75);

- 2017-08-21 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatyti kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiame petyje, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės pusės X-XII šonkaulių lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vertinant kūno sužalojimus atskirai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiame petyje, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje, kiekvienas iš šių sužalojimų atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Rasti kūno sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti keleto dienų bėgyje iki nukentėjusįjį 2017-07-14 18.18 val. paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais. A. Š. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo septynių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, konkrečiai kokiais bukais kietais daiktais padaryti kūno sužalojimai. A. Š. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes rasti sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose (1 t., b. l. 85-86);

- 2017-09-22 specialisto J. S. paaiškinimų protokolas, kuriame nurodyta: 1 klausimas. kada buvo atlikta nukentėjusiojo A. Š. apžiūra? Atsakymas. 2017 m. liepos 28 d., apžiūrėtas ligoninėje. Apžiūrėtas vėlai, todėl, kad leidimas atlikti apžiūrą buvo gautas 2017-07-26 iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės. 2 klausimas. Ar nuo A. Š. pristatymo į ligoninę, iki apžiūros datos, galėjo išnykti kai kurie sužalojimai? Atsakymas. Tikėtina, kad dalis paviršinių kūno sužalojimų A. Š. gydantis ligoninėje iki teismo medicininio apžiūrėjimo galėjo sugyti, išnykti. 3/4 klausimai. Ar A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai galėjo atsirasti jam pačiam keletą kartų krentant iš lovos ant grindų, jeigu ne, tai kaip jie galėjo lūžti? Ir ar lūžiai padaryti vienu metu (tą pačią dieną) ? Atsakymas. Tikėtina, kad A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kritiminės traumos metu. Minėtų šonkaulių lūžiai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti vienkartinės, kritiminės traumos metu, tą pačią dieną. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, ar A. Š. galėjo iškristi iš lovos ant grindų pats, ar iškrito dėl pašalinės jėgos poveikio (1 t., b. l. 89-91);

- 2017-11-21 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. Š. kūne rastų sužalojimų visuma - kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiame petyje, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje, nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai dvi dienas iš eilės griūnant iš sofos - lovos ant medinių plikų grindų bei atsitrenkiant į spintelę ar žurnalinį staliuką, nes rasti kūno sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti tiesioginių smūginių poveikių metu, o kraujosruva kairiame petyje galėjo būti padaryta tiek suduodant tiesioginį smūgį į kairį petį, tiek ir griuviminės ar kritiminės traumos metu kairiuoju petimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių. A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti nuo tiesioginio trauminio poveikio suduodant tiesioginius smūgius, nes šie sužalojimai išsidėstę ne iškiliose ar atsikišusiose kūno vietose ir nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai atsitrenkiant į buką kietą paviršių. A. Š. kraujosruva kairiame petyje galėjo būti padaryta griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą paviršių (1 t., b. l. 97-98);

- 2017-12-15 specialisto J. S. paaiškinimų protokolas, kuriame nurodyta: 1 klausimas. Kodėl skiriasi specialisto išvados nuo 2017-09-22 apklausoje duotų paaiškinimų? Atsakymas. 3/ 4 atsakyme į klausimą, jog A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kritiminės traumos metu, yra techninė klaida. Prašo vadovautis specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymais, kad kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti nuo tiesioginio trauminio poveikio, suduodant tiesioginius smūgius (1 t., b. l. 101-102);

- 2018-03-14 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sprendžiant iš pateiktų medicininių duomenų (Šiaulių centro poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), Naujosios Akmenės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), galutinio medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Š. mirtis nėra susijusi su 2017 metų liepos mėnesį (tiksli data nenustatyta), bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 14 d. padarytais sužalojimais, išvardintais 2017-07-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame punkte (1 t., b. l. 127-128);

- 2017-11-30 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. L. tarnybinis pranešimas dėl elektroninių ryšių srauto analizės, kuriame pateikta gautų duomenų analizė (1 t., b. l. 188-198);

- 2017-11-30 gautas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame nurodyta, kad kontrolės metu vykdant R. M. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo gauta reikšmingos informacijos, o būtent R. M., paskambinusi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nežinomai moteriai, kalbėjo apie įtariamąjį V. Š. ir nukentėjusįjį A. Š., bei paskambinusi telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) J. G., kalbėjo apie bylą (2 t., b. l. 17-22);

- 2017-07-14 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo Ž. B. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo iš ligoninės, kuriame nurodyta, kad 2017-07-14 21.08 val., gautas telefoninis pranešimas iš Šiaulių ligoninės apie tai, kad 18.18 val. GMP iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), pristatytas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas bendras kūno sumušimas (2 t., b. l. 45);

- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, iš kurios matyti, kad 2017-07-14 17.50 val. gautas pranešimas apie sumuštą A. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Iškvietimo rezultatuose nurodyta, kad sumuštas, aplinkybės neaiškios, kada ir kaip. Viso kūno paviršiuje hemotomos, gargia, sąmoningas. Nustatyta preliminari diagnozė: nepatikslinti dauginiai sužalojimai (2 t., b. l. 55-56);

- 2017-10-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad dalyvaujanti įtariamojo gynėjai advokatei J. Š. ir teismo medicinos ekspertui J. S., atlikus parodymų patikrinimą vietoje įtariamasis V. Š. parodė, kad įvykio vieta, kur jis rado susižalojusį savo tėvą A. Š., yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu įtariamasis V. Š. parodė į dviejų aukštų, baltų plytų gyvenamąjį namą ant kurio yra iškaba „(duomenys neskelbtini)“ ir paaiškino, jog šiame name jis gyveno kartu su tėvu ir jame yra įvykio vieta. Įėjus į nedidelį kambarį, esantį po dešine koridoriaus puse, įtariamasis V. Š. paaiškino, jog šiame kambaryje gulėjo jo tėvas A. Š., ir būtent šiame kambaryje yra įvykio vieta. Kambaryje įtariamasis V. Š.parvertė ant šono nedidelę spintelę, kuri stovėjo šalia lovos ir paaiškino, jog naktį išgirdęs bildesį atėjo į tėvo kambarį ir rado apverstą spintelę. Šalia spintelės paguldė ant plikų, medinių grindų manekeną veidu į grindis (veido kairiąją pusę atremdamas į nuverstą spintelę), ant pilvo ir šiek tiek ant dešinio šono. Paaiškino, jog pirmuoju kartu būtent tokioje pozoje rado gulintį ant plikų grindų savo tėvą, pamatė nubrozdintą veido kairiąją pusę. Ant manekeno veido įtariamasis V. Š. parodė, jog nubrozdintas buvo kairysis skuostas ir kairysis smilkinys ant kurio buvo kraujas, su ranka nuvalė tėvui kraują. Toliau įtariamasis V. Š. pastatė spintelę šalia lovos, apvertė žurnalinį staliuką ant šono, o būtent staliuko koją atrėmęs į sieną su langu, paguldė manekeną ant kairiojo šono, ant medinių, plikų grindų, manekeno veidą nukreipęs į sieną su langu. Paaiškino, jog panašiai šioje pozoje rado antrą kartą tėvą gulintį ant grindų, ir pridūrė, kad tėvas gulėjo ne visai ant kairiojo šono, o truputi pasviręs ant pilvo kairės pusės. Ant manekeno veido parodė, o būtent kaktos sritį tarp akių, nosies ir burnos sritį bei kairįjį skruostą, paaiškindamas, jog šios vietos buvo kruvinos. Po to parodė ant manekeno pilvo srityje vietą, kur matė atsiradusią raudonos spalvos dėmę, kuri kitą dieną pradėjo mėlynuoti. Parodymų metu ekspertas J. S. paklausė įtariamojo V. Š., ar pakėlus tiek pirmu kartu, tiek antru kartu tėvą nuo grindų, po jo kūnu nebuvo kokių nors daiktų? Įtariamasis V. Š. paaiškino, jog po antrojo karto, pakėlęs tėvą, po jo kūnu rado sudužusią baltos spalvos, keramikinę lėkštę, kuri buvo padėta ant žurnalinio staliuko. Ekspertas J. S. paklausė įtariamojo V. Š., ar abiem atvejais, kai tėvas buvo iškritęs iš lovos, buvo sąmoningas, kalbėjo? Įtariamasis V. Š. paaiškino, jog klausė tėvo, ar jam kas skauda, spaudė pilvą, tėvas su juo kalbėjo, sakė, kad niekas neskauda, viskas gerai (3 t., b. l. 73-81);

- 2017-07-19 nukentėjusiojo A. Š. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti A. Š. parodymai: 1 klausimas. Kada ir kas jus sužalojo? Atsakymas. Aš gyvenu Alytaus gatvėje, namo numeris 10, pirmame aukšte. Aš niekur nevaikštau. Aš nežinau kas mane sumušė. Aš nežinau, ar mačiau žmogų kuris mane sumušė. Alkoholio nevartoju. Aš tikrai buvau sumuštas, bet su kuom mane mušė nežinau. Namuose aš dažniausiai būdavau vienas. Ar kas nors pas mane ateidavo, nežinau. Nežinau, kas mane mušė ar moteris, ar vyras. 2 klausimas. Ar jus sumušė sūnus V. Š.? Atsakymas. Ką aš žinau (2 t., b. l. 62-63).

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal LR BK 138 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsakomybė atsiranda, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nors kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – tėvui A. Š., būtent: 2017 metų liepos mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 14 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip septynis kartus nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį bei įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžius, nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas kairės akies vokuose ir kairiame petyje, nubrozdinimus pilvo srityje ir kairėje blauzdoje.

Kaltinamasis V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad tėvui A. Š. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam keletą kartų iškritus iš lovos, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai ir traktuoja kaip akivaizdų siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šias V. Š. nurodytas aplinkybes, t. y. kad tėvui kūno sužalojimai atsirado jam pačiam keletą kartų iškritus iš lovos, visų pirma, paneigia byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar paviršiais; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo septynių trauminių poveikių bukais kietais daiktais; rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes rasti sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad A. Š. kūne rastų sužalojimų visuma - kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiame petyje, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai dvi dienas iš eilės griūnant iš sofos - lovos ant medinių plikų grindų bei atsitrenkiant į spintelę ar žurnalinį staliuką, nes rasti kūno sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose; A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti tiesioginių smūginių poveikių metu; A. Š. kairės pusės X, XI, XII šonkaulių lūžiai, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimai pilvo srityje ir kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti nuo tiesioginio trauminio poveikio suduodant tiesioginius smūgius, nes šie sužalojimai išsidėstę ne iškiliose ar atsikišusiose kūno vietose ir nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Pažymėtina, kad papildoma specialisto išvada buvo įforminta po to, kai teismo medicinos ekspertas J. S. dalyvavo atliekant parodymų patikrinimą vietoje su V. Š.. Teisme apklaustas specialistas J. S. nurodė, kad pats dalyvavo parodymų patikrinime įvykio vietoje, tačiau kaltinamojo parodymai buvo neįtikinami. Iš byloje esančio 2017-09-22 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistas J. S. ikiteisminio tyrimo metu, dar prieš atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje, duodamas paaiškinimus nurodė priešingai, t. y. kad X, XI, XII šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kritiminės traumos metu, tačiau tiek 2017-12-15 specialisto paaiškinimų protokole, tiek teisme specialistas teigė, kad 2017-09-22 specialisto paaiškinimų protokole nurodyta aplinkybė, jog X, XI, XII šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kritiminės traumos metu, yra techninė klaida ir prašė vadovautis specialisto išvadomis ir vėlesniu rašytiniu paaiškinimu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti teismo medicinos ekspertu, juolab, kad teisme jis dar kartą kategoriškai patvirtino specialisto išvadose nurodytas aplinkybes, t. y. kad būsena nėra būdinga griuviminei traumai.

Apie tai, kad ant A. Š. kūno buvę sužalojimai buvo mušimo, o ne griuviminė trauma, teisme patvirtino į įvykio vietą vykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja J. Š., kuri teisme apklausta kaip liudytoja, parodė, kad A. Š. buvo visas sudaužytas, prašė vandens, jis buvo baisiai sumuštas, kad baisiau nėra mačiusi, galva kruvina, kairė akis - hematoma didžiulė, matėsi, kad mėlynės ne pirmos dienos, visas kūnas - rankos, kojos, nugara, priekis sumuštas, jis labai sunkiai kvėpavo; taip susižaloti pačiam neįmanoma; matėsi visame kūne sužalojimai: ir nugaroje, ir priekyje, ir galvoje, ir akis; nors ir šimtą kartų iš lovos iškrisi, taip pats nesusidaužysi. Pažymėtina, jog liudytoja J. Š., turinti medicininių žinių, aiškiai nurodė, kad tai specifinė mušimo simptomatika. Panašias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė R. M., t. y. kad vyrui ant kūno matėsi žymės, galimai galėjo būti nuo kėdės ramsčio, medinio koto; jai pasirodė, kad ant kūno mušimo žymės, nes akivaizdu; buvo dryžiai ant kojų, veido, ausies, ant šonkaulių mėlynės; panašu buvo į koto mušimo žymes, nes jos buvo išilginės, tiek ant kojų, ant veido. Šios nurodytos aplinkybės, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į specialisto poziciją, neginčytinai patvirtina, kad ant A. Š. kūno buvę sužalojimai negalėjo būti jo kritimo iš lovos trauma. Akivaizdu, kad tiek į įvykio vietą atvykusiai medicinos pagalbos darbuotojai, tiek policijos pareigūnei jokių abejonių nekėlė, jog ant A. Š. kūno buvę sužalojimai buvo mušimo žymės. Be to, kurį laiką su V. Š. ir jo tėvu A. Š. gyvenusi R. B. teisme parodė, kad nėra mačiusi, jog A. Š. iškristų iš lovos; su ranka tėvas buvo atsirėmęs ant žemės, bet to iškritimu iš lovos nelaiko; A. nepasiversdavo lovoje, kas vėlgi paneigia V. Š. nurodytą versiją, kad tėvas susižalojo būtent iškrisdamas iš lovos.

Teismo vertinimu, itin svarbia laikytina aplinkybė, kad raktus nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo tik V. Š., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad be kaltinamojo žinios į butą tuo laikotarpiu niekas kitas negalėjo patekti. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojos R. B. bei J. G.. R. B. teisme parodė, kad V. Š. paskutiniu laiku raktų niekam nepalikinėjo; V. Š. vienintelis turėjo namų raktus; V. Š. neduodavo buto rakto, kartu išeidavo ir pareidavo. J. G. taip pat parodė, kad raktus nuo buto, kuriame gyveno A. Š., turėjo V. Š..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kambaryje, kur gulėjo nukentėjusysis A. Š., buvo rasta nemažai raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Pats kaltinamasis V. Š. teisme teigė, kad namuose galėjo būti tėvo kraujo pėdsakų, kai valė kraują su medine šluota; kraujo galėjo būti ant balkono durų, ant užuolaidų, kai darė balkono duris, kad išvėdintų kambarį; kai valė grindis, kur prisilietė, galėjo likti kraujo; ant sienos nebent senų kraujo dėmių buvo; atsikėlus gyventi iš pietinio rajono į (duomenys neskelbtini) gatvę, kraujo dėmės tėvo namuose jau buvo. 2018-01-29 specialisto išvadoje nurodyta, kad kambaryje rasti kraujo pėdsakai ne tik palikti esant tiesioginiam kontaktui su įrankiu ar kūno dalimis liečiantis prie paviršių, bet ir rasti daugybiniai kraujo pėdsakai - tiškalai, kurie yra susiformavę veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių, t. y. ant sienos, virš sofos esantys daugybiniai kraujo pėdsakai - tiškalai yra susiformavę veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių, kuris buvo virš sofos atlošo viršutinio krašto; kraujo pėdsakai - tiškalai ant sekcijos horizontalaus paviršiaus susiformavo veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių; ant spintos durų rasti kraujo pėdsakai - tiškalai yra susiformavę veikiami papildomos kinetinės energijos, smogiant į kraujuotą ar kraujuojantį paviršių, kuris buvo ties spintos kairės pusės durimis; kraujo pėdsakas Nr. 18 susiformavo didesniam kraujo tiškalui užtiškus ant vertikalaus paviršiaus ir veikiant sunkio jėgai nutekėjus žemyn. Akivaizdu, jog tiek ant sienos, tiek ant sekcijos bei spintos durų rasti kraujo pėdsakai - tiškalai negalėjo atsirasti esant tiesioginiam kontaktui su įrankiu ar kūno dalimis liečiantis prie paviršių, kas neabejotinai paneigia V. Š. nurodytą versiją, kad kraujas galėjo atsirasti tik prisilietus prie įvairių paviršių. Be to, liudytoja R. B. teisme parodė, kad ant sienų dėmių nebuvo, sienos buvo šviesios; eidavo į kambarį, būtų pastebėjusi, kas iš esmės paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog jam atsikėlus gyventi pas tėvą A. Š., kraujo dėmės namuose jau buvo. Dar daugiau – minėti kraujo tiškalai rasti ne tik ant sienų, bet ir ant turimų baldų: sekcijos, spintos, kas visiškai paneigia kaltinamojo paaiškinimus dėl senų kraujo pėdsakų atsiradimo momento. Itin svarbia laikytina ir ta aplinkybė, kad atlikus objektų, ant kurių buvo rastos kraujo dėmės, tyrimą, buvo nustatyta, jog ant tirti pateiktų pagalvės užvalkalo, medžiaginės pašluostės, užuolaidos ir medinio tašo (pažymėta mėg. Nr. 6), paimtų 2017-07-19 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Š. genotipu; ant medinio tašo (pažymėta mėg. Nr. 7) žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. Š. genotipu. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog rastos kraujo dėmės buvo būtent nukentėjusiojo A. Š. kraujas, o, kaip minėta, kraujo pėdsakų – tiškalų buvo rasta net ir ant kitame kambario, kuriame gulėjo nevaikščiojantis A. Š., gale stovėjusios spintos durų.

Nors pats nukentėjusysis A. Š., kuris 2018-02-17 mirė, ikiteisminio tyrimo metu neįvardino asmens, kuris jį sužalojo, tačiau 2017-07-19 apklausos metu jis kategoriškai teigė, kad buvo sumuštas, t. y. „aš tikrai buvau sumuštas, bet su kuom mane mušė, nežinau“. Apie tai, kad nukentėjusysis A. Š. į užduodamą klausimą – ar jį sumušė sūnus V. Š., sureaguodavo ašaromis, nenoru bendrauti, patvirtina liudytojos L. L. ir L. B., kurios betarpiškai bendravo su A. Š. po to, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Liudytoja L. L. teisme parodė, kad kuomet užduodavo tiesioginius klausimus „ar sūnus sužalojo?“, jam bėgdavo ašaros, nusukdavo galvą, neidavo į kontaktą; po to dar bendravo geriatrijos centre, reakcija buvo ta pati. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja L. B., t. y. įsivaizdavo, kad A. Š. primušė V. Š. ir klausė „ar V. tave primušė?“, jis įsitempdavo, vieną sykį net ašaros akyse buvo, jį skaudindavo tas klausimas. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. Š. užduodamas klausimas apie sūnaus galimą smurto panaudojimą prieš jį jam sukeldavo neigiamas emocijas, kas pasireikšdavo atitinkama reakcija, t. y. ašaromis, nenoru bendrauti, galvos nusukimu.

Tai, kad kaltinamasis V. Š. vis tik ir ankščiau yra smurtavęs tėvo atžvilgiu, teisme patvirtino liudytoja K. P., t. y. žinojo, kad V. Š. ankščiau mušdavo A. Š.; yra kelis kartus mačiusi, kad jis trenkdavo tėvui su rankomis; motina jam sakydavo „nemušk, negalima“. Be to, R. M. teisme nurodyta aplinkybė, kad V. Š. pasakius, jog tėvui reikia kviesti gydytoją, sūnus pasakė „nesikišk, jei sėsiu, žinosiu, kad per tave sėsiu“, iš esmės patvirtina, jog V. Š. net ir matydamas sunkią tėvo būklę, neleido iškviesti pagalbos, aiškiai suprasdamas, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už smurtavimą artimojo atžvilgiu.

Teisme liudytojais buvo apklausti K. G. ir S. A.. K. G. teisme parodė, jog jis net du kartus matė, kad A. Š. buvo iškritęs iš lovos, t. y. į kambarį pasigirdus triukšmui nuėjo V., pats nuėjo jam iš paskos; tėvas gulėjo nuvirtęs ant šono, matėsi kruvinas veidas; tikriausiai jis susižalojo į stalą; V. tėvą pakėlė, nuprausė, nuvalė; pernai vasarą birželio ar liepos mėnesį sėdėjo kieme ir viršuje pasigirdo didelis triukšmas; nuėję į kambarį pamatė, kad yra nukritęs A. Š.; matė, kad jis buvo kruvinas, V. jį pakėlė, nuprausė ir atgal paguldė į lovą; atrodo, kad kažkurioje vietoje veidas buvo prakirstas; jis ir pirmu, ir antru kartu buvo kruvinas, kraują jam nuvalė V., tačiau teismas tokius liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi, kaip nurodė ir pats K. G., jo santykiai su V. Š. yra labai geri, yra kaimynai, kartu vartoja alkoholį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog liudytojas K. G. gali duoti išskirtinai V. Š. palankius parodymus, siekdamas švelninti jo teisinę padėtį. Be to, šio liudytojo duotų parodymų teisingumu verčia abejoti ir tai, kad K. G., pasakodamas aplinkybes, susijusias su A. Š., nėra nuoseklus. Nors teismo posėdžio metu teigė, kad jis yra buvęs pas A. Š. kambaryje ir matęs jį iškritusį iš lovos, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo policijos pareigūnei L. L. nurodė, jog su V. Š. bendrauja, žino, kad jis prižiūri ligotą tėvą, tačiau jo nėra matęs (3 t., b. l. 24). Liudytojas S. A. teisme parodė, kad prie jo V. Š. agresyviai su tėvu nesielgė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojo S. A. 2017 metų liepos mėnesį Lietuvoje apskritai nebuvo, todėl jo parodymai vertintini tik kaip jo subjektyvi nuomonė.

Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu teigė, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog V. Š. sumušė tėvą, kaltinimas grindžiamas netiesioginiais įrodymais, kurie, anot jo, nepatvirtina kaltinamojo kaltės. Teismas, nesutikdamas su gynėjos nuomone, pažymi, kad baudžiamajame procese galimi tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Įrodant įvykio aplinkybes netiesioginiais įrodymais svarbu, kad jie būtų tikri; jų būtų visetas; būtų susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis; turi patvirtinti vienas kitą; turi sudaryti vieningą įrodymų grandinę, kuri leistų padaryti tik vieną išvadą apie asmens kaltumą ir nekaltumą. Šioje byloje V. Š. kaltė sukėlus nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – tėvui A. Š., grindžiama visuma netiesioginių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, visus aptartus įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę, darytina išvada, kad V. Š. smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – tėvui A. Š.. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas 7 kartus teistas (3 t., b. l. 109-116, 119-155). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 168-170), nedirbantis (3 t., b. l. 164), registruotas darbo biržoje (3 t., b. l. 167). Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus – iki tol net šešis kartus teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. Š., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip artima baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

LR BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. V. Š. neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis sistemingai daro smurtines nusikalstamas veikas, naują smurtinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. V. Š. nesitaiso, teigiamų išvadų dėl ankstesnių nubaudimų bei savo neteisėto elgesio nepadarė, toliau elgėsi draudžiamai ir pavojingai. Smurtinių nusikaltimų darymas akivaizdžiai yra tapęs nuolatiniu V. Š. gyvenimo būdu ir būtent toks asmuo už tolimesnių brutalių nusikaltimų darymą laikinai turi būti izoliuojamas nuo likusios visuomenės, taip apsaugant jos interesus.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2017-04-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 88-90, 92-94, 105-106) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 457,22 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiojo A. Š. gydymą (2 t., b. l. 36-37). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (2 t., b. l. 38), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo A. Š. sveikatai buvo padaryta V. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiojo gydymą sumokėta suma – 1 457,22 Eur - priteistina iš V. Š..

Prokurorės 2018-03-14 nutarimais V. Š. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 1 457,22 Eur (4 t., b. l. 5-7, 10-12, 21-23) pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui klausimas (realiai fondui atlyginta padaryta turtinė žala).

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinio disko kopija (Š00124) su telefoniniais pokalbiais, prisegta prie baudžiamosios bylos 4-o tomo viršelio, - paliktina prie bylos;

- kompaktinis diskas (Š00150) su archyviniais garso įrašais, saugomas Šiaulių apskrities VPK, kvito serija ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28), - sunaikintinas;

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos 2017-07-14, adresu (duomenys neskelbtini), prisegtas prie baudžiamosios bylos 4-o tomo viršelio, - paliktinas prie bylos;

- dėžė su daiktais: pagalvės užvalkalu, skaidraus polietileno fragmentu, žalios spalvos naktine užuolaida, medžiagine pašluoste, A. Š. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, mediniu tašu, kurie paimti 2017-07-19 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), saugoma Šiaulių apskrities VPK, kvito serija ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42), - sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017-04-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei V. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę V. Š. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. Š. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš V. Š. 1 457,22 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus dvidešimt du euro centus) už nukentėjusiojo A. Š. gydymą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. Š. turtui – 1 457,22 eurams, esantiems asmeninėse banko sąskaitose - AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti atlyginus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinio disko kopiją (Š00124) su telefoniniais pokalbiais, prisegtą prie baudžiamosios bylos 4-o tomo viršelio, - palikti prie bylos;

- kompaktinį diską (Š00150) su archyviniais garso įrašais, saugomą Šiaulių apskrities VPK, kvito serija ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini), - sunaikinti;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos 2017-07-14, adresu (duomenys neskelbtini), prisegtą prie baudžiamosios bylos 4-o tomo viršelio, - palikti prie bylos;

- dėžę su daiktais: pagalvės užvalkalu, skaidraus polietileno fragmentu, žalios spalvos naktine užuolaida, medžiagine pašluoste, A. Š. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, mediniu tašu, kurie paimti 2017-07-19 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities VPK, kvito serija ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini), - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas