- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- 1-3953-716/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B. mušdamas žmogų nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 2 d., apie 1.17 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), salėje, konflikto su D. K. metu tyčia sudavė šiam ne mažiau tris kartus rankos kumščiu į veidą, dėl ko D. K. nugriuvo ant grindų. Tokiais savo smurtiniais veiksmais R. B. nukentėjusiajam D. K. padarė galvos ir veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairės akiduobės srityje ir pakaušio srities patinimu, taip nežymiai šį sužalojo.
II. Byloje surinkti duomenys
R. B. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, nes tuo metu buvo nedarbingume. Nei fiziškai, nei kaip kitaip negalėjo būti „(duomenys neskelbtini)“, nes jam buvo „surakinta“ nugara, jis tris dienas nesikėlė iš lovos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba virš (duomenys neskelbtini) metų, visi jį pažįsta kaip (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 2 d., 1.17 val., jis gulėjo lovoje ir buvo savo namuose. G. Ž. pažįsta. Ji buvo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji matė jį išvažiuodama į darbą, apie 21.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji jo nematė, jis irgi jos nematė. J. K. (J. K.) pažįsta, jis yra jo darbo porininkas, jie kartu dirba. Jie abu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Su J. K. sutaria gerai. J. K. parodymus šioje byloje skaitė ir galvoja, kad J. K. greičiausiai kažką sumaišė sakydamas, kad jis trenkė nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą „(duomenys neskelbtini)“ jie ilsėjosi su žmona. Po vidurnakčio šokių aikštelėje, kurioje šoko su žmona, prie jo priėjo du suaugę vyrai ir pasakė, kad nori su juo išeiti į lauką. Jis tiems vyrams pasakė, kad niekur neis ir paprašė jų prisistatyti. Jis pagalvojo, kad jei tie vyrai yra apsaugos darbuotojai, galbūt įstaiga turi jam klausimų. Jam buvo atsakyta, kad jie nėra apsaugos darbuotojai. Tie vyrai buvo apsirengę juodai, su juodom striukėm, neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, todėl jis atsisakė su jais išeiti. Tie vyrai toliau jį spaudė, vertė išeiti iš šokių aikštelės. Tada jis priėjo prie staliuko, kur jie sėdėjo, o jo žmona liko šokių aikštelėje. Kai priėjo prie staliuko, pasisuko į tuos du vyriškius ir gavo smūgį į akį, paskui dar 2-3 smūgius. 3 smūgius jam sudavė apsauginis, kuris šiuo metu yra teismo posėdžio salėje (R. B.). R. B. smūgiavo jam kumščiu. Kaip ir minėjo, kai tik atėjo prie staliuko ir pasisuko, jis iškart gavo smūgį į veidą. Tiesiai į akį jam pataikyta nebuvo, pataikė žemiau akies. Po to, jis dar du kartus gavo į veidą, o vieną kartą gavo stiprų smūgį. Po paskutinio smūgio nukrito tarp staliukų. Šiek tiek prarado orientaciją, nes jis nesitikėjo, kad jį muš. Po įvykio, jo veide buvo didelės mėlynės, patinimas. Kai nukrito po paskutinio smūgio, tai nori pažymėti, kad ten yra tokie masyvūs mediniai stalai ir ten krisdamas stipriai susitrenkė pakaušį į stalą. Susitrenkė arba į stalą, arba į suoliuką, tiksliai nežino, nes ten yra ilgi suolai prie stalų. Kodėl jį mušė, jis negali pasakyti, nes nežino. Kaip ir sakė, jį kvietė išeiti į lauką, bet jis atsisakė, nes tuo metu šoko su žmona. Žmoną jis filmavo. Prieš tai iš lankytojų gavo prašymą nefilmuoti, todėl jis išjungė kamerą. Toks prašymas buvo gal 10 min. iki tų apsauginių priėjimo prie jo. Kai jis nukrito tarp tų stalų, tada prie jo priėjo žmona ir jie kartu, lydimi tų vyrų, nuėjo link išėjimo, kur paėmė viršutinius rūbus. Tuo metu, vienas iš apsauginių, kuris buvo aukštas ir plikas, kalbėjo su juo rusiškai, o kitas – tylėjo. Kai su žmona išėjo iš tos užeigos, jis iš karto paskambino policijai. Kai atvažiavo pareigūnai, užsirašė jo asmens duomenis, o tada, kartu su pareigūnais užėjo į užeigą. Iš užeigos išėjo tas aukštesnis darbuotojas, toks praplikęs, ir pasakė pareigūnams, kad jo porininko nėra darbe. Jis su pareigūnais nuėjo į įvykio vietą ir parodė jiems, kas ir kur įvyko. Paskui nuvažiavo į komisariatą, kuriame buvo atliktos visos kitos procesinės procedūros. Įvykio vakarą jis vartojo alkoholį, gėrė alų, iki konflikto buvo išgėręs 3-4 bokalus alaus po 0,5 l.
Liudytoja T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą su vyru D. K. atėjo į užeigą, buvo šokio aikštelėje, kurioje šoko. Paskui, kiek prisimena, vyras ją filmavo telefonu. Vyras buvo paprašytas nefilmuoti. Vyrui kažkaip iš rankų iškrito, ar buvo išmuštas, telefonas. Tuo metu ji ir toliau šoko iki tol, kol prie jų priėjo du vyriškiai, kurie paprašė D. K. išeiti į lauką. Jos vyras atsisakė išeiti į lauką ir pasakė, tiems vyrams, kad niekur neis, nes tie vyrai neprisistatė kaip apsaugos darbuotojai, o pasakė, kad tiesiog yra žmonės. Kaip jai pasirodė, D. K. tie vyrai už parankių pradėjo vesti iš užeigos. Kol ji sugalvojo bėgti paskui juos, ten jau prasidėjo muštynės. Šalia buvo staliukas, prie kurio stovėjo vyriškis, kurio ji paprašė padėti. Tas žmogus paklausė jos, kas ten vyksta, ji atsakė, kad ten jos vyrą išsiveda. Tas vyrukas nesuragavo, todėl ji pati paskui tuos vyrus išbėgo. Priėjus arčiau ji pamatė, kad jos vyrą muša. D. K. nugriuvo iš pradžių ant suoliuko, paskui – po suoliuku. Kiek vyrui buvo suduota smūgių, neprisimena, bet prisimena, kad smūgiavo vyrui į veidą. Paskui jos vyras atsikėlė, o jai prasidėjo panika, ji pradėjo tiems vyras sakyti, kad išeitų. Tada ji su vyru į užeiga nuėjo pasiimti asmeninių daiktų. Kol paėmė striukes, tie apsaugininkai ir jos vyras vėl pradėjo kalbėti. Tada į tą pokalbį įsiterpė ji ir pasakė, kad daugiau prie jos vyro nebelįstų, ji beveik verkė. Tie apsauginiai dar sakė, kad jos vyrui, kad šis džiaugtųsi, jog žmona jį išgelbėjo. Tada ji paėmė vyrą, apsirengė ir išėjo. Išėję iš užeigos iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Jie pareigūnams viską papasakojo, tik ji su pareigūnais į užeigos vidų nėjo, stovėjo ir laukė lauke. Su pareigūnais į užeigą ėjo tik jos vyras. Pareigūnai tą vakarą nieko nesulaikė, nes ji tik dviese su vyru po to vyko į komisariatą parašyti pareiškimo. Vienas iš užeigos apsauginių mušė jos vyrą. Jos vyrą mušė vyras, kuris sėdi teismo posėdžio salėje (R. B.). Antras apsauginis jos vyro nemušė, tik žodžiu vyrą įžeidinėjo.
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju R. B. jį sieja darbiniai santykiai. Jie dviese yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis dirbo vienas ir jis stovėjo „(duomenys neskelbtini)“, kai prie jo priėjo vienas iš klientų ir pasakė, kad įvyko konfliktas, nes vienas pilietis su bokalu alaus šoka šokių aikštelėje, griebia už kaklo, nuėmė kepurę nuo galvos. Nuėjus pasiaiškinti su tuo žmogumi (D. K.), šis buvo piktybiškai nusistatęs ir klausė jo, kas jis toks, ko jam vadovauja, dėl ko įvyko susistumdymas. Jam teko D. K. išlydėti prie įėjimo durų ir paprašyti, kad šis išeitų. D. K. nelabai norėjo išeiti, šaukė, pyko, dėl to buvo už parankės išlydėtas į lauką. Nematė, kad kas būtų sužalojęs D. K., nes jo darbo pozicija yra prie įėjimo durų. Tada, po kažkurio laiko, atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais užėjo į užeigą. Pasivaikščioję po užeigą, pareigūnai daugiau klausimų neturėjo ir išvyko. Tą vakarą R. B. nematė. Jis painiojasi, nes neprisimena, kada R. B. buvo nedarbingume. Kažkada buvo įvykis, kai R. B. susistumdė su ukrainiečiu. Tada R. B. atvažiavo į darbo pabaigą, nes jis konfliktavo su ukrainiečiais. R. B. tada buvo užėjęs į barą, nes atvažiuodavo pasiimti sugyventinės. Šis pamatė, kad jis konfliktuoja su ukrainiečiais, todėl prie jų priėjo. Tada ten įvyko susistumdymas su ukrainiečiais. Jį klientas pastūmė į krūtinę.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad gali susipainioti įvykiuose, nes tokių įvykių kavinėje turi milijonais. Tą dieną jis dirbo smuklėje, stovėjo prie įėjimo. Prie jo priėjo klientas, nes jis dirbo vienas. Jis negali praktiškai vaikščioti visur, nes jam reikia prižiūrėti smuklės įėjimą. Smuklė turi prisidirbusių žmonių, kurių neįleidžia. Prie jo priėjęs klientas sakė, kad: „vienas žmogus ten mane paėmė už kaklo ir nuėmė kepurę, ir pradėjo ten kažką tai aiškinti. Ateik, pažiūrėk, kas ten vyksta“. Tada jis nuėjo ir pažiūrėjo, kas vyksta. Atėjęs pamatė, kad žmogus stovėjo su alumi šokių aikštelėje, išsidirbinėjo. Priėjo prie to žmogaus ir pasakė: „arba raminkis, arba teks išeiti iš ten“. Tas žmogus ten dar kažką pasakė: „ką čia darau, kas čia ne taip?“. Tam žmogui paaiškino, kad klientai juo skundžiasi, nes jis paėmė klientui už kaklo, nuėmė kepurę, su alumi šoka ir pilsto alų ant žemės. Ir viskas, tą pasakęs, jis išėjo prie įėjimo. Apie filmavimą jis nieko neatsimena. Neatsimena, kokia kalba kalbėjo tas žmogus. Rusiškai gal, nes ten pusė rusiškai šneka. Tas vyras buvo su moterimi. Moteris sakė tam vyrui, kad jis nusiramintų. Jis pats jam paaiškino viską normaliai, bet vyras netinkamai elgėsi. Pagal datas įvykių neatsimena, nes jų smuklėje būna daug. Ikiteisminio tyrimo teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, J. K. paaiškino, kad R. aiškino, kad čia negalima taip elgtis, kad negalima klientų imti už kaklo ir nuiminėti jiems kepurės, kad negalima su alumi šokti salėje. R. paaiškino, kaip reikia elgtis. R. paaiškino tam vyrui ir nuėjo, pasišalino. Tas žmogus R. pastūmė, tada R. pastūmė jį. R. pirmas niekada netrenks. Vieną kartą buvo taip, kad R. trenkė tam vyrui per žandą. Buvo susistumdymas ir R. sudavė per žandą. Buvo susistumdymas ir viskas. Tas tam davė, tas tam davė ir viskas. Jis negali konkretizuoti. Tuo metu jis dirbo vienas, jo pareigos tame bare yra prižiūrėti tvarką. Jie dirba dviese, bet kolegos tada greičiausiai nebuvo, nes buvo nedarbingume, jis nepamena. Kolega atvažiuoja į barą parsivežti savo sugyventinės po darbo, prieš darbo pabaigą. Sugyventinė dirba tame bare (duomenys neskelbtini). Tam vyrui, su kuriuo įvyko konfliktas, buvo pasakyta, kad: „jeigu dar kas nors pasikartos, jam teks išeiti iš baro“, o tas vyras tada ir pradėjo: „kas tu toks? Ką tu man padarysi?“ ir vis kita. Jis neatsimena, ar bandė tą vyrą vesti iš baro. Galimai už rankos paėmė, bet tas vyras ten muistėsi. Konfliktas su tuo vyru baigėsi tuo, kad vyras buvo išlydėtas. Tas vyras dar pasakė, kad bus „kapec“ ir išėjo pro duris, bet išėjo nelabai gražiai. Teko už parankės išlydėti. Moteris ten tam vyrui sakė: „einam, einam, einam“. Tas vyras išėjo pro duris ir iškvietė policiją. Tą vakarą buvo atvykę policijos pareigūnai. Kiek matė, vyras iš telefono skambino pareigūnams. Po kažkiek laiko, kiek tiksliai, nežino, kiek tas vyras atėjo su pareigūnais. Sakė, kad nueis pažiūrėti, kas jam smogė. Nežino, ar rado, kas jam smogė. Jis prie durų stovėjo, o tas vyras į barą nuėjo su pareigūnu. Atėjo, dar kažką paklausė ir išėjo. Ten bare kaba kamera, bet nežino, ar ten muliažas, ar ne. Ne jo reikalai. Tai veikia, tai neveikia ta kamera, tai dar kažkas. Nežino, kaip tą vakarą buvo. Jis dar kartą sako, kad susistumdymas buvo ir vieną kartą ten sudavė. Nežino, kur trenkė. Kaip ir sakė, kad klientas buvo priėjęs prie jo ir pasakė, kad tam klientui paėmė už kaklo, nuėmė kepurę. Ten bare yra tokia didelė problema, kad pradeda filmuoti telefonais. Visur yra ženkliukai pakabinti, kad negalima filmuoti, o po to prifilmuoja, sudeda visus vaizdus į „Tik Tok“ ir panašiai. Žmonės pyksta dėl to ir labai daug konfliktų būna. Žmogus priėjo jam pasakyti, kad nefilmuotų, o jis už kaklo paėmė ir kepurę nuėmė. Kaip ir minėjo, bare dirba dviese su R. Galimai B., pavardės neprisimena. Jis faktiškai gali kažką painioti, nes pas juos bare ten tų dalykų būna daug. Faktiniai parodymai gali būti, kad teisingai užrašyti (t. 1, b. l. 117-119).
Liudytoja G. Ž. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi su kaltinamuoju R. B. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo A. Š. (A. Š.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis 2024 m. lapkričio 2 d., apie 1.00 val. nakties, dirbdamas su kolega, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kavinėje, pranešėją sumušė apsaugos darbuotojas. Buvo pasakyta, kad pranešėjas lauks lauke. Atvykę į vietą, t. y. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, rado laukiančius (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius D. K. ir jo žmoną T. K.. Ant D. K. veido matė sumušimus – paraudimus, mėlynes. Jis gerai kalba rusiškai, todėl suprato, ką jam paaiškino D. K. ir jo žmona. D. K. paaiškino, kad kai jie su žmona buvo kavinėje ir ten ilsėjosi, šoko, prie jų priėjo du vyrai, kurie pradėjo kibti prie jo dėl to, kad jis ne vietoje padėjo alų, dar kažkokių priekaištų jam tie vyrai turėjo ir liepė jiems išeiti. D. K. jų paklausė, kas čia atsitiko ir nesutiko išeiti. Tada jam tie vyrai paaiškino, kad jis elgiasi netinkamai, filmavo savo žmoną, o čia filmuoti negalima ir t.t. Tada D. K. bandė paaiškinti, kad jis filmavo tik savo žmoną, bet tada vienas iš vyrų jam trenkė į veidą. Dėl to smūgio D. K. nugriuvo ant grindų. D. K. pasakojo, kad po to, kai jis nugriuvo, tie du vyrai jį pakėlė už pažastų ir išvedė į lauką. Ar tie vyrai yra apsauginiai kavinėje, D. K. nežinojo, bet kai klausė, ar jie apsauginiai, jam pasakė, kad ne. Šiek tiek išsiaiškinęs situaciją, nuėjo į kavinės vidų ir paklausė apsaugos darbuotojo, kas įvyko. Jis patvirtino, kad jis yra apsaugos darbuotojas, sakė, kad dirba vienas. Kai jis su šiuo apsaugos darbuotoju išėjo į lauką ir D. K. paklausė, ar tai apsaugos darbuotojas, jis pasakė, kad jį mušė ne šitas apsaugos darbuotojas. Tada jis paklausė apsaugos darbuotojo, kur yra kitas apsaugos darbuotojas, bet jis tiesiogiai neatsakė, pradėjo aiškinti apie tai, kad čia dažnos muštynės, šį vakarą jau buvo muštynės ir pan. Kartu su apsaugos darbuotoju ir D. K. vėl grįžo į kavinės vidų. Viduje buvo daug žmonių, vieni buvo prie staliukų, kiti šoko. D. K. pasidairė, bet to antro apsaugos darbuotojo, kuris, pagal jo ir jo žmonos pasakojimą, jį mušė, nepamatė. D. K. aiškino, kad tas antras apsauginis pasislėpė. Tas vyriškis, kuris prisistatė apsaugos darbuotoju, kaip vėliau nustatyta buvo J. K., kuris aiškino, kad D. K. susimušė su kavinės lankytoju, ne su apsauginiu, kad jis dirba vienas, kad kavinėje nefilmuojama. Pokalbio metu J. K. taip pat sakė, kad yra ir antras apaugos darbuotojas, bet jis šiuo metu yra nedarbingume, nedirba. Tada jis su D. K. vėl išėjo į lauką ir kartu su D. K. ir jo žmona tarnybiniu automobiliu išvyko į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 123-125).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. lapkričio 2 d. D. K. pareiškė, kad 2024 m. lapkričio 1 d., apie 22.30 val., su žmona T. K. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Užėjo į baro vidų, atsisėdo prie staliuko, o jis nuėjo į barą, užsisakė porą bokalų alaus sau ir savo žmonai. Kažkiek laiko pasėdėjo prie staliuko, išgėrė alų ir vėliau jo žmona nuėjo į šokių salę ir ten šoko. Jis priėjo prie savo žmonos ir pradėjo ją filmuoti asmeniniu telefonu. Prie jo priėjo du vyrai, vienas aukštas, kitas mažesnis, ir pasakė, kad čia filmuoti draudžiama. Jis paklausė, kas jie tokie, jie pasakė, kad tiesiog žmonės. Tada vienas iš tų vyriškių, kuris buvo mažesnis, trenkė jam per ranką, kurioje laikė savo telefoną. Telefonas nukrito, jis jį pakėlė, telefonas nesudužo. Tada jis paklausė, kas per problema, kas vyksta. Tie vyriškiai jam pasakė: „einam į lauką, mes tau paaiškinsim viską“. Jis pasakė, kad niekur su jais neis, tada vienas iš tų vyriškių, kuris buvo mažesnis, tris kartus trenkė jam kumščiu į veidą, dėl ko jis nukrito ir pajuto didelį fizinį skausmą. Tada tie du vyriškiai paėmė jį už parankų ir nuvedė į kavinės fojė prie išėjimo. Jis savo žmonai davė numeriukus nuo rūbinės, kur buvo jų striukės, žmona paėmė striukes ir jie išėjo. Prieš išeinant vienas iš tų dviejų vyriškių, kuris buvo aukštesnis, pasakė: „džiaukis, kad tu čia su žmona, nes kitaip mes tave čia subaladotume, o dabar eik iš čia (keiksmažodis), sranij (duomenys neskelbtini)“. Prašo šių piliečių atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jis visiškai įsitikinęs, kad tai buvo baro apsaugos darbuotojai, kurie užpuolė jį be jokio pagrindo. Civilinį ieškinį teiks, kai bus nustatytas įtariamasis. Vyriškis, kuris jį sumušė, buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, trumpai kirptų, tamsių plaukų, stambesnio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais drabužiais, juodos kelnės, juodi marškinėliai, juoda striukė. Antras vyriškis jo nemušė ir buvo kur kas aukštesnis (t. 1, b. l. 1-5).
Iš apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-18).
Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad D. K. nustatytas galvos ir veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akiduobės srityje ir pakaušio srities patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. K. padaryti kūno sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 69-70).
Žemesnės instancijos teismas
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2024 m. lapkričio 2 d.. 1.12 val., buvo pranešta, jog kavinėje susimušė apsaugos darbuotojas. 2024 m. lapkričio 2 d., 2.39 val., buvo gautas pakartotinis pranešimas, jog smuklėje du jaunuoliai mušasi (t. 1, b. l. 80-83).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip D. K. pasiteirauja operatorės, ar ši kalba rusiškai ir paaiškina, kad jį užpuolė ir sumušė apsauga. Į operatorės klausimą, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas, D. K. atsako, kad bare jis ilsėjosi ir kažkam iš baro nepatiko jo veidas, dėl ko jam trenkė. Į operatorės klausimą, ar jam iš karto sudavė į veidą, ar prieš tai paprašė išeiti, D. K. atsakė neigiamai, teigė, kad šoko ir kažkuo užkliuvo (t. 1, b. l. 84-85).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti ir perklausyti policijos pareigūnų pateikti „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20241102-012400UTC+0200.mp4“ užfiksuoti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, prie kurių prieina nukentėjusysis D. K. su žmona. Pokalbis tarp D. K. ir pareigūnų vyksta rusų kalba. D. K. paaiškina, kad jam su žmona būnant kavinėje, ten ilsintis ir šokant, prie jų priėjo du vyrai, kurie ėmė jam priekaištauti, kad ne vietoje padėjo alų, ėmė prašyti išeiti jo į lauką, tačiau D. K. atsisakė tą padaryti ir paklausė minėtų vyrų, kas apskritai nutiko, į ką jam buvo atsakyta, kad jis netinkamai elgėsi, filmavo savo žmoną, o šioje kavinėje negalima filmuoti. D. K. paaiškinus, kad jis filmavo savo žmoną, o ne patalpas, vienas iš vyrų jam trenkė į veidą, dėl ko D. K. nugriuvo. Tada minėti vyrai D. K. pakėlė už rankų ir išvedė į lauką. D. K. aiškina, kad klausė tų vyrų, ar jie yra apsaugos darbuotojai, o jam buvo atsakyta, kad jie paprasti žmonės. D. K. paaiškina, kad yra atvykę iš (duomenys neskelbtini), kad tiesiog ilsisi ir nesupranta, dėl ko su juo taip pasielgė, galimai apsaugos darbuotojai. Policijos pareigūnai pasitikslina D. K., ar jam suduota buvo būtent kavinės viduje. D. K. paaiškina, kad vienas iš vyrų buvo aukštas, jis elgėsi adekvačiai, o jam sudavė kitas kartu buvęs vyras, žemesnio ūgio. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas A. Š. palieka toliau bendrauti kolegą su D. K. ir jo žmona, o pats nueina į kavinę, kur sutikęs apsaugos darbuotoją jam paaiškina, kad lankytojas skundžiasi, jog jį sumušė apsauga. Apsaugos darbuotojas nurodo, kad jis yra apsauga. Po ko, pareigūnas A. Š. jį pasikviečia nueiti iki D. K.. Jiems beeinant pareigūnas klausia, ar jie dirba dviese, apsaugos darbuotojas jam atsako, kad dirba vienas. Priėjus prie D. K., pareigūnai paklausia D. K., ar šitas vyras jį mušė, į ką D. K. atsako, kad ne šitas, o kitas. Tada pareigūnas paklausia apsaugos darbuotojo, ar yra dar kitas apsauginis. Apsaugos darbuotojas atsako, kad čia muštynės su klientais, kad jau ne pirmos. Tuomet pareigūnas, D. K. ir apsaugos darbuotojas grįžta į kavinę paieškoti minėto kito vyro. Užėjus į vidų girdima garsi muzika, matomi viduje šokantys asmenys. Kurį laiką D. K. pavaikšto su pareigūnu po kavinę, tačiau jam trenkusio vyro neranda. Taip pat pareigūnas aiškinasi su apsaugos darbuotoju, ar viduje yra filmuojama, į ką jam atsakoma, kad nefilmuojama. Taip pat apsaugos darbuotojas aiškina, kad dirba vienas, kad antro apsaugos darbuotojo nėra, kad D. K. susimušė su kitu lankytoju, kad šiandien jau ne pirmos muštynės buvo. Tuomet D. K. aiškina, kad buvo antras vyras, kuris pasislėpė, kad jam sudavė žemesnio ūgio asmuo. Vaizdo įraše „20241102-012544UTC+0200.mp4“ užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, tik kitas pareigūnas su D. K. žmona yra pasilikęs lauke prie tarnybinio automobilio. Kai prie jų iš kavinės grįžo D. K. su pareigūnu, D. K. iš karto sakė, kad buvo antras vyras, kad mušė antras vyras, kad ne šitas. Kavinės apsaugos darbuotojas, paklaustas, ar tą vakarą buvo su kažkuo kartu, apie kolegą atsakė, kad šis nedarbingume (t. 1 b. l. 86-88).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad:
- nukentėjusysis D. K. iš jam pateiktų nuotraukų, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, kuris panašiausias į asmenį, 2024 m. lapkričio 2 d. kavinėje-bare sudavusį jam smūgius (t. 1, b. l. 129-131);
- liudytoja T. K. iš jai pateiktų nuotraukų, parodė, jog asmuo labiausiai panašus į vyrą, kuris 2024 m. lapkričio 2 d. kavinėje-bare sudavė smūgius jos vyrui, yra nuotraukoje Nr. 2 (t. 1, b. l. 134-136).
Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti liudytojai, atliktas asmens atpažinimas pagal nuotraukas ir nustatyta, kad D. K. fizinį skausmą sukėlė R. B. (t. 1, b. l. 137).
Iš akistatos protokolo matyti, kad kaltinamasis R. B. ir liudytoja T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo suvesti į akistatą. Į klausimą, ar buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 1 d. T. K. atsakė teigimai ir nurodė, kad su vyru 2024 m. lapkričio 1 d. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu R. B. atsakė, kad nebuvo, nes tuo metu buvo nedarbingume, negalėjo atsikelti iš lovos. Į klausimą, ar įvyko konfliktas tarp D. K. ir R. B. ar kitų asmenų ir jei taip, tai kokiomis aplinkybėmis, T. K. atsakė, kad konfliktas įvyko tik su šiuo, akistatoje dalyvaujančiu žmogumi, – R. B.. Dar buvo ir kitas apsauginis. Ji šoko, o jos vyras ją filmavo. Atėjo šis vyras, dalyvaujantis akistatoje, su kitu apsauginiu, ir, nepamena, kuris iš jų, išmušė jos vyrui iš rankos telefoną. Jie sakė, kad eitų į gatvę pakalbėti. Paėmė vyrą už pažastų, ėmė jį vesti iš salės. Staiga pamatė, kad jos vyrą muša šis vyras, dalyvaujantis akistatoje. Mušė per veidą kumščiu, ne mažiau kaip tris kartus. Vyras nugriuvo tarp stalo ir suolo ant grindų. Ji pribėgo, ir tada jie jos vyrą išvedė į koridorių. Ar jos vyras pats atsikėlė, ar jį pakelė tie vyrai, negali pasakyti. Tie vyrai jos vyrui sakė, kad gerai, kad žmona yra, nes būtų gal pratęsę smurtą lauke, nežino. R. B. atsakė, kad su T. K. nesutinka, nes jo bare nebuvo. Į klausimą, ar konflikte dalyvavo kitas žmogus, T. K. atsakė, kad kitas apsauginis tik žodžiais keikė jos vyrą, keikė, kad jie yra (duomenys neskelbtini). Kad tas vyras yra apsaugos darbuotojas ji suprato iš to vyro elgesio. R. B. atsakė, kad nieko nežino, tik vėliau girdėjo, kad šiam piliečiui buvo duotas įspėjimas, kad jis elgtųsi kultūringai, netampytų už kepurių, nepilstytų alaus ant žemės, bet tai tik iš nuogirdų, nes jis ten nebuvo. T. K. teigė, kad neturi, ką apie tai pasakyti, niekas nesiskundė dėl jos vyro elgesio. Patvirtina, kad jos vyrą D. K. mušė būtent šis vyras, dalyvaujantis akistatoje (t. 1, b. l. 170-172).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad R. B. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu ir nežymiai jį sužalojo.
Teismo posėdžio metu R. B. kaltės nepripažino ir teigė, kad tą vakarą „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir negalėjo būti, kadangi buvo nedarbingume dėl sveikatos problemų. Tokią kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo parodymus paneigia išsamūs ir visą procesą vienodi nukentėjusiojo D. K. bei liudytojos T. K. parodymai, kuriuos atitinka liudytojo A. Š. parodymai, taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga. Pažymėtina, kad viso proceso metu nukentėjusysis D. K. teigė, jog jam šokant bare su žmona prie jo priėjo du vyrai ir paprašė jo išeiti į lauką, o šiam atsisakius ir nuėjus prie staliuko, vienas iš apsauginių jam trenkė į veidą. Nukentėjusysis apklaustas teisme tvirtino savo parodymus ir kategoriškai nurodė, kad jam smogęs į veidą apsauginis yra teismo salėje esantis kaltinamasis R. B.. Nukentėjusysis nurodė, kad R. B. jam sudavė vieną , o netrukus dar 2-3 smūgius į veidą, dėl kurių jis nukrito patyrė sužalojimus. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, ir pateikdamas pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas tyrėją. Teismo posėdžio metu, prisiekusi teismui sakyti tiesą ir būdama įspėta už atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, liudytoja T. K. taip pat patvirtino, kad vienas iš baro apsauginių, t. y. R. B., mušė jos vyrą, sudavė į veidą. Liudytoja T. K. apklausiama teisme taip pat kategoriškai nurodė, kad jos vyrą mušęs asmuo buvo būtent teismo salėje esantis R. B.. Analogiškas smurtavimo aplinkybes ir faktą liudytoja patvirtino ir būdama suvesta į akistatą su kaltinamuoju R. B., ikiteisminio tyrimo metu atpažinusi R. B. kaip asmenį, sumušusį jos vyrą. Jokio pagrindo nukentėjusiajam D. K. ar liudytojai T. K. apklabėti R. B. teismas nenustatė. Be to, teismo posėdžio metu buvo perskaityti policijos pareigūno A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoju apklaustas A. Š. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiojo D. K. veido matė sumušimus – paraudimus, mėlynes, tačiau asmens, kuris galėjo padaryti nukentėjusiajam minėtus sužalojimus ir kurį apibūdino pats nukentėjusysis, smuklėje nerado.
Teismas išsamiai išanalizavęs liudytojo J. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, konstatuoja, kad minėtas liudytojas buvo paveiktas kaltinamojo naudai, yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekė, kad jo darbo kolega R. B. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Šio neteisėto tikslo skatinamas liudytojas J. K. pakeitė parodymus ir teisme teigė tiesos neatitinkančias faktines aplinkybes. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs minėto liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui. Iškart po įvykio apklaustas J. K. ikiteisminio tyrimo tyrėjai aiškino, kad R. B. tą vakarą nedirbo, bet iš baro atvažiavo pasiimti savo sugyventinės ir pamatęs, kad jis bando išprašyti nukentėjusįjį iš baro, priėjo jam padėti. Liudytojas teigė, kad R. B. ėmė kalbinti ir nuraminti D. K., paėmęs už parankės norėjo išvesti iš salės iki rūbinės, tačiau nukentėjusysis piktybiškai neklausė ir R. B. pastūmė. Tuomet R. B. vieną kartą rankos delnu trenkė D. K. per žandą. Ar trenkė daugiau, nematė, nes buvo pasisukęs į šoną. Matė, kad po R. B. smūgio tas vyras atsisėdo ant kėdės, nurimo. Tada jis, kartu su R. B., paėmė D. K. už parankių ir išvedė iki rūbinės, kur liepė rengtis ir eit namo (t. 1, b. l. 102-104). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas J. K. patvirtino, kad tą vakarą dirbo vienas, bet jo kolega R. B. į barą buvo atvažiavęs parsivežti savo sugyventinės ir pamatė, kad jis bando iš baro išprašyti D. K., dėl ko prie jų priėjo ir bandė paaiškinti nukentėjusiajam, kad bare taip elgtis, kaip elgėsi D. K., nedera. D. K. pirmas pastūmė R. B., dėl ko R. B. nukentėjusįjį pastūmė atgal. Prisimena, kad R. B. trenkė nukentėjusiajam vieną kartą per žandą. R. B. trenkė nukentėjusiajam tada, kai tarp vyrų įvyko susistumdymas (t. 1, b. l. 117-119). Teisme liudytojas J. K. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė teismui sakyti tiesą, pasirašė liudytojo priesaiką ir iš esmės kardinaliai pakeitė parodymus, teigdamas, kad R. B. tą vakarą nematė, jis dirbo vienas. Teismas nustatė ir patvirtina, kad patikimi yra šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl remiasi jais tik toje dalyje.
Teismas, kruopščiai išanalizavęs liudytojo J. K. parodymus, konstatuoja, kad liudytojas sąmoningai parodymus pakeitė teisme, norėdamas patvirtinti kaltinamojo R. B. sugalvotą gynybinę versiją, kad tą vakarą jis bare nesilankė ir nedirbo. Liudytojas siekdamas akivaizdžiai palankių aplinkybių kaltinamajam, davė teismui nepatikimus parodymus, iš esmės juos pakeitė, siekė suklaidinti teismą, norėjo nuslėpti tikrosios tiesos faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė remiantis jau minėtais kitais byloje esančiais duomenimis. Dėl to šiam liudytojui elgiantis galimai nusikalstamai, teismas apie tai atskira nutartimi praneša prokurorui.
Smurtinius kaltinamojo R. B. veiksmus patvirtina byloje esanti medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad iškart po įvyko D. K. buvo nustatytas galvos ir veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akiduobės srityje ir pakaušio srities patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 69-70). Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nukentėjusiojo D. K. nurodytas aplinkybes, kaip tie sužalojimai buvo padaryti ir į kurias kūno vietas, teismas neturi pagrindo abejoti, kad minėtus sužalojimus padarė būtent R. B..
Tokiu būdu teismas kruopščiai ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis kaip įrodymus tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą logiškai pagrįstą įrodymų grandinę, vienus įrodymus šioje baudžiamojoje byloje papildydamas kitais, tarpusavyje sutampančiais duomenimis, atsižvelgdamas į jų pagrindų nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad R. B. suduodamas smūgius D. K. nežymiai šį sužalojo nagrinėjamo įvykio metu. Bylos duomenų visuma pakankama tam, kad pripažinti, jog dėl bare įvykusio konflikto R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, ne mažiau tris kartus rankos kumščiu sudavė D. K. į veidą, dėl ko šis nukrito ant grindų. Dėl šių neteisėtų R. B. veiksmų nukentėjusysis D. K. buvo nežymiai sužalotas, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas galvos ir veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akiduobės srityje ir pakaušio srities patinimu. To nepaneigia ir teismui pateikta kaltinamojo gynybinė versija, jog tą vakarą bare nebuvo, nes buvo nedarbingume, ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta nedarbingumo pažymėjimo kopija. Teismas pripažįsta, kad R. B. tyčiniai smurtiniai veiksmai D. K. atžvilgiu atitinka nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Abejonių dėl kaltininko R. B. pakaltinamumo taip pat nenustatyta.
Pagrindų atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
R. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Jis nusikalto praeityje būdamas neteistas (t. 1, b. l. 145-146), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, kaltininko atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. B. kaltinamas galimai padaręs taip pat smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį R. B. administracine tvarka baustas nebuvo (t. 1, b. l. 151). R. B. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Teismas nenustatė kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Visų minėtų ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad R. B. tyčia veikė pavojingai, pasikėsino ir padarė žalą kito asmens sveikatai, vengė atsakomybės. Siekiant bausmės paskirties tinkamo įgyvendinimo, privalomo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės teisėtų interesų ir lūkesčių, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo sulauktų teisingos atsakomybės kaltininkui skirtina ne švelniausio pobūdžio sankcijoje numatyta bausmės rūšis laisvės apribojimas, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus, kurie verstų asmenį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ir nebenusikalsti ateityje. Bausmės dydį teismas nustato pagal įstatymo reikalavimus, BK 61 straipsnio nuostatas, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių arčiau sankcijos vidurkio.
V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas proceso metu pareiškė 98,69 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 185-189). Teismas nustatė, kad ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų R. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas, teismas mato pagrindą reikalavimą tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltininko R. B. visą prašomą turtinės žalos dydį. Iki ieškinio išnagrinėjimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos teises ir pareigas dėl reorganizavimo perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl ko teismas pareikštą civilinį ieškinį tenkina teisių perėmėjo naudai.
Nagrinėjamu Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kurios teisės perėmė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būti tenkinamas ir civilinei ieškovei priteistinos jos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltininkui R. B. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė nebuvo, teismas nemato pagrindo skirti kaltininkui kardomąją priemonę priimant nuosprendį.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD su vaizdo ir garso įrašais – paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
nusprendė:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) dalyvauti elgesio pataisos programose ir 4) per pirmus 5 (penkis) bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Iš R. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 98,69 (devyniasdešimt aštuonių eurų ir 69 ct.) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.