- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-987-380/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. gynėjos advokatės Audronės Matiukienės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria VĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymas tenkintas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. R. pripažintas nepakaltinamu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymo, G. R. pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Ši stebėjimo priemonė taikoma VĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre nuo 2012 m. spalio 24 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi VĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro prašymas tenkintas. G. R. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pakeistas į priverstinį gydymą psichiatrijos stacionare.
Šalies argumentai
Skundu G. R. gynėja advokatė Audronė Matiukienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeisti ir G. R. paskirtą priverstinį gydymą psichiatrijos stacionare 4 mėn., sutrumpinti iki 2014 m. gruodžio 15 d. G. R. pas Klaipėdos psichikos sveikatos centro darbuotoją D. M. nesilankė, nes buvo sutarę, kad jis praneš SMS žinutėmis arba paskambins, kai negalės laiku apsilankyti. D. M. neturėjo jam pretenzijų. Jo psichinis stovis yra geras, visą laiką dirbo, o jei neturėjo darbo informuodavo D. M.. Nevengė lankytis Psichikos sveikatos centre. Vaistus vartojo reguliariai, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Gydytoja (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi vaistų nevartoti, kai savijauta bus gera, todėl G. R. vaistus vartojo tik pablogėjus savijautai. Nesutinka, kad buvo agresyvus, nes su mama apsipykdavo dėl šeimyninių problemų, bet niekada jokio rimto konflikto nebuvo. Psichikos sveikatos centre gydymo sąlygos jam nepalankios, G. R. jaučiasi ten blogai. Šiuo metu jaučiasi sveikas, todėl paskirtas stacionarus gydymas galėtų būti sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad G. R. pagrįstai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė –ambulatorinis stebėjimas pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje pakeista į priverstinį stacionarinį gydymą.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Klaipėdos psichikos sveikatos centras teikime nurodė, kad G. R. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje taikomas nuo 2012 m. spalio 24 d. G. R. Psichikos sveikatos centre lankosi nereguliariai, vartoja alkoholį, keičia darbovietes, vengia atvykti pas psichiatrą. G. R. mama skundžiasi jo elgesiu, girtavimu, gyvenimo būdu, teigia, kad sūnus yra agresyvus. Nuo 2014 m. birželio mėn. G. R. pažeidinėja stebėjimo sąlygas, neatvyksta pas psichiatrą, nebendrauja su socialiniu darbuotoju, nevartoja vaistų. Nors skunde teigiama, kad G. R. savijauta gera, tačiau Klaipėdos psichikos sveikatos centras informavo, kad 2014 m. spalio 29 d. G. R. buvo hospitalizuotas į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmių psichozių skyrių.
Įvertinus tai, kad G. R. pažeidinėja ambulatorinio stebėjimo sąlygas, esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, bei priešingai G. R. elgesys apsunkina gydymą, neduoda teigiamų rezultatų, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeitė į priverstinį stacionarinį gydymą.
Skundo argumentas G. R. paskirtą priverstinį gydymą psichiatrijos stacionare 4 mėn., sutrumpinti iki 2014 m. gruodžio 15 d. yra nepagrįstas. BK 98 str. 6 d. numatyta, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad priverstinį stacionarų gydymą užtektų taikyti gal 3 mėn. Apylinkės teismas įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, priverstinį stacionarų gydymą pagrįstai paskyrė keturiems mėnesiams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. R. gynėjos advokatės Audronės Matiukienės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.