Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys R. G., D. G. ir atsakovės K. M. priešieškinį atsakovams R. N., T. M. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje ir Šilutės rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Atsakovas R. N. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdžius vengė atvykti, policijai atsakovo atvesdinti nepavyko, todėl teismas, atsakovo veiksmus vertino kaip trukdymą procesui ir bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, sutiko su priešieškinio reikalavimais. Ieškovas paaiškino, jog 2007 m. pavasarį išvykdavo darbo reikalais į Vilnių, tuo metu su atsakove santuoka nebuvo nutraukta, tačiau atsakovė su vaikais pradėjo gyventi su R. N.. Atsakovė su kitais vyrais negyveno, tik su R. N.. 2007 m. rudenį tarp atsakovės ir R. N. kilo konfliktas, tuo metu atsakovė jau laukėsi nuo R. N. vaiko. Nutarė su atsakove vėl pradėti kartu gyventi. E. M. tėvu buvo įrašytas, nes vaikas gimė santuokoje, nenorėjo, jog būtų įrašytas vaiko tėvu, norėjo, jog būtų įrašyta atsakovės mergautinė pavardė, tačiau savivaldybės atstovė nurodė, jog turi būti įrašytas. R. N. žinojo, jog atsakovė laukiasi nuo jo vaiko, tačiau jis nenorėjo prisiimti atsakomybės. Su vaiku nebendrauja, išlaikymo savo noru neteikia, jo valdžia vaiko atžvilgiu yra apribota.

Atsakovė ir jos atstovas sutiko su ieškinio reikalavimais, taip pat palaikė priešieškinio reikalavimus. Atsakovė paaiškino, jog su ieškovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), 2007 m. pavasarį išėjo gyventi su atsakovu R. N., pragyveno apie metus laiko kartu. Gyvenant su R. N. su kitais vyrais nebendravo ir lytinių santykių neturėjo, pastojo nuo R. N.. Pranešė R. N., jog nuo jo laukiasi vaiko, tačiau atsakovas ją apvogė ir paliko. Vasaros pabaigoje grįžo su vaikais gyventi pas atsakovą T. M.. Kai gimė sūnus pranešė R. N., be to jis kartais pas juos ateidavo, išlaikymo vaikui R. N. neteikė.

Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Nurodė, jog berniukas E. savo tėvais laiko globėjus R. G. ir D. G.. Berniukas žino, jog ieškovas nėra jo tėvas, o jo tėvas yra R. Tėvai berniuko nelanko, nepalaiko jokio ryšio. Ieškovo ir E. ryšiai yra nutrukę, ieškovas nebendrauja su vaiku, nejaučia jam jokių jausmų. Vaikas turi žinojo kas jo tėvas. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nepažeidžia vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešiekšinys tenkinti visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka (duomenys neskelbtini) nutraukta (t.1, b. l. 6, 92). Šalims, būnant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė vaikas E. M., kurio tėvais, 2008-05-27 vaiko gimimo įraše Nr.222, įrašyti K. M. ir T. M. (t. 1, b. l. 7, 93). Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-06 sprendimu neterminuotai apribota ieškovo, kaip tėvo valdžia vaiko E. M. atžvilgiu (t. 1, b. l. 8-10). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog 2016-09-02 nutartimi E. M. nuolatiniais globėjais paskirti Rasa ir D. G.. Iš 2019-04-03 E. M. paaiškinimo nustatyta, jog iki 5 metų laikė ieškovą savo tėvu, po to sužinojo, jog jo tėvas yra R., kurio nėra matęs ir jo nepažįstą. Būdamas penkerių buvo išvežtas į vaikų globos namus, nes tėvai jį paliko. Savo tėvais laiko R. ir D. G., pas kuriuos gyvena (t. 1, b. l. 31). 2019-05-15 ekspertizės aktas Nr.0212/19 patvirtina, kad ieškovas nėra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (t. 1, b l. 72-76). Iš atsakovės rašytinio paaiškinimo nustatyta, jog atsakovė susituokė su ieškovu, tačiau jų santykiams išblėsus, jie išsiskyrė ir atsakovė pradėjo gyventi su atsakovu R. N., nuo kurio pastojo, tačiau atsakovas sužinojęs, jog ji laukiasi ją paliko. Tuomet vėl sugrįžo gyventi pas ieškovą, savivaldybės raginamas ieškovas davė vaikui savo pavardę ir sutiko būti įrašytas tėvu. Sūnus E. žinojo, jog ieškovas nėra jo tėvas, jog jo tėvas R. N.. Sūnus yra matęs savo tikrąjį tėvą R. N., tačiau pastarasis nerodė jokių jausmų vaikui (t. 1, b. l. 83).

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Iš teismo posėdyje ieškovo bei atsakovės duotų paaiškinimų, rašytinių paaiškinimų, taip pat iš tokių aplinkybių, kad vaikas E. gimė šalims esant santuokoje, todėl ieškovas ir buvo įrašytas E. tėvu. Kaip šalys nurodė, ieškovas žinojo, jog E. nėra jo sūnus, žinojo, jog vaiko tėvas yra atsakovas R. N.. Taigi ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą.

Ieškovas ieškinyje prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsakovė su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo sutinka, taip pat sutinka, jog būtų atnaujintas ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti.

Pažymėtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo, šiuo atveju reikšminga tai, kad šalių procesiniuose dokumentuose užfiksuotais paaiškinimais, ieškovo bei atsakovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas vaiko tėvu buvo įrašytas, nes atsakovei vaikas gimė, šalims esant santuokoje, ieškovas nesutiko būti įrašytas vaiko tėvu, tačiau paraginus vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams bei siekdamas išlaikyti santykius su atsakove, kuri augino ieškovo vaikus, sutiko būti įrašytas vaiko tėvu. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų ieškovo ir vaiko E. nesieja jokie emociniai ryšiai, ieškovas niekada berniuko nelaikė savo sūnumi, E. žinojo, jog ieškovas nėra jo tėvas, ieškovas vaiką paliko, kai jam buvo penkeri metai, berniukas buvo apgyvendintas vaikų globos namuose, ieškovas vaiko nelankė, neteikė vaikui išlaikymo, nebendravo su juo, taigi jokių savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų neįgyvendino, dėl ko ieškovo valdžia vaiko atžvilgiu buvo apribota. Šiuo metu ieškovas vaiku nesidomi, su vaiko globėjais nebendrauja, išlaikymo neteikia, berniukas nelaiko ieškovu savo tėvu, su jo nenori bendrauti, ieškovu nesidomi. Taigi tarp ieškovo ir vaiko anksčiau susiformavęs ryšys yra visiškai nutrukęs. Vadinasi, E. M. gimimo įraše ieškovo nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę jokių tėviškų santykių, vaikas ieškovo nelaiko savo tėvu. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgus į institucijos teikiančios išvadą byloje, teismas vaiko interesais atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Taigi vaikui gimus santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Teismui pateiktas 2019-05-15 ekspertizės aktas Nr. 0212/19 patvirtina, jog ieškovas nėra vaiko E. M. biologinis tėvas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-06 sprendimu neterminuotai apribota ieškovo, kaip tėvo valdžia vaiko E. M. atžvilgiu. Teismo sprendime konstatuota, jog ieškovas visiškai nesirūpina vaiku, nesidomi juo, nesudaro tinkamų vaikui augti ir vystytis sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus.

Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui, esant santuokoje su atsakove, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M.. Ieškovas ir atsakovė laikotarpiu, kai atsakovė pastojo kartu negyveno, lytinių santykių neturėjo. Atsakovė nurodė, jog bendravo ir gyveno su atsakovu R. N., vėliau grįžo pas ieškovą ir vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams paraginus, ieškovas sutiko būti įrašytas vaiko tėvu. Atsakovė patvirtino, jog R. N. yra vaiko tėvas, o ne ieškovas. Ieškovo paaiškinimai, vaiko rašytiniai paaiškinimai, patvirtina, jog vaikas ieškovo nelaiko savo tėvu ir žino, jog jis nėra jo tėvas. Vadinasi, E. M. gimimo įraše ieškovo nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą. Iš šalių duotų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovo ir vaiko nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai, taigi tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę tėviškų santykių. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvą, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas nėra E. M. biologinis tėvas, o E. M. nėra ieškovo biologinis sūnus bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad T. M. yra nepilnamečio E. M., tėvas (CPK 178 str., 399 str., CK 3.150 str.).

Dėl tėvystės nustatymo

Atsakovė prašo nustatyti, jog atsakovas R. N. yra E. M. tėvas. Ieškovas sutinka, jog R. N. būtų pripažintas E. M. tėvu. Atsakovas R. N. atsiliepimo į priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo nepateikė.

CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys.

Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 str.).

Ieškovas bei atsakovė nurodė, jog vaiko tėvas yra R. N.. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė, būdama santuokoje su ieškovu, nuo 2007 m. pavasario su ieškovu negyveno, ieškovas buvo išvykęs į Vilnių, atsakovė tuo metu gyveno su atsakovu R. N., kitų lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo, būtent nuo atsakovo R. N. pastojo, apie tai, jog laukiasi pranešė atsakovui R. N., tačiau pastarasis ją paliko.

Atsakovui R. N. ieškinys bei priešieškinis įteikti asmeniškai, apie tai, jog atsakovė jam pareiškė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo yra žinoma, atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, o tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neginčija, jog jis yra vaiko tėvas. Pažymėtina ir tai, jog teismas priėmė nutartį skirti teismo ekspertizę tikslu nustatyti biologinę tėvystę, tačiau ekspertizė nebuvo atlikta, nes atsakovas vengė priimti jam skirtus procesinius dokumentus, t. y. nutartį dėl DNR ekspertizės skyrimo. Kita vertus svarbu tai, jog atsakovas apie jam pareikštus reikalavimus dėl tėvystės nustatymo žino, į teismo posėdžius neatvyko, o tai rodo, jog atsakovas tokiam reikalavimui neprieštarauja.

Įvertinus šalių teiktus rašytinius bei žodinius paaiškinimus, E. pateiktus rašytinius paaiškinimus, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog atsakovas R. N. yra biologinis E. M. tėvas, o nepilnametis E. M. yra atsakovo R. N. sūnus, todėl pripažintina, jog R. N. yra E. M. tėvas, pakeičiant vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra R. N. (CK 3.148 str. 1 d., 3.167 str., CPK 265 str. 2 d., 392 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-02-12 sprendimu bei atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-09-01 sprendimu yra 100 procentų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės vaikui nustatymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 200 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-08-24 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-3152, ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 192,00 Eur. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-10-15 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34) PT-4704, atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 480,37 Eur.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, jog ieškovas ir atsakovė yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Atsakovas R. N. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs, tai, jog atsakovui buvo pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina 100,00 Eur žyminis mokestis už tėvystės nustatymą ir 480,37 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2008-05-27 gimimo įraše Nr.222 bei jo pagrindu išduotame gimimo liudijime duomenis apie tėvą T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o nepilnametis E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie tėvą, nurodant, kad tėvas yra R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. N. 100,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. N. 480,37 Eur teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.