- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-244/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas (pran.), Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lidl“
- Atsakovas
- B. T., V. T., V.
- Advokatai
- Vaidotas Vaičius
- Kategorijos
- 20.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lidl“ atstovo ir atsakovų B. T. ir V. T. atstovo apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-114-372/2006, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lidl“ ieškinį atsakovams V. T. ir B. T. , trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų notarei Rimai Vižinytei dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir atsakovų V. T. ir B. T. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Lidl“ dėl pripažinimo prievolės sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lidl“ atstovas 2005 m. lapkričio 4 d. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovai V. T. ir B. T. pardavė ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lidl“ 0,8248 ha ploto žemės sklypą, esantį Tilžės g. 5, Šiauliuose, sudarymą tokiomis sąlygomis:
1) žemės sklypo kaina yra 3 051 760 Lt, kurią notarė Rima Vižinytė po ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre turi pervesti iš depozitinės sąskaitos lygiomis dalimis į atsakovų bankų sąskaitas;
2) žemės sklypas laikomas perduotu ieškovui nuosavybės teise nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
3) atsakovai išlieka atsakingi prieš ieškovą, jeigu paaiškėja, kad tretieji asmenys turi teisių ar pretenzijų į žemės sklypą, šis žemės sklypas yra kokiu nors būdu apsunkintas ar suvaržyta atsakovų nuosavybės teisė į žemės sklypą, jų teisė disponuoti žemės sklypu atimta ar apribota, sklypas yra teisminio ginčo objektas, yra viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisei į žemės sklypą, žemės sklypas nėra išvalytas ar jame yra atliekų, žemės sklypas ir jo požeminiai vandenys yra užteršti aplinkai pavojingomis medžiagomis ir atsakovai tai žinojo, yra nematomų ar paslėptų žemės sklypo trūkumų ir atsakovai apie tai žinojo;
4) trejus metus po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovai yra įpareigoti žemės sklypo apylinkėse penkių kilometrų spinduliu nesteigti ir nevykdyti maisto prekių parduotuvių, universalių parduotuvių, prekybos centrų ir statybos parduotuvių veiklos, taip pat minėtoje teritorijoje neparduoti, nenuomoti ir jokiu kitu būdu nesuteikti tretiesiems asmenims jam nuosavybės teise priklausančių, nuomojamų ar kitu pagrindu naudojamų žemės sklypų minėtos veiklos tikslais.
Ieškinyje nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 9 d. tarp šalių buvo pasirašyta preliminari sutartis, pagal kurią ieškovas turėjo pirkti, o atsakovai parduoti jiems priklausantį žemės sklypą. 2005 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas pakvietė atsakovus atvykti pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jie atsisakė. Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 500 000 Lt baudos, numatytos preliminarioje sutartyje už vengimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 m. rugsėjo 8 d. įvyko šalių susitikimas, kurio metu buvo sutarta, kad atsakovai atvyks pas notarę ir sudarys su ieškovu taikos sutartį, siekiant išspręsti ginčą dėl preliminariosios sutarties vykdymo. Taikos sutartis buvo pasirašyta 2005 m. rugsėjo 9 d., todėl ieškovai atsiėmė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino žemės sklypo areštą. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 27 d. pakvietė atsakovus atvykti pas notarą įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jie to nepadarė. Ieškovas į notarės depozitinę sąskaitą sumokėjo taikos sutartyje sutartą žemės sklypo kainą, tačiau 2005 m. lapkričio 3 d. atsakovai raštu pranešė, kad nebeturi prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir neatvyko pas notarą. Minėtos faktinės aplinkybės, ieškovo atstovo teigimu, sudaro pagrindą, vadovaujantis CK 6.309 straipsnio trečiąja dalimi, ieškovui UAB ,,Lidl“ teismo tvarka reikalauti patvirtinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą.
Atsakovų V. T. ir B. T. atstovas 2005 m. lapkričio 23 pateikė Šiaulių apygardos teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovų prievolė sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu baigėsi 2005 m. spalio 4 d.
Priešieškinyje nurodė, kad taikos sutartis yra preliminari sutartis. Ji pasirašyta, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl preliminarios sutarties vykdymo. Taikos sutartimi nustatytas aiškus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas. Nei pagal preliminarią, nei pagal taikos sutartį jokie atsiskaitymai su šalimis iki 2005 m. spalio 4 d. nebuvo atliekami. Taikos sutartyje numatytas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas yra 5 darbo dienos nuo tos dienos, kai bus panaikintas areštas ginčijamam žemės sklypui. Areštas buvo panaikintas 2005 m. rugsėjo 27 d. Penkios darbo dienos, skirtos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui, baigėsi 2005 m. spalio 4 d. Ši sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovai nebeturi prievolės ją pasirašyti, o ieškovai nebegali siūlyti atsakovams tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovo UAB „Lidl“ ieškinį ir atsakovų V. T. ir B. T. priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė iš ieškovo UAB „Lidl“ priteisti 27,37 Lt, iš atsakovo V. T. 13,69 Lt, iš atsakovės B. T. 13,69 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas taip pat nusprendė, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti ginčo sklypo areštą.
Teismas padarė išvadą, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. pasirašyta taikos sutartis yra šalių 2004 m. rugsėjo 9 d. pasirašytos preliminariosios sutarties tęsinys ir kai kurių pastarosios sutarties sąlygų tikslinimas. Teismas nurodė, kad šalys neprivalėjo pasirašyti naujos preliminarios sutarties. Pačioje preliminariojoje sutartyje nebuvo numatytas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties terminas, išreikštas tikslia kalendorine data. Terminas buvo susietas su būtinai įvyksiančiu įvykiu - detaliojo plano pateikimu ieškovui. Planas preliminariosios sutarties galiojimo metu nebuvo patvirtintas. Teismas pažymėjo, kad šalių pasirašyta taikos sutartis yra preliminarios sutarties tąsa, įvardinta kitu pavadinimu. Šiaulių apygardos teismui 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ginčijamam sklypui panaikinus areštą ir 2005 m. rugsėjo 27 d. išregistravus areštą bei ieškovui apie tai pranešus atsakovams, šalys pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti per taikos sutarties antrajame punkte numatytą 5 darbo dienų terminą, t.y. nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2005 m. spalio 4 d. Ieškovo siūlymu 2005 m. rugsėjo 30 d. atsakovai neatvyko pas notarą, o gavę pakartotinį pasiūlymą atvykti pas notarą 2005 m. lapkričio 3 d., atsakovai ieškovui raštu išreiškė valią iš viso nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas nurodė, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašius per šį terminą, prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas nustatyti, jog jų prievolė pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2005 m. spalio 4 d., neturi prasmės ir yra atmestinas. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad iki 2005 m. spalio 4 d. ieškovas atliko konkliudentinius veiksmus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, jog atsakovai atsisako įforminti pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.309 str. 3 d.). Iki šios datos atsakovai neperdavė ieškovui žemės sklypo (CK 6.309 str. 1 d.), ieškovas nesumokėjo pinigų. Jokie ieškovo veiksmai po 2005 m. spalio 4 d. nebeturi galios, jis be pagrindo 2005 m. lapkričio 2 d. pervedė į notaro depozitinę sąskaitą taikos sutartyje numatytą reikalaujamo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio 3236211,20 Lt sumą. Įstatymas nenumato galimybės priversti atsakovus pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.). Ieškovui neužkertamas kelias pateikti teismui ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 5 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovo UAB „Lidl“ astovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo UAB „Lidl“ ieškinys, ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinant pilnai. Prašo likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų 60 000 Lt žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidas.
1. Teismas nevertino daugelio faktinių aplinkybių, reikšmingų atskleidžiant bylos esmę, ir nemotyvavo, kodėl atmetė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl netinkamai taikė teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad taikos sutartis yra preliminariosios sutarties tąsa, įvardinta kitu pavadinimu, ir kad po 2005 m. spalio 4 d. atlikti ieškovo veiksmai nebeturi galios. Nurodo, kad pagal preliminariosios sutarties 3.2 punktą iki 2005 m. rugsėjo 9 d. neatsiradus išankstinėms pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygoms, prievolė sudaryti pirkimo pardavimo sutartį pasibaigė. Šalių santykiai pagal 2004 m. rugsėjo 9 d. preliminariąją sutartį yra pasibaigę nuo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarties nutraukti civilinę bylą dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį įsiteisėjimo, t.y. pasibaigė šalių prievolės pagal preliminariąją sutartį sudaryti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas atsisakė reikalavimo teisės į netesybas ir nuostolius pagal preliminariąją sutartį, ją atsakovams pažeidus, mainais į galimybę pirkti ginčo žemės sklypą pagal taikos sutarties sąlygas. Ieškovas atliko mokėjimą atsakovams už ginčo žemės sklypą (arba už teisę įsigyti žemės sklypą), atsisakydamas reikalavimo teisės į netesybas ir nuostolius pagal preliminariąją sutartį. Ieškovas į Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. Vižinytės depozitinę sąskaitą sumokėjo taikos sutartyje sutartą 3 236 211,20 litų žemės sklypo kainą (taikos sutarties 4 ir 5 p.). Mano, kad teisinga, sąžininga ir protinga pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį esant sudaryta už pradinę preliminariojoje sutartyje suderėtą 3 051 760 litų kainą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai, siekdami, kad išnyktų sąlygos pagal taikos sutartį parduoti ginčo žemės sklypą ieškovui. Atsakovai inicijavo taikos sutarties sudarymą tik tam, kad ieškovas kreiptųsi dėl žemės sklypo arešto panaikinimo, jie neketino vykdyti savo įsipareigojimo sklypą parduoti ieškovui - neatvyko pas notarą, vėliau pareiškė nesudarysiantys sutarties. Atsakovai savo apgaulingais veiksmais pasiekė, kad formaliai išnyktų taikos sutarties 4 punkte numatytos aplinkybės, leidžiančios ieškovui įsigyti žemės sklypą jame numatytomis sąlygomis, todėl pagal įstatymo analogiją turėtų būti taikoma CK 1.67 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta taisyklė ir turėtų būti pripažinta, kad jeigu sąlygai išnykti nesąžiningai padėjo šalis, kuriai tos sąlygos nebuvimas naudingas, tai turėtų būti pripažįstama, kad sąlyga neišnyko, o ieškovas galėjo sumokėti žemės sklypo kainą į depozitinę sąskaitą bei reikalauti atsakovų įforminti žemės sklypo pirkimą-pardavimą bei perdavimą ieškovo nuosavybėn.
2. Teismo sprendimo išvados yra nenuoseklios, prieštaraujančios viena kitai, kas prieštarauja CPK 263 straipsniui ir LAT Senato nutarimo 2 ir 7 punktams. Faktą, kad preliminarioje sutartyje numatytas detalusis planas dar nebuvo patvirtintas iki pasirašant taikos sutartį, teismas įvardina kaip įrodymą, jog taikos sutartis yra preliminariosios sutarties tąsa, tačiau, teismo nuomone, atsakovų pareiga parduoti žemės sklypą 2005 m. spalio 4 d. vis tiek pasibaigė ir jokie po šios dienos atlikti ieškovo veiksmai nebeturi galios. Nors teismas sprendime nurodo, kad nebuvo pateikti įrodymai apie iki 2005 m. spalio 4 d. ieškovo atliktus konkliudentinius veiksmus, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad atsakovai atsisako įforminti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau vėliau pažymi, kad atsakovai ieškovo kvietimu du kartus neatvyko pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, vieną kartą raštu išreiškė valią nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas neįvertino fakto, kad, nutraukus bylą dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį, šalys nebegali būti grąžintos į teisinę padėtį, buvusią iki bylos nutraukimo, kai ieškovas turėjo reikalavimo teisę į 500 000 Lt netesybų už vengimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrintą ginčo žemės sklypo areštu (CPK 294 str. 2 d.).
3. Teismas neteisingai išaiškino taikos sutartį ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, tad pažeidė CPK 263 straipsnį ir LAT Senato nutarimo 2 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos dėl preliminariųjų sutarčių.
Teismo išvada, kad taikos sutartimi šalys patikslino preliminariojoje sutartyje numatytas sąlygas, yra nepagrįsta bylos aplinkybėmis ir neteisinga. Nurodo, kad 2005 m. rugsėjo 9 d. taikos sutartis yra nauja sutartis, o ne sutartis dėl 2004 m. rugsėjo 9 d. preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo. Šalių santykiai pagal preliminariąją sutartį pasibaigė 2005 m. rugsėjo 9 d. šalims sudarius taikos sutartį ir Šiaulių apygardos teismui 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutraukus bylą dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį. Be to, taikos sutartyje šalys sutarė dėl naujų ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sąlygų, kurios iš esmės skiriasi nuo preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų. Taikos sutartis yra mišri sutartis, joje yra ne tik organizacinio pobūdžio sąlygos, bet ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Civilinio kodekso 6.309 straipsnio antrosios dalies prasme turtinės teisės atsisakymas įsipareigojusio parduoti daiktą asmens naudai taip pat turėtų būti pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu. Atsisakydamas reikalavimo teisės į netesybas ir nuostolius pagal taikos sutarties 6 punktą ir sutikdamas padidinti preliminariojoje sutartyje sutartą kainą 200 000 Lt suma, ieškovas iš esmės faktiškai sumokėjo minėta turtine teise už galimybę įsigyti žemės sklypą taikos sutartyje nurodyta kaina. Taikos sutarties pagrindu atsiradusi prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (CK 6.983 str. 2 d.) ir todėl abi šalys privalo visiškai įvykdyti visas iš taikos sutarties kylančias prievoles. Nurodo, kad šalių 2005 m. rugsėjo 9 d. pasirašyta taikos sutartimi prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str. 1 d.). Šalis, įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį dalį, būtų priversta teismine tvarka reikalauti taikos sutartį pažeidžiantį kontrahentą tinkamai vykdyti taikos sutartį. Kadangi atsakovai yra įsipareigoję parduoti ginčo žemės sklypą ieškovui ir gavę avansą, ieškovas į notaro depozitinę sąskaitą pervedė visą taikos sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atsisako įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine forma, teismas turi patvirtinti pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą CK 6.309 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovų V. T. ir B. T. atstovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinys bei priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: patenkinti atsakovų priešieškinį ir nustatyti, kad atsakovų V. T. ir B. T. prievolė sudaryti žemės sklypo, esančio Tilžės g. 5, Šiauliuose, pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu UAB „Lidl“ pasibaigė 2005 m. spalio 4 dieną. Taip pat prašo priteisti atsakovams iš ieškovo 8 543,20 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, 54,74 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, bei už apeliacinį skundą sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tačiau be pagrindo atmetė atsakovų priešieškinį dėl pripažinimo prievolės sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigusia. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nurodęs, kad nuostata, jeigu pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta per šį terminą, prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigia, yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme (CK 6.165 str. 5 d.), padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas nustatyti, jog jų prievolė pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2005 m. spalio 4 d., neturi prasmės ir yra atmestinas. Teigia, kad teismas padarė ydingą išvadą, jog įstatymu pagrįstas reikalavimas neturi prasmės. Atsakovai taikos sutartį laikė preliminaria sutartimi. Jie pareiškė priešieškinį vadovaudamiesi CPK 143 straipsnio antrosios dalies antruoju punktu, nes, teismui patenkinus priešieškinį, būtų visiškai negalima tenkinti ieškovo pareikšto ieškinio dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo.
2. Esant nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įrašams apie taikos sutartį bei preliminarią sutartį, notarai atsisako patvirtinti sandorius dėl sklypo perleidimo. Tam, kad būtų išregistruota žyma apie sudarytą preliminarią sutartį, VĮ „Registrų centras“ reikalauja pateikti prašymą, pasirašytą abiejų preliminarios sutarties šalių ar preliminarios sutarties pasibaigimą patvirtinantį teismo sprendimą.
3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti. Pagal CPK 93 straipsnio pirmąją dalį bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas. Neabejotina, kad 2006 m. vasario 1 d. sprendimas iš esmės yra priimtas atsakovų naudai, todėl jiems turėjo būti priteistos iš ieškovo jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovo UAB „Lidl“ atstovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovų V. T. ir B. T. priešieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, palikti nepakeistą bei priteisti ieškovui iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepime nurodo, kad priešieškinyje atsakovai nenurodė savo materialinio teisinio reikalavimo, todėl atsakovų pateiktame procesiniame dokumente nėra priešieškinio. Dėl to, kad VĮ „Registrų centras“, notarai ar kiti tretieji asmenys atsakovų atžvilgiu neatliko tam tikrų veiksmų, ieškovui UAB „Lidl“ negali būti pareiškiamas priešieškinys. Teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio nustatytas taisykles.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovų V. T. ir B. T. atstovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime nurodo, kad šalys taikos sutartyje sutarė dėl momento, kada turi baigtis preliminari sutartis (taikos sutarties 2 p. iv, i, 5 p., 6 p., 8 p.). Sklypo detalusis planas pagal preliminariojoje sutartyje nustatytus reikalavimus nėra patvirtintas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartimi kitoje byloje teismas pripažino, kad ginčo šalis siejęs teisinis santykis yra pasibaigęs. Šalys niekada nesitarė, kad ieškovas atsisakys savo reikalavimų pagal preliminariąją sutartį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o tik atsiims savo reikalavimą. Nėra pagrindo taikyti taikos sutarties 6 punktą, kadangi nėra sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas nėra atsisakęs savo reikalavimo į nuostolių atlyginimą, ką pažymėjo ir teismas sprendime. Aplinkybė, kad ieškovas, atisakydamas reikalavimo teisės mainais į atsakovų įsipareigojimą parduoti žemės sklypą taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, tokiu būdu atliko mokėjimą atsakovams už ginčo žemės sklypą, nesudaro ieškovo ieškinio pagrindo. Ieškovo abejonės, kokia kaina – 3051760 Lt ar 3236211,20 Lt – buvo sudaryta sutartis, bei jo teiginys, kad teisės į netesybas ir nuostolius atsisakymas laikytinas avansu už sklypą, tik patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti CK 1.67 straipsnio antrąją dalį, nes atsakovai neinicijavo turto arešto išregistravimo, o neatvykimas pasirašyti pagrindinę sutartį nėra laikoma imperatyvios teisės normos pažeidimu. Taikos sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip suteikęs naudą tik atsakovams. Sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas teismine tvarka pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taikos sutartis savo esme yra preliminari sutartis, pagal kurią šalys sutarė ateityje sudaryti sutartį. Nei pagal vieną sutartį mokėjimai nebuvo atlikti. Kadangi areštas buvo išregistruotas 2005 m. rugsėjo 27 d., nėra jokio pagrindo vykdyti taikos sutarties 4 ir 5 punktus. Ieškovo atliktas mokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą negali būti laikomas sklypo kainos sumokėjimu atsakovams, nes taikos sutarties 4 punktas numato, kad pinigai bus pervesti atsakovui tik tada, kai bus sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Ginčo žemės sklypas jokia forma nebuvo ir nėra perduotas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio pirmąją dalį preliminariąja sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą sutartį. Preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
Taigi nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą šalys nesudaro pagrindinės sutarties, šiam terminui pasibaigus jų prievolė sudaryti pagrindinę sutartį išnyksta. Tačiau tuo atveju, kai viena iš šalių nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kita šalis turi teisę reikalauti atlyginti dėl to jai atsiradusius, nuostolius.
Šioje byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad 2004 m. rugsėjo 9 d. sudaryta preliminariąja sutartimi ieškovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Lidl“ (iš vienos pusės) bei atsakovai B. T. ir V. T. (iš kitos pusės) susitarė, jog, atsiradus šios sutarties 3.1 punkte nurodytoms sąlygoms, šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais sudarys pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pirktų, o atsakovai parduotų jiems priklausantį žemės sklypą. Preliminariosios sutarties 3.1 punktu šalys nustatė, kad jų pareiga sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį atsiranda, atsiradus šiame punkte nurodytoms išankstinėms sąlygoms, viena iš kurių yra žemės sklypo detaliojo plano suderinimas ir patvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka (sutarties 3.1.1 p.). Sutarties 3.2 punktu šalys įsipareigojo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip per 20 dienų nuo išankstinių sąlygų atsiradimo. Taigi sutarties 3.1 ir 3.2 punktais buvo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai (pirkimo-pardavimo sutarčiai) sudaryti - 20 dienų - bei apibrėžta šio termino eigos pradžia, kuri susieta su tam tikrų įvykių (išankstinių sąlygų) atsiradimu (CK 1.117 str. 2 d.). Byloje taip pat yra nustatyta ir neginčijama, jog viena iš išankstinių sąlygų pareigai sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį atsirasti nebuvo įvykdyta: nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas žemės sklypo, kuris turėjo būti pirkimo – pardavimo sutarties objektu, detalusis planas (sutarties 3.1.1 p.). Todėl pareiga šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminu sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį šalims neatsirado.
Byloje taip pat yra nustatyta, kad, nesudariusios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, šios bylos šalys 2005 m. rugsėjo 9 d. sudarė kitą sutartį, kurią pavadino taikos sutartimi (b.l. 36). Iš šios sutarties turinio, jos sąlygų matyti, kad šia sutartimi šalys iš naujo susitarė sudaryti to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 1 p.), o šios sutarties antruoju punktu aptarė pagrindines būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas - žemės sklypo kainą, jo perdavimo nuosavybėn terminą, o taip pat nustatė terminą pagrindinei (pirkimo-pardavimo) sutarčiai sudaryti (5 darbo dienos) bei apibrėžė šio termino eigos pradžią (nuo sklypo arešto išregistravimo iš viešojo registro). Ši sutartis savo esme - turiniu, sąlygomis bei forma - atitinka CK 6.165 straipsnyje nurodytus preliminariosios sutarties požymius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas minėtą sutartį, kurią šalys pavadino taikos sutartimi, pagrįstai vertino kaip preliminarią sutartį – anksčiau šalių pasirašytos preliminarios sutarties tęsinį, įvardintą kitu pavadinimu ir šios sutarties aiškinimui, šalių veiksmų, atliktų vykdant šią sutartį, teisiniam vertinimui bei tokių veiksmų teisinėms pasekmėms pagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariosios sutarties sudarymą, vykdymą bei jos neįvykdymo teisines pasekmes, nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančių faktinių duomenų pagrindu pagrįstai nustatė aplinkybę, kad areštas ginčo sklypui iš viešojo registro buvo išregistruotas 2005 m. rugsėjo 27 d. Tai patvirtina byloje esantis paties ieškovo pranešimas, kuriame, be kita ko, taip pat nurodyta, kad, išregistravus areštą, jokių kliūčių įforminti pirkimo-pardavimo sutartį neliko (b.l. 51). Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad, išregistravus žemės sklypo areštą, šalys pirkimo-pardavimo sutartį turėjo sudaryti per taikos sutarties antrajame punkte numatytą penkių darbo dienų terminą, kuris prasidėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. ir baigėsi 2005 m. spalio 4 d. bei kad jokie po šio termino pabaigos ieškovo atlikti veiksmai nebeturi galios, t.y. faktas, kad ieškovas 2005 m. lapkričio 2 d. pervedė į notaro depozitinę sąskaitą taikos sutartyje numatytą reikalaujamo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorio sumą, nesuteikia jam teisės reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pagal jau minėtą CK 6.165 straipsnio penktosios dalies nuostatą, per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Šiuo atveju ieškovui išliko teisė reikalauti iš atsakovų, vengusių arba atsisakiusių sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginti jam dėl to atsiradusius nuostolius, jeigu atsisakymas buvo nepagrįstas (CK 6.165 str. 4 d.). Faktas, kad, nutraukus civilinę bylą dėl netesybų, kurios teismo įsakymu buvo priteistos 2004 m. rugsėjo 9 d. preliminarios sutarties pagrindu, ieškovas nebeturi teisės reikšti ieškinio dėl netesybų minėtos sutarties 5.1 punkto pagrindu (CPK 294 str. 2 d.), ieškovui neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo CK 6.165 straipsnio ketvirtosios dalies pagrindu.
Ieškovo atsisakymo nuo reikalavimo teisės į netesybas ir nuostolius, numatytus preliminarioje sutartyje, faktas negali būti vertinamas kaip mokėjimas atsakovams už ginčo žemės sklypą pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir negali būti pagrindu reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą pagal CK 6.309 straipsnio trečiąją dalį. Kaip jau minėta, 2005 m. rugsėjo 9 d. sudaryta taikos sutartimi šalys aptarė pagrindines būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, tame tarpe ir žemės sklypo kainą. Tik šios sutartos kainos ar jos dalies sumokėjimas atsakovams nustatytu terminu pagrindinei (pirkimo-pardavimo) sutarčiai sudaryti gali būti vertinamas kaip pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiems asmenims ir tik toks faktas galėtų būti pagrindu reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tuo tarpu nei taikos sutartimi, nei kokiu nors kitu šalių susitarimu nėra nustatyta, kad atsisakymas nuostolių, nurodytų preliminarioje sutartyje, yra dalinis kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį mokėjimas, o taikos sutarties šeštojo punkto nuostata, pagal kurią ieškovas atsisakė teisės reikalauti iš ieškovų nuostolių atlyginimo tuo atveju, jeigu bus sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad taikos sutartis savo esme yra šalių 2004 m. rugsėjo 9 d. pasirašytos preliminariosios sutarties tęsinys ir kai kurių pastarosios sutarties sąlygų tikslinimas. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas šioje byloje ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, nenurodė aplinkybės, jog reikalavimo teisės į netesybas ir nuostolius atsisakymas yra dalinis mokėjimas pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tokią aplinkybę ieškovas nurodė tik savo apeliaciniame skunde, tuo faktiškai papildydamas savo ieškinio pagrindą, kas apeliacinės instancijos teisme nėra leidžiama (CPK 141, 312 str.).
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių sudarytų sutarčių sąlygas, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė faktiniais bylos duomenimis pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ieškovo ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo atmetė pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ir priešieškinį, kuriuo atsakovai prašė nustatyti, kad atsakovų prievolė sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu baigėsi 2005 m. spalio 4 d. Savarankišku ieškinio ar priešieškinio dalyku gali būti materialinis-teisinis reikalavimas, kurio patenkinimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes. Materialiniu teisiniu reikalavimu gali būti ir reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bet tik tuo atveju, kai jis sukuria savarankiškas teisines pasekmes bei kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių įrodymų (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Tuo tarpu atsakovai savo priešieškiniu prašo nustatyti faktą, kuris iš esmės sudaro faktinę aplinkybę, kurią nustatęs, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį. Taigi jokių savarankiškų teisinių pasekmių tokio fakto nustatymas nesukeltų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovų reikalavimas neturi prasmės ir pagrįstai šį reikalavimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas šalių turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti pagrįstai paliko šalims, nes atmetus tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį, negalima teigti, kad sprendimas priimtas vienos iš šalių naudai (CPK 98 str. 1 d.).
Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lidl“ 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.