Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-11 · Administracinė byla Nr. AS-525-573-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
AS-525-573-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
R. T., R. S., R. Č.
Administracinė byla Nr. AS525 – 573/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. T., R. S., R. Č. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. T., R. S., R. Č. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas R. Č. pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių, vykdant Sprendimą, į mokyklos patalpas Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būtų perkeliami Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokiniai.

Nurodė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta reorganizuoti Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą, padalijant ją į dvi įstaigas: Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą (Kalvarijų g. 87) ir Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą (Kazliškių g. 4). Mokyklos patalpos Kalvarijų g. 87, Vilniuje, neatitinka higienos normų ir saugos bei sveikatos reikalavimų. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, vaikai ne tik bus perkeliami į reikalavimų neatitinkančias patalpas, bet ir susiklostys nauji didelės apimties teisiniai santykiai – bus suformuotas naujas abiejų mokyklų personalas, mokiniams bus sudaryti atitinkami pamokų tvarkaraščiai skirtingose mokyklose. Tokių santykių susiformavimas, patenkinus pareiškėjų skundą, iš esmės žymiai apsunkintų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios teisinės padėties atkūrimą. Be to, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, susipažinusi su UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ parengta sąmata dėl mokyklos Kalvarijų g. 87 remonto, negalėjo patvirtinti, kad, atlikus planuojamus remonto darbus, mokykla atitiks higienos, saugos ir sveikatos reikalavimus bei bus saugi mokinių perkėlimui. Sprendimo dalies vykdymo dėl mokinių perkėlimo nesustabdymas sukels daug didesnes neigiamas pasekmes, nei sustabdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir Sprendimo galiojimą sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnį, į tai, kad pareiškėjų ginčijamo akto turinys bei šiuo aktu nustatytas reorganizavimo terminas patvirtina aplinkybę, jog, nesustabdžius akto galiojimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai toliau tęsiant Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės reorganizavimą, palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų, padarė išvadą, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkintinas.

II.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo R. Č. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS5-155/2005, AS16-528/2007, AS6-496/2006, AS15-622/2006), pabrėžia, jog teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi pareigą priimti motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kurioje būtų ne tik nustatytas faktinis pagrindas, bet ir tokių priemonių įtaka kitiems asmenims. Pažymi, kad teismas nemotyvavo ir nepagrindė savo sprendimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepagrindė, kaip faktiškai pasireikš pareiškėjams palankaus sprendimo vykdymo negalimumas ar žymus pasunkėjimas.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino aplinkybių, jog Sprendimas didžiąja dalimi jau yra įvykdytas – Juridinių asmenų registre 2009 m. liepos 24 d. įregistruoti du savarankiški juridiniai asmenys. Taip pat nevertinta ta aplinkybė, jog kartu su Sprendimu buvo patvirtinti dviejų mokyklų nuostatai, remiantis kuriais, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, susidaro tokia situacija, kai 1 – 8 klasių mokiniai, kurie pagal sąrašus nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo lankyti Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą, lieka be pasirinktos ugdymo įstaigos, nes Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla pagal nuostatus negali teikti pradinio ir pagrindinio išsilavinimo. Tokiu būdu neužtikrinamas ugdymo proceso tęstinumas ir įgyvendinama teisė į mokslą, o tai nėra nei proporcinga, nei adekvatu siekiamam tikslui.

3. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad bus suformuotas naujas abiejų mokyklų personalas, mokiniams bus sudaryti atitinkami pamokų tvarkaraščiai, negalima spręsti, kad, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas. Prašymas pagrįstas bendro pobūdžio teiginiais, kurie negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius jo prašomų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Argumentai dėl papildomų išteklių poreikio, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir patenkinus pareiškėjų skundą, taip pat negali būti vertinamas kaip priežastis taikyti minėtas priemones.

4. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, turėtų būti vertinama, ar jos proporcingos siekiamam tikslui, ar jų taikymas neprieštaraus viešajam interesui. Taip pat pažymi, jog pareiškėjas gina išimtinai asmeninio pobūdžio interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Teismo nutartis, kuria pritaikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti motyvuota, turi būti pagrįstai nurodoma, kaip, nepritaikius minėtų priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tik nurodė aplinkybes, susijusias su faktine bylos situacija, tačiau aiškiai ir motyvuotai nepagrindė, kodėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas nagrinėjamu atveju. Konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl ji naikintina jau vien minėtu pagrindu.

Taip pat pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinama ne tik grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų atkūrimui. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus, negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Remiantis administracinių teismų praktika, turi būti sprendžiama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (bylos Nr. AS5-375/2005, AS15-183/2006).

Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamu Sprendimu suteikiamas teises ir pareigas, jo vykdymo pasekmes, tai, jog Sprendimas iš dalies yra įgyvendintas, Sprendimą skundžia tik keli iš reorganizuotoje ugdymo įstaigoje besimokančių vaikų tėvų, darytina išvada, jog Sprendimo vykdymo sustabdymas galimai gali būti vertinamas kaip neproporcinga priemonė, neužtikrinanti proceso šalių interesų bei viešųjų interesų pusiausvyros. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo proporcingumo nevertino, todėl priimta nutartis vertintina kaip nepagrįsta.

Be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas jau yra iš dalies įgyvendintas, todėl Sprendimo vykdymo sustabdymas negali būti vertinamas ne tik kaip proporcinga priemonė, bet ir kaip priemonė, kuri leistų užtikrinti tinkamą pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nevertino visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant motyvuotą prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo R. Č. prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius