- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-30
- Bylos Nr.
- A-756-1291-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01093-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Veslava Ruskan, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. prašymą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–10), prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) viršininko 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 40-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. Č.“.
Paaiškino, kad yra Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistė. 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-104 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) teigiama, jog pareiškėja įvykdė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad 2012 m. liepos 3 d. pagal 22.29 val. gautą Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą, nuvykusi į vietą (adresu: (duomenys neskelbtini)) bei nustačiusi administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, požymius (t. y., kad namo kieme stovinčiame automobilyje AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) garsiai grojo muzika), pristatė į policijos įstaigą P. P., kurį, nustačiusi jo girtumo laipsnį bei paėmusi paaiškinimą, išleido. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog šiais veiksmais R. Č. pažeidė ATPK 263 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6.4, 30.1 ir 36.3.2 punktų reikalavimus, taip pat Šiaulių apskrities VPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 40-V-394 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.12 punkto reikalavimus. Remiantis šia Tarnybinio patikrinimo išvada, 2012 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. Č.“, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėja nesutiko, nes tarnybinė nuobauda paskirta remiantis neišsamia ir neobjektyvia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nėra pagrįstai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties jos veikloje buvimo faktas. Tam, kad būtų konstatuotas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas, būtina nustatyti konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo faktą bei pareigūno kaltę. Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos įvykdytas tarnybinis nusižengimas apibrėžtas nekonkrečiai ir dviprasmiškai, todėl ir kaltinimo, nuo kurio pareiškėja galėtų gintis, ribos išvadoje nebuvo pakankamai aiškiai bei konkrečiai apibrėžtos. Iš išvadoje pateiktų teiginių nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė tariamai įvykdytas tarnybinis nusižengimas – neteisėtu P. P. pristatymu į policijos komisariatą ar administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aplinkybė, kad pristatymo į policijos komisariatą metu P. P. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vertinta kaip įrodanti, jog nurodyto asmens pristatymas į policijos komisariatą buvo nepagrįstas. Tačiau P. P. į policijos komisariatą buvo pristatytas ne ATPK 263 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, o vyko savo noru (įvykio vietoje vyko vakarėlis, buvo susirinkusi 3–4 jaunuolių grupė, kurie garsiai piktinosi pareigūnų atvykimu ir apie įvykį pranešusiais kaimynais, todėl siekiant išvengti galimos konfliktinės situacijos ir ramesnėje aplinkoje išsiaiškinti visas su gautu iškvietimu susijusias aplinkybes, P. P. buvo pasiūlyta nuvykti į netoliese (apie 1 km atstumu) esančio policijos komisariato patalpas, P. P. su šiuo pasiūlymu sutiko). Vertinant pareiškėjos veiksmų teisėtumą, dėl šių aplinkybių pats P. P. nebuvo apklaustas. Dėl Instrukcijos 6.4 punkto (numatančio tai, kad viena iš Operatyvaus valdymo padalinio funkcijų yra užtikrinti sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis) pažeidimo, pareiškėja nurodė, jog šie reikalavimai jai neturėjo būti taikomi. P. P. ji nelaikė asmeniu, pristatytu į policijos komisariatą. Be to, iš Tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kokių būtent veiksmų, dirbdama su P. P., pareiškėja neatliko. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgta į jos paaiškinime išdėstytas aplinkybes dėl veiksnių, trukdžiusių darbą su P. P. (dėl P. P. motinos R. P. veiksmų policijos komisariate kilo konfliktinė situacija). Pareiškėjos manymu, netgi tokioje situacijoje ji atliko visus būtinus veiksmus: nustatė P. P. neblaivumo laipsnį ir paėmė paaiškinimą dėl garsiai leidžiamos muzikos. Instrukcijos 30.1 punkto (nustatančio, jog budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu, privalo išsiaiškinti pristatymo pagrindą, priežastį, motyvus ir teisėtumą, taip pat duomenis apie nukentėjusius asmenis ir liudininkus, galinčius patvirtinti teisės pažeidimo ar įvykio aplinkybes) pažeidimas taip pat konstatuotas nepagrįstai, nes, kaip minėta, P. P. nebuvo laikomas į komisariatą pristatytu asmeniu. Pareiškėja į komisariatą atvyko kartu su P. P., todėl jo atvykimo priežastys jai buvo žinomos, o su jo atvykimu į komisariatą susijusias aplinkybes nustatė paėmusi raštiškus šio asmens bei liudytojo Š. P. paaiškinimus. Dėl Instrukcijos 36.3.2 punkto, nustatančio, jog pareigūnas turi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėja pažymėjo, jog pagal Instrukcijos 36.2.1 punktą, pareigūnas turi pareigą išsiaiškinti, ar yra pagrindas administracinei teisenai pradėti. Būtent toks ir buvo pokalbio su P. P. bei jo raštiško paaiškinimo paėmimo tikslas. Atsižvelgiant į tai, kad P. P. savo paaiškinime nurodė, jog policiją kvietę kaimynai yra priešiškai nusiteikę jo šeimos atžvilgiu (šią aplinkybę R. Č., kaip Joniškio rajono policijos komisariate dirbanti pareigūnė taip pat žinojo), o atvykus į įvykio vietą apie įvykį pranešusios I. S. namuose rasti nepavyko, pareiškėjai kilo abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas administracinei teisenai P. P. atžvilgiu pradėti, todėl įvykio vietoje ji administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė, o medžiagą išsamesniam tyrimui perdavė apylinkės inspektoriui. R. Č. manymu, jos veiksmuose nėra kaltės, nes administracinio teisės pažeidimo protokolo P. P. ji nesurašė pagrįstai. Be to, skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, jog tariamo nusižengimo padarymo metu, ji šiose pareigose dirbo tik vieną mėnesį, jokie mokymai ar kursai, kuriuose pareiškėja būtų supažindinta su administracinių teisės pažeidimų įforminimu ir teisena, nebuvo rengti.