- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 1-706-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65434-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
- Kaltinamasis
- B. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, turinti neįgalumą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji B. T. 2017 m. gruodžio 15 d., laikotarpiu nuo 13.00 iki 15.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., D. A. M. priklausančiame bute, iš spintoje buvusios striukės vidinės kišenės pagrobė V. Ž. priklausančius pinigus – 750 eurų.
Kaltinamoji B. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad D. M. prižiūrėjo nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. D. M. nevaikščiojo, važinėjo su invalido vežimėliu. Su D. M. santykiai buvo geri. Buvo pasamdyta V. Ž., kuri yra gera moteris, jai jokio pykčio neturi. 2017 m. gruodžio 15 d. pas D. M. buvau atėjusi ryte nuo 8 val. ir po to po pietų apie 13 val. Po pietų atėjusi pas D. M. apie 13 val. susitvarkė ir tada D. M. paprašė išplauti galvą. Nuvežė močiutę su vežimėliu į vonią. D. M. pati atidarė spintos duris ir paprašė išimti rankšluostį. Spintoje rūbų nematė, tik rankšluosčius. D. M. apiprausė, išplovė galvą ir dar įstūmė su vežimėliu į tualetą. Tada pažiūrėjo televizorių ir išėjo namo. D. M. vieną buvo palikusi tik, kai ši buvo tualete. Daugiau į butą niekas nebuvo atėjęs. Paskui užrakino buto duris ir nuėjo aplankyti savo tetos, kuri labai sirgo, gulėjo. Būnant pas tetą paskambino kaimynė V. Ž., tačiau negalėjo ja kalbėti, kadangi teta labai šaukė. Paskui kaimynė vėl paskambino ir prašė susitikti. V. Ž. nesakė, dėl ko nori susitikti, tik sakė, kad nori pasikalbėti. Nuėjo pas D. M. į butą susitikti su V. Ž.. Ten pamatė, kad yra policija ir labai išsigando. Išsigando, nes toks pirmas kartas buvo. Gyvenime su policija nėra turėjusi reikalų. Bute kalba ėjo apie pinigus, kuriuos V. Ž. atnešė ir padėjo į spintą pas D. M.. Spinta stovi koridoriuje, prieškambaryje, priešais kambario duris. Butas vieno kambario. Pirmiausia buvo apklausta D. M., o paskui ji (B. T.). Pareigūnai klausė apie pinigus. Pasakė, kad pinigų neėmė. Kai buvo apklausiama policijos pareigūnų, niekas nerėkė ir jokio spaudimo nedarė. Tik pačiai šokas buvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausoje policijoje. Policijoje buvo viena. Apklausinėjo E. K.. Buvo dar keturi policininkai, kurie sakė prisipažinti, nes pasodins į daboklę. Išsigando ir prisipažino. Dėl tokio spaudimo niekur nesikreipė. Kitą kartą apklausinėjo tik E. K.. Nežino, kodėl kilo sąmyšis dėl 700 eurų. Galvoja, kad norėjo, jog ji išeitų iš buto ir nebedirbtų Šiuo metu taip pat prižiūri moterį. Dirba nelegaliai ir Darbo biržos apie šį darbą nėra informavusi. Nežinojo, kad reikia informuoti.
Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad turėjo nevaikštančią seserį D. M., prižiūrėti buvo pasamdyta B. T.. Sesuo buvo pilno proto, tik negalėjo vaikščioti. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12.00 val., buvo užėjusi pas savo seserį D. M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Sesuo savo piniginėje laikydavo kažkiek grynų pinigų. Tą dieną sesuo paprašė duoti 50 eurų. Turėjo pasiimti anūką, todėl skubėdama iš palto, kabėjusio koridoriuje esančioje keturių durų spintoje, paėmė 50 eurų ir juos padavė seseriai. Sesuo, gulėdama savo lovoje, tą spintą galėjo tiesiai matyti. Pinigai buvo palto vidinėje kišenėje. Buvo 800 eurų. Išėmus 50 eurų liko 2 banknotai po 100 eurų, o kiti buvo po 50 eurų, iš viso 750 eurų. Kadangi skubėjo, padėjusi pinigus atgal, neužtraukė kišenės užtrauktuko. Tą pačią dieną, vakare, vėl užėjo pas D. M.. Norėjo pasiimti sau pinigų sau, bet atidariusi spintos duris pamatė, kad pinigų palto kišenėje nėra. Iš pradžių galvojo, kad pinigai iškrito juos dedant, bet nerado jų niekur spintoje. Pradėjo galvoti kas dar tą dieną buvo atėjęs ir suprato, kad buvo tik B. T.. Įvykio dieną pas seserį daugiau niekas, išskyrus ją (V. Ž.) ir B. T., atėjęs nebuvo. B. T. pas D. M. buvo atėjusi iš ryto, o paskui vėl atėjo apie 13 val. ir išėjo apie 15 val. 12 val. pinigai dar buvo, o 20 val. jų neberado. Tada pirmiausia paskambino sesers sūnui Ž. M. ir marčiai D. M., pasakė kas atsitiko ir pakvietė juos ateiti, kadangi gyvena šalia. Galvojo, kad pirmiausia reikia pasikalbėti su pačia B. T.. Paskambinusi B. T. pasakė, kad nori pasikalbėti. B. T. pasakė, kad negali, kad yra pas tetą, net neklausė, apie ką nori pasikalbėti. Pasakė B. T., kad nors išeitų į lauką, bet ši pasakė „ne“ ir išjungė telefoną. Vėl bandė skambinti, bet iš pradžių B. T. neatsiliepė, o kai atsiliepė, vėl sakė, kad gali ateiti tik kitą dieną iš ryto, o tą dieną susitikti tikrai negali. Tada B. T. pasakė, kad kvies policiją, o B. T. pasakė „tai gal aš ką nors pavogiau, kad policiją kviesit?“. Prieš tai B. T. tikrai neminėjo dėl ko nori pasikalbėti ir pinigų neminėjo. Prašė B. T. tik susitikti ir pakalbėti akis į akį. B. T. į D. M. butą atėjo tik po to, kai jai paskambino policijos pareigūnas. Tada buvo apklaustos ir sesuo, ir B. T.. Atsimena, kad B. T. sakė, jog nebuvo atidariusi jokios spintos ir jokių pinigų nematė, nors niekas nesakė, kad pinigai dingo iš spintos. Sesuo sakė, kad prašė B. T. iš spintos paduoti rankšluostį, kai vonioje išsiplovė galvą. Tikriausiai B. T. atidarė ne tas spintos duris, nes jų yra keturios, ir pamatė pinigus neužsegtoje palto kišenėje. Iki šiol pinigai nėra grąžinti. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį.
Liudytoja D. M. parodė, kad įvykis buvo 2017 m. gruodžio mėnesį. Pati kiekvieną vakarą eidavo pas vyro mamą D. M., bet tą vakarą nėjo, nes negalėjo. Jau visai vakare paskambino V. Ž. ir pasakė, kad dingo pinigai. Kad tie pinigai buvo laikomi pas anytą, iki to įvykio nežinojo. Tada su vyru nuvažiavo pas V. Ž. į (duomenys neskelbtini) gatvę ir bandė skambinti B. T.. B. T. iš pradžių pakėlė ragelį, bet ateiti pasikalbėti atsisakė, sakė, kad yra pas tetą ir negali išeiti net trumpam. V. Ž. B. T. nesakė apie ką nori pasikalbėti, bet B. T. lyg ir pasakė, kad nieko neėmė. Antrą kartą, kai paskambino B. T., ši nebekėlė ragelio. Tada iškvietė policiją ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę pas D. M., o iš ten B. T. jau skambino policininkai. Tada kartu su vyru nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę atsivežti B. T., kuri prisiekinėjo, kad neėmė tų pinigų, bet įstrigo B. T. žodžiai „aš atidirbsiu. Pinigų neėmiau, bet atidirbsiu“. Ir dar B. T. pasakė, kad nelietė tos spintos, nors spintos pokalbio metu niekas neminėjo. Raktus nuo D. M. buto turėjo tik jie su vyru, V. Ž. ir B. T., daugiau niekas į tą butą neateidavo.
Liudytojas V. S. parodė, kad apie įvykį atsimena tiek, kad 2017 m. gruodžio mėnesį buvo iškvietimas į butą (duomenys neskelbtini) gatvę dėl pinigų vagystės. Kai su kolege atvyko į įvykio vietą, ten buvo nukentėjusioji, liudytoja ir buvo moteris su negalia. Nukentėjusioji paaiškino, kad po slaugės apsilankymo pasigedo 700 ar 800 eurų, kurie buvo padėti koridoriuje esančioje spintoje, striukės kišenėje. Nutarė išsikviesti kaltinamąją dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Kaltinamąją atvežė nukentėjusiosios giminaitis. Kaltinamoji kategoriškai savo kaltę neigė, nors jokių įsilaužimo žymių nesimatė, butas antrame aukšte. Kai nukentėjusioji, atrodo, paklausė apie pinigus, kaltinamoji pasakė, kad „aš į spintą nelindau“, nors apie spintą niekas net nekalbėjo. Kaltinamoji buvo pasimetusi, nenorėjo nieko aiškinti, nors vėliau jau išvažiuojant pasakė, kad grąžins pinigus. Pasakė B. T., kad nereikia grąžinti, jeigu ne ji juos paėmė, bet kaltinamoji vis tiek sakė, kad grąžins.
Liudytoja E. K. parodė, kad praėjo pusę metų ir tikrai daug aplinkybių neatsimena, bet atsimena, kad tyrė vagystės bylą, kurioje iš nukentėjusiosios V. Ž. dingo pinigai - 750 eurų. Pinigai dingo iš vidinės striukės kišenės. Striukė kabėjo prieškambaryje, spintoje, V. Ž. sesers bute. Įtarimai buvo pareikšti B. T.. Pati atliko B. T. apklausą, bet įtarimai iš karto nebuvo pareikšti. Apklausos buvo trys. Iš pat pradžių B. T. kaip ir prisipažino, nes kai paklausė, kur padėjo pinigus, ši atsakė, kad pinigus padėjo į savo striukės kišenę, kuri kabėjo koridoriuje. Nuo pat pradžių kaltinamosios emocijos labai šokinėjo, nuo pat pirmos apklausos daug kartų pakeltu tonu sakė, kad neėmė pinigų, bet sakė „rašykit, kad paėmiau, nes bus visiems ramiau“. Protokole nėra įrašyta jos žodžių „pinigų neėmiau, bet rašykit, kad paėmiau“, nes toks pokalbis buvo dar prieš pildant procesinius dokumentus. Klausė B. T. kur pinigai, ši sakė, kad išleido ir kad pinigų neturi. Pirma apklausa buvo kaip specialaus liudytojo, paskui buvo pareikšti įtarimai, o po to B. T. telefonu pasakė, kad nori pakeisti parodymus ir trečioje apklausoje nebeprisipažino. Pirma apklausa vyko kabinete, antrame aukšte, kur dirba ir kriminalistai. Pagal reikalavimus apklausoms yra skirti atskiri kambariai, bet visi apklausų kambariai tuo metu buvo užimti, todėl apklausa buvo vykdoma kabinete, į kurį buvo užėję kriminalistai, susiję su vagysčių tyrimu, ir B. T. uždavė kelis klausimus. Kriminalistai klausimus uždavinėjo ramiai, bet klausimai B. T. buvo nepatogūs. Apklausos aplinka buvo įtempta, nes kaltinamoji buvo labai emocionali, trepsėjo, verkė, kalbėjo pakeltu tonu, vis reikėdavo raminti. Negirdėjo, kad būtų daromas spaudimas. Procesiniai dokumentai buvo pildomi dalyvaujant tik jai ir B. T..
Iš 2017 m. gruodžio 16 d. V. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2017 m. gruodžio 15 d., apie 20.30 val., atvykusi pas savo seserį D. A. M., gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., gyvenamojo buto koridoriuje esančioje spintoje, kurios viduje kabojo striukė, vidinėje neužsegtoje striukės kišenėje pasigedo 750 eurų, kupiūromis po 100 bei 50 eurų. Buto durys buvo užrakintos, duris atsirakino savo raktais, bute gyvena tik jos sesuo, kuri turi judėjimo negalią, jai yra skirtas gulėjimo režimas, pati savarankiškai judėti negali. Be jos bute dar lankosi kita pažįstama prižiūrėtoja – slaugė, kuri taip pat turi raktus. Pinigus paskutinį kartą matė 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12.00 val. (b. l. 5).
Iš 2017 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)g. Buto durys šarvuotos, be pažeidimų. Atidarius buto duris patenkama į vieno kambario butą su virtuve. Buto prieškambario dešinėje pusėje yra praėjimas, vedantis į gyvenamojo buto kambario patalpą (svetainę), priešais pastatyta lova. Kairėje prieškambario pusėje palei rytinę koridoriaus sieną link virtuvės patalpos matoma įrengta stumdomomis durimis iš keturių dalių drabužių spinta. Spintos durys uždarytoje padėtyje. Atidarius antrąsias nuo kairės pusės duris matomos ant kabyklos sukabintos striukės ir paltai. Striukės ir paltai yra sukabinti ant pakabų, ketvirtoji pakaba iš dešinės pusės yra su mėlynos spalvos striuke su gobtuvu, bei kailine apykakle. Striukės vidinėje pusėje, kairėje matomas vidinės kišenės skyrius, kuris yra neužsegamas, jame nieko nerasta. Buto langai, balkono durys yra uždarytoje padėtyje, laužimo žymių nerasta, bute jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato (b. l. 7-12).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu (liudytoja mirusi), teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos D. A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad liudytoja paaiškino, jog gyvena viena bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g. Turi neįgalumą dėl judėjimo negalios. Maždaug tris mėnesius ją prižiūri B. T., kurią taip pat pažįsta sesuo V. Ž.. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 8.00 val., atėjo prižiūrėtoja B. T.. B. T. pati atsirakina butą, kadangi turi buto durų raktą. Atėjusi B. T. padavė valgyti ir apie 10.00 val. išėjo. Apie 12.00 val. atėjo V. Ž., kuri į koridoriuje esančią spintą padėjo savo pinigus. Kiek žino, sesuo pinigus padėjo į savo striukės kišenę, striukė kabėjo toje spintoje. Nežino, kiek pinigų padėjo V. Ž.. Šiek tiek pabuvusi V. Ž. išėjo. Apie 14.00 val. į butą atėjo B. T., padavė valgyti, išplovė indus. Pasakė, kad norėtų išsiplauti galvą. B. T. į vonią vežė ją (liudytoją) vežimėliu, nebuvo sustojusios prie spintos ir nerodė B. T., kokį rankšluostį paduoti. Vonioje pati pradėjo praustis, o B. T. išėjo iš vonios. Po kelių minučių pašaukė B. T. ir paprašė, kad eidama paimtų iš spintos rankšluostį. B. T. pasakė: „tuoj, palauk, pamečiau šlepetę“, tuo metu girdėjo, kad B. T. yra koridoriuje. Tuo metu kai ieškojo rankšluosčio, B. T. galėjo pastebėti striukės kišenėje esančius pinigus, kuriuos ten padėjo V. Ž.. Po kelių minučių B. T. atėjo į vonią ir išplovė galvą, po to nuvežė į kambarį ir išėjo tvarkyti vonios. B. T. vonią tvarkė ilgai, po to, abi kartu žiūrėjo filmą. B. T. išėjo iš buto nepasibaigus filmui, atsisveikino, buvo mandagi, linkėjo pasveikti. Kiek buvo valandų, nepamena. Vakare atėjo sesuo V. Ž. ir spintoje pasigedo savo pinigų, Kiek, nežino. Tą dieną daugiau jokių pašalinių asmenų bute nebuvo. Mano, kad pinigus galėjo paimti tik B. T., tačiau to nematė, pati nenukentėjo. Dėl judėjimo negalios teismo procesuose dalyvauti negalės (b. l. 25-26, 28-29).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamajai inkriminuota BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius.
Ir nors kaltinamoji B. T. neigia pavogusi nukentėjusiajai V. Ž. priklausančius pinigus, buvusius bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., drabužių spintoje kabėjusio palto vidinėje kišenėje, tačiau šie jos parodymai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybinė taktika, nes juos paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nukentėjusioji V. Ž. viso tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius bei tarpusavyje sutampančius parodymus. Nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. tvirtino, kad buto durys buvo užrakintos, jas atsirakino savo raktais. Bute gyvena tik sesuo D. A. M., kuri turi judėjimo negalią, sesei skirtas gulėjimo režimas, pati savarankiškai judėti negali. Paskutinį kartą pinigus matė 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12.00 val., tada buvo iš viso 800 eurų. Pati paėmė 50 eurų ir padavė savo sesei. Išeidama užrakino buto duris. Po jos į sesės namus atėjo kita moteris – prižiūrėtoja, vardu B. T., kuri taip pat turi buto raktus. Pasak D. A. M., B. T. atėjo apie 13.00 val. ir prabuvo iki 15.00 val. B. T. sesei padėjo vonioje išsiplauti galvą, išplovė grindis ir po to išėjo. Išeidama užrakino duris. Daugiau sesės namuose jokie kiti pašaliniai asmenys atėję nebuvo. Sesers lova, kurioje ji guli, yra priešais įėjimą į kambarį ir spinta, kurioje buvo striukė, matosi. Todėl dėl pinigų vagystės įtaria tik B. T. (b. l. 14-16). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. Ž. nurodė analogiškas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad spintoje kabėjusio palto vidinėje kišenėje pinigai buvo laikomi maždaug kelis mėnesius. Pinigų suma svyravo, tai įdėdavo, tai išimdavo pinigus savo sesers išlaidoms. Apie palto vidinėje kišenėje laikomus 800 eurų sesers marti D. M., kuri taip pat lankosi sesers bute, nežinojo. Apie tai, kur yra laikomi pinigai, žinojo tik A. D. M., kuri yra protaujantis žmogus ir šito niekam nesakydavo, net savo pačios marčiai. Padavusi seseriai 50 eurų, likusius 750 eurų įdėjo atgal į palto kišenę, tačiau palto neužsegė, jis liko praviras. Spintą uždarė. Pabuvusi pas seserį trumpai, apie 15 minučių, išėjo. Prižiūrėtoja B. T., kuri buvo pasamdyta nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., prižiūrėti seserį D. A. M., netvarkė jokių finansinių reikalų, jai nebuvo duodami pinigai, kad ką nors nupirktų ir panašiai, nes tuo rūpinosi tik ji pati (V. Ž.). 2017 m. gruodžio 15 d. B. T. pas seserį atėjo apie 13.00 val. D. M. paprašė išplauti galvą. B. T. vežimėliu nuvežė seserį į vonią. Vonioje sesuo buvo palikta viena. Po to D. M. paprašė B. T. paduoti rankšluostį. B. T. nežinojo, kur yra laikomi rankšluosčiai, todėl galimai stumdė visas keturias prieškambario spintos duris, kol rado rankšluostį. Tuo metu ir galėjo pastebėti, kad palto kišenėje yra padėti pinigai. Sesuo sakė, kad B. T. išėjo apie 15.00 val. Apie 20.00 val. atvykusi aplankyti sesers nuėjo prie minėtos spintos paimti dar pinigų ir pastebėjo, kad palto kišenė tuščia. Išieškojo visą spintą, tačiau pinigų nerado. D. M. patikino, kad bute per visą dieną buvo tik B. T.. D. M. lova kambaryje yra tiesiai prieš spintą koridoriuje, kai sesuo guli, viską mato, todėl gulint niekas negalėjo atidaryti spintos durų. Vienintelis būdas tai padaryti buvo, kai sesuo buvo nuvežta į vonią ar tualetą. Iš karto įtarė B. T.. Kai paskambinusi B. T. pasakė, kad kvies policiją, B. T. paklausė „ar aš apsivogiau, ar ką?“. Policijos pareigūnams liepus ateiti į butą, B. T. atėjo ir viską neigė. Nesakė B. T. iš kur dingo pinigai, bet B. T. pati pasakė „aš nebuvau net spintos durų atidariusi“ (b. l. 17-19). Teisme nukentėjusioji visas įvykio aplinkybes nurodė taip pat. O būtent ji paaiškino, kad pinigai buvo palto vidinėje kišenėje. Buvo 800 eurų. Išėmus 50 eurų liko 2 banknotai po 100 eurų, o kiti buvo po 50 eurų, iš viso 750 eurų. Kadangi skubėjo, padėjusi pinigus atgal neužtraukė kišenės užtrauktuko. Tą pačią dieną, vakare, vėl užėjo pas D. M.. Norėjo pasiimti sau pinigų sau, bet atidariusi spintos duris pamatė, kad pinigų palto kišenėje nėra. Iš pradžių galvojo, kad pinigai iškrito juos dedant, bet jų nerado niekur spintoje. Pradėjo galvoti kas dar tą dieną buvo atėjęs ir suprato, kad buvo tik B. T.. Įvykio dieną pas seserį daugiau niekas, išskyrus ją (V. Ž.) ir B. T., atėjęs nebuvo. Galvojo, kad pirmiausia reikia pasikalbėti su pačia B. T.. Paskambinusi B. T. pasakė, kad nori pasikalbėti. B. T. pasakė, kad negali, kad yra pas tetą, net neklausė, apie ką nori pasikalbėti. Paskui B. T. neatsiliepė, o kai atsiliepė, vėl sakė, kad gali ateiti tik kitą dieną iš ryto, o tą dieną susitikti tikrai negali. Tada B. T. pasakė, kad kvies policiją, o B. T. pasakė „tai gal aš ką nors pavogiau, kad policiją kviesit?“. Prieš tai B. T. tikrai neminėjo dėl ko nori pasikalbėti ir pinigų neminėjo. Prašė B. T. tik susitikti ir pakalbėti akis į akį. B. T. į D. M. butą atėjo tik po to, kai jai paskambino policijos pareigūnas. Tada buvo apklaustos ir sesuo, ir B. T.. Atsimena, kad B. T. sakė, jog nebuvo atidariusi jokios spintos ir jokių pinigų nematė, nors niekas nesakė, kad pinigai dingo iš spintos. Sesuo sakė, kad prašė B. T. iš spintos paduoti rankšluostį, kai vonioje išsiplovė galvą. Tikriausiai B. T. atidarė ne tas spintos duris, nes jų yra keturios, ir pamatė pinigus neužsegtoje palto kišenėje. Šie nukentėjusiosios V. Ž. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, tačiau juos patvirtina ir liudytojais apklaustų D. M., V. S., D. A. M. parodymai. Liudytoja D. M. teisme paaiškino, kad visai vakare paskambino V. Ž. ir pasakė, kad dingo pinigai. Kad tie pinigai buvo laikomi pas anytą, iki to įvykio nežinojo. Raktus nuo D. M. buto turėjo tik jie su vyru, V. Ž. ir B. T.. Daugiau niekas į tą butą neateidavo. V. Ž. B. T. telefonu nesakė apie ką nori pasikalbėti, bet B. T. lyg ir pasakė, kad nieko neėmė. Atvykusi į butą B. T. prisiekinėjo, kad neėmė pinigų, bet įstrigo B. T. žodžiai „Aš atidirbsiu. Pinigų neėmiau, bet atidirbsiu“. Ir dar B. T. pasakė, kad nelietė tos spintos, nors spintos pokalbio metu niekas neminėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. taip pat paminėjo, kad B. T. sakė, jog antrą kartą V. Ž. paskambinusi B. T. pasakė, kad kvies policiją, o B. T. paklausė: „o ką aš padariau, pavogiau ką nors?“. Bute B. T. viską neigė. Įstrigo šie B. T. žodžiai: „aš nieko neėmiau, aš atidirbsiu“. Nesuprato, už ką ši turėtų atidirbti, jei nieko nepadarė (b.l. 32-33). Liudytojas V. S. teisme parodė, kad kaltinamoji kategoriškai savo kaltę neigė, nors jokių įsilaužimo žymių nesimatė, butas antrame aukšte. Kai nukentėjusioji, atrodo, paklausė apie pinigus, kaltinamoji pasakė, kad „aš į spintą nelindau“, nors apie spintą niekas net nekalbėjo. Kaltinamoji buvo pasimetusi, nenorėjo nieko aiškinti, nors vėliau jau išvažiuojant pasakė, kad grąžins pinigus. Pasakė B. T., kad nereikia grąžinti, jeigu ne ji juos paėmė, bet kaltinamoji vis tiek sakė, kad grąžins. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, kad V. Ž. sakė, jog pinigus prieš tai matė dienos metu, apie 12.00 val., kai lankėsi pas seserį namuose. Po jos apsilankymo namuose buvo tik slaugė B. T., po slaugės pasišalinimo ji atvyko pakartotinai ir striukės kišenėje pasigedo pinigų. Buto durys be laužimo pėdsakų. Nukentėjusioji nurodė, kad buto raktus turi tiek ji, tiek slaugė, kadangi sesuo turi judėjimo negalią. Dėl pinigų vagystės įtaria tik tą pačią slaugę. Taip pat nurodė, kad bandė su ja susisiekti, siūlė susitikti, tačiau B. T. susitikti atsisakė. Atvykusi į butą B. T. iš pradžių sakė, kad jokių pinigų neėmė, taip pat pasakė, kad į spintą nelindo, nors jai nebuvo paminėta iš kokios vietos dingo pinigai. B. T. kategoriškai neigė įvykdžiusi vagystę, tačiau kažkodėl sakė, kad už tą sumą gali atidirbti. B. T. elgėsi nervingai, buvo susijaudinusi, psichologinis spaudimas tiek iš nukentėjusios, tiek iš policijos pareigūnų naudotas jos atžvilgiu nebuvo (b. l. 35-36). Šiuo metu jau mirusi D. A. M., kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad B. T. pati atsirakina butą, kadangi turi buto durų raktą. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12.00 val. atėjo V. Ž., kuri į koridoriuje esančią spintą padėjo savo pinigus. Kiek žino, sesuo pinigus padėjo į savo striukės kišenę, striukė kabėjo toje spintoje. Nežino, kiek pinigų padėjo V. Ž.. Šiek tiek pabuvusi V. Ž. išėjo. Apie 14.00 val. į butą atėjo B. T., padavė valgyti, išplovė indus. Pasakė, kad norėtų išsiplauti galvą. B. T. į vonią vežė ją (liudytoją) vežimėliu. Nebuvo sustojusios prie spintos ir nerodė B. T., kokį rankšluostį paduoti. Vonioje pati pradėjo praustis, o B. T. išėjo iš vonios. Po kelių minučių pašaukė B. T. ir paprašė, kad eidama paimtų iš spintos rankšluostį. B. T. pasakė: „tuoj, palauk, pamečiau šlepetę“. Tuo metu girdėjo, kad B. T. yra koridoriuje. Kai ieškojo rankšluosčio, B. T. galėjo pastebėti striukės kišenėje esančius pinigus, kuriuos ten padėjo V. Ž.. Po kelių minučių B. T. atėjo į vonią ir išplovė galvą, po to nuvežė į kambarį ir išėjo tvarkyti vonios. B. T. vonią tvarkė ilgai, po to, abi kartu žiūrėjo filmą. B. T. išėjo iš buto nepasibaigus filmui. Vakare atėjo sesuo V. Ž. ir spintoje pasigedo savo pinigų. Tą dieną daugiau jokių pašalinių asmenų bute nebuvo. Mano, kad pinigus galėjo paimti tik B. T., tačiau to nematė, pati nenukentėjo (b. l. 25-26, 28-29). Taigi iš visų šių nukentėjusios bei liudytojų parodymų matyti, kad visi asmenys įvykio aplinkybes nurodė bei B. T. elgesį po įvykio apibūdino analogiškai. Visiškai nelogiškas yra kaltinamosios elgesys, kai ji, nežinodama, kad yra kviečiama pokalbiui dėl vagystės, nukentėjusiosios V. Ž. klausė, ar ji ką pavogė, o aiškinantis pinigų vagystės aplinkybes bute, sakė, kad į spintą nelindo, nors jai niekas nesakė, kad pinigai buvo spintoje, be to, žadėjo atidirbti. Todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamosios parodymus, o nukentėjusiosios V. Ž. bei liudytojų D. M., V. S., D. A. M. parodymais remiasi kaip tinkamais kaltinamosios kaltės įrodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai. Kaip paminėjo visi liudytojai, įvykio dieną bute buvo tik V. Ž. ir B. T., jokių kitų pašalinių asmenų į butą atėjusių nebuvo, jokių brovimosi į butą žymių nenustatyta. Iš 2017 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Buto durys šarvuotos, be pažeidimų. Buto langai, balkono durys yra uždarytoje padėtyje, laužimo žymių nerasta, bute jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nesimato (b. l. 7-12). Teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusioji V. Ž. siekia kaip nors apkalbėti kaltinamąją B. T.. Priešingai, pati kaltinamoji teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiai su D. A. M. buvo geri. Buvo pasamdyta V. Ž., kuri yra gera moteris, jai jokio pykčio neturi. Nukentėjusioji V. Ž. taip pat nurodė, kad santykiai su kaltinamąja iki įvykio buvo normalūs.
Teismo vertinimu, visuma aptartų įrodymų neabejotinai įrodo kaltinamosios tyčią veikti nusikalstamai ir jos veiksmai atitinka visus vagystės požymius. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad B. T. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios B. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusioji V. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė 750 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl pavogtų pinigų (b. l. 22). Nukentėjusiosios ieškinys pagrįstas teisme ištirtais įrodymais ir tenkintinas visiškai, nes žala padaryta tyčiniais tiesioginiais kaltinamosios veiksmais, iš kaltinamosios B. T. nukentėjusiosios V. Ž. naudai priteisiant 750 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji B. T. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji kaltės nepripažino, yra neteista (b. l. 60), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 61), nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 62-63), kaip pati nurodė, turi neįgalumą, priklausomybės ligų kabinete neregistruota (b. l. 67), yra registruota psichikos sveikatos centro apskaitoje, tačiau jai ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 70, 73). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamoji, nors ir yra neteista, tačiau nedirba, yra registruota darbo biržoje, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai B. T. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąją. Atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad neigiamai charakterizuojančių kaltinamąją duomenų byloje iš esmės nėra, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios B. T. išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
B. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. Ž. padarytą 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš B. T. nukentėjusiosios V. Ž. naudai priteisti 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš B. T. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.