Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktą, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, detalieji planai rengiami, kai formuojami žemės sklypai statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų ūkio veiklai plėtoti ar keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirties statinių statybai ar kitai veiklai plėtoti. Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, specialiuosiuose planuose. Pažymėjo, kad pareiškėjai į atsakovą kreipėsi ne dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, bet dėl žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo, tačiau teisės aktai nenumato galimybės žemės ūkio paskirties žemei keisti būdą ar pobūdį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu (T 3, b. l. 88-94) pareiškėjų skundą patenkino. Teismas įpareigojo Trakų rajono savivaldybės administraciją per teisės aktų nustatytą terminą ir teisės aktuose nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo S. K., S. K., S. K. ir R. V. detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant žemės sklypų grupės ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), detalųjį planą su tikslu nekeičiant žemės sklypų grupės žemės tikslinės naudojimo paskirties, nustatyti naudojimo būdą/pobūdį – rekreacinio naudojimo žemės sklypai, numatant kaimo turizmo statinių statybą, keisti sklypų ribas, dalį sklypų padalinti ir nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, būtent priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo ir detaliojo teritorijų (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo S. K., S. K., S. K. ir R. V. nurodant sutarties pasirašymo vietą ir laiką.

Teismas konstatavo, kad 2007-04-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,75 ha, nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. 2007-04-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nuspręsta parduoti S. K. 0,93 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį lengvatine tvarka pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. 2007-03-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-16047 S. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,82 ha žemės, suteikiant neatlygintinai žemės ūkio paskirties 0,82 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,75 ha). 2007-09-25 valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu S. K. nuosavybėn įsigijo 0,93 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (kurio bendras plotas 1,75 ha), esantį (duomenys neskelbtini) 2008-10-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-12597-(79) 1,75 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalintas į 9 sklypus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas padalintas parengus specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo metu minėti sklypai priklauso pareiškėjams nuosavybės teise ir dėl šių sklypų grupės detaliojo planavimo pareiškėjai kreipėsi į teismą šioje byloje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta: 1) 0,1583 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2007-03-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79-16047 ir 2007-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-10-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-12597-(79); 2) 0,1583 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2007-03-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79-16047 ir 2007-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-10-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-12597-(79); 3) 0,1583 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2009-02-10 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,1583 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2009-02-10 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 0,1583 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2009-02-10 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 0,1583 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. V. pagal 2009-11-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 0,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2009-02-10 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 0,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2009-02-10 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 9) 0,2 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. K. pagal 2007-03-30 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.7-79-16047 ir 2007-09-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-10-01 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-12597-(79). Visiems nurodytiems žemės sklypams nustatytas apribojimas pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus. Minėtų sklypų savininkai 2009 m. kovo mėnesį notaro patvirtintais įgaliojimais pavedė UAB „Almontus“ suderinti, paruošti dokumentus ir atlikti visus reikalingus veiksmus rengiant jiems priklausančių žemės sklypų detalųjį planą, be to, įgaliojo UAB „Almontus“ būti jų atstovu teisme. 2009-12-04 UAB „Almontus“, plano rengėjas, ir pareiškėjas S. K., planavimo organizatorius, sudarė detaliojo plano rengimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Almontus“ įsipareigojo parengti žemės sklypų grupės detalųjį planą su tikslu nekeičiant žemės sklypų grupės žemės tikslinės naudojimo paskirties, nustatyti naudojimo būdą/pobūdį – rekreacinio naudojimo žemės sklypai, numatant kaimo turizmo statinių statybą, keisti sklypų ribas, dalį sklypų padalinti bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos atsisakymo perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas teisėtumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 1995 m. gruodžio 12 d. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 24 straipsnio 4 dalimi, Aprašo (redakcija iki 2010-11-20) 3, 7, 12, 13 punktais, LVAT 2007 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-253/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-1034/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-47/2008, 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-1414/2008. Teismas, vadovaudamasis 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymo Nr. I-446 25 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 4, 6 dalimis, Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turiniu, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu ir jų turiniu, konstatavo, kad nurodytos teisės normos patvirtina, jog norint pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, nekeičiant sklypo pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, rengiami teritorijų planavimo dokumentai – detalieji planai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčo sklypų grupėje siekia statyti statinius kaimo turizmo paslaugoms teikti. Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, detalizuojamas žemės ūkio paskirties sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, o būtent numatyta, kad kaimo turizmo paslaugos teikiamos ir rekreacijos (turizmo) statiniai ir įrenginiai statomi bei eksploatuojami rekreacinio naudojimo žemės sklypuose. Taigi norint žemės ūkio paskirties žemės sklype vykdyti kaimo turizmo veiklą, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, turi būti pakeistas į rekreacinio naudojimo žemės sklypus. Minėta Žemės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostata patvirtina, kad naudojimo būdas gali būti keičiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teisės aktai tokios galimybės nenumato. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsisakymą perduoti pareiškėjams detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas grindžia Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, numatančia, jog asmenys, pagal šį įstatymą pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teisę keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Minėtas apribojimas yra įrašytas ginčo žemės sklypų pažymėjimuose apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Minėtas apribojimas buvo nustatytas dėl to, kad 2007 m. vadovaujantis minėtu įstatymu, buvo parduota lengvatine tvarka dalis valstybinės žemės sklypo. Dėl to toks apribojimas įrašytas į valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei apie tai yra pažymėta registre. Minėto įstatymo bei konkrečios sutarties pagrindu atsiradęs apribojimas, galiojantis ir visiems kitiems asmenims, kuriems vėliau buvo perleista nuosavybės teisė, negali būti aiškinamas plečiamai, nes nėra pagrindo tokiam aiškinimui. Dėl to turi būti laikomasi apribojimo nekeisti žemės ūkio paskirties žemės paskirties. Toks apribojimas nėra taikomas žemės naudojimo būdui ir pobūdžiui, nes pagal Žemės įstatymą ir kitus teisės aktus tai yra skirtingos sąvokos. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, žemės sklypo naudojimo pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti konkreti veikla. Žemės naudojimo paskirtis yra platesnė sąvoka, kuriai yra nustatomi įstatyme tam tikri galimi žemės naudojimo būdai. Žemės paskirties keitimas yra platesnio ir svarbesnio pobūdžio klausimas, nuo kurio priklauso žemės naudojimo tikslai, todėl klausimas yra detaliau reglamentuojamas ir yra nustatomi teisės aktuose tam tikri apribojimai, kaip pvz. minėti apribojimai pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą. Žemės naudojimo paskirtis nustatoma formuojant naujus sklypus, tuomet atsižvelgiama į faktinius žemės naudojimo tikslus bei šioje vietoje galimus žemės naudojimo tikslus. Teisės aktai nustato galimybę pakeisti paskirtį, nustato subjektus, galinčius priimti tokius sprendimus, Vyriausybė yra patvirtinusi atskirą žemės paskirties keitimo tvarką. Sprendimas pakeisti žemės naudojimo paskirtį priimamas tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą, t. y. paskirtis faktiškai pakeičiama teritorijų planavimo proceso metu. Teritorijų planavimo įstatyme yra minimas žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas, tačiau nėra nurodoma, kad turi būti numatyta atskira tokio pakeitimo tvarka, kaip tai yra numatyta paskirties keitimo atveju. Dėl to žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas turi būti išsprendžiamas teritorijos planavimo metu, šį klausimą sprendžia subjektai, dalyvaujantys teritorijų planavime bei tvirtinantys teritorijų planavimo dokumentą. Jeigu nei įstatymai, nei juos įgyvendinantys teisės aktai nenustato specialios žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo tvarkos, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks veiksmas yra neteisėtas arba jo negalima atlikti. Tokie veiksmai yra paminėti Teritorijų planavimo įstatyme, dėl to viešojo administravimo subjektai privalo atlikti tokius veiksmus – pakeisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, vadovaudamiesi normomis, reglamentuojančiomis teritorijų planavimą, neteisminį administracinį procesą bei jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjų nurodytas teritorijų planavimo tikslas prieštarauja įstatymo reikalavimams, t. y. nenurodė, jog pareiškėjų numatoma vykdyti veikla, dėl kurios prašoma nustatyti žemės naudojimo būdą – rekreacinio naudojimo, yra negalima, pvz., pagal Turizmo įstatymą arba pagal kitus teisės aktus, ir byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Dėl to atsakovas neturėdamas teisinio pagrindo konstatavo, kad planavimo tikslai prieštarauja įstatymui. Teismas pažymėjo, kad išsamiai nurodyti klausimai bus ištirti teritorijos planavimo metu, vien planavimo tikslų nurodymas neišsprendžia klausimo, kokia konkreti veikla yra galima sklype. Teritorijų planavimo procesas tam ir yra nustatytas, kad planuojant teritoriją būtų įvertinti klausimai, susiję su šioje teritorijoje galima ūkine veikla, kad būtų įvertinti įvairių visuomenės grupių interesai. Atsakovas, atsisakydamas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, vadovavosi vien teritorijų planavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau nenurodė jokių konkrečių normų, kurioms prieštarautų pareiškėjų numatoma vykdyti veikla. Teritorijų planavimas nėra savitikslis dalykas. Pareiškėjai inicijavo šį procesą tam, kad pareiškėjai ar kiti sklypų savininkai galėtų pradėti vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą šioje teritorijoje. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių dėl tokios ūkinės veiklos - žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo statinių kaimo turizmo paslaugoms teikti statybai ar rekonstrukcijai negalimumo, ir byloje tokių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesiekia pakeisti pagrindinės tikslinės žemės sklypų paskirties, t. y. siekia nekeičiant žemės ūkio paskirties pakeisti žemės naudojimo būdą iš kitos žemės ūkio paskirties į rekreacinio naudojimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad atsakovas minėtu apribojimu, kaip priežastimi, dėl kurios negali būti sudaryta sutartis dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, remiasi nepagrįstai. Atsakovas neturėdamas teisėto pagrindo atsisakė atlikti veiksmus, teisės aktų priskirtus jo kompetencijai, todėl Trakų rajono savivaldybės administracija įpareigojama sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo pareiškėjams pagal UAB „Almontus“ 2010-03-29 prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).