- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-253/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta (pran.), Dalia Bajerčiūtė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo
A. K. nuteistas pagal BK 199² str. 1 d. 150 MGL dydžio (18750 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaičius A. K. sulaikymo laiką nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2006 m. spalio 21 d., nustatyta, kad nuteistasis turi sumokėti 146 MGL dydžio (18250 Lt) baudą.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuotas automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartis, taip pat šios sutarties liudijimas ir tarptautinis liudijimas. Be to, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti 37490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ ir 3000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
A. K. 2006 m. spalio 19 d., 17 val. 50 min., Plungės r., keliu Tauragė–Mažeikiai, ties kelių Tauragė–Mažeikiai ir Šiauliai–Palanga sankirta, jo paties vairuojamu automobiliu „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu J. K. vardu, pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes: Rusijos Federacijos banderolėmis paženklintus 37490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ ir 3000 vnt. pakelių cigarečių „Saint George Lights“, kurių bendra 79120,60 Lt vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jo dalyvavimas nusikaltimo, už kurį nuteistas, padaryme yra neįrodytas. Be to, šioje byloje VSAT pareigūnų atlikti operatyviniai veiksmai ir jų metu surinkti bylos duomenys yra neteisėti, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant BPK reikalavimus, teismas rėmėsi neteisėtu būdu gautais bylos duomenimis, tiesiogiai neišnagrinėjęs įrodymų ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė BPK 20, 44, 242, 301 straipsnių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad VSAT pareigūnai R. M. , S. V. , D. V. , A. V. ir S. B. turėjo operatyvinę informaciją apie kito asmens D. L. nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nors jis su D. L. neturėjo jokio ryšio, tačiau sekdami D. L. pareigūnai faktiškai sekė ir jį, ir sulaikė 2006 m. spalio 19 d. kelyje Tauragė-Mažeikiai. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo patikrinti, ar nurodyti operatyviniai veiksmai buvo atliekami teisėtai, tačiau tokių duomenų neišreikalavo ir jų neišnagrinėjo. Jeigu prieš jau nurodytą D. L. tuo metu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tai jo slaptas sekimas galėjo būti vykdomas tik BPK 160 str. nustatyta tvarka ir leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu operatyviniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu yra negalimi. Tai reiškia, kad jau išvardintų VSAT pareigūnų vykdomas jo sekimas buvo neteisėtas, o šio sekimo metu surinkti bylos duomenys gauti neteisėtu būdu ir jais teismas negalėjo remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir pirminiai tyrimo veiksmai atlikti irgi pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus. Kada pradedamas ikiteisminis tyrimas ir kas priima sprendimą jį pradėti, yra nurodyta BPK 166 str. Ši tvarka nurodyta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtintose „Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos“ rekomendacijose. Šių reikalavimų šioje byloje irgi nebuvo laikomasi. Ikiteisminį tyrimą pradėjo VSAT tyrėjas A. S. , kuris 2006 m. spalio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą vadovaujantis kito VSAT pareigūno S. B. tarnybiniu pranešimu apie nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² str. 1 d., požymius. S. B. 2006 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad S. B. po jo (A. K. ) sulaikymo persekiojo D. L. vairuojamą automobilį. Pranešime taip pat nurodyta, kad A. K. sulaikytas ir patalpintas į areštinę, nurodytas tikslus cigarečių kiekis, kuris, kaip buvo nustatyta teisme, buvo nustatytas automobilį su cigaretėmis pristačius į užkardą ir atlikus daiktinių įrodymų apžiūrą. Tai reiškia, kad nurodytas tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau. Ant A. S. ir S. B. tarnybinių pranešimų nėra jokių rezoliucijų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, neatlikta ir šio ikiteisminio tyrimo registracija. Kitų pareigūnų, dalyvavusių jo sulaikyme, tarnybinių pranešimų, o tuo pačiu ir rezoliucijų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, byloje nėra. Jo (A. K. ) sulaikymo protokolą irgi surašė tyrėjas A. S. , kuris sulaikymo metu įvykio vietoje nebuvo. Tai reiškia, kad S. B. tarnybinį pranešimą, pagal kurį galėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, surašė tik po D. L. persekiojimo, jo (A. K. ) sulaikymo ir po jo patalpinimo į areštinę ir net po 2006 m. spalio 20 d. naktį vykusios daiktinių įrodymų apžiūros. Jeigu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal tyrėjo A. S. 2006 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą, tai jame nurodyti duomenys apie kitą tarnybinį pranešimą ir jau atliktus kitus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus parodo, kad tas pranešimas surašytas jau po tų pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ne įstatymo nustatyta tvarka, o įvykio vietos apžiūra, jo (A. K. ) sulaikymas, jo daiktų ir dokumentų paėmimas bei kiti veiksmai atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl šie duomenys negali turėti įrodomosios reikšmės. Pažeidžiant įstatymų reikalavimus atlikti ir kiti konkretūs tyrimo veiksmai. 2006 m. spalio 19 d. pareigūno D. V. surašytas įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas yra neteisėtas ir galimai suklastotas. Įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas kompiuteriu ir ne įvykio vietoje, o duomenys jame užfiksuoti irgi pažeidžiant įstatymus. Faktiškai buvo atliktas asmens ir jo vairuojamo automobilio sulaikymas ir tai patvirtina jo (A. K. ) sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis sulaikytas įvykio vietoje. Tokiu atveju, norint paimti sulaikyto asmens dokumentus ir kitus daiktus, buvo reikalinga atlikti kratą (poėmį), o tokiems veiksmams atlikti, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, reikalinga teismo sankcija. Ji nebuvo gauta. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos galimai melagingos aplinkybės ir faktai. Protokole nurodyta, kad buvo surastas konkretus cigarečių kiekis, tačiau iš vėlesnio 2006 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matosi, kad visos dėžės su cigaretėmis iškrautos VSAT Mažeikių būstinės teritorijoje, iš pridėtų fotonuotraukų matosi, kad tik dalis tų dėžių atplėštos. Tai reiškia, kad faktiškai įvykio vietoje automobilyje buvę daiktai nebuvo tikrinami, automobilis nebuvo iškraunamas. Tai patvirtino liudytojai R. M. , S. V. ir D. V. , parodę, kad dėžės ir cigaretės buvo skaičiuojamos tik užkardoje, kur ir buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Tačiau liudytojas A. V. parodė, kad jeigu protokole yra jo parašas, tai reiškia, kad cigaretės buvo skaičiuojamos įvykio vietoje. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra pridėta įvykio schema, nurodyta, kad ji padaryta 2006 m. spalio 18 d., ši data nesutampa su protokolo surašymo data. Pagal įstatymų prasmę įvykio vietos apžiūra yra BPK 205 str. numatytas procesinis veiksmas, kurio metu atliekama objektų tyrimas, o BPK 145 str. numatyta krata yra procesinė prievartos priemonė. Krata daroma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Iš bylos matosi, kad pareigūnai sustabdė ir prievarta apžiūrėjo jo automobilį, buvo atlikta jo asmens krata, o automobilyje buvusių daiktų tyrimas neatliktas. Todėl įvykio vietos apžiūros, o ne kratos protokolo surašymas yra neteisėtas ir šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu. Paimant daiktus ir nenurodžius jų individualių požymių, vėliau galėjo būti apžiūrėti ne tie daiktai, nes neaišku, iš kur jie paimti. Be to, šis procesinis veiksmas atliktas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nes tyrėjas A. S. nebuvo įvykio vietoje, specialistas S. B. buvo išvykęs iš tos vietos, o įvykio vietos apžiūros protokolą surašęs specialistas D. V. ir nerašė tarnybinio pranešimo, ir nepriėmė sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2006 m. spalio 20 d. surašytas daiktų apžiūros protokolas yra suklastotas, todėl jis ir daiktiniai įrodymai neturi įrodomosios galios ir tai reiškia, kad nėra paties nusikaltimo objekto. Tai patvirtina konkretūs bylos duomenys. 2006 m. lapkričio 16 d. rašytiniame nurodyme prokuroras ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė detaliai aprašyti įvykio vietoje sulaikytą automobilį ir jame buvusius daiktus. Vykdant šį nurodymą jokie veiksmai nebuvo atlikti, nes apie juos nurodoma dar 2006 m. spalio 20 d. protokole. Tai reiškia, kad šis protokolas surašytas ne jame nurodytu laiku. Kitame prokuroro rašytame nurodyme rašoma apie fotonuotraukas prie įvykio vietos apžiūros protokolo, tačiau iš tikrųjų tos nuotraukos yra prie kito, t. y. daiktinių įrodymų apžiūros protokolo. Šiame protokole nurodyta, kad rastos 75 kartoninės dėžės cigarečių „Prima“, o iš nuotraukų matosi, kad ant kartoninių dėžių yra visai kitas užrašas „Nevo tabak“, ant pakelių yra ne lietuviškas, o rusiškas „Prima“ užrašas. Protokole nenurodoma, kad ant cigarečių pakelių yra Rusijos Federacijos banderolės. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad pradėjus apžiūrą ir nufotografavus automobilį bei dėžes, jis buvo pakviestas apklausti liudytojų ir tik po to baigė daiktų apžiūrą. Šios aplinkybės patvirtina, kad protokole nurodyti duomenys apie daiktų apžiūros laiką ir kiti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių. Netinkamai procesiškai įtvirtinus ikiteisminio tyrimo pradėjimą, kratą ir daiktų paėmimą, teisėta negali būti laikoma ir atlikta pažeidžiant įstatymus paimtų daiktų apžiūra, nes neteisėti veiksmai negali kelti teisėtų pasekmių. Faktinių aplinkybių neatitinka ir jo (A. K. ) sulaikymo protokolas. 2006 m. spalio 19 d. jo sulaikymo protokolą surašė ne jį, važiuojantį automobiliu, sulaikę pareigūnai, o tyrėjas A. S. , pats nebuvęs įvykio vietoje. Tai reiškia, kad ir šis procesinis veiksmas atliktas neteisėtai. Be to, sulaikymas, kaip procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu iš jau nurodytų aplinkybių matosi, kad jis buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo dar nepradėjus, todėl jam neteisėtai buvo atimta laisvė ir pažeistos jo teisės, garantuotos BPK 44 str. Išimtos cigaretės nebuvo apžiūrėtos, detaliai neaprašytos, nenurodyti ant jų buvę įrašai, datos ir banderolių numeriai. Šios aplinkybės turi svarbios reikšmės, nes dėl nurodytų pažeidimų negalima teigti, kad saugojimui perduoti yra būtent tie patys apžiūrėti daiktai, juo labiau, kad jie ir nebuvo tiriami. Šiuos pažeidimus patvirtina ir daiktų perdavimo saugojimui kvitai, kuriuose nėra jokių duomenų apie identifikacinius numerius, nurodyti tik priimtų daiktų bendri kiekiai. Teismas cigarečių, kaip nusikaltimo objekto, irgi netyrė. Neatlikus šių tyrimų, nebuvo nustatyta, ar visose dėžėse buvo cigaretės, ar visuose pakeliuose buvo tabakas, jo kokybė ir atitikimas „Primos“ ir „Saint George Lights“ cigarečių kokybei. Be to, neatlikus šių tyrimų ir tik pagal nurodytus pavadinimus buvo apskaičiuota galima prekių kaina ir ja grindžiama kaltinimo apimtis. 2006 m. spalio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės rašte nurodyta cigarečių vertė ir cigarečių, kuriose yra tabako, E. B. integruoto tarifo kodas. Tačiau nenurodytas importuotų iš Rusijos Federacijos cigarečių pavadinimas. Iš šio rašto neaišku, kokiu būdu nustatytas paimtų cigarečių kodas, kaip nustatyta jų vertė ir ar tokių duomenų nustatymas yra muitinės kompetencijoje. Šiais duomenimis rėmėsi ir ikiteisminis tyrimas, ir teismas, nors dėl to nėra gautos jokios specialisto išvados, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai teikti tokių išvadų negali. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad yra skirtumų tarp surastų ir apžiūrėtų cigarečių, neužfiksuoti duomenys apie ant pakelių esančias banderoles. Pagal BPK 89 str. nuostatas specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Muitinės departamentas nėra specialistas. Iš bylos taip pat matosi, kad kai kurie jos duomenys, patvirtinantys jo nekaltumą, buvo neištirti. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikalauti duomenys iš telekomunikacijos įmonių, jie nebuvo pridėti prie bylos. Byloje yra prokuroro E. B. 2006 m. lapkričio 10 d. nutarimas, kuriame nurodoma apie būtinumą grąžinti pinigus P. R. ir D. R. , tačiau byloje tokių asmenų apklausų protokolų nėra. Dėl to yra pagrindas manyti, kad buvo surinkti, tačiau teismui nepateikti įrodymai ir dėl kitų asmenų dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Šios aplinkybės neišnagrinėtos ir teisiamajame posėdyje, o tai leidžia manyti, kad ir teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam ir liudytojams buvo taikoma psichologinė prievarta. Tai patvirtina irgi konkrečios aplinkybės. Jis (A. K. ) buvo sulaikytas įvykio vietoje, o jo sulaikymo protokolą surašė ne jį sulaikę asmenys, o tik vėliau prie tyrimo prisijungęs tyrėjas A. S. . Asmens ir automobilio krata atlikta be teisėjo sankcijos ir nesurašyti kratų protokolai. Prieš apklausiant liudytoją I. L. yra parašytas atviras jos prisipažinimas, o tai reiškia, kad ji irgi buvo įtariama bendrininkavimu nusikaltimo padaryme. Liudytojams rašyti atvirą prisipažinimą yra nebūdinga, todėl jos apklausa yra niekinė. Taip pat niekiniai ir J. K. parodymai, nes apklausiant ją liudytoja dalyvavo advokatas, o tai irgi patvirtina, kad faktiškai ir J. K. buvo įtariamąja. Šios aplinkybės parodo pareigūnų siekimą jį (A. K. ) apkaltinti neteisėtais būdais. Nors jam pačiam apie įtarimus buvo pranešta ne vieną kartą, tačiau dėl vėlesnių įtarimų jis nebuvo apklaustas, dėl to nebuvo duoti parodymai. Tai reiškia, kad tyrėjas pažeidė jo teises, neleido duoti parodymų ir protokole užrašė tik tai, kas atrodė reikalinga pačiam pareigūnui. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai davė melagingus parodymus. Liudytojai R. M. , D. V. , A. V. ir S. B. parodė, kad automobilyje vairuotojo kabina nuo krovinio skyriaus nebuvo atskirta pertvara ir užuolaidomis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo parodęs, jog tik užkardoje pastebėjo, kad nėra tos pertvaros, nors pats dalyvavo automobilio“Renault Trafic“ sulaikyme. S. B. irgi buvo parodęs, kad po automobilio sulaikymo, atidarius jo saloną, jis pastebėjo cigaretes. Automobilį pareigūnai sulaikė užvažiavus jam priešpriešiais ir prieš tai prasilenkus. Jeigu sulaikytame automobilyje nebūtų buvę pertvaros, pareigūnai jame sukrautas cigaretes būtų pastebėję iš karto. Kad tame automobilyje buvo užuolaidėlės, patvirtino ir liudytojai J. K. bei E. D. . Teismas nepagrįstai rėmėsi jau išvardintų liudytojų melagingais parodymais, neatsižvelgdamas ir į jų padarytus šioje byloje procesinius pažeidimus, taip pat nepašalino esminių skirtumų jų parodymuose. Tuo pat metu teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į jo paties parodymus apie tai, kad jis nežinojo, ką vežė sulaikytuoju automobiliu, nes krovinio netikrino, o iš vairuotojo kabinos per pertvarą to krovinio nematė. Žinodamas, kad tai yra akcizais apmokestinamos prekės, jų tikrai nebūtų vežęs, juo labiau taip atvirai sukrautų. Teismas nuosprendį pagrindė ne įrodymais, o tik prielaidomis, padaręs išvadą, jog jis turėjo suprasti, kad vairuoja pakrautą automobilį. Taip pat atmetė jo versiją, kad automobilį paprašė pervaryti kažkoks asmuo vardu Tomas, kurio pavardės ir kitų duomenų jis nenurodė. Tačiau tai jo versijos vis tiek nepaneigia. Tai, kad jis parodė, jog už paslaugą gavo 100 Lt, o pas jį buvo surasta 4000 Lt, irgi negalėjo turėti jokios reikšmės vertinant įrodymus. Visos jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, o ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko tokių įgaliojimų neturintis asmuo. Be to, teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė vien tik liudytojų, kurie patys atliko tyrimą ir darė procesinių įstatymų pažeidimus, parodymais. Todėl jis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, jį pagal BK 199² str. 1 d. išteisinti nepadarius šios nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo A. K. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad jame apeliantas nurodo net keletą nesutikimo su nuosprendžiu ir jo apskundimo pagrindų, tačiau didžioji skunde išdėstytų argumentų dalis yra dėl ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Ypač smulkiai apeliantas nurodinėja apie pažeidimus pradedant ikiteisminį tyrimą, atliekant pirminius tyrimo veiksmus, surašant tų veiksmų protokolus bei fiksuojant jų eigą ir rezultatus. Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti ir juos paneigia teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėti konkretūs bylos duomenys. Dalį tų pačių nuteistojo argumentų nuosprendyje jau aptarė bei pagrįstai atmetė ir pats pirmosios instancijos teismas.
Pirmiausia kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad dalis bylos duomenų buvo gauti atliekant operatyvinius veiksmus arba jo slaptą sekimą, susijusį su ikiteisminiu tyrimu kitose bylose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas šių duomenų neišreikalavo ir jų nepatikrino. Šie apelianto teiginiai yra tik niekuo nepagrįstos nuteistojo spėlionės. Iš bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2006 m. spalio 19 d., t. y. tą pačią dieną, kai VSAT pareigūnai sulaikė nuteistojo A. K. vairuojamą automobilį, kuriuo buvo gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tą pačią dieną buvo atlikti ir pirmieji tyrimo veiksmai. Visi jie atlikti ir bylos duomenys surinkti ne atliekant operatyvinius veiksmus, o tik BPK nustatyta tvarka. Liudytojais apklausti VSAT pareigūnai R. M. , S. V. , D. V. , A. V. ir S. B. parodė, kad jie iš tikrųjų turėjo operatyvinės informacijos, kad bus neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, todėl jie stebėjo kaltinime nurodytą vietovę, sustabdė įtarimų sukėlusį mikroautobusą ir sulaikė juo cigaretes vežusį A. K. . Tačiau visi šie pareigūnai paneigė bet kokį bylos duomenų rinkimą atliekant operatyvius veiksmus dar iki A. K. sulaikymo, jie tik parodė, kad jau sulaikius nuteistąjį, vieni iš jų apžiūrėjo sulaikytą automobilį, į muitinės užkardą pristatė ir automobilį, ir sulaikytą asmenį, kiti tuo metu vijosi kitą įtarimą sukėlusį automobilį „Audi 100“, kuriuo, kaip paaiškėjo, važiavo kitas buvęs įtariamasis šioje byloje D. L. . Iš bylos matosi, kad D. L. tikrai važiavo tuo automobiliu, bėgo nuo pareigūnų ir pasislėpė nuo jų, palikęs automobilį miške. Vėliau D. L. buvo pranešta apie įtarimą pagal BK 24 str. 6 d. ir 199² str. 1 d., tačiau nesurinkus jo kaltės įrodymų, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 120-122). Nuteistasis nurodo, kad, jo duomenimis, prieš D. L. galėjo būti atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, todėl toje kitoje byloje, vadovaujantis BPK 160 str., galėjo būti vykdomas tiek D. L. , tiek ir jo paties slaptas sekimas, o tam buvo reikalinga ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcija. Šios apelianto spėlionės irgi nepagrįstos. Iš byloje surinktų duomenų matosi, kad prieš D. L. dar 2003 m. rugpjūčio 10 d. tikrai buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal BK 201 str. 2 d. (t. 1, b. l. 133-135). Be to, žymiai vėliau, 2006 m. rugsėjo 21 d., pagal 201 str. 2 d. kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas ir prieš patį A. K. (t. 1, b. l. 151). VSAT pareigūnai tikrai galėjo turėti operatyvinės informacijos tiek apie D. L. , tiek ir apie A. K. galimas nusikalstamas veikas, tačiau tai nereiškia, kad teismas šioje byloje turėjo visą tą informaciją tikrinti, juo labiau, tai daryti viešame teismo posėdyje. Pagal apelianto nurodomų BPK 242 ir 301 straipsnių nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą, privalo bylos įrodymus ištirti tiesiogiai, o nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymais gali būti pripažinti ne tik BPK, bet ir Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti bylos duomenys, tačiau juos patikrinti, taip pat nustatyti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, teismas privalo tik tuo atveju, kai tokiu būdu gautais duomenimis byloje yra grindžiamas kaltinimas ir teismas sprendžia, ar tie duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Tuo tarpu iš šios bylos matosi, kad kaltinimas A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme buvo grindžiamas tik duomenimis, surinktais BPK nustatyta tvarka. Šie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte, juos teismas nagrinėjo teisiamajame posėdyje, o tikrinti kokius nors kitokius operatyvinius, su kaltinimu nesusijusius duomenis, nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad išreikalauti ir ištirti kokius nors papildomus duomenis, surinktus kitose bylose arba gautus atliekant operatyvinius veiksmus, teismo neprašė ir pats nuteistasis bei jo gynėjas. Todėl jokių BPK 244, 301 ir 20 straipsnių reikalavimų teismas nepažeidė.
Kita apeliacinio skundo argumentų dalis susijusi su pačia ikiteisminio tyrimo pradžia ir pirminių tyrimo veiksmų atlikimu. Apeliantas nurodo, kad šį tyrimą pradėjo ir tyrimo veiksmus atliko tam įgaliojimų neturintys asmenys, buvo pažeista ikiteisminio tyrimo pradžios užregistravimo tvarka. Šie argumentai irgi yra nepagrįsti. BPK 164 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BPK 165 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija, o taip pat ir kitos valstybės tarnybos, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tarp tokių įstaigų nurodyta ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šioje byloje buvo išaiškinta ir tiriama nusikalstama veika, numatyta BK 199² str., jos tyrimas yra būtent VSAT tiesioginė funkcija, todėl ikiteisminį tyrimą turėjo teisę atlikti ir jį pagrįstai atliko ši ikiteisminio tyrimo įstaiga. 2006 m. spalio 19 d. galiojusios redakcijos BPK 166 str. 1 d. buvo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, taip pat jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. To paties BPK straipsnio 3 dalyje buvo nurodoma, kad sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo, pranešimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašydami rezoliuciją. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas nustatyta tvarka. BPK 171 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. To paties BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti atlikti visą ikiteisminį tyrimą pats, taip pat gali pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus pranešusiai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Faktiškai tokia pati ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarka nustatyta ir apeliaciniame skunde nurodomuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintose rekomendacijose. Pačiame apeliaciniame skunde išdėstytas ir tų pačių rekomendacijų punktas, kuriame išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo – tai įstaigos darbuotojas, kuriam įstaigos vadovo įsakymu suteikiama teisė priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šios bylos matosi, kad VSAT Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus specialistas S. B. 2006 m. spalio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad tą pačią dieną buvo sulaikytas A. K. vairuojamas automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės su Rusijos Federacijos banderolėmis (t. 1, b. l. 5). Pranešime nurodomos ir kitos šio automobilio apžiūros, taip pat paties A. K. sulaikymo aplinkybės. Šiame tarnybiniame pranešime išdėstyti duomenys patvirtina, kad patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė nusikalstamos veikos požymius ir dėl to buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tuo tarpu pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VSAT Šiaulių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo A. S. 2006 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 05-1-7089-06 (t. 1, b. l. 1). Šiame pranešime irgi nurodomos automobilio „Renault Trafic“ sulaikymo ir cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis suradimo aplinkybės, dar nurodoma, kad VSAT OVS specialisto S. B. nustatytoje veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai. Nurodoma ir apie tai, kad asmenys, galimai įvykdę šią nusikalstamą veiką, yra A. K. ir D. L. . Tarnybinio pranešimo pabaigoje nurodyta, kad tyrėjas A. S. nutaria pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 199² str. 1 d. Iš bylos taip pat matosi, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tyrėjas pranešė prokurorui (t. 1, b. l. 2), o prokuroras pavedė šį ikiteisminį tyrimą atlikti tam pačiam tyrėjui A. S. (t. 1, b. l. 4). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ant S. B. , nei ant A. S. tarnybinių pranešimų nėra jokių rezoliucijų, be to, neatlikta ikiteisminio tyrimo pradžios registracija. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pradėtas, todėl atliktų tyrimo veiksmų metu gauti bylos duomenys negali turėti įrodomosios reikšmės. Šie argumentai nepagrįsti. Iš bylos matosi, kad jau teisiamajame posėdyje teismui buvo pateikti ir išnagrinėti papildomi dokumentai: du įsakymai dėl įgaliojimų pradėti ikiteisminį tyrimą suteikimo, o taip pat ikiteisminio tyrimo registracijos žurnalo išrašai (t. 2, b. l. 48-50, 51-53, 54). Iš šių dokumentų matosi, kad VSAT prie VRM vadas 2003 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-226 įgaliojo priimti sprendimus pradėti ikiteisminį tyrimą konkrečius VSAT pareigūnus, jų sąraše nurodytas ir šios tarnybos Šiaulių rinktinės ikiteisminio tyrimo poskyrio specialistas A. S. . Kitu, jau VSAT Šiaulių rinktinės vado 2006 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 6-328 įgaliojimai pradėti ikiteisminį tyrimą buvo suteikti visiems VSAT Šiaulių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjams, o taip pat ir šios rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus specialistams. Tai reiškia, kad abu šie įsakymai suteikė įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą jau nurodytam tyrėjui A. S. , o antruoju įsakymu tokie įgaliojimai buvo suteikti ir kitiems šios bylos tyrime dalyvavusiems pareigūnams, tarp jų ir tarnybinį pranešimą surašiusiam bei įvykio vietos apžiūros protokolus surašiusiems VSAT Šiaulių rinktinės OVS specialistams S. B. , D. V. ir A. V. . Jau buvo nurodyta, kad pagal BPK 166 str. 3 d. nuostatas sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo užrašydami rezoliuciją. Ant A. S. 2006 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo jokia rezoliucija neužrašyta, tačiau A. S. , būdamas įgaliotu asmeniu pats priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju neužrašė savo rezoliucijos ant kitų pareiškimų, pranešimų ar skundų, o būtent pats surašė tarnybinį pranešimą ir juo pats nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokią teisę jis turėjo ir savo įgaliojimų neviršijo. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos BPK 166 str. jokių nuorodų apie rezoliucijų užrašymą jau nėra iš viso. Ant to paties A. S. tarnybinio pranešimo nėra ir jokių įrašų apie ikiteisminio tyrimo pradžios užregistravimą, tačiau iš teismui pateiktų VSAT Šiaulių rinktinės ikiteisminio tyrimo registracijos žurnalo išrašo matosi, kad šio ikiteisminio tyrimo pradžia šiame žurnale užregistruota 2006 m. spalio 19 d., jame nurodyta ne tik registracijos data, bet ir registracijos bei baudžiamosios bylos numeriai. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad prokuroras, gavęs pranešimą apie jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, tolesnį šio tyrimo atlikimą vėl pavedė tam pačiam tyrėjui A. S. . Visi šie bylos duomenys paneigia apelianto argumentus ir patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir visi tiek pirminiai, tiek ir vėlesni tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant jokių BPK reikalavimų.
Apeliaciniame skunde dar nurodoma apie BPK pažeidimus atliekant kai kuriuos konkrečius tyrimo veiksmus: 2006 m. spalio 19 d. atliktą įvykio vietos ir daiktų apžiūrą (t. 1, b. l. 6-7), 2006 m. spalio 20 d. daiktų apžiūrą (t. 1, b. l. 8-18), o taip pat surašant A. K. laikino sulaikymo protokolą (t. 1, b. l. 136). Apeliantas nurodo, kad šių tyrimo veiksmų protokoluose nurodomas neteisingas šių veiksmų atlikimo laikas, faktiškai neatlikus detalios krovinio apžiūros nurodomas konkretus rastų ir paimtų cigarečių kiekis, o įrašai šiuose dokumentuose, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad kai kurie tyrimo veiksmai buvo atlikti dar nepradėjus paties ikiteisminio tyrimo. Šiuos argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir visi pirminiai tyrimo veiksmai šioje byloje atlikti tą pačią 2006 m. spalio 19 d. Tik į VSAT užkardą atvaryto automobilio ir jame rastų cigarečių apžiūra buvo pabaigta 2006 m. spalio 20 d. naktį. Teisme liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą pradėjęs A. S. parodė, kad kai kuriuos tyrimo veiksmus jis buvo žodžiu pavedęs atlikti kitiems pareigūnams. Tuo ir paaiškinama, kad 2006 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolą surašė ne pats A. S. , o tos pačios tarnybos OVS specialistas D. V. . BPK 175 str. suteikia ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui teisę duoti pavedimus atlikti tyrimo veiksmus netgi kitos vietovės ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl nėra abejonės, kad tokie pavedimai galėjo būti duoti ir tos pačios įstaigos kitiems pareigūnams. Tokių pavedimų rašytinės formos būtinybės įstatymas nenumato. Be to, jau buvo nurodyta, kad neatidėliotinus tyrimo veiksmus atlikti turėjo įgaliojimus ir patys VSAT tarnybų OVS specialistai. Todėl jokie įstatymai nebuvo pažeisti ir šiuo atveju. Specialistas D. V. įvykio vietą ir joje sulaikytą transporto priemonę apžiūrėjo 2006 m. spalio 19 d., nuo 17.50 val. iki 18.10 val. Teisme apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad sulaikius mikroautobusą „Renault Trafic“, sulaikymo vietoje jis surašė tik apžiūros protokolo juodraštį, o patį protokolą atspausdino jau vėliau, atvykus į užkardą. Ten tiksliai buvo suskaičiuotos ir tuo automobiliu gabentos cigaretės. Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda). Tai reiškia, kad surašant jau nurodytą įvykio vietos apžiūros protokolą ne pačioje automobilio sulaikymo vietoje, o tą pačią dieną jau ikiteisminio tyrimo įstaigoje, procesiniai įstatymai pažeisti nebuvo. Surašyti tą protokolą betarpiškai pačioje įvykio vietoje šiuo atveju netgi nebuvo galimybės. Be to, nors ir surašęs protokolą ne pačioje įvykio vietoje, pareigūnas pagrįstai nurodė protokole tikrąją apžiūros vietą ir tikrąjį tos apžiūros atlikimo, o ne paties protokolo surašymo laiką. Galima sutikti su apelianto argumentais apie tai, kad šiame protokole be pagrindo buvo nurodytas jau konkretus automobilyje rastų cigarečių kiekis, nes pats protokolą surašęs D. V. teisme pripažino, kad šie duomenys paaiškėjo tik užkardoje. Šie duomenys nurodytame protokole neturėjo būti rašomi, tačiau jau aptartos protokolo surašymo aplinkybės bet kuriuo atveju paneigia apelianto argumentus apie melagingų duomenų į šį protokolą įrašymą ir apie paties šio tyrimo veiksmo neteisėtumą. Šis protokolas patvirtina patį automobilio sulaikymo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje faktą, o taip pat tai, kad tuo automobiliu buvo gabenamos dėžės su cigaretėmis. O šie duomenys neprieštarauja vėlesnės detalios automobilio ir juo gabentų daiktų apžiūros duomenims. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma ir apie tai, kad prie nurodyto įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta schema sudaryta 2006 m. spalio 18 d. Iš šios schemos (t. 1, b.l. 7) matosi, kad nors data užrašyta nelabai aiškiai, tačiau schema, kaip ir pats protokolas, sudaryta irgi 2006 m. spalio 19 d. Apelianto argumentai dėl kito, 2006 m. spalio 20 d. tyrėjo A. S. surašyto daiktų apžiūros protokolo irgi nepagrįsti. Apeliantas nurodo apie 2006 m. lapkričio 16 d. prokuroro surašytą nurodymą detaliai aprašyti automobilį ir kitus daiktus, kad po šio nurodymo automobilis apžiūrėtas nebuvo, o byloje yra tik 2006 m. spalio 20 d. apžiūros protokolas. Apelianto nuomone, tai leidžia manyti, kad 2006 m. spalio 20 d. apžiūra nebuvo atlikta, nes kitaip prokuroras vėliau nebūtų davęs tokio nurodymo. Kad ta apžiūra buvo atlikta ne protokole nurodomu laiku, patvirtina ir teismui pateiktos fotonuotraukos. Iš bylos matosi, kad ir šie apelianto teiginiai neatitinka bylos aplinkybių. Byloje (t. 1. b.l. 90) tikrai yra 2006 m. lapkričio 10 d., (o ne lapkričio 16 d.) prokuroro rašytiniai nurodymai, kuriuose nurodomas būtinumas detaliai aprašyti a/m „Renault Trafic“, taip pat atlikti „mobilaus ryšio telefonų, pinigų ir pan.“ apžiūras. Tai, kad šis nurodymas buvo įvykdytas, patvirtina 2006 m. lapkričio 22 d. mobiliųjų telefonų, automobilio dokumentų ir pinigų apžiūros protokolas (t.1, b.l. 21-22). Nors vėlesnių paties automobilio „Renault Trafic“ apžiūrų protokolų nėra, tačiau tai nereiškia, kad šis automobilis nebuvo apžiūrėtas 2006 m. spalio 20 d. ir kad apžiūros laikas tame pačiame protokole nurodytas neteisingai. Prie bylos pridėtame tyrėjo A. S. surašytame apžiūros protokole (t. 1, b.l. 8) nurodoma, kad šis pareigūnas apžiūrėjo automobilį „Renault Trafic“ ir jame gabentas cigaretes. Protokole nurodyta, kad apžiūra vyko 2006 m. spalio 20 d. naktį, nuo 0.20 val. iki 01.40 val. Kad ši apžiūra tikrai buvo atlikta nurodomu laiku, o ne jau po prokuroro 2006 m. lapkričio 10 d. nurodymų, galima spręsti jau vien iš to, kad tik atlikus detalią automobilio ir juo gabentų daiktų apžiūrą buvo galima nustatyti tikslų gabentų cigarečių pakelių skaičių. Tuo tarpu tikslus šių cigarečių kiekis nurodomas jau ankstesniuose tarnybiniuose pranešimuose, taip pat 2006 m. spalio 21 d. pranešime apie įtarimą (t. 1, b.l. 140), kurio nuorašas įteiktas pačiam A. K. ir tai patvirtina jo parašas. Teisme nuteistojo gynėjas pateikė fotonuotrauką, iš kurios matosi, kad apžiūrint automobilį „Renault Trafic“ jis buvo nufotografuotas 2006 m. spalio 19 d., 20.25 val. (t.2, b.l.44). Taigi paties gynėjo pateiktas įrodymas patvirtina, kad automobilio apžiūra vyko tikrai netrukus po A. K. sulaikymo, o ne žymiai vėliau ir tik po prokuroro rašytinio nurodymo. Kita vertus, duomenys apie automobilio fotografavimą 2006 m. spalio 19 d. vakare nepaneigia to, kad pati apžiūra vyko ir jos protokolas buvo surašytas jau 2006 m. spalio 20 d. naktį. Teisme liudytojas A. S. parodė, kad nufotografavęs automobilį ir jame sukrautas cigaretes, jis apklausinėjo liudytojus ir tik po to tęsė automobilio apžiūrą ir surašė tos apžiūros protokolą. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, o tuo pačiu nekyla abejonių ir dėl to, kad protokole apžiūros atlikimo laikas 2006 m. spalio 20 d. nuo 0.20 val. iki 01.40 val. yra nurodytas teisingai. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad ant kartoninių dėžių iš tikrųjų buvo užrašai „Nevo Tabak“, o ne „Prima“, o ant cigarečių pakelių buvo ne lietuviški, o rusiški „Primos“ užrašai. Šioje dalyje apelianto argumentai irgi visiškai nepagrįsti. Apžiūros protokole nurodoma ne apie užrašus ant dėžių, o apie dėžes su cigaretėmis „Prima“. Tikrieji užrašai ant apžiūrėtų dėžių, taip pat tikrieji tose dėžėse buvusių cigarečių pavadinimai aiškiai matosi iš prie apžiūros protokolo pridėtų fotonuotraukų (t. 1, b.l. 9-18). Galima sutikti, kad automobilis ir jame rasti daiktai šios apžiūros metu galėjo būti apžiūrėti ir protokole aprašyti detaliau ir išsamiau. Tačiau pats šio tyrimo veiksmo teisėtumas, taip pat automobilyje surastų ir apžiūrėtų cigarečių rūšys ir jų kiekis jokių abejonių nekelia.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad kelyje sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jį patį ir automobilį sulaikius, pareigūnai faktiškai atliko ne įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrą, o kratą. Todėl tai buvo ne BPK 205 str. numatytas tyrimo veiksmas, o BPK 145 str. numatyta procesinė prievartos priemonė, kuriai taikyti buvo reikalinga teismo sankcija. Šiuos argumentus kolegija taip pat atmeta. Objektų tyrimo tvarka yra nustatyta BPK 205 str. Jame nurodoma, kad siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. Tokio tyrimo objektais yra bet kokie su nusikalstama veika susiję objektai, taip pat ir įvykio vieta, transporto priemonės ir kt. Pagal BPK 205 str. 3 d. nuostatas objektų tyrimą atlieka specialistai, kuriais gali būti ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai. Atlikti šį ikiteisminio tyrimo veiksmą teismo sankcija nereikalinga, išskyrus BPK 206 str. 4 d. numatytą išimtį, pagal kurią asmens būsto ar tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tuo tarpu krata yra BPK 145 str. numatyta procesinė prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama ir apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo. Krata daroma siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes ir kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus, taip pat siekiant surasti lavonus ar ieškomus asmenis. Nuo BPK 205 str. numatyto objektų tyrimo krata skiriasi tuo, kad ji susijusi su konstitucinėmis žmogaus teisėmis, pirmiausia su žmogaus būsto neliečiamumo teise, taip pat ir kitų patalpų ar kitokių vietų, kuriose atliekama krata, savininko ar valdytojo teisėmis. Todėl krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tuo tarpu apelianto teiginiai apie tai, kad 2006 m. spalio 19 d. įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros metu faktiškai buvo atliekama ne apžiūra, o krata, yra nepagrįsti. Šio tyrimo veiksmo metu nebuvo apžiūrėtas joks būstas ir jokia kita patalpa. Sustabdyti ir patikrinti įtarimą sukėlusį mikroautobusą VSAT pareigūnai turėjo teisę ir tai jie padarė vykdydami savo tarnybines pareigas. Nurodytos apžiūros metu buvo apžiūrimas ne tik sustabdytas mikroautobusas, bet ir pati jo sulaikymo vietovė, sudaryta tos vietovės schema. Pažymėtina dar ir tai, kad A. K. vairavo ne jam priklausantį automobilį, jis pats aiškino ir tebeaiškina, kad tą automobilį iš vienos vietos į kitą paprašė pervaryti tik iš matymo pažįstamas asmuo vardu Tomas, o jis pats net nežinojo, ką tuo automobiliu veža. Visa tai visiškai paneigia apelianto argumentus apie tai, kad šios apžiūros metu buvo naudojama procesinė prievarta, pareigūnai šiuo atveju tikrai atliko ne kratą, o tik įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrą ir tam teismo sankcija nebuvo reikalinga. Pažymėtina dar ir tai, kad pagal BPK 146 str. 2 d. 1 p. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis nereikalinga ir darant asmens kratą tą asmenį sulaikant arba suimant. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sulaikymas irgi buvo neteisėtas, nes jį faktiškai sulaikė automobilį sustabdę kiti pareigūnai, o sulaikymo protokolą surašė toje vietoje tuo metu nebuvęs tyrėjas A. S. . Apelianto nuomone, tai reiškia, kad jis buvo sulaikytas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, be to, jo sulaikymo protokole tyrėjas nurodė neteisingą jo sulaikymo laiką. Kolegija šiuos argumentus irgi atmeta. Iš bylos matosi, kad, vadovaujantis BPK 140 str., A. K. buvo sulaikytas 2006 m. spalio 19 d. ir paleistas 2006 m. spalio 21 d. (t. 1, b.l. 136, 137). Įvykio metu galiojusios redakcijos BPK 140 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabėgti, ar iš karto neįmanoma nustatyti jo asmenybės, taip pat kitais atvejais, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. A. K. buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką, buvo pagrindas manyti, kad jis gali bėgti, reikėjo nustatyti jo asmenybę, todėl jį sulaikyti buvo pagrindas ir tai padarė tokią teisę turėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. S. . Tai, kad kiti pareigūnai kelyje sulaikytą A. K. pristatė į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir tik ten buvo surašytas laikino sulaikymo protokolas, kaip tik ir patvirtina, kad įtariamasis buvo sulaikytas jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu tai, kad sulaikymo protokole buvo nurodytas tikslus A. K. sulaikymo kelyje Mažeikiai-Tauragė laikas (17.50 val.), ne pažeidė, o kaip tik garantavo įtariamojo teises. Pagal BPK 140 str. 2 d. nuostatas laikinas sulaikymas skaičiuojamas valandomis ir negali trukti ilgiau kaip 48 valandas. Todėl tikslus faktinio sulaikymo laiko nurodymas protokole užtikrino sulaikytojo teises. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad sulaikant A. K. nei BPK 140 str., nei apelianto nurodomo BPK 44 str. nuostatos dėl asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nebuvo pažeistos.
Kiti apelianto argumentai apie jo teisių pažeidimus ir apie prieš jį bei liudytojus panaudotą psichologinę prievartą taip pat nepagrįsti. Apeliaciniame skunde dar kartą dėstomi tie patys argumentai dėl A. K. sulaikymo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo ir pareigūnų tariamai padarytų procesinių įstatymų pažeidimų. Visi šie argumentai šioje nutartyje jau buvo aptarti, pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Apeliantas taip pat nurodo, kad papildomų įtariamojo apklausų metu tyrėjas pažeidinėjo jo teises neleisdamas jam duoti parodymų. Tačiau bylos duomenys tai paneigia. Iš papildomų įtariamojo A. K. apklausų protokolų (t. 1, b.l. 144, 146, 148) matosi, kad tų apklausų metu įtariamajam buvo uždavinėjami klausimai apie aplinkybes, dėl kurių A. K. nebuvo apklaustas pirmosios apklausos metu. Iš šių protokolų matosi, kad įtariamasis pats parodė, kad jokių naujų aplinkybių nurodyti negali ir papildyti savo pirminius parodymus nepageidauja. Šios apklausos vyko dalyvaujant įtariamojo gynėjui, A. K. protokoluose savo ranka yra parašęs, kad šie protokolai surašyti teisingai, protokolai patvirtinti įtariamojo ir jo gynėjo parašais.Byloje taip pat nėra jokių A. K. arba jo gynėjo prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, taip pat nėra ir skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Visa tai patvirtina, kad apklausų metu prieš A. K. jokia prievarta nebuvo naudojama, BPK 21 str. numatyta įtariamojo teisė duoti parodymus nebuvo pažeista, o su tuo susijusius apelianto argumentus kolegija laiko išgalvotais ir juos atmeta. Taip pat atmetami ir apelianto argumentai dėl neteisėto poveikio liudytojams I. L. ir J. K. . Buvo nustatyta, kad jų vardu buvo registruoti automobiliai, kuriuos vairavo įtariamieji D. L. ir pats A. K. . I. L. vardu buvo registruotas automobilis „Audi-100“, o J. K. – „Renault Trafic“, kurį vairavęs A. K. ir buvo sulaikytas. Abi nurodytos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos būtent apie šias aplinkybes. Iš bylos matosi, kad I. L. tikrai buvo parašiusi „atvirą prisipažinimą“ apie tai, kad savo sesers prašymu sutiko savo vardu užregistruoti automobilį „Audi-100“ (t. 1, b.l. 105). Tuo tarpu apklausiant J. K. dalyvavo atstovavimo sutartį (t. 1, b.l. 111) pateikęs advokatas. Tačiau tai nereiškia, kad šios liudytojos byloje buvo įtariamosiomis ir kad prieš jas buvo naudojama kokia nors prievarta. Dėl to jos pačios nėra pareiškusios jokių pretenzijų. Taigi apelianto argumentai dėl liudytojų parodymų pripažinimo niekiniais yra niekuo nepagrįsti. Iš viso nelogiški argumentai dėl J. K. parodymų, nes tame pačiame apeliaciniame skunde nuteistasis po to jau prašo remtis šios liudytojos parodymais ir jais grindžia savo gynybinę versiją. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl tariamo bylos duomenų nuslėpimo, jų neišreikalavimo ir teismo šališkumo nagrinėjant įrodymus. Byloje esančiame 2006 m. lapkričio 10 d. prokuroro nutarime dėl daiktų, pridėtų prie bylos, grąžinimo (t. 1, b.l. 86-87) tikrai paminėtos P. R. bei D. R. , taip pat advokato S. A. pavardės, nurodoma apie paimtus pinigus, tačiau koks šių aplinkybių ryšys su nagrinėjama byla, iš nutarimo turinio nėra galimybės nustatyti. Neatmestina ir galimybė, kad tai yra tik techninė klaida. Apeliantas dar nurodo, kad prie bylos nepridėti duomenys, gauti iš telekomunikacijos įmonių. Iš bylos matosi, kad prokuroro nutarimu ir tyrėjo tarnybiniu pranešimu (t. 1, b.l. 92, 93) tikrai buvo bandoma nustatyti įtariamųjų D. L. ir A. K. telefoninius pokalbius tarpusavyje ir su kitais galimai dalyvavusiais nusikaltimo padaryme asmenimis. Šios informacijos analizė buvo pavesta VSAT Šiaulių rinktinės operatyvinės veiklos skyriui. Tačiau iš prie bylos pridėto šios tarnybos specialisto A. Sd. tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 94) matosi, kad vykdant nurodytą pavedimą jokios bylai galinčios turėti reikšmės informacijos nebuvo gauta. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad šios jau paminėtos aplinkybės buvo svarbios sprendžiant jo kaltės klausimą, tačiau teismas jų neišnagrinėjo ir tai parodo teismo šališkumą. Šie apelianto argumentai irgi nepagrįsti. Teismas teisiamajame posėdyje apklausinėjo kaltinamajame akte išvardintus asmenis ir nagrinėjo visus byloje esančius dokumentus, tačiau aiškintis nurodomas papildomas aplinkybes šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo. Visų pirma, jau aptartų aplinkybių ryšys su šia byla nenustatytas, kita vertus, iš bylos matosi, kad pats nuteistasis ir jo gynėjas jau nurodytų aplinkybių papildomai aiškintis neprašė ir išreikalauti papildomus dokumentus nereikalavo. Apie tai apeliantas pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde. Be to, iš bylos matosi, kad kitus nuteistojo ir jo gynėjo prašymus teismas tikrai išnagrinėjo, prie bylos buvo pridėti papildomi dokumentai. Šios aplinkybės apelianto argumentus dėl teismo šališkumo visiškai paneigia. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad nebuvo atliktas tinkamas nusikaltimo dalyko – cigarečių tyrimas. Apelianto nuomone, tiriant šias cigaretes, jų tabako rūšį, kokybę ir tabako atitikimą standartams, buvo reikalingos specialios žinios. Muitinės departamentas, apelianto nuomone, negalėjo nustatyti ir cigarečių kainos, o pateiktoje pažymoje net nenurodytas cigarečių pavadinimas. Apeliantas dar nurodo, kad pats teismas cigarečių irgi betarpiškai neištyrė. Visus su šiais klausimais susijusius apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia vėl pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis ir jo gynėjas jokių prašymų dėl cigarečių kainos, taip pat dėl jų kokybės nustatymo nebuvo pareiškę. Be to, tikrinti visų paimtų cigarečių tabako kokybę, jų atitikimą cigarečių „Prima“ ir „Saint George Lights“ tabako standartams, o taip pat atlikti papildomus su tuo susijusius tyrimus, skirti ekspertizę, kolegijos nuomone, šiuo atveju tikrai nebuvo jokio pagrindo. Iš bylos taip pat matosi, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas ne tik neprašė teismo atlikti papildomų cigarečių tyrimų, tačiau netgi pareiškė, jog nepageidauja, kad būtų apžiūrimi ir skelbiami bylos dokumentai, todėl teismas, vadovaujantis BPK 290 str. 3 d. nuostatomis, apsiribojo tik šių dokumentų išvardijimu. Iš bylos taip pat matosi, kad Šiaulių teritorinės muitinės pažymoje (t. 1, b.l. 83) aiškiai nurodyta ir cigarečių kaina. Pažymoje nurodyta, kad cigarečių vertė apskaičiuota vadovaujantis panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio muitine verte, atsižvelgiant į tą pačią regioninę rinką ir įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. 37490 vnt. pakelių cigarečių „Prima“ be filtro vertė yra 72730,60 Lt (vieno pakelio vertė – 1,94 Lt), o 3000 vnt pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su filtru vertė yra 6390 Lt (vieno pakelio vertė – 2,13 Lt). Apelianto argumentą, kad cigarečių kainų nustatymas yra ne muitinės departamento kompetencijoje, kolegija irgi atmeta. BK 212 str. 2 d. nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso XXXI skyriaus straipsniuose (taip pat ir BK 199² str., pagal kurį kaltinamas A. K. ) nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Tai reiškia, kad cigarečių vertės nustatymas kaip tik ir yra muitinės kompetencija, ši vertė apskaičiuota pagal pačiame BK nustatytas taisykles ir muitinės pažymoje nurodyta cigarečių vertė nekelia abejonių.
Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, taip pat ir dėl pareigūnų bei teismo neteisėtų veiksmų ir šališkumo yra nepagrįsti. Pats apeliantas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nušalinimų nepareiškė, pareigūnų veiksmų nustatyta tvarka neskundė, o apie didžiąją dalį tariamai padarytų procesinių įstatymų pažeidimų ir įvairių kitokių jo teisių pažeidimų nuteistasis pirmą kartą išdėstė tik savo apeliaciniame skunde. Kolegija tai laiko tik apelianto pasirinktu gynybos būdu ir bandymu tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.
Kitoje apeliacinio skundo dalyje nuteistasis dėsto argumentus, dėl kurių jis nesutinka su teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų vertinimu, teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir su pačiomis teismo išvadomis dėl jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme ir dėl jo kaltės. Šių apeliacinio skundo argumentų kolegija nenagrinėja, nes spręsti klausimą dėl A. K. kaltės šiuo metu nėra galimybės. Nors apeliaciniame skunde dėstomi jau aptarti argumentai yra atmesti, šis apeliacinis skundas vis dėlto tenkinamas iš dalies, o priimtas teismo nuosprendis naikinamas. Tokį sprendimą kolegija priima todėl, kad surašant šioje byloje kaltinamąjį aktą ir nuosprendį, ikiteisminis tyrimas, prokuroras ir teismas nesilaikė kitų BPK normų reikalavimų. Dėl šių pažeidimų nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas, o byla perduodama prokurorui.
Baudžiamuosiuose įstatymuose, t. y. BK specialiosios dalies straipsniuose, nusikalstamų veikų požymiai aprašyti įvairiais būdais. Tais atvejais, kai BK straipsnio dispozicijoje nurodomi tik bendriausi nusikalstamos veikos požymiai, o jų turinys atskleidžiamas kituose teisės norminiuose aktuose, tokios nusikalstamų veikų sudėtys laikomos blanketinėmis. Tokiose nusikalstamų veikų sudėtyse gali būti tiesiogiai nurodoma apie tam tikrų konkrečių taisyklių pažeidimą, tačiau kitais atvejais tokių konkrečių nuorodų gali ir nebūti. A. K. nuteistas pagal BK 199² str., kuriame nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tai reiškia, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau tik disponavimas jomis pažeidžiant nustatytą tvarką. Taigi BK 199² str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2 punkte išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui. Kai BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, turi būti nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė.Nuosprendyje nurodomas jo straipsnis, dalis ar punktas, glaustai atskleidžiant turinį ir pažymint pažeidimo esmę. Šioje byloje priimto apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta tik apie tai, kad A. K. neteisėtai, pažeisdamas tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, laikas, gabentų cigarečių pavadinimai, jų kiekis ir vertė, tačiau, kaip buvo pažeista tų cigarečių gabenimo tvarka ir kokiais teisės normų aktais nustatyta ta tvarka, nuosprendyje nebuvo nurodyta. Tai reiškia, kad teismas nesilaikė jau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo išaiškinimų, o tuo pačiu ir pažeidė ir BPK 305 str. 1 d. 1 p. numatytas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo taisykles. Iš bylos taip pat matosi, kad lygiai tokių pačių trūkumų turi ne tik priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau ir byloje surašytas kaltinamasis aktas. Jame irgi nurodoma tik apie tai, kad A. K. , pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas į kaltinamojo akto trūkumus nereagavo ir pats netinkamai surašė nuosprendžio aprašomąją dalį. Pažymėtina tai, kad apie konkrečius teisės normų, draudžiančių gabenti akcizais apmokestinamas prekes, pažeidimus net neužsiminta ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Be to, nebuvo pasinaudota ir BPK 256 str. numatyta kaltinimo pakeitimo teisme galimybe. Pagal BPK 219 str. 3 p. nuostatas kaltinamajame akte turi būti išdėstytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš esmės ši kaltinamojo akto dalis turi būti surašoma pagal tuos pačius reikalavimus, kurie keliami ir nuosprendžio nustatomajai daliai. Kadangi A. K. kaltinamas nusikaltimo, kurio sudėtis yra blanketinė, padarymu, konkrečių norminių aktų pažeidimo nenurodymas kaltinamajame akte yra esminis šio akto trūkumas. Tokia išvada daroma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tam tikrų kitais teisės aktais nustatytų pažeidimų padarymas yra būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga ir tokių pažeidimų padarymas yra įrodinėjimo byloje dalykas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos. Be to, šis kaltinamojo akto trūkumas dar ir pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinime nurodžius tik apie tai, kad A. K. cigaretes gabeno neteisėtai ir pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau nenurodant, kokiais norminiais aktais nustatyta ir kaip pažeista ta tvarka, kaltinamasis negalėjo žinoti, kuo iš tikrųjų yra kaltinamas ir negalėjo pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje. Faktiškai tokiu būdu buvo pažeista BPK 22 str. 3 d. numatyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai laikoma esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tokį patį pažeidimą padarė ir teismas, netinkamai surašęs apkaltinamojo nuosprendžio nustatomąją dalį. Dėl išdėstytų priežasčių nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikinamas ir byla perduodama prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.
BK 199² str. nurodomo disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, konkrečiai – tabako gaminiais tvarką nustato Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Jos patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200. Tačiau šioje nutartyje kolegija konkrečios teisės normos, kurių reikalavimus galėjo pažeisti A. K. , nenurodo, nes nusikalstamos veikos atskleidimas pirmiausia yra būtent prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga (BPK 2 str.). Šioje byloje pirmiausia būtina pašalinti jau nurodytus trūkumus, nustatyti visas konkrečias atsakomybės pagal BK 199² str. klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, ir tik jas nustačius, dar kartą reikia pranešti trauktinam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui apie įtarimą, papildomai jį apklausti ir surašyti kaltinamąjį aktą laikantis BPK 219 str. reikalavimų. Prokurorui surašius tokį kaltinamąjį aktą, byla iš naujo būtų nagrinėjama teisme bendra tvarka. Kolegija pažymi ir tai, kad bylą perdavus prokurorui, dėl daugelio apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliantas turės teisę pareikšti prašymus dar kartą atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų , nutarimų ir nutarčių apskundimo tvarką nustato BPK 62-65 straipsniai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.