- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-1892-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- T., T. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1540-151/2010 pagal pareiškėjo T. L. skundą suinteresuotam asmeniui D. B. dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė atnaujinti jam terminą 2008-10-30 vykdomajam raštui baudžiamojoje byloje Nr. 1-1016/1995 pateikti vykdyti. Nurodė, kad Kauno m. apylinkės teismo 1995 m. birželio 28 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 177 str. 1 d., jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė bei priteista iš jo pareiškėjo naudai 11900 Lt žala. Kadangi D. B. gera valia žalos neatlygino, vykdomasis raštas buvo išsiųstas į antstolių kontorą prie Kauno m. apylinkės teismo dėl priverstinio nuosprendžio vykdymo. 1998-12-02 vykdomasis raštas pareiškėjui grąžintas su turto neradimo aktu. 2008-10-30 buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas. 2008-12-04 vykdomasis dokumentas pateiktas antstolio S. U. kontorai ir buvo priimtas vykdymui. 2009-01-27 patvarkymu Nr. 0034/08/02083 vykdomoji byla nutraukta, konstatavus, kad išieškotojas praleido senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Pareiškėjo nuomone, sutinkamai su vykdomojo rašto grąžinimo metu galiojusio (1964 m. redakcija) CPK 338 str. 3 d. nuostatomis, terminas pateikti vykdomąjį dokumentą pasibaigė 2001 m. gruodžio 2 d. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio termino, kuris praleistas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, atnaujinimo. Nurodo, kad 1997 m. rugsėjo 11 d. jam buvo konstatuota trauminė galvos smegenų liga, smegenų sutrenkimas. Šio sužalojimo pasekmės buvo jaučiamos ilgą laiką. Todėl 1998-12-02 grąžinus vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu, sunkiai suvokė tokio dokumento nepateikimo vykdyti pasekmes. Kadangi jam buvo pateiktas turto neradimo aktas, suprato, kad skolininkui neturint turto, nėra galimybių kreiptis dėl priverstinio nuosprendžio vykdymo. 2008 m. atsitiktinai sužinojo, kad skolininkas2007 metais įsigijo turtą (duomenys neskelbtini). Kadangi negalėjo rasti vykdomojo rašto, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, kuris buvo išduotas 2008-10-30. Nei išduodant dublikatą, nei antstolių kontoroje priimant vykdomąjį raštą vykdymui, nei antstoliui sumokant bendrąsias vykdymo išlaidas jam nebuvo pranešta apie priežastis, trukdančias pradėti priverstinį išieškojimą. Antstolio S. U. kontoroje vykdant vykdomąjį dokumentą skolininkas D. B. 2009-01-13 sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą 300 Lt žalos atlygimui, o 2009-01-19 pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties termino. Nors skolininkas sprendimą iš dalies įvykdė pasibaigus senaties terminui, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kadangi tokiais veiksmais skolininkas pripažino skolą, nors jos nėra atlyginęs visiškai. Faktas, kad skolininkas nusipirko nuosavą namų valdą, rodo, kad jis buvo finansiškai pajėgus atlyginti žalą, tačiau jos nemokėjo piktybiškai. Per tiek metų net ir mokant nedideles pinigų sumas į mėnesį, buvo galima visiškai atsiskaityti. Todėl pareiškėjas mano, kad nusikalstamais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjo 25 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad 1998-12-02 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas remiantis 1964 m. CPK 387 str., kuris numatė, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo. Teismui išsiuntus vykdomąjį dokumentą vykdymui, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas (CPK 1964 m. 388 str. 1 d.). Po senaties nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo, t.y. grąžinus vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu, pareiškėjui trijų metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui suėjo 2001-12-02, t.y. senaties terminas pasibaigė dar galiojant 1964 m. CPK. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 d. numato, kad CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki kodekso įsigaliojimo. Pareiškėjo pateikti vykdymui vykdomąjį dokumentą terminas pasibaigė 2001-12-02, o civilinio proceso kodeksas įsigaliojo 2003 sausio 1 d., taigi daugiau nei po metų. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Ieškovo nurodytas motyvas, kad jis 1997 metais buvo įkritęs į šulinį ir prarado atmintį, nepagrįstas bylos medžiaga, nes išraše iš ambulatorinės kortelės (b.l. 11) nurodyta, kad pareiškėjui po traumos buvo nustatytas lengvo laipsnio smegenų sutrenkimas ir paskirtas ambulatorinis gydymas (b.l. 11,12). Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kad ieškovas buvo įsteigęs UAB „Trinkuva“, buvo tos bendrovės ir akcininkas, ir direktorius (pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, b.l. 54,56-58). Pateiktoje Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinėje kortelėje nėra įrašų apie atminties sutrikimus, pareiškėjas yra tikrinęsis sveikatą, tikslu gauti vairuotojo teises, sveikatos sutrikimų nenustatyta, todėl teismas laikė, kad nepagrįstas pareiškėjo aiškinimas, kad jis prarado atmintį ir nuo 1998 m. iki 2008 metų neatsiminė, kad reikia pateikti vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir jo pareiškimą patenkinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino šių aplinkybių:
1. Vykdomąjį raštą Nr. 1-1016 pareiškėjas pateikė vykdyti Antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo, kas patvirtina, kad jis nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises išieškoti padarytos žalos atlyginimą. Taigi termino vykdomojo rašto pateikimui jis nepraleido. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal CPK 388 str. (1964 m. redakcija) grąžinus vykdomąjį dokumentą senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas, o senaties eiga prasideda iš naujo. Bylos medžiagoje yra įrodymai, kad 1998-12-02 vykdomasis dokumentas su turto neradimo aktu buvo pareiškėjui išsiųstas, tačiau nėra įrodymų, kad jis gavo vykdomąjį dokumentą ir kada jis pareiškėjui buvo įteiktas. Pareiškėjas negali nei paneigti, nei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nes apie jas sužinojo tik pakartotinai kreipęsis į teismą ir gavęs dokumentų kopijas.
2. Suinteresuotas asmuo D. B. žalą pareiškėjui padarė nusikalstamu būdu, būdamas policijos pareigūnu, turinčiu valdingus įgalinimus, eidamas tarnybines pareigas, kurių paskirtis užkirsti kelią nusikaltimams ir juos išaiškinti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. B., gavęs antstolio S. U. raginimą, pradėjo jį vykdyti ir įmokėjo dalinę įmoką, tuo pats atnaujindamas pareiškėjo praleistą terminą, tačiau vėliau pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties. Bylos nagrinėjimo eigoje suinteresuotas asmuo melagingai pareiškė, kad žalą atlygino pareiškėjui dar 1997 m., nors jokių įrodymų patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes nepateikė. D. B. nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams, kad vykdomasis rastas buvo grąžintas su turto neradimo aktu, jau po to, kaip teigia suinteresuotas asmuo, kai jis buvo atlyginęs žalą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. B. stengiasi išvengti atsakomybės ir atlyginti padarytą žalą. Ji pirko Kaune namą, kurio verte daug kartu didesnė nei jo piniginė žala padaryta pareiškėjui, turi individualią įmonę, užsiima verslu. Tačiau pareiškėjui atlyginti žalą delsia, vengia, neranda lėšų. Senaties instituto paskirtis yra ne tam, kad padarius nusikaltimą išvengti atsakomybės, o tam, kad asmuo tinkami įgyvendintų savo teises ir nevilkintų savo interesų gynimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laiku kreipėsi dėl priverstinio žalos atlyginimo, tačiau jo teisės nebuvo apgintos ir įgyvendintos ne dėl jo kaltės. Teismas nevertindamas ir nepasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių, apelianto nuomone, parodė šališkumą, formaliai išnagrinėjo bylą ir pritaikė įstatymą, tuo pažeidė ne tik pareiškėjo teises bet ir viešąjį interesą, formuodamas nuomonę, kad pasinaudojant įstatymu ir gal būt nukentėjusiojo klaidomis, pareigūnas gali padaryti tyčinį nusikaltimą, pasisavinti svetimą turtą ir išvengti atsakomybės bei prievolės atlyginti padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantas mano, kad neįmanoma įrodyti, jog kažkoks gyvenimo epizodas buvo užmirštas, „išsitrynė“ iš atminties. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad jis turėjo dvi sunkias traumas - smegenų sutrenkimus 1997 m. ir 2007 m. Tai, kad ligos istorijose nėra detaliai užfiksuotos visos traumos pasekmės, būtent dalinis atminties praradimas (prieštrauminių - senų įvykių), nepaneigia tos aplinkybės, kad tokios pasekmės galėjo būti. Apeliantas nesikreipė į gydytojus dėl to, jog užmiršo savo gyvenimo epizodą, jam tai gyventi ir dirbti esamuoju laiku nemaišė. Teismas, vertindamas įrodymus, nepasiūlė kreiptis dėl psichiatrinės ekspertizės, kad nustatyti, ar galėjo po patirtos traumos - smegenų sutrenkimo, atsirasti pasekmė - dalinis atminties praradimas, todėl pažeidė CPK 179 str. 2 d., 212 str. bei įrodymų vertinimo taisykles.
4. D. B. pasinaudodamas ir piktnaudžiaudamas užimama tarnybine padėtimi, padarė ne tik finansine žalą, bet ir moraline žalą pareiškėjo šeimai, nes nebegalėjo įsigyti gyvenamojo būsto gyventi. Kadangi po traumos pareiškėjas buvo nedarbingas, neturėjo pragyvenimo šaltinio, ir dėl susiklosčiusios pasaulinės ekonominės krizės, jis iki šiol yra bedarbis, todėl pareiškėjui atsirado įsiskolinimas buvusiai žmonai už vaikų išlaikymą. Pareiškėjas turėtų galimybę pilnumoje šį įsiskolinimą padengti tik D. B. atlyginus padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo teiginys, jog į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėdamas 300 Lt, D. B. atnaujino praleistą pareiškėjo terminą, yra nepagrįstas. Antstolis, nustatęs, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas pasibaigus terminui, vykdomąją bylą nutraukė ir pareikalavo iš D. B. sumokėti vykdymo išlaidas - 300 Lt, kurias geranoriškai jis ir sumokėjo. Šios sumos tikslinė paskirtis buvo padengti, kaip antstolis nurodė, bylos užbaigimo išlaidas. Pareiškėjas, užbaigus antstoliui vykdomąją bylą, į teismą kreipėsi dėl termino atnaujinimo tik po metų laiko - 2009 m.
2. Teismas teisingai nurodė, jog santykiai tarp pareiškėjo ir skolininko prasidėjo galiojant 1964 m. CPK redakcijai, t.y. po nuosprendžio įsiteisėjimo, vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas vykdymui, taigi išieškojimo santykiai prasidėjo 1995 m. 1998-12-02 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas remiantis 1964 m. CPK 387 str., kuris numatė, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 metus nuo jų įsiteisėjimo. Teismui išsiuntus vykdomąjį dokumentą vykdymui, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas (1964 m. CPK 388 str. 1 d.). Po senaties nutraukimo, senaties eiga prasideda iš naujo, t. y. grąžinus vykdomąjį dokumentą su turto neradimo aktu. Bylos medžiagoje yra įrodymai, kad 1998-12-02 vykdomasis dokumentas su turto neradimo aktu buvo išsiųstas pareiškėjui. Vadinasi, pareiškėjui trijų metų terminas pateikti vykdomąją dokumentą vykdymui suėjo 2001-12-02, t.y. senaties terminas pasibaigė dar galiojant 1964 m. CPK. Be to, pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui 2008-10-30, t.y. beveik po septynių metų, jau pasibaigus senaties terminui. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. numato, kad CPK 606 str. nustatyti terminai taikomi tuomet, kai jie nėra pasibaigę.
3. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo, pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimi. Byloje pateikti duomenys, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti termino, kurį pareiškėjas prašo atnaujinti, metu egzistavo aplinkybės, kurios jam kliudė laiku ir tinkamai pateikti vykdyti vykdomąjį raštą, ir kurios nepriklausė nuo jo – išieškotojo, valios. Byloje pateikti išrašai iš medicininių kortelių pilnai patvirtina aplinkybes, jog jokio dalinio atminties praradimo pareiškėjas nepatyrė, o terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo.
4. Pareiškėjas teisingai pažymi, jog D. B. turiu individualią įmonę, užsiima verslu, tačiau teiginys, kad visa tai rodo, jog visokeriopai vengia, delsia atlyginti žalą, yra niekuo nepagrįstas, kadangi jau 1998 m. šalys abipusiu sutarimu yra atsiskaitę ir pareiškėjas nesąžiningai kreipiasi į antstolį praleidęs visus terminus dėl skolos išieškojimo. Civilinio ieškinio dengimo suinteresuotas asmuo nevengia, tačiau, kadangi yra suėjęs įstatymu nustatytas senaties terminas atnaujinti terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, atlyginti žalos pareiškėjui nėra nei teisinio pagrindo, nei objektyvių galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įrodinėjimo ir teisės normų taikymu vykdymo procesu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas T. L. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš skolininko D. B., patenkinus pareiškėjo, kaip civilinio ieškovo ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1015/95, t. y. įsiteisėjus Kauno miesto apylinkės teismo 1995-06-28 nuosprendžiui (b. l. 16-18). Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjui T. L. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-1016 dėl 11900 Lt žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko D. B., kurį pareiškėjas 1998-10-30 pateikė vykdymui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjui T. L. 1998-12-02 antstolių kontorai grąžinus vykdomąjį raštą su turto neradimo aktu, pagrįstai sprendė, kad naujas terminas išieškotojui pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju senaties terminas pareiškėjui pateikti vykdomąjį raštą pasibaigė 2001 m. gruodžio 2 d., nes galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. Savo esme tai procesinis terminas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimą reglamentuoja CPK. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (CPK 75 straipsnio 1 dalis) ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2009).
Taigi aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka antstolio S. U. 2009-01-27 patvarkymo Nr. 0034/08/02083 dėl vykdomosios bylos nutraukimo (b. l. 16), neskundė, pagrįstai konstatavo, jog nėra procesinių prielaidų pareiškėjo pareiškimui dėl termino vykdomiesiems veiksmas atlikti tenkinti, nes pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių - antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Tuo pačiu pažymėtina, jog, pasibaigus vykdymo procesui nei antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl net ir šia tvarka paduotą skundą ir jį išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas- apginti pažeistą teisę.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, jog vykdymo procesui pasibaigus, pareiškėjo pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne CPK XLI skyriaus normų nuostatų pagrindu, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Būtent dėl šių, teisėjų kolegijos nurodytų aplinkybių atskirai neanalizuotinos pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido vykdomojo rašto pateikimo vykdymui nustatytą senaties terminą, bei pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytų aplinkybių pagrįstumas, nes pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga pagrįstai nepatenkino pareiškėjo T. L. prašymo CPK 608 straipsnio pagrindu.
Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo užbaigtoje vykdomojoje byloje, todėl skundžiama teismo nutartis, paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.